Tyla prieš audrą: apklausoje užfiksuota gyventojų nuomonė apie pandemijos valdymą

2020.12.28

 

Delfi užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ lapkričio 18–29 atlikta apklausa užfiksavo nueinančios Vyriausybės ir prezidento Gitano Nausėdos vaidmenį suvaldant koronaviruso pandemiją Lietuvoje prieš ryškų situacijos pablogėjimą. Buvusio premjero Sauliaus Skvernelio vadovaujama Vyriausybė sulaukė daugiau neigiamų vertinimų kovojant su antrąja banga, Aurelijus Veryga – bene lygaus pasidalijimo, o ryškesnio šalies vadovo vaidmens apklaustieji pasigedo.

Delfi kalbinti ekspertai sutiko, kad buvusios Vyriausybės ir sveikatos apsaugos ministro darbo vertinimas gerokai pasikeistų, jei apklausa būtų vykdoma šiuo metu, kai bene kasdien viršijami vis nauji susirgimų ir mirčių rekordai, o gydymo įstaigos pasiekė savo galimybių ribą.

 

Įvertinus Vyriausybės veiklą – daugiau neigiamų atsakymų

 

Respondentų buvo prašoma įvertinti, kaip S. Skvernelio vadovaujama Vyriausybė tvarkėsi su antrąja koronaviruso banga.

10,1 proc. apklaustųjų pasirinko šį atsakymo variantą: „Vyriausybė viską daro(-ė) tinkamai.“

30 proc. respondentų pritarė, kad daugumą dalykų Vyriausybė darė gerai, galbūt pritrūko koordinacijos, o kai kurių priemonių reikėjo imtis anksčiau.

Panaši apklaustųjų dalis, 28,8 proc., teigė, kad Vyriausybė vėlavo imtis reikiamų priemonių (ribojimų, pasiruošimo antrajai bangai), to reikėjo imtis anksčiau.

 

 

21,6 proc. apklaustųjų teigė, kad Vyriausybė visiškai nesusitvarko (-ė) su užduotimi, viską daro per vėlai ir netinkamai.

9,5 proc. apklaustųjų į klausimą neatsakė arba pasirinko atsakymą „nežinau“.

Pritarimą Vyriausybės veiksmams (viską arba daugumą dalykų darė gerai) dažniau išreiškė vyresnio amžiaus, žemesnio išsimokslinimo, rajonų centrų gyventojai.

Kategoriškai neigiamai Vyriausybės veiksmus dažniau vertino vyrai, 36–45 m., gaunantys didžiausias pajamas.

 

Verygos darbai įtikino pusę apklaustųjų

 

Atliekant apklausą buvo klausiama ir dėl kadenciją jau baigusio sveikatos apsaugos ministro A. Verygos darbo visos pandemijos metu.

12,8 proc. buvusio ministro darbą vertino teigiamai – „nepaisydamas spaudimo jis susitvarkė su beprecedente situacija“.

Daugiau nei trečdalis apklaustųjų, 35,5 proc., teigė, kad A. Verygos darbą vertina greičiau teigiamai, „nors netrūko ir klaidų, daugiau nuveikė gero nei blogo“.

26,1 proc. respondentų ministro veiklą vertino greičiau neigiamai: nors ir buvo gerų ir laiku priimtų sprendimų, bet bendrai jis nuvylė ir tinkamai nesusidorojo su užduotimis.

 

 

Visiškai neigiamai buvusio ministro darbą įvertino 23,4 proc. apklaustųjų. Jie pritarė teiginiui, kad A. Veryga visiškai nesusitvarkė su jam patikėtomis užduotimis, daugiau trukdė, klaidino ir prisidėjo prie situacijos blogėjimo.

2,2 proc. apklaustųjų į klausimą neatsakė arba pasirinko atsakymą „nežinau“.

Palankiai A. Verygos veiksmus dažniau vertino moterys, rajonų centrų gyventojai.

