Ką lietuviai iš tikrųjų mano apie Rusiją ir Putiną: tyrimo rezultatai siunčia aiškią žinią Kremliui

2020.07.03

 

Bandymai kitas šalis mokyti istorijos, atviri grasinimai kaimynėms, žvanginimas ginklais. Tokia Vladimiro Putino valdomos Rusijos politika pastaraisiais metais sulaukė ne tik ekspertų ir valstybių kritiškų vertinimų. Savo požiūrį išsakė ir lietuviai. Naujame tyrime požiūris į kaimynines šalis bent jau Kremliui tikrai nėra palankus. Tiesa, smuktelėjo ir strateginių Lietuvos sąjungininkų įvaizdis.

 

Penktadienį Rytų Europos studijų centre (RESC) pristatytas Geopolitikos ir tarptautinės politikos bei grėsmių suvokimo tyrimas – ne pirmas panašus darbas. Tačiau jis paremtas naujausiais sociologiniais duomenimis.

 

Tyrimas atliktas nuo 2020 m. balandžio 22 d. iki gegužės 6 d. Pagal RESC sudarytą klausimyną apklausą atliko „Spinter tyrimai“. Tyrimas yra reprezentatyvus, jo metu apklausti 1 012 respondentų (18–75 m. amžiaus), gyvenančių visoje Lietuvoje. Siekiant įžvelgti tendencijas tyrime kartojami klausimai iš 2016 m. ir 2018 m. analizės, taip pat į klausimyną įtraukti nauji šalies geopolitiką ir saugumą galimai lemiantys aspektai.

 

Studiją rengė RESC vadovas Linas Kojala, šio centro specialistai Justinas Kulys, Andrius Prochorenko, Adam Roževič, redagavo doc. dr. Mažvydas Jastramskis. Vertinant pastarųjų kelerių metų atliktų identiškų ir panašių tyrimų rezultatus lietuvių požiūris į kaimynines valstybes ir jų lyderius kito nežymiai, tačiau net ir ši nedidelė pokyčių kreivė, anot L. Kojalos – iškalbinga.

 

„Manau, galima bendrai teigti, kad vertinant pastarųjų kelerių metų atliktų identiškų ir panašių tyrimų rezultatus, lietuvių požiūris į kaimynines valstybes ir jų lyderius kito nedaug, tačiau net ir ši nedidelė pokyčių kreivė – iškalbinga: požiūris į Rusiją ir Putiną tik blogėja, konflikto tikimybė, visuomenės vertinimu, lieka didelė“, – pažymėjo L. Kojala.

 

JAV palaikymas smunka

 

Viena tyrimo išvadų apie draugiškiausias šalis ir jų lyderius bei atvirkščiai – apie nedraugiškiausias valstybes bei jų vadovus didelių staigmenų nepateikia.

 

Draugiškiausia valstybe Lietuvai laikoma Latvija (93 proc.). Vokietiją draugiška valstybe laiko 87 proc. respondentų, Estiją – 85 proc., Švediją – 84 proc., Ukrainą – 81 proc., Lenkiją – 74 proc., JAV – 74 proc. Pažymėtina, kad tyrimo šalių sąrašas buvo uždaras, tai reiškia, kad nuomonės apie sąraše neminimas valstybes nebuvo klausiama.

 

Ryškesnį pokytį galima įžvelgti kalbant apie JAV: per ketverius metus draugiškai vertinančiųjų JAV sumažėjo. Nors JAV beveik trijų ketvirtadalių Lietuvos gyventojų vertinama kaip draugiška valstybė, 2016 m. rodiklis buvo 12 proc. didesnis. Tyrime teigiama, kad tai galėtų būti sietina su JAV prezidento Donaldo Trumpo asmenybe: priešingai nei pirmtakas Barakas Obama, jis Lietuvoje vertinamas labiau neigiamai nei teigiamai.

 

Tiesa, L. Kojala pažymėjo, kad nepaisant statistiškai reikšmingo sumažėjimo, trys ketvirtadaliai Lietuvos gyventojų JAV vis dar vertina pozityviai, ir tai yra labai aukštas rezultatas, didesnis nei panašiuose tyrimuose daugelyje kitų Europos šalių.

