Paskaičiavo, kiek lietuvių sutiktų nemokamai skiepytis nuo koronaviruso darbovietėse: skaičiai kalba patys už save

2021.03.19

 

Šiandien ketvirtadalis lietuvių jau skundžiasi pablogėjusia emocine ir fizine sveikata, o 60 proc. nerimauja dėl savo ir artimųjų sveikatos. Didžioji dalis (64 proc.) apklaustųjų sutiktų pasiskiepyti nuo koronaviruso – jei darbdavys pasiūlytų tokią galimybę nemokamai, rodo Lietuvos gyventojų apklausa.

 

„Psichinės sveikatos prognozė yra pesimistinė ne tik dėl viruso. Greitas gyvenimo tempas ir mažai skiriamo laiko sau tik prisideda prie problemos gilinimo. Tai yra ne bauginimas, o padrąsinimas ieškoti naujų elgesio modelių, kurie mums padėtų susidoroti su kartais nedžiuginančia kasdienybe“, – sako psichologas Paulius Rakštikas.

 

„Karantino metu darbuotojai į vadovus ir darbdavius atsigręžia laukdami pagalbos ne vien su darbu susijusiais, bet ir santykių šeimoje, turiningo laisvalaikio, psichologinės sveikatos klausimais. Darbdavio pagalba tokiomis sąlygomis – būtina. Visgi tik kas vienuoliktas lietuvis teigia, jog karantino kasdienybę jam lengvina jaučiamas darbdavio rūpestis“, – pranešime žiniasklaidai paaiškina Eglė Staniulionė, „Bitė Lietuva“ žmonių ambasados vadovė.

 

Laukia skiepų

 

Net 2 iš 3 apklaustųjų, sutiktų pasiskiepyti nuo koronaviruso – jei darbdavys pasiūlytų tokią galimybę nemokamai. Tai, greičiausiai, galima aiškinti tuo, kad dauguma lietuvių (net 60 proc.) nerimauja dėl savo ir artimųjų sveikatos, o skiepai šiandien yra bene vienintelis „bilietas“, žadantis grįžimą į įprastą gyvenimą.

 

Vis tik skiepytis dar nebūtų linkę apie trečdalis – 29 proc. lietuvių, rodo „Bitės“ užsakymu tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta Lietuvos gyventojų apklausa.

 

„Šiuo metu tai yra naujovė apie kurią galima rasti daugybę skirtingos informacijos, nuomonių, todėl normalu, kad dalis žmonių šiek tiek nepasitiki, dvejoja. Svarbu suprasti, kad žmonių nuomonė susiformuoja priklausomai nuo aplink juos esančių artimiausių žmonių, aplinkos, kurioje jie gyvena. Tikėtina, kad kai prasidės masinis skiepijimas ir visų aplinkoje atsiras daugiau paskiepytų žmonių – daliai abejonės išsisklaidys“, – paaiškina P. Rakštikas.

 

Aukšti lūkesčiai darbdaviui

 

Karantino metu žmonės darbdavių komunikaciją vertino kaip patikimesnę nei valdžios institucijų, sveikatos įstaigų, net žiniasklaidos, rodo ryšių su visuomene tinklo „Edelman“ duomenys.

 

„Organizacijoms svarbu tai įvertinti ir dėl šiuo metu itin aktualaus skiepų klausimo. Tikiu, kad darbdavys turi skirti dėmesį vidinei komunikacijai: pagarbiai išklausyti ir tuos, kurie turi abejonių skiepų nauda, taip pat edukuoti darbuotojus suteikiant nešališką informaciją, padės patiems susidaryti objektyvią nuomonę“, – paaiškina pašnekovė.

 

Šiuo metu nėra jokios galimybės skiepus įsigyti komercinėmis sąlygomis, todėl net ir pažangiausi darbdaviai skiepų bent jau kol kas pasiūlyti neturi galimybės. Tas ypač aktualu ryšių tiekėjams, nes būtent jų darbuotojai užtikrina kritinės svarbos ryšio paslaugų teikimą.

 

Visgi darbuotojai kelia ir kitokių lūkesčių darbdaviui – šiuo laikotarpiu tikisi išskirtinio dėmesio, pagalbos.