 

Nausėdos vaidmens pasigedo

 

„Spinter tyrimų“ apklausoje buvo įvertintas ir šalies vadovo G. Nausėdos vaidmuo koronaviruso pandemijos metu.

7,7 proc. apklaustųjų teigė, kad prezidento vaidmenį vertina teigiamai, nes „jis ėmėsi lyderystės, kai reikėjo labiausiai, ir nesikišo ten, kur nereikėjo“.

Daugiau nei ketvirtadalis apklaustųjų, 25,6 proc., respondentų jo veiklą pandemijos metu vertino greičiau teigiamai, pripažino, kad pritrūko aktyvesnio prezidento vaidmens.

31,2 proc. tikino, kad G. Nausėdos vaidmenį vertina greičiau neigiamai, nes prezidentas „atsibudo“ ir lyderystės ėmėsi vėlokai.

 

 

 

Prezidento G. Nausėdos vaidmenį dažniau palankiai vertino rajonų centrų gyventojai.

 

Zokas: galbūt susiformuos kita praktika

 

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ vadovas Ignas Zokas svarstė, kad galbūt A. Verygos darbas vertinamas geriau nei Vyriausybės dėl žmogiškų priežasčių.

„A. Veryga buvo S. Skvernelio Vyriausybės karys, vienas iš ministrų. Bet Vyriausybė yra institucija, taigi turime institucijos vertinimą ir asmenybės. Matome, kad asmeninis vertinimas geresnis, žmogiškos empatijos yra daugiau, nei vertinant Vyriausybę. Gal ir žmogiškai paprasčiau – institucija blogiau daro, pykti ant jos paprasčiau“, – svarstė jis.

I. Zokas sutiko, kad A. Veryga tiek pirmosios, tiek ir antrosios koronaviruso bangos metu buvo gerai matomas ir girdimas.

Sociologas, „Spinter tyrimų“ vadovas pabrėžė, kad kaip svarbų veiksnį reikalinga paminėti ir apklausos laiką.

„Turime įvertinti laiką, kada atliktas tyrimas, nes visa griūtis buvo matoma šiek tiek vėliau. Tyrimo laikas – lapkričio pabaiga. Manau, kad ta nuotaika daugelyje vietų jau yra pasikeitusi“, – sakė jis.

Pašnekovas, vertindamas šalies vadovo G. Nausėdos vaidmenį per koronaviruso pandemiją, teigė, jog jis buvo mažiau matomas.

„Manyčiau, kad labiausiai čia vertinamas buvo pasyvumas, apie kurį daug kalbėta pirmos bangos metu. Jau daugelis pripažino, kad jis buvo mažiau matomas. Ypač kai atėjo po 10 metų prezidente išbuvusius Dalios Grybauskaitės, vis dar lyginamas pirmaisiais metais“, – Delfi sakė I. Zokas.

Jis svarstė, kad apklaustieji dabar pasigenda ryškesnio G. Nausėdos vaidmens, bet ateityje įpras prie jo pasirinkto vaidmens ir formuosis nauja praktika.

„Yra tas noras matyti prezidentą ryžtingesnį, daugiau lyderystės iš jo. Prezidentas komunikavo kitaip, galbūt aiškino savo veiksmus kitaip. Galbūt per kelerius metus susiformuos kitokia praktika ir po G. Nausėdos kadencijos gal visiškai kitaip vertinsime tokį elgesį. Tačiau šiandieniniame kontekste tas vertinimas buvo gana santūrus, prezidento lyderystės pasigesta“, – apklausos rezultatus įvertino I. Zokas.

 

Bielinis: prezidentas netrukdė Vyriausybei

 

Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, politologas Lauras Bielinis teigė, kad geriausiai įvertinas A. Veryga, nes buvo labiausiai matomas, jo nuveikti darbai sulaukė daugiausia dėmesio.