 

Kita vertus, nepaisant itin matomų JAV iniciatyvų karinio saugumo srityje bendrai regione ir Lietuvoje, tik mažuma Lietuvos gyventojų sutinka su teiginiu, jog D. Trumpo kadencijos metu Lietuvos saugumas buvo sustiprintas. Vos 13 proc. teigė, kad šio prezidento kadencijos metu Lietuvos saugumas buvo sustiprintas, ir 39 proc. pareiškė manantys atvirkščiai.

 

Tai, kad būtent D. Trumpo kadencijos metu buvo išplėstas Europos atgrasymo iniciatyvos biudžetas, kuriuo finansuojamos JAV pajėgų operacijos Europoje, pavyzdžiui, šarvuotųjų brigadų ir kitų dalinių dislokavimas, JAV bataliono dislokavimas Lietuvoje apklaustiems lietuviams didesnio įspūdžio nepadarė vertinant saugumo stiprinimą.

 

„Prie to veikiausiai prisidėjo įvairialypė, itin plačiai žiniasklaidoje aptariama Trumpo retorika, neretai kėlusi santykių gerinimo su Rusija būtinybės, taip pat aštrios kritikos NATO sąjungininkams motyvą.

 

JAV lyderio tezėse šios šalies politika atrodo mažiau nuspėjama ir prognozuojama. Argumentai, jog per pastaruosius metus priimta daug sprendimų, stiprinančių amerikiečių įsipareigojimus sąjungininkams, įskaitant ir Lietuvai, yra faktologiškai pagrįsti. Kita vertus, jie reikalauja gilinimosi į temą, be to, priimant sprendimus dėl EDI ar sankcijų Rusijai svarbų vaidmenį atliko kitos JAV institucijos, pavyzdžiui, Kongresas“, – svarstė L. Kojala.

 

Tyrimas parodė, kad JAV prezidento rinkimų 2020 m. kontekste Lietuvos gyventojai pozityviau vertina su D. Trumpu besivaržysiantį Demokratų partijos narį Joe Bideną, kuris yra viešėjęs Lietuvoje, nors nemaža dalis respondentų šį politiką vertino neutraliai arba apskritai neturėjo nuomonės.

 

Dėl Kinijos dar neapsisprendę

 

Pastebėtina tendencija, kad mažėja ne tik JAV, bet ir Lenkijos, Baltarusijos vertinimas. Tiesa, Lenkijos atveju draugiškumo vertinimo sumažėjimas buvo mažesnis: įsitikinti, ar jis reikšmingas, reikės tolesnių tyrimų (nuo 81 proc. 2016 m. iki 74 proc. 2020 m.).

 

Mažiau abejonių dėl to, kad sumažėjo matančių Baltarusiją kaip draugišką valstybę – jei prieš ketverius metus tokių buvo 55 proc., tai 2020 m. – 44 proc. (be to, per tą patį laiką nuo 28 proc. iki 36 proc. išaugo Baltarusiją kaip nedraugišką valstybę vertinančiųjų dalis).

 

Teigiama, kad Baltarusijos atvejis tikėtinai sietinas su išaugusiu Astravo atominės elektrinės (AE) grėsmės vertinimu. 54 proc. respondentų sutinka su teiginiu, jog Astravo AE projektas kelia pavojų Lietuvai. Palyginti su 2018 m., šis skaičius beveik nepakito.

 

Įdomu tai, kad į apklausą (kalbant apie grėsmes) įtraukta ir Kinija: ją grėsme laiko 28 proc. respondentų. Kita vertus, 41 proc. respondentų grėsme nelaiko.

 

Pats dėmesys Kinijai pastaraisiais metais beabejotinai išaugo – nuo kinų diplomatų išprovokuoto konflikto katedros aikštėje pernai per Honkongo protestuotojų rėmėjų mitingą iki Grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitos ir, žinoma, fakto, kad naujojo koronaviruso kilmės ar bent jau pradinio išplitimo šalimi vadinama būtent Kinija.

 

Nepaisant šių veiksnių, Lietuvos gyventojai vis dar neturi aiškios nuomonės šios šalies atžvilgiu: 40 proc. respondentų paklausti, ar Lietuva santykiuose su Kinija turėtų prioritetą teikti ekonominiams interesams, o ne nacionalinio saugumo iššūkiams, atsakė, jog nei pritaria, nei nepritaria šiam teiginiui. 33 proc. buvo linkę akcentuoti ekonominius santykius, 21 proc. nenorėtų išskirti ekonomikos lygindami su nacionalinio saugumo interesais. Tuo metu su kita didele šalimi lietuviams viskas kur kas aiškiau.

