Tyrimas: šiuos darbuotojus krizė paveikė labiausiai – vadovai jų nebepageidauja

2020.07.10

 

Lietuvos darbo rinką pavasarį gerokai supurtęs koronavirusas dirbančiųjų nuostatos nepakeitė: jie ir toliau mano, kad neįgaliesiems šalia jų ne vieta. Keturi iš dešimties šalies gyventojų laikosi įsitikinimo, kad jų darbovietė nebūtų tinkamu tramplinu, galinčiu padėti integruotis žmonėms su negalia.

 

Palyginti su tokia pat pernai atlikta „Spinter tyrimų“ apklausa, neįgaliųjų atžvilgiu nepalankiai nusiteikusių darbuotojų dalis sumažėjo vos 1 punktu: nuo 43 iki 42 proc. Tuo tarpu empatiškų respondentų padaugėjo nuo 33 iki 36 proc., arba vidutiniškai iki 3,6 darbuotojo. Tačiau pastarųjų vis dar yra gerokai mažiau nei tų, kurie neįgaliųjų integravimo į darbo rinką savo darbovietėje nepalaikytų, rašoma pranešime žiniasklaidai.

 

„Ypatingai įdomu buvo pakartoti apklausą lygiai po metų, juo labiau, kad COVID-19 tarsi cunamis šiemet pavasarį negailestingai nusiaubė kai kuriuos Lietuvos sektorius, paversdamas jų darbuotojus visiškai priklausomais nuo valstybės išmokų. Tačiau tenka konstatuoti, kad net ir šis išbandymas empatijos nepadidino, nes bendrai nuomonė neįgaliųjų atžvilgiu, deja, jei ir pakito, tai nebent paklaidos ribose“, – sako apklausą inicijavusios Neįgaliųjų socialinių įmonių sąjungos (NSĮS) atstovas Gediminas Bartkus.

 

Šiais metais nuomonės neįgaliųjų įdarbinimo klausimu neturėjo arba nežinojo, ką pasakyti 22 proc. apklaustųjų, pernai tokių buvo 24 proc.

 

Pasak G. Bartkaus, galima be galo diskutuoti, kodėl neįgalūs darbuotojai mūsų visuomenėje yra taip smarkiai stigmatizuojami, tačiau šiuo atveju ypač svarbu, ką apie šią darbo jėgą mano sprendimo galią turintys žmonės – vadovai. Ir čia, anot jo, 2020 metais įvyko pats didžiausias nuomonės pasikeitimas.

 

Šokiruojantis pokytis

 

„Palaikančių ir nepalaikančių neįgaliųjų integravimą į darbo rinką galima rasti nepriklausomai nuo lyties, gyvenamosios vietos ar pajamų, taip pat ir visose amžiaus grupėse. Vis dėlto, vadovai savo požiūrį į neįgaliuosius pakeitė 180 laipsnių kampu. Jei 2019 metais už neįgaliųjų įdarbinimą pasisakė 58,6 proc. aukščiausio ir vidutinio lygio vadovų ir tik 31 proc. buvo prieš, šiemet tokią idėją palaikytų jau tik 44,8 proc., o nepalaikytų – jau 55,2 proc.“, – pastebi G. Bartkus.

 

Ne vienerius metus su neįgaliaisiais dirbančio NSĮS atstovo teigimu, toks kardinalus pokytis tik iš pirmo žvilgsnio gali šokiruoti. Apklausos rezultatai tiesiog parodė, koks trapus neįgaliųjų palaikymas buvo spartaus ekonomikos augimo laikotarpiu ir kaip staigiai gali pakisti ekonominėms sąlygoms pablogėjus.

 

„Nereikia pamiršti, kad dėl koronaviruso pandemijos nemaža dalis dirbančiųjų darbo neteko laikinai, o kai kurie – ir visam laikui. Stojo tiekimo grandinės, smuko prekių bei paslaugų paklausa, o atitinkamai – ir pajamos, svarbiausias tapo išgyvenimo bei verslo išsaugojimo tikslas. Nuolat kalbėdami apie tai, kad specialių poreikių turintis žmogus reiškia ne tik didesnius laiko, bet ir finansinius kaštus norime atkreipti dėmesį, kad be valstybės pagalbos tokiems žmonėms išlikti, o tuo labiau konkuruoti laisvoje darbo rinkoje yra ir bus tikrai labai sunku“, – konstatuoja G. Bartkus.

 

Nežinant, kokiu scenarijumi toliau plėtosis pandemija ir ar rudenį smogs antroji COVID-19 banga, būtų pernelyg optimistiška tikėtis, kad verslas imsis diegti brangiai kainuojančius socialinio integravimo sprendimus, į šalį nustumdamas efektyvumo siekį. Pasak sąjungos atstovo, tai būtų sunkiai tikėtina ir mažai realistiška.

 

„Spinter tyrimai“ reprezentatyvią 1011 Lietuvos gyventojų apklausą atliko šiemet balandžio 20–30 dienomis.