Politologas teigė, kad ir Vyriausybės veikla buvo daugiau „antrame plane“, tad apklausose užfiksuotas vertinimas yra atitinkamas.

„Vyriausybė ir jos vadovas savotiškai antrame plane buvo. O jeigu dar ir prezidentą pridėtume, tai jis buvo tam tikrame šešėlyje, jo gal nelabai ir įtraukė Vyriausybė į kovos su pandemija temą. Bet ir pats prezidentas greičiausiai nelabai galėjo įsiterpti, nes valdančioji dauguma, greičiausiai, nelabai norėjo. Mes tą matome“, – teigė jis.

Vertindamas Vyriausybės pasirodymą valdant antrąją koronaviruso bangą, L. Bielinis teigė, jog jis yra gana pozityvus.

„Gana gerai S. Skvernelio Vyriausybė vertinama, gana pozityviai. Prikišti tai Vyriausybei, jog ji padarė kokių nors principinių klaidų, negali niekas. Net ir naujieji valdantieji apie tai nelabai kalba – jų strategija yra tęsti darbus, nesugadinti to, kas yra gerai. Taigi, tvarka“, – kalbėjo jis.

Nuošalyje neliko ir spalio mėnesį surengti Seimo rinkimai. Prieš juos Vyriausybė atsipalaidavo ir prioritetą skyrė patiems rinkimams, ne koronavirusui valdyti, sakė pašnekovas.

„Akivaizdu, kad maždaug nuo rugpjūčio mėnesio Vyriausybė šiek tiek lėtino savo veiksmus, savotiškai nusiramino. Pavasaris ir vasaros pradžia buvo labai sėkminga, įsitikino, kad viskas gerai, ir sutelkė dėmesį į rinkimus daugiau nei į kovą su pandemija. Buvo tikimasi „išplaukti“ ant tos bangos“, – teigė jis.

Atliekant apklausą gyventojai išreiškė poziciją, kad šalies vadovo vaidmens valdant šią krizę jie pasigedo. Nenuostabu, rezultatus vertino L. Bielinis, kad kitaip ir negalėjo būti.

„Daug kas nelabai suvokia, kaip prezidentas gali įsiterpti į tą pandemijos valdymą. Tik dabar, praėjus kuriam laikui, prezidentas rodo gana įdomią ir pozityvią savo veiklos realizavimo kryptį – tapo savotišku sprendėjų moderatoriumi. Tai jam leidžia šiandien būti mūsų akiratyje ir dalyvauti priimant tuos sprendimus. O pačioje pradžioje, pavasarį ir vasarą, prezidentas buvo šešėlyje“, – Delfi sakė politologas L. Bielinis.

VDU profesorius L. Bielinis svarstė, kam šalies vadovui reikėjo kištis į procesus, kurie ir taip veikė.

„Pavasarį, vasaros pradžioje mes visi pastebėjome ir faktai parodė, kad gana sėkmingai nugalėjome pirmąją bangą. (…) Tad prezidentui kištis į gerų rezultatų srautą ir dar reguliuoti tai, kas savaime klostosi, būtų nei šis, nei tas. Šiuo atveju prezidentas pasirinko pačią optimaliausią poziciją – netrukdyti tam, kas vyksta normaliai“, – sakė jis.

Rudenį, prasidėjus antrai koronaviruso bangai, prezidento vaidmuo sustiprėjo, kalbėjo politologas L. Bielinis.

„Manau, kad tai yra teigiamas dalykas. O rudenį mes pamatėme, kad situacija slysta iš rankų, pandemijos židinys plečiasi, čia prezidentas pradėjo aktyviai veikti. Panašu, kad Vyriausybei greičiausiai rinkimai sutrukdė aktyviai veikti. Tada prezidentas perėmė iniciatyvą“, – Delfi sakė VDU politologas L. Bielinis.

