Sulaukus pensinio amžiaus toliau dirbti ketina kas antras šalies gyventojas

2021.02.12

 

Kone kas antras (45 proc.) darbingo amžiaus šalies gyventojas, sulaukęs pensinio amžiaus, svarstytų dirbti toliau. Pagrindiniai tokio lietuvių pasirinkimo motyvai − poreikis paįvairinti kasdienybę, noras palaikyti protinius gebėjimus ir socialinius ryšius bei prisidurti papildomų pajamų.

  • Didesnioji dalis darbingo amžiaus lietuvių (23 proc.) linkę darbo rinkoje likti tol, kol leis sveikata ar kitos aplinkybės.
  • Pagrindinės priežastys dirbti su laukus pensinio amžiaus – siekis paįvairinti savo kasdienybę, noras palaikyti protinius gebėjimus bei socialius ryšius ir bendravimą su pažįstamais.
  • 2 iš 5 gyventojų galvoja, kad būsimos pensijos jiems nepakaks ir jiems gali tekti papildomai prisidurti prie jos dirbant toliau.
  • Kaupiant pensijai bent kelis dešimtmečius papildomai, galima užsitikrinti apčiuopiamą priedą prie „Sodros“ pensijos ir taip įgyti daugiau pasirinkimo laisvės bei patirti mažesnį finansinį spaudimą.
  • 23 proc. šiuo metu dirbančių suėjus pensiniam amžiui ilgiau dirbti neplanuotų, o 11 proc. pageidautų išeiti į išankstinę pensiją.

Tyrimas dėl vakcinų nuo koronaviruso

 

Didelė dalis šalies gyventojų pensinio amžiaus ribos nevertina kaip to meto, kada reiktų palikti darbo rinką ir daugiau nebedirbti. Visgi tai neturėtų sudaryti iliuzijos, kad rūpestį savo finansine gerove senatvėje galima atidėti vėlesniam laikui ar tiesiog bandyti dirbti tol, kol leidžia jėgos. Darbą sulaukus pensijos visų pirma reiktų vertinti kaip savirealizacijos ir socialinių ryšių palaikymo būdą, o pinigų, reikalingų gyvenimui sulaukus pensijos, kaupimas turėtų vykti iki sulaukus pensinio amžiaus.

 

Kiek metų dar norėtų dirbti

 

Didesnioji dalis darbingo amžiaus šalies gyventojų (23 proc.) neturi nusistatę konkrečios išėjimo į pensiją datos – jie darbo rinkoje liktų tol, kol leistų sveikata ar kitos aplinkybės.

 

Būsimųjų senjorų nusiteikimas dirbti mažėtų su kiekvienais pensijos metais. Sulaukę pensinio amžiaus, 14 proc. gyventojų planuotų dirbti nuo 1 iki 4 metų, 6 proc. norėtų dirbti 5–10 metų, o ilgiau nei dešimtmetį – tik 2 proc. apklaustųjų.

 

Pagrindinės priežastys dirbti – ne finansinės

 

Pagrindinės priežastys dėl darbo senatvėje nėra finansinės. Poreikis prisidurti papildomų pajamų prie būsimos pensijos lietuviams yra tik ketvirtas pagal svarbą veiksnys. Daug svaresnės nei finansinės priežastys dirbti yra siekis paįvairinti savo kasdienybę, noras palaikyti protinius gebėjimus, taip pat siekis palaikyti socialius ryšius ir bendravimą su pažįstamais.

 

Manantiems, kad senatvėje teks dirbti, idant prisidurtų prie „Sodros“ pensijos, būtina apsvarstyti kaupimo II ar III pakopos pensijų fonduose galimybes – tai gali suteikti daugiau pasirinkimų atėjus pensiniam amžiui. Kaupiant bent kelis dešimtmečius pensijų fonduose papildomai, galima užsitikrinti apčiuopiamą priedą prie „Sodros“ pensijos bei patirti mažesnį finansinį spaudimą.

 

Kas turi įtakos (ne)norui dirbti sulaukus pensijos

 

23 proc. šiuo metu dirbančių respondentų suėjus pensiniam amžiui ilgiau dirbti neplanuotų, o 11 proc. pageidautų išeiti į išankstinę pensiją. Nevienodus gyventojų planus dėl darbo sulaukus pensijos iš dalies lemia jų profesija ar atliekamo darbo pobūdis.

 

Savaime suprantama, kad mažiau žmonių, išėjusių į pensiją, norėtų toliau dirbti sunkų fizinį darbą. Tuo metu dirbti protinį darbą pensinis amžius nebūtinai yra kliūtis. Vis dėlto tai rodo, kad sunkų fizinį darbą dirbantiems žmonėms ar tiems, kurių galimybės dirbti išėjus į pensiją gali būti objektyviai apribotos, ypač svarbu kuo anksčiau pradėti ruoštis finansiškai saugiai senatvei.

 

Parengta remiantis „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvia šalies gyventojų apklaus, kurią atliko tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu visoje šalyje apklausta 1 006 gyventojai nuo 18 iki 75 metų.

 

Šaltinis: blog.swedbank.lt


Sulaukus pensinio amžiaus toliau dirbti ketina kas antras šalies gyventojas

2021.02.12

 

Kone kas antras (45 proc.) darbingo amžiaus šalies gyventojas, sulaukęs pensinio amžiaus, svarstytų dirbti toliau. Pagrindiniai tokio lietuvių pasirinkimo motyvai − poreikis paįvairinti kasdienybę, noras palaikyti protinius gebėjimus ir socialinius ryšius bei prisidurti papildomų pajamų.

