Apklausa: verslas lėšų dairosi bankuose, artimieji lenkia finansavimo platformas

2021.03.03

 

Verslui pritrūkus lėšų jų dažniausiai kreipiamasi į bankus, kuriuos Lietuvoje renkasi kas antras smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) įmonių vadovas. Vis dėlto, verslo skolinimasis iš šeimos narių, draugų ar artimųjų taip pat yra gana stipriai prigijęs bei lenkia sutelktinio finansavimo platformas, rodo verslininkų atstovų apklausa.

 

Paklausti, kur kreiptųsi dėl verslo paskolos, 54 proc. verslininkų rinkos tyrimų bendrovei „Spinter tyrimai“ nurodė bankus. Antroje vietoje atsidūrė artimi žmonės – juos rinktųsi 22 proc. SVV atstovų ir tik trečios liko sutelktinio finansavimo platformos, kurias paminėjo 9 proc. respondentų. Tuo tarpu kredito unijos tapo ketvirtuoju dažniausiu pasirinkimu, su jomis dirbtų 8 proc. verslininkų.

 

Apklausą inicijavusio Medicinos banko Komercijos departamento direktorius Julius Ivaška pažymi, kad artimųjų įsiterpimas tarp centrinio šalies banko prižiūrimų bei reguliuojamų finansavimo šaltinių COVID-19 kontekste kelia ypač didelį nerimą.

 

„2020 metais prasidėjo neregėto masto išbandymas daugeliui verslų visame pasaulyje. Suprantama, kad situacija yra sudėtinga ir nepaprasta, susiduriama su dideliais iššūkiais bandant tęsti veiklą, tačiau neprofesionalūs skolintojai turėtų būti ypač atidūs prisiimdami verslo riziką, net jei tai siūlo artimi žmonės“, – sako J. Ivaška.

 

Objektyvus testas ar pasitikėjimas?

 

Remiantis apklausos rezultatais, pačios smulkiausios 1-9 darbuotojus turinčios SVV bendrovės yra gerokai dažniau linkusios ieškoti finansavimo alternatyvų. Tarp jų daugiausiai potencialių kredito unijų (12 proc.) ir savitarpio finansavimo platformų (13 proc.) klientų, bet artimųjų ratas čia iš esmės prilyginamas bankų galimybėms.

 

„36 proc. šios grupės atstovų dėl papildomo finansavimo būtų linkę kreiptis į bankus, bet ne ką mažiau, arba 32 proc. – į artimuosius. Kuo įmonė didesnė, tuo mažiau ji puoselėja vilčių, kad pavyks išsisukti artimųjų lėšomis. To tikėtųsi nebent 10 proc. 10-49 darbo vietas įkūrusių bendrovių ir vos 3 proc. 50-249 darbuotojus turinčių bendrovių vadovai. Reikia pažymėti, kad profesionalūs skolintojai verslo situaciją bei jo perspektyvas vertina nešališkai, kartu ir įmonė tokiu būdu pasitikrina savo būklę. Tuo tarpu artimųjų galimybės atlikti tokį testą yra ribotos, gali būti vadovaujamasi tiesiog žmogišku santykiu, o nesėkmės atveju abi pusės akimirksniu gali prarasti viską“, – pastebi J. Ivaška.

 

Jis pataria verslininkams gerai pagalvoti, ar jie tikrai yra tokie užtikrinti savo galimybėmis laiku grąžinti pasiskolintus pinigus artimiesiems, o pastariesiems – ar jie taip gerai pažįsta finansuoti prašomą verslą ir kokią realią riziką pasiryžę prisiimti.

 

Didesnių įmonių skolinimosi įpročiai yra kitokie. 83 proc. SVV segmento bendrovių, kurios yra įdarbinę nuo 10 iki 49-ies žmonių, kreiptųsi į banką, taip pat pasielgtų ir 76 proc. 50-249 darbuotojus turinčios įmonės.

 

Apyvartinių lėšų iššūkis

 

Dar prieš įsibėgėjant antrajai COVID-19 bangai pernai ankstyvą rudenį SVV verslo buvo klausiama, kokių finansinių paslaugų jiems galėtų prireikti per artimiausius 6-12 mėnesių. Kas antras verslininkas manė, kad jokių, tačiau kas penktas (22 proc.) prognozavo tikėtiną apyvartinių lėšų trūkumą.