 

Jurkynas: jei Vyriausybės vertinimas būtų kitas, Seimo rinkimai būtų pasibaigę kitaip

 

VDU profesorius, politologas Mindaugas Jurkynas teigė, kad visuomenė vienareikšmiškai neigiamai nei Vyriausybės, nei buvusio sveikatos apsaugos ministro A. Verygos darbo nevertina.

„Pagal daugiau teigiamus ir neigiamus vertinimus geriausiai atrodo buvęs sveikatos apsaugos ministras A. Veryga, nuomonės pasidalijo praktiškai per pusę. Skirtumas šiek tiek didesnis, bet tikrai nėra drastiškas, žiūrint į Vyriausybės veiklą, vertinant jos tvarkymąsi su antrąja koronaviruso banga.

Apie 40 procentų į Vyriausybės veiklą žiūri gana teigiamai, apie 50 procentų – gana neigiamai, tai nėra rezultatas į vienus vartus, pasidalijimas ne per pusę“, – duomenis vertino jis.

M. Jurkynas sakė negalintis įvardyti konkrečių priežasčių, kodėl buvusio sveikatos apsaugos ministro vertinimas yra geresnis nei pačios Vyriausybės.

Pašnekovas svarstė, kad bet kuri Vyriausybė, veikianti didesnės įtampos sąlygomis, sulaukia daugiau kritikos. Jei valdantieji būtų vertinami kitaip, kitoks būtų ir Seimo rinkimų rezultatas.

„Natūralu, kad teigiamo vertinimo nėra daug. Jei Vyriausybė būtų vienareikšmiškai teigiamai vertinama, tai LVŽS būtų laimėjusi rinkimus“, – Delfi sakė M. Jurkynas.

Nors ekonominiai ir socialiniai rodikliai šios Vyriausybės valdymo laikotarpiu nebuvo prasti, tačiau pagrindiniu akcentu tapo koronavirusas, sakė ekspertas.

Politologas teigė, kad Vyriausybės konkretūs darbai buvo geriau matomi.

„Prezidentas yra tas, kuris atlieka monitoringą, priežiūrą, lyg iš paukščio skrydžio nusako situaciją, kas veikia, kas ne“, – Delfi kalbėjo VDU profesorius M. Jurkynas.

Politologas M. Jurkynas kalbėjo, kad gyventojai taip vertindami prezidentą galbūt vadovavosi klaidinga pozicija, jog piliečių išrinktas prezidentas ateina valdyti Lietuvos.

„O taip nėra, Lietuvą valdo Seimas ir Vyriausybė. (…) Žmonių lūkesčiai, mano nuomone, yra sukelti kalbant apie prezidentą, ir problema tęsiasi, žmonės mato, kad greitų vilčių situacijai pagerėti nėra, jie nori, kad prezidentas, išrinktas visų žmonių, ką nors padarytų. Bet tas visas funkcijas situacijai pagerinti daro Vyriausybė su Seimu“, – Delfi sakė pašnekovas politologas M. Jurkynas.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2020 metų lapkričio 18–29 dienomis naujienų portalo Delfi užsakymu atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų.

Taikytas kombinuotas apklausos metodas – 50 proc. telefoninės apklausos būdu, 50 proc. internetu. Atliekant tiesioginį interviu apklausą vykdo profesionalus apklausėjas. Jis kalbasi su respondentu pagal parengtus klausimus, atsakymus fiksuoja klausimyne. Jei apklausa atliekama internetu, respondentui siunčiama nuoroda į apklausą, respondentas užpildo savarankiškai jam / jai patogiu metu. Nuoroda yra unikali, t. y. klausimyno negalima užpildyti kelis kartus.
Tyrimo metu buvo apklausti 1005 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą yra proporcingas gyventojų pasiskirstymui Lietuvoje.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 %.