 

Nepaisant to, vos 9 proc. lietuvių pajuto padidėjusį darbdavio rūpestį. Pasak E. Staniulionės, bendrovės turėtų įvertinti, kad karantino laikotarpis suteikia galimybę naujais, nestandartiniais būdais užmegzti ryšį su darbuotojais – tai padeda jiems jaustis saugiems ir stiprina lojalumą organizacijai.

 

Įtampos mažinimui – televizija ir miegas

 

Akivaizdu, kad pandemijos sukelti pokyčiai, ilgalaikis stresas kenkia žmonių sveikatai – ketvirtadalis lietuvių jau šiandien skundžiasi suprastėjusia fizine ir emocine sveikata.

 

Lietuviai nerimauja dėl kardinaliai skirtingų priežasčių: gaunantys didesnes pajamas ir didmiesčių gyventojai nuogąstauja dėl laisvalaikio įvairovės trūkumo, o gaunantys mažesnes – dėl finansinės ateities, galimo pajamų praradimo.

 

Patiriamą psichologinę įtampą dažniausiai siekia sumažinti žiūrėdami televiziją (49 proc.), skaitydami knygas ir klausydami muzikos (37 proc.) ar miegodami (31 proc.). Tuo metu aktyvia fizine veikla užsiima tik kas devintas lietuvis.

 

„Nepaisant streso mažinimui naudojamų priemonių, tik 15 proc. lietuvių teigė nepatiriantys įtampos. Visgi į psichologus kreipėsi tik 5 proc. – tai rodo, kad pagalbos prašymas, sprendžiant psichologines problemas vis dar stigmatizuojamas. Darbdaviams tai galimybė suteikti priemones darbuotojui komfortiškai dalintis savo problemomis, tarkime, asmeninių konsultacijų su specialistu metu. Taip pat skatinant išbandyti kitokius įtampos mažinimo metodus – juoko jogą, sporto iššūkius ir pan.“, – paaiškina E. Staniulionė.

 

Šaltinis: delfi.lt


Paskaičiavo, kiek lietuvių sutiktų nemokamai skiepytis nuo koronaviruso darbovietėse: skaičiai kalba patys už save

2021.03.19

 

Šiandien ketvirtadalis lietuvių jau skundžiasi pablogėjusia emocine ir fizine sveikata, o 60 proc. nerimauja dėl savo ir artimųjų sveikatos. Didžioji dalis (64 proc.) apklaustųjų sutiktų pasiskiepyti nuo koronaviruso – jei darbdavys pasiūlytų tokią galimybę nemokamai, rodo Lietuvos gyventojų apklausa.

 

„Psichinės sveikatos prognozė yra pesimistinė ne tik dėl viruso. Greitas gyvenimo tempas ir mažai skiriamo laiko sau tik prisideda prie problemos gilinimo. Tai yra ne bauginimas, o padrąsinimas ieškoti naujų elgesio modelių, kurie mums padėtų susidoroti su kartais nedžiuginančia kasdienybe“, – sako psichologas Paulius Rakštikas.

 

„Karantino metu darbuotojai į vadovus ir darbdavius atsigręžia laukdami pagalbos ne vien su darbu susijusiais, bet ir santykių šeimoje, turiningo laisvalaikio, psichologinės sveikatos klausimais. Darbdavio pagalba tokiomis sąlygomis – būtina. Visgi tik kas vienuoliktas lietuvis teigia, jog karantino kasdienybę jam lengvina jaučiamas darbdavio rūpestis“, – pranešime žiniasklaidai paaiškina Eglė Staniulionė, „Bitė Lietuva“ žmonių ambasados vadovė.

 

Laukia skiepų

 

Net 2 iš 3 apklaustųjų, sutiktų pasiskiepyti nuo koronaviruso – jei darbdavys pasiūlytų tokią galimybę nemokamai. Tai, greičiausiai, galima aiškinti tuo, kad dauguma lietuvių (net 60 proc.) nerimauja dėl savo ir artimųjų sveikatos, o skiepai šiandien yra bene vienintelis „bilietas“, žadantis grįžimą į įprastą gyvenimą.

 

Vis tik skiepytis dar nebūtų linkę apie trečdalis – 29 proc. lietuvių, rodo „Bitės“ užsakymu tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta Lietuvos gyventojų apklausa.