 

„Apyvartinės lėšos yra pinigai, naudojami kasdieninei veiklai vykdyti: paslaugoms, žaliavoms ar jau pagamintoms prekėms įsigyti. Pernai lapkritį įvedus jau antrąjį nacionalinį karantiną galime konstatuoti, kad apyvartos lėšų trūkumo prognozė išsipildė, tai yra viena dažniausių pageidaujamų paskolų. Kadangi gyvename ne ekonominio ciklo viršūnėje, kuomet verslai intensyviai plečiasi, o tam tikro priverstinio „įšalo“ etapu, apyvartos lėšų stygius rodo ne optimizmo suteikiantį verslo augimą, o dažniau bandymą įpūsti jam gyvybės“, – konstatuoja Medicinos banko atstovas.

 

Pasak jo, ypač šiuo laikotarpiu atsakingiausia būtų naudotis oficialiais, centrinio šalies banko reguliuojamais finansavimo šaltiniais ir artimuosius saugoti nuo nereikalingos rizikos.

 

„Palyginti su pirmąja banga, šiuo metu optimizmo vis tik yra daugiau. Rinką pasiekiančios vakcinos leidžia tikėtis labiau kontroliuojamos situacijos ir bent iš dalies sugrįžti į buvusį gyvenimo ritmą, po truputį kalbama ir apie karantino suvaržymų atlaisvinimus, todėl neabejoju, kad kur kas šviesiau nusiteikęs ir pats verslas“, – sako J. Ivaška.

 

„Spinter tyrimai“ 203 smulkaus ir vidutinio verslo įmonių vadovus apklausė pernai rugsėjo 21 – spalio 9 dienomis.

 

Šaltinis: sc.bns.lt


Apklausa: verslas lėšų dairosi bankuose, artimieji lenkia finansavimo platformas

2021.03.03

 

Verslui pritrūkus lėšų jų dažniausiai kreipiamasi į bankus, kuriuos Lietuvoje renkasi kas antras smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) įmonių vadovas. Vis dėlto, verslo skolinimasis iš šeimos narių, draugų ar artimųjų taip pat yra gana stipriai prigijęs bei lenkia sutelktinio finansavimo platformas, rodo verslininkų atstovų apklausa.

 

Paklausti, kur kreiptųsi dėl verslo paskolos, 54 proc. verslininkų rinkos tyrimų bendrovei „Spinter tyrimai“ nurodė bankus. Antroje vietoje atsidūrė artimi žmonės – juos rinktųsi 22 proc. SVV atstovų ir tik trečios liko sutelktinio finansavimo platformos, kurias paminėjo 9 proc. respondentų. Tuo tarpu kredito unijos tapo ketvirtuoju dažniausiu pasirinkimu, su jomis dirbtų 8 proc. verslininkų.

 

Apklausą inicijavusio Medicinos banko Komercijos departamento direktorius Julius Ivaška pažymi, kad artimųjų įsiterpimas tarp centrinio šalies banko prižiūrimų bei reguliuojamų finansavimo šaltinių COVID-19 kontekste kelia ypač didelį nerimą.

 

„2020 metais prasidėjo neregėto masto išbandymas daugeliui verslų visame pasaulyje. Suprantama, kad situacija yra sudėtinga ir nepaprasta, susiduriama su dideliais iššūkiais bandant tęsti veiklą, tačiau neprofesionalūs skolintojai turėtų būti ypač atidūs prisiimdami verslo riziką, net jei tai siūlo artimi žmonės“, – sako J. Ivaška.

 

Objektyvus testas ar pasitikėjimas?

 

Remiantis apklausos rezultatais, pačios smulkiausios 1-9 darbuotojus turinčios SVV bendrovės yra gerokai dažniau linkusios ieškoti finansavimo alternatyvų. Tarp jų daugiausiai potencialių kredito unijų (12 proc.) ir savitarpio finansavimo platformų (13 proc.) klientų, bet artimųjų ratas čia iš esmės prilyginamas bankų galimybėms.