Šaltinis: Delfi.lt


Tyla prieš audrą: apklausoje užfiksuota gyventojų nuomonė apie pandemijos valdymą

2020.12.28

 

Delfi užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ lapkričio 18–29 atlikta apklausa užfiksavo nueinančios Vyriausybės ir prezidento Gitano Nausėdos vaidmenį suvaldant koronaviruso pandemiją Lietuvoje prieš ryškų situacijos pablogėjimą. Buvusio premjero Sauliaus Skvernelio vadovaujama Vyriausybė sulaukė daugiau neigiamų vertinimų kovojant su antrąja banga, Aurelijus Veryga – bene lygaus pasidalijimo, o ryškesnio šalies vadovo vaidmens apklaustieji pasigedo.

Delfi kalbinti ekspertai sutiko, kad buvusios Vyriausybės ir sveikatos apsaugos ministro darbo vertinimas gerokai pasikeistų, jei apklausa būtų vykdoma šiuo metu, kai bene kasdien viršijami vis nauji susirgimų ir mirčių rekordai, o gydymo įstaigos pasiekė savo galimybių ribą.

 

Įvertinus Vyriausybės veiklą – daugiau neigiamų atsakymų

 

Respondentų buvo prašoma įvertinti, kaip S. Skvernelio vadovaujama Vyriausybė tvarkėsi su antrąja koronaviruso banga.

10,1 proc. apklaustųjų pasirinko šį atsakymo variantą: „Vyriausybė viską daro(-ė) tinkamai.“

30 proc. respondentų pritarė, kad daugumą dalykų Vyriausybė darė gerai, galbūt pritrūko koordinacijos, o kai kurių priemonių reikėjo imtis anksčiau.

Panaši apklaustųjų dalis, 28,8 proc., teigė, kad Vyriausybė vėlavo imtis reikiamų priemonių (ribojimų, pasiruošimo antrajai bangai), to reikėjo imtis anksčiau.

 

 

21,6 proc. apklaustųjų teigė, kad Vyriausybė visiškai nesusitvarko (-ė) su užduotimi, viską daro per vėlai ir netinkamai.

9,5 proc. apklaustųjų į klausimą neatsakė arba pasirinko atsakymą „nežinau“.

Pritarimą Vyriausybės veiksmams (viską arba daugumą dalykų darė gerai) dažniau išreiškė vyresnio amžiaus, žemesnio išsimokslinimo, rajonų centrų gyventojai.

Kategoriškai neigiamai Vyriausybės veiksmus dažniau vertino vyrai, 36–45 m., gaunantys didžiausias pajamas.

 

Verygos darbai įtikino pusę apklaustųjų

 

Atliekant apklausą buvo klausiama ir dėl kadenciją jau baigusio sveikatos apsaugos ministro A. Verygos darbo visos pandemijos metu.

12,8 proc. buvusio ministro darbą vertino teigiamai – „nepaisydamas spaudimo jis susitvarkė su beprecedente situacija“.

Daugiau nei trečdalis apklaustųjų, 35,5 proc., teigė, kad A. Verygos darbą vertina greičiau teigiamai, „nors netrūko ir klaidų, daugiau nuveikė gero nei blogo“.

26,1 proc. respondentų ministro veiklą vertino greičiau neigiamai: nors ir buvo gerų ir laiku priimtų sprendimų, bet bendrai jis nuvylė ir tinkamai nesusidorojo su užduotimis.

 

 

Visiškai neigiamai buvusio ministro darbą įvertino 23,4 proc. apklaustųjų. Jie pritarė teiginiui, kad A. Veryga visiškai nesusitvarkė su jam patikėtomis užduotimis, daugiau trukdė, klaidino ir prisidėjo prie situacijos blogėjimo.

2,2 proc. apklaustųjų į klausimą neatsakė arba pasirinko atsakymą „nežinau“.

Palankiai A. Verygos veiksmus dažniau vertino moterys, rajonų centrų gyventojai.

 

Nausėdos vaidmens pasigedo

 

„Spinter tyrimų“ apklausoje buvo įvertintas ir šalies vadovo G. Nausėdos vaidmuo koronaviruso pandemijos metu.