Tyrimas: šiuos darbuotojus krizė paveikė labiausiai – vadovai jų nebepageidauja

2020.07.10

 

Lietuvos darbo rinką pavasarį gerokai supurtęs koronavirusas dirbančiųjų nuostatos nepakeitė: jie ir toliau mano, kad neįgaliesiems šalia jų ne vieta. Keturi iš dešimties šalies gyventojų laikosi įsitikinimo, kad jų darbovietė nebūtų tinkamu tramplinu, galinčiu padėti integruotis žmonėms su negalia.

 

Palyginti su tokia pat pernai atlikta „Spinter tyrimų“ apklausa, neįgaliųjų atžvilgiu nepalankiai nusiteikusių darbuotojų dalis sumažėjo vos 1 punktu: nuo 43 iki 42 proc. Tuo tarpu empatiškų respondentų padaugėjo nuo 33 iki 36 proc., arba vidutiniškai iki 3,6 darbuotojo. Tačiau pastarųjų vis dar yra gerokai mažiau nei tų, kurie neįgaliųjų integravimo į darbo rinką savo darbovietėje nepalaikytų, rašoma pranešime žiniasklaidai.

 

„Ypatingai įdomu buvo pakartoti apklausą lygiai po metų, juo labiau, kad COVID-19 tarsi cunamis šiemet pavasarį negailestingai nusiaubė kai kuriuos Lietuvos sektorius, paversdamas jų darbuotojus visiškai priklausomais nuo valstybės išmokų. Tačiau tenka konstatuoti, kad net ir šis išbandymas empatijos nepadidino, nes bendrai nuomonė neįgaliųjų atžvilgiu, deja, jei ir pakito, tai nebent paklaidos ribose“, – sako apklausą inicijavusios Neįgaliųjų socialinių įmonių sąjungos (NSĮS) atstovas Gediminas Bartkus.

 

Šiais metais nuomonės neįgaliųjų įdarbinimo klausimu neturėjo arba nežinojo, ką pasakyti 22 proc. apklaustųjų, pernai tokių buvo 24 proc.

 

Pasak G. Bartkaus, galima be galo diskutuoti, kodėl neįgalūs darbuotojai mūsų visuomenėje yra taip smarkiai stigmatizuojami, tačiau šiuo atveju ypač svarbu, ką apie šią darbo jėgą mano sprendimo galią turintys žmonės – vadovai. Ir čia, anot jo, 2020 metais įvyko pats didžiausias nuomonės pasikeitimas.

 

Šokiruojantis pokytis

 

„Palaikančių ir nepalaikančių neįgaliųjų integravimą į darbo rinką galima rasti nepriklausomai nuo lyties, gyvenamosios vietos ar pajamų, taip pat ir visose amžiaus grupėse. Vis dėlto, vadovai savo požiūrį į neįgaliuosius pakeitė 180 laipsnių kampu. Jei 2019 metais už neįgaliųjų įdarbinimą pasisakė 58,6 proc. aukščiausio ir vidutinio lygio vadovų ir tik 31 proc. buvo prieš, šiemet tokią idėją palaikytų jau tik 44,8 proc., o nepalaikytų – jau 55,2 proc.“, – pastebi G. Bartkus.

 

Ne vienerius metus su neįgaliaisiais dirbančio NSĮS atstovo teigimu, toks kardinalus pokytis tik iš pirmo žvilgsnio gali šokiruoti. Apklausos rezultatai tiesiog parodė, koks trapus neįgaliųjų palaikymas buvo spartaus ekonomikos augimo laikotarpiu ir kaip staigiai gali pakisti ekonominėms sąlygoms pablogėjus.

 

„Nereikia pamiršti, kad dėl koronaviruso pandemijos nemaža dalis dirbančiųjų darbo neteko laikinai, o kai kurie – ir visam laikui. Stojo tiekimo grandinės, smuko prekių bei paslaugų paklausa, o atitinkamai – ir pajamos, svarbiausias tapo išgyvenimo bei verslo išsaugojimo tikslas. Nuolat kalbėdami apie tai, kad specialių poreikių turintis žmogus reiškia ne tik didesnius laiko, bet ir finansinius kaštus norime atkreipti dėmesį, kad be valstybės pagalbos tokiems žmonėms išlikti, o tuo labiau konkuruoti laisvoje darbo rinkoje yra ir bus tikrai labai sunku“, – konstatuoja G. Bartkus.

 

Nežinant, kokiu scenarijumi toliau plėtosis pandemija ir ar rudenį smogs antroji COVID-19 banga, būtų pernelyg optimistiška tikėtis, kad verslas imsis diegti brangiai kainuojančius socialinio integravimo sprendimus, į šalį nustumdamas efektyvumo siekį. Pasak sąjungos atstovo, tai būtų sunkiai tikėtina ir mažai realistiška.

 

„Spinter tyrimai“ reprezentatyvią 1011 Lietuvos gyventojų apklausą atliko šiemet balandžio 20–30 dienomis.


Mūsų interneto svetainėje yra naudojami slapukai. Slapukai padeda užtikrinti tinkamą tinklapio veikimą bei jo tobulinimą, todėl būtinieji slapukai (techniniai, funkciniai bei analitiniai) yra įdiegiami automatiškai. Paspaudę „sutinku“ Jūs sutinkate su tikslinių slapukų įdiegimu ir naudojimu. Daugiau informacijos - slapukų politikoje. SUTINKU