 

„36 proc. šios grupės atstovų dėl papildomo finansavimo būtų linkę kreiptis į bankus, bet ne ką mažiau, arba 32 proc. – į artimuosius. Kuo įmonė didesnė, tuo mažiau ji puoselėja vilčių, kad pavyks išsisukti artimųjų lėšomis. To tikėtųsi nebent 10 proc. 10-49 darbo vietas įkūrusių bendrovių ir vos 3 proc. 50-249 darbuotojus turinčių bendrovių vadovai. Reikia pažymėti, kad profesionalūs skolintojai verslo situaciją bei jo perspektyvas vertina nešališkai, kartu ir įmonė tokiu būdu pasitikrina savo būklę. Tuo tarpu artimųjų galimybės atlikti tokį testą yra ribotos, gali būti vadovaujamasi tiesiog žmogišku santykiu, o nesėkmės atveju abi pusės akimirksniu gali prarasti viską“, – pastebi J. Ivaška.

 

Jis pataria verslininkams gerai pagalvoti, ar jie tikrai yra tokie užtikrinti savo galimybėmis laiku grąžinti pasiskolintus pinigus artimiesiems, o pastariesiems – ar jie taip gerai pažįsta finansuoti prašomą verslą ir kokią realią riziką pasiryžę prisiimti.

 

Didesnių įmonių skolinimosi įpročiai yra kitokie. 83 proc. SVV segmento bendrovių, kurios yra įdarbinę nuo 10 iki 49-ies žmonių, kreiptųsi į banką, taip pat pasielgtų ir 76 proc. 50-249 darbuotojus turinčios įmonės.

 

Apyvartinių lėšų iššūkis

 

Dar prieš įsibėgėjant antrajai COVID-19 bangai pernai ankstyvą rudenį SVV verslo buvo klausiama, kokių finansinių paslaugų jiems galėtų prireikti per artimiausius 6-12 mėnesių. Kas antras verslininkas manė, kad jokių, tačiau kas penktas (22 proc.) prognozavo tikėtiną apyvartinių lėšų trūkumą.

 

„Apyvartinės lėšos yra pinigai, naudojami kasdieninei veiklai vykdyti: paslaugoms, žaliavoms ar jau pagamintoms prekėms įsigyti. Pernai lapkritį įvedus jau antrąjį nacionalinį karantiną galime konstatuoti, kad apyvartos lėšų trūkumo prognozė išsipildė, tai yra viena dažniausių pageidaujamų paskolų. Kadangi gyvename ne ekonominio ciklo viršūnėje, kuomet verslai intensyviai plečiasi, o tam tikro priverstinio „įšalo“ etapu, apyvartos lėšų stygius rodo ne optimizmo suteikiantį verslo augimą, o dažniau bandymą įpūsti jam gyvybės“, – konstatuoja Medicinos banko atstovas.

 

Pasak jo, ypač šiuo laikotarpiu atsakingiausia būtų naudotis oficialiais, centrinio šalies banko reguliuojamais finansavimo šaltiniais ir artimuosius saugoti nuo nereikalingos rizikos.

 

„Palyginti su pirmąja banga, šiuo metu optimizmo vis tik yra daugiau. Rinką pasiekiančios vakcinos leidžia tikėtis labiau kontroliuojamos situacijos ir bent iš dalies sugrįžti į buvusį gyvenimo ritmą, po truputį kalbama ir apie karantino suvaržymų atlaisvinimus, todėl neabejoju, kad kur kas šviesiau nusiteikęs ir pats verslas“, – sako J. Ivaška.

 

„Spinter tyrimai“ 203 smulkaus ir vidutinio verslo įmonių vadovus apklausė pernai rugsėjo 21 – spalio 9 dienomis.

 

Šaltinis: sc.bns.lt


Mūsų interneto svetainėje yra naudojami slapukai. Slapukai padeda užtikrinti tinkamą tinklapio veikimą bei jo tobulinimą, todėl būtinieji slapukai (techniniai, funkciniai bei analitiniai) yra įdiegiami automatiškai. Paspaudę „sutinku“ Jūs sutinkate su tikslinių slapukų įdiegimu ir naudojimu. Daugiau informacijos - slapukų politikoje. SUTINKU