7,7 proc. apklaustųjų teigė, kad prezidento vaidmenį vertina teigiamai, nes „jis ėmėsi lyderystės, kai reikėjo labiausiai, ir nesikišo ten, kur nereikėjo“.

Daugiau nei ketvirtadalis apklaustųjų, 25,6 proc., respondentų jo veiklą pandemijos metu vertino greičiau teigiamai, pripažino, kad pritrūko aktyvesnio prezidento vaidmens.

31,2 proc. tikino, kad G. Nausėdos vaidmenį vertina greičiau neigiamai, nes prezidentas „atsibudo“ ir lyderystės ėmėsi vėlokai.

 

 

 

Prezidento G. Nausėdos vaidmenį dažniau palankiai vertino rajonų centrų gyventojai.

 

Zokas: galbūt susiformuos kita praktika

 

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ vadovas Ignas Zokas svarstė, kad galbūt A. Verygos darbas vertinamas geriau nei Vyriausybės dėl žmogiškų priežasčių.

„A. Veryga buvo S. Skvernelio Vyriausybės karys, vienas iš ministrų. Bet Vyriausybė yra institucija, taigi turime institucijos vertinimą ir asmenybės. Matome, kad asmeninis vertinimas geresnis, žmogiškos empatijos yra daugiau, nei vertinant Vyriausybę. Gal ir žmogiškai paprasčiau – institucija blogiau daro, pykti ant jos paprasčiau“, – svarstė jis.

I. Zokas sutiko, kad A. Veryga tiek pirmosios, tiek ir antrosios koronaviruso bangos metu buvo gerai matomas ir girdimas.

Sociologas, „Spinter tyrimų“ vadovas pabrėžė, kad kaip svarbų veiksnį reikalinga paminėti ir apklausos laiką.

„Turime įvertinti laiką, kada atliktas tyrimas, nes visa griūtis buvo matoma šiek tiek vėliau. Tyrimo laikas – lapkričio pabaiga. Manau, kad ta nuotaika daugelyje vietų jau yra pasikeitusi“, – sakė jis.

Pašnekovas, vertindamas šalies vadovo G. Nausėdos vaidmenį per koronaviruso pandemiją, teigė, jog jis buvo mažiau matomas.

„Manyčiau, kad labiausiai čia vertinamas buvo pasyvumas, apie kurį daug kalbėta pirmos bangos metu. Jau daugelis pripažino, kad jis buvo mažiau matomas. Ypač kai atėjo po 10 metų prezidente išbuvusius Dalios Grybauskaitės, vis dar lyginamas pirmaisiais metais“, – Delfi sakė I. Zokas.

Jis svarstė, kad apklaustieji dabar pasigenda ryškesnio G. Nausėdos vaidmens, bet ateityje įpras prie jo pasirinkto vaidmens ir formuosis nauja praktika.

„Yra tas noras matyti prezidentą ryžtingesnį, daugiau lyderystės iš jo. Prezidentas komunikavo kitaip, galbūt aiškino savo veiksmus kitaip. Galbūt per kelerius metus susiformuos kitokia praktika ir po G. Nausėdos kadencijos gal visiškai kitaip vertinsime tokį elgesį. Tačiau šiandieniniame kontekste tas vertinimas buvo gana santūrus, prezidento lyderystės pasigesta“, – apklausos rezultatus įvertino I. Zokas.

 

Bielinis: prezidentas netrukdė Vyriausybei

 

Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, politologas Lauras Bielinis teigė, kad geriausiai įvertinas A. Veryga, nes buvo labiausiai matomas, jo nuveikti darbai sulaukė daugiausia dėmesio.

Politologas teigė, kad ir Vyriausybės veikla buvo daugiau „antrame plane“, tad apklausose užfiksuotas vertinimas yra atitinkamas.