 

„Šiuo metu tai yra naujovė apie kurią galima rasti daugybę skirtingos informacijos, nuomonių, todėl normalu, kad dalis žmonių šiek tiek nepasitiki, dvejoja. Svarbu suprasti, kad žmonių nuomonė susiformuoja priklausomai nuo aplink juos esančių artimiausių žmonių, aplinkos, kurioje jie gyvena. Tikėtina, kad kai prasidės masinis skiepijimas ir visų aplinkoje atsiras daugiau paskiepytų žmonių – daliai abejonės išsisklaidys“, – paaiškina P. Rakštikas.

 

Aukšti lūkesčiai darbdaviui

 

Karantino metu žmonės darbdavių komunikaciją vertino kaip patikimesnę nei valdžios institucijų, sveikatos įstaigų, net žiniasklaidos, rodo ryšių su visuomene tinklo „Edelman“ duomenys.

 

„Organizacijoms svarbu tai įvertinti ir dėl šiuo metu itin aktualaus skiepų klausimo. Tikiu, kad darbdavys turi skirti dėmesį vidinei komunikacijai: pagarbiai išklausyti ir tuos, kurie turi abejonių skiepų nauda, taip pat edukuoti darbuotojus suteikiant nešališką informaciją, padės patiems susidaryti objektyvią nuomonę“, – paaiškina pašnekovė.

 

Šiuo metu nėra jokios galimybės skiepus įsigyti komercinėmis sąlygomis, todėl net ir pažangiausi darbdaviai skiepų bent jau kol kas pasiūlyti neturi galimybės. Tas ypač aktualu ryšių tiekėjams, nes būtent jų darbuotojai užtikrina kritinės svarbos ryšio paslaugų teikimą.

 

Visgi darbuotojai kelia ir kitokių lūkesčių darbdaviui – šiuo laikotarpiu tikisi išskirtinio dėmesio, pagalbos.

 

Nepaisant to, vos 9 proc. lietuvių pajuto padidėjusį darbdavio rūpestį. Pasak E. Staniulionės, bendrovės turėtų įvertinti, kad karantino laikotarpis suteikia galimybę naujais, nestandartiniais būdais užmegzti ryšį su darbuotojais – tai padeda jiems jaustis saugiems ir stiprina lojalumą organizacijai.

 

Įtampos mažinimui – televizija ir miegas

 

Akivaizdu, kad pandemijos sukelti pokyčiai, ilgalaikis stresas kenkia žmonių sveikatai – ketvirtadalis lietuvių jau šiandien skundžiasi suprastėjusia fizine ir emocine sveikata.

 

Lietuviai nerimauja dėl kardinaliai skirtingų priežasčių: gaunantys didesnes pajamas ir didmiesčių gyventojai nuogąstauja dėl laisvalaikio įvairovės trūkumo, o gaunantys mažesnes – dėl finansinės ateities, galimo pajamų praradimo.

 

Patiriamą psichologinę įtampą dažniausiai siekia sumažinti žiūrėdami televiziją (49 proc.), skaitydami knygas ir klausydami muzikos (37 proc.) ar miegodami (31 proc.). Tuo metu aktyvia fizine veikla užsiima tik kas devintas lietuvis.

 

„Nepaisant streso mažinimui naudojamų priemonių, tik 15 proc. lietuvių teigė nepatiriantys įtampos. Visgi į psichologus kreipėsi tik 5 proc. – tai rodo, kad pagalbos prašymas, sprendžiant psichologines problemas vis dar stigmatizuojamas. Darbdaviams tai galimybė suteikti priemones darbuotojui komfortiškai dalintis savo problemomis, tarkime, asmeninių konsultacijų su specialistu metu. Taip pat skatinant išbandyti kitokius įtampos mažinimo metodus – juoko jogą, sporto iššūkius ir pan.“, – paaiškina E. Staniulionė.

 

Šaltinis: delfi.lt


Mūsų interneto svetainėje yra naudojami slapukai. Slapukai padeda užtikrinti tinkamą tinklapio veikimą bei jo tobulinimą, todėl būtinieji slapukai (techniniai, funkciniai bei analitiniai) yra įdiegiami automatiškai. Paspaudę „sutinku“ Jūs sutinkate su tikslinių slapukų įdiegimu ir naudojimu. Daugiau informacijos - slapukų politikoje. SUTINKU