 

Rusijoje įžvelgia didžiausią grėsmę

 

Rusija ir toliau laikoma Lietuvai nedraugiškiausia šalimi. Tai siejama su įvairiais veiksniais. Bendrai įvertinti Lietuvos užsienio politiką Rusijos atžvilgiu leidžia apklaustųjų požiūris į teiginį „Lietuvos užsienio politika Rusijos atžvilgiu yra per griežta“. Vis pasigirstantys balsai esą Lietuva pati kursto neapykantą, gadina santykius su Kremliumi lietuvių pernelyg nežavi.

 

Pavyzdžiui, per pastaruosius ketverius metus mažėjo tų, kurie pritarė, kad Lietuvos politika yra per griežta (nuo 42 proc. 2016 m. iki 32 proc. 2020 m.), o nepritariančiųjų teiginiui skaičius augo (nuo 24 proc. 2016 m. iki 38 proc. 2020 m.).

 

Lietuvos ir Rusijos dvišaliuose santykiuose dauguma apklaustųjų būtent Rusiją kaip pagrindinį veikėją, darantį neigiamą įtaką dvišaliams santykiams (taip mano 54 proc. respondentų). Pačią Lietuvą, kaip darančią neigiamą įtaką santykiams su Rusija, įvardijo 41 proc.

 

Be to, 45 proc. respondentų teigė, jog Rusijos užsienio politika kelia tiesioginę grėsmę Rytų Europos valstybėms (2018 m. – 43 proc.), šiam teiginiui nepritarė 28 proc. respondentų (2018 m. – 26 proc.). Be to, dauguma (64 proc.) tyrimo dalyvių mano, kad Rusijos užsienio politika kelia grėsmę Lietuvai.

 

Kremliaus ašaromis netiki – sankcijų atšaukti nenusipelnė

 

Rusijos ginti lietuviai nelinkę ir tarptautiniame kontekste – Lietuvos diplomatų pasisakymai, kad Kremliui būtina išlaikyti griežtas ES sankcijas, kurios Rusijai įvestos po 2014-ųjų Krymo okupacijos, regis, sutampa ir su daugumos apklaustųjų nuomone.

 

Tokių, kurie palaiko siekį išlaikyti ES sankcijas Rusijai tol, kol pastaroji nekeis savo veiksmų Ukrainos atžvilgiu, net jei sankcijos reikštų Lietuvai išlaidas skaičius per pastaruosius metus netgi išaugo. Už tai pasisakė 41 proc., prieš – 30 proc. 2018 m. atsakydami į klausimą, ar sankcijos Rusijai turėtų būti panaikintos, jam pritarė 29 proc. apklaustųjų, prieštaravo – 34 proc.

 

Taigi, 2020 m. pritarimas sankcijų panaikinimui reikšmingai nepasikeitė (iki 26 proc.), bet matyti nepritariančių tam skaičiaus augimas (iki 43 proc.).

 

Kita vertus, suvokiama potenciali santykių su Rusija gerėjimo nauda, kai klausiama abstraktaus klausimo – ar Lietuvai būtų naudinga pagerinti politinius santykius su Rusija. 40 proc. respondentų teigė, jog Lietuvai būtų naudinga pagerinti politinius santykius su šia kaimyne. Tiesa, tai beveik dešimtadaliu mažesnis skaičius nei 2018 m. Per dvejus metus tokiam teiginiui prieštaraujančių gyventojų dalis reikšmingai nepasikeitė (2018 m. – 15 proc., šių metų apklausoje – 19 proc.).

 

Respondentai skeptiškai žiūri ir į Kremliaus propagandos kampaniją COVID-19 pandemijos metu: Tik 17 proc. Rusijos užsienio šalims teiktą pagalbą – medicininę įrangą ir prekes laikė geranoriška pagalba be politinių tikslų, o 45 proc. tam prieštaravo. Kremliaus ruporų nuolat peršama mintis, kad NATO sprendimas dislokuoti Baltijos šalyse karines pajėgas esą yra „nereikalingas Rusijos provokavimas“ daugumai apklaustų lietuvių nepatiko: su tuo sutiko tik 17 proc. apklaustųjų, o beveik pusė apklaustųjų išreiškė prieštaravimą tokiam teiginiui.

 

Nerimauja dėl galimo karo

 

Vis dėlto pastaraisiais metais vis agresyvesnė Rusijos užsienio politika, karinės galios demonstravimas taip pat neliko nepastebėti.