„Vyriausybė ir jos vadovas savotiškai antrame plane buvo. O jeigu dar ir prezidentą pridėtume, tai jis buvo tam tikrame šešėlyje, jo gal nelabai ir įtraukė Vyriausybė į kovos su pandemija temą. Bet ir pats prezidentas greičiausiai nelabai galėjo įsiterpti, nes valdančioji dauguma, greičiausiai, nelabai norėjo. Mes tą matome“, – teigė jis.

Vertindamas Vyriausybės pasirodymą valdant antrąją koronaviruso bangą, L. Bielinis teigė, jog jis yra gana pozityvus.

„Gana gerai S. Skvernelio Vyriausybė vertinama, gana pozityviai. Prikišti tai Vyriausybei, jog ji padarė kokių nors principinių klaidų, negali niekas. Net ir naujieji valdantieji apie tai nelabai kalba – jų strategija yra tęsti darbus, nesugadinti to, kas yra gerai. Taigi, tvarka“, – kalbėjo jis.

Nuošalyje neliko ir spalio mėnesį surengti Seimo rinkimai. Prieš juos Vyriausybė atsipalaidavo ir prioritetą skyrė patiems rinkimams, ne koronavirusui valdyti, sakė pašnekovas.

„Akivaizdu, kad maždaug nuo rugpjūčio mėnesio Vyriausybė šiek tiek lėtino savo veiksmus, savotiškai nusiramino. Pavasaris ir vasaros pradžia buvo labai sėkminga, įsitikino, kad viskas gerai, ir sutelkė dėmesį į rinkimus daugiau nei į kovą su pandemija. Buvo tikimasi „išplaukti“ ant tos bangos“, – teigė jis.

Atliekant apklausą gyventojai išreiškė poziciją, kad šalies vadovo vaidmens valdant šią krizę jie pasigedo. Nenuostabu, rezultatus vertino L. Bielinis, kad kitaip ir negalėjo būti.

„Daug kas nelabai suvokia, kaip prezidentas gali įsiterpti į tą pandemijos valdymą. Tik dabar, praėjus kuriam laikui, prezidentas rodo gana įdomią ir pozityvią savo veiklos realizavimo kryptį – tapo savotišku sprendėjų moderatoriumi. Tai jam leidžia šiandien būti mūsų akiratyje ir dalyvauti priimant tuos sprendimus. O pačioje pradžioje, pavasarį ir vasarą, prezidentas buvo šešėlyje“, – Delfi sakė politologas L. Bielinis.

VDU profesorius L. Bielinis svarstė, kam šalies vadovui reikėjo kištis į procesus, kurie ir taip veikė.

„Pavasarį, vasaros pradžioje mes visi pastebėjome ir faktai parodė, kad gana sėkmingai nugalėjome pirmąją bangą. (…) Tad prezidentui kištis į gerų rezultatų srautą ir dar reguliuoti tai, kas savaime klostosi, būtų nei šis, nei tas. Šiuo atveju prezidentas pasirinko pačią optimaliausią poziciją – netrukdyti tam, kas vyksta normaliai“, – sakė jis.

Rudenį, prasidėjus antrai koronaviruso bangai, prezidento vaidmuo sustiprėjo, kalbėjo politologas L. Bielinis.

„Manau, kad tai yra teigiamas dalykas. O rudenį mes pamatėme, kad situacija slysta iš rankų, pandemijos židinys plečiasi, čia prezidentas pradėjo aktyviai veikti. Panašu, kad Vyriausybei greičiausiai rinkimai sutrukdė aktyviai veikti. Tada prezidentas perėmė iniciatyvą“, – Delfi sakė VDU politologas L. Bielinis.

 

Jurkynas: jei Vyriausybės vertinimas būtų kitas, Seimo rinkimai būtų pasibaigę kitaip

 

VDU profesorius, politologas Mindaugas Jurkynas teigė, kad visuomenė vienareikšmiškai neigiamai nei Vyriausybės, nei buvusio sveikatos apsaugos ministro A. Verygos darbo nevertina.