  • Didesnioji dalis darbingo amžiaus lietuvių (23 proc.) linkę darbo rinkoje likti tol, kol leis sveikata ar kitos aplinkybės.
  • Pagrindinės priežastys dirbti su laukus pensinio amžiaus – siekis paįvairinti savo kasdienybę, noras palaikyti protinius gebėjimus bei socialius ryšius ir bendravimą su pažįstamais.
  • 2 iš 5 gyventojų galvoja, kad būsimos pensijos jiems nepakaks ir jiems gali tekti papildomai prisidurti prie jos dirbant toliau.
  • Kaupiant pensijai bent kelis dešimtmečius papildomai, galima užsitikrinti apčiuopiamą priedą prie „Sodros“ pensijos ir taip įgyti daugiau pasirinkimo laisvės bei patirti mažesnį finansinį spaudimą.
  • 23 proc. šiuo metu dirbančių suėjus pensiniam amžiui ilgiau dirbti neplanuotų, o 11 proc. pageidautų išeiti į išankstinę pensiją.

Tyrimas dėl vakcinų nuo koronaviruso

 

Didelė dalis šalies gyventojų pensinio amžiaus ribos nevertina kaip to meto, kada reiktų palikti darbo rinką ir daugiau nebedirbti. Visgi tai neturėtų sudaryti iliuzijos, kad rūpestį savo finansine gerove senatvėje galima atidėti vėlesniam laikui ar tiesiog bandyti dirbti tol, kol leidžia jėgos. Darbą sulaukus pensijos visų pirma reiktų vertinti kaip savirealizacijos ir socialinių ryšių palaikymo būdą, o pinigų, reikalingų gyvenimui sulaukus pensijos, kaupimas turėtų vykti iki sulaukus pensinio amžiaus.

 

Kiek metų dar norėtų dirbti

 

Didesnioji dalis darbingo amžiaus šalies gyventojų (23 proc.) neturi nusistatę konkrečios išėjimo į pensiją datos – jie darbo rinkoje liktų tol, kol leistų sveikata ar kitos aplinkybės.

 

Būsimųjų senjorų nusiteikimas dirbti mažėtų su kiekvienais pensijos metais. Sulaukę pensinio amžiaus, 14 proc. gyventojų planuotų dirbti nuo 1 iki 4 metų, 6 proc. norėtų dirbti 5–10 metų, o ilgiau nei dešimtmetį – tik 2 proc. apklaustųjų.

 

Pagrindinės priežastys dirbti – ne finansinės

 

Pagrindinės priežastys dėl darbo senatvėje nėra finansinės. Poreikis prisidurti papildomų pajamų prie būsimos pensijos lietuviams yra tik ketvirtas pagal svarbą veiksnys. Daug svaresnės nei finansinės priežastys dirbti yra siekis paįvairinti savo kasdienybę, noras palaikyti protinius gebėjimus, taip pat siekis palaikyti socialius ryšius ir bendravimą su pažįstamais.

 

Manantiems, kad senatvėje teks dirbti, idant prisidurtų prie „Sodros“ pensijos, būtina apsvarstyti kaupimo II ar III pakopos pensijų fonduose galimybes – tai gali suteikti daugiau pasirinkimų atėjus pensiniam amžiui. Kaupiant bent kelis dešimtmečius pensijų fonduose papildomai, galima užsitikrinti apčiuopiamą priedą prie „Sodros“ pensijos bei patirti mažesnį finansinį spaudimą.

 

Kas turi įtakos (ne)norui dirbti sulaukus pensijos

 

23 proc. šiuo metu dirbančių respondentų suėjus pensiniam amžiui ilgiau dirbti neplanuotų, o 11 proc. pageidautų išeiti į išankstinę pensiją. Nevienodus gyventojų planus dėl darbo sulaukus pensijos iš dalies lemia jų profesija ar atliekamo darbo pobūdis.

 

Savaime suprantama, kad mažiau žmonių, išėjusių į pensiją, norėtų toliau dirbti sunkų fizinį darbą. Tuo metu dirbti protinį darbą pensinis amžius nebūtinai yra kliūtis. Vis dėlto tai rodo, kad sunkų fizinį darbą dirbantiems žmonėms ar tiems, kurių galimybės dirbti išėjus į pensiją gali būti objektyviai apribotos, ypač svarbu kuo anksčiau pradėti ruoštis finansiškai saugiai senatvei.

 

Parengta remiantis „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvia šalies gyventojų apklaus, kurią atliko tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu visoje šalyje apklausta 1 006 gyventojai nuo 18 iki 75 metų.

 

Šaltinis: blog.swedbank.lt


Mūsų interneto svetainėje yra naudojami slapukai. Slapukai padeda užtikrinti tinkamą tinklapio veikimą bei jo tobulinimą, todėl būtinieji slapukai (techniniai, funkciniai bei analitiniai) yra įdiegiami automatiškai. Paspaudę „sutinku“ Jūs sutinkate su tikslinių slapukų įdiegimu ir naudojimu. Daugiau informacijos - slapukų politikoje. SUTINKU