„Pagal daugiau teigiamus ir neigiamus vertinimus geriausiai atrodo buvęs sveikatos apsaugos ministras A. Veryga, nuomonės pasidalijo praktiškai per pusę. Skirtumas šiek tiek didesnis, bet tikrai nėra drastiškas, žiūrint į Vyriausybės veiklą, vertinant jos tvarkymąsi su antrąja koronaviruso banga.

Apie 40 procentų į Vyriausybės veiklą žiūri gana teigiamai, apie 50 procentų – gana neigiamai, tai nėra rezultatas į vienus vartus, pasidalijimas ne per pusę“, – duomenis vertino jis.

M. Jurkynas sakė negalintis įvardyti konkrečių priežasčių, kodėl buvusio sveikatos apsaugos ministro vertinimas yra geresnis nei pačios Vyriausybės.

Pašnekovas svarstė, kad bet kuri Vyriausybė, veikianti didesnės įtampos sąlygomis, sulaukia daugiau kritikos. Jei valdantieji būtų vertinami kitaip, kitoks būtų ir Seimo rinkimų rezultatas.

„Natūralu, kad teigiamo vertinimo nėra daug. Jei Vyriausybė būtų vienareikšmiškai teigiamai vertinama, tai LVŽS būtų laimėjusi rinkimus“, – Delfi sakė M. Jurkynas.

Nors ekonominiai ir socialiniai rodikliai šios Vyriausybės valdymo laikotarpiu nebuvo prasti, tačiau pagrindiniu akcentu tapo koronavirusas, sakė ekspertas.

Politologas teigė, kad Vyriausybės konkretūs darbai buvo geriau matomi.

„Prezidentas yra tas, kuris atlieka monitoringą, priežiūrą, lyg iš paukščio skrydžio nusako situaciją, kas veikia, kas ne“, – Delfi kalbėjo VDU profesorius M. Jurkynas.

Politologas M. Jurkynas kalbėjo, kad gyventojai taip vertindami prezidentą galbūt vadovavosi klaidinga pozicija, jog piliečių išrinktas prezidentas ateina valdyti Lietuvos.

„O taip nėra, Lietuvą valdo Seimas ir Vyriausybė. (…) Žmonių lūkesčiai, mano nuomone, yra sukelti kalbant apie prezidentą, ir problema tęsiasi, žmonės mato, kad greitų vilčių situacijai pagerėti nėra, jie nori, kad prezidentas, išrinktas visų žmonių, ką nors padarytų. Bet tas visas funkcijas situacijai pagerinti daro Vyriausybė su Seimu“, – Delfi sakė pašnekovas politologas M. Jurkynas.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2020 metų lapkričio 18–29 dienomis naujienų portalo Delfi užsakymu atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų.

Taikytas kombinuotas apklausos metodas – 50 proc. telefoninės apklausos būdu, 50 proc. internetu. Atliekant tiesioginį interviu apklausą vykdo profesionalus apklausėjas. Jis kalbasi su respondentu pagal parengtus klausimus, atsakymus fiksuoja klausimyne. Jei apklausa atliekama internetu, respondentui siunčiama nuoroda į apklausą, respondentas užpildo savarankiškai jam / jai patogiu metu. Nuoroda yra unikali, t. y. klausimyno negalima užpildyti kelis kartus.
Tyrimo metu buvo apklausti 1005 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą yra proporcingas gyventojų pasiskirstymui Lietuvoje.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 %.

Šaltinis: Delfi.lt


Mūsų interneto svetainėje yra naudojami slapukai. Slapukai padeda užtikrinti tinkamą tinklapio veikimą bei jo tobulinimą, todėl būtinieji slapukai (techniniai, funkciniai bei analitiniai) yra įdiegiami automatiškai. Paspaudę „sutinku“ Jūs sutinkate su tikslinių slapukų įdiegimu ir naudojimu. Daugiau informacijos - slapukų politikoje. SUTINKU