 

Daugiau nei pusė (53 proc.) apklaustųjų mano, kad didesnio masto (karinis) konfliktas tarp Vakarų valstybių ir Rusijos yra įmanomas, 29 proc. laikosi priešingos nuomonės. Pagrindine tokio galimo konflikto priežastimi įvardijamas Rusijos elgesys: 51 proc. respondentų mano, kad toks konfliktas galėtų kilti dėl agresyvėjančios Rusijos užsienio politikos.

 

„Veikiausiai vyraujanti geopolitinės aplinkos interpretacija Lietuvoje yra ta, kad situacija nestabili, o Lietuvos kaimynystė – ne itin draugiška.

 

Be to, didžiosios valstybės tarpusavyje neišvengia kivirčų, dažnai viešojoje erdvėje akcentuojami JAV ir Rusijos karinių pajėgų „prasilenkimai“ nedideliu atstumu viena nuo kitos, taip padidinant riziką netyčiniam susidūrimui su didelėmis politinėmis pasekmėmis. Pandemija taip pat nesuvienijo pasaulio, o veikiau tik išryškino tas skirtis, kurias matėme ir sprendžiant kitas problemas“, – pažymėjo RESC vadovas.

 

Išties, net trečdalis respondentų tikina, kad konfliktas kiltų dėl Vakarų ir Rusijos karinių susidūrimų kituose pasaulio regionuose (Sirijoje) arba būtų kaip dabar vykstančių konfliktų (Ukrainoje) tąsa.
Beveik pusė atsakančiųjų, kad karas tarp Vakarų ir Rusijos yra neįmanomas, savo pasirinkimą grindė tuo, jog tiek Rusija, tiek Vakarai siekia konfliktus išspręsti taikiai.

 

Manantys, kad ir Rusija, ir Vakarai siekia konfliktus išspręsti taikiai, dažniau buvo vidurinio išsimokslinimo apklaustieji. Beveik ketvirtadalis mano, kad Rusija nėra pajėgi vykdyti tokio masto konflikto, o 16 proc. mano, kad Vakarai nedrįstų kovoti su Rusija.

 

„Labai svarbu pažymėti, kad šis kiekybinis tyrimas ir surinktų duomenų analizė savaime nepateikia akademiškai pagrįstų atsakymų interpretacijų. Tam reikalingas tyrimas su kokybiniais metodais, kurie padėtų įsigalinti į respondentų situacijos interpretaciją, pateiktų atsakymų motyvus, priežastis. Tokį tyrimą RESC planuoja atlikti 2021 metais. Reikia pastebėti, kad atlikdami šių metų tyrimą svarstėme apie galimą visuomenės „nuovargį“ Rusijos atžvilgiu.

 

T.y. viešojoje erdvėje mažėjantis dėmesys karui Ukrainoje, ilgai taikomos bei neigiamai ES ir Lietuvos ekonomiką veikiančios sankcijos Rusijai galėjo paskatinti švelnesnę laikyseną Kremliaus atžvilgiu. Vis dėlto edukuotas spėjimas leistų manyti, jog didesnę įtaką stabiliai kritiškam Lietuvos visuomenės požiūriui turi ilgametė problematiška Lietuvos santykių su Rusija patirtis (nesutarimai dėl istorinės atminties, Molotovo-Ribentropo pakto reikšmės), taip pat reguliariai pasitaikantys su Rusija siejami tarptautiniai incidentai (Skripalių nuodijimo atvejis Jungtinėje Karalystėje; Vokietijos kaltinimai Rusijai dėl Sakartvelo piliečio nužudymo Berlyno parke, kibernetinės atakos prieš Lietuvos pareigūnus ir Vakarų šalis ir t.t.). Jie kuria foną, kad situacija iš esmės nesikeičia“, – teigė RESC vadovas L. Kojala.

 

Kuo pavojinga nostalgija sovietmečiui?

 

Pabrėžiama, jog bendrai požiūris į Rusiją buvo stipriai susijęs su asmens požiūriu į sovietmetį ir jo santykį su dabartine Lietuva. Pavyzdžiui, sutinkantys, kad sovietmečiu buvo gyventi geriau, buvo labiau linkę Rusiją traktuoti kaip draugišką, palankiau vertinti V. Putiną, tikėti Rusijos žiniasklaidos objektyvumu ir pritarti jai palankiems naratyvams.

 

Nors pastarosios nuostatos apskritai visuomenėje nėra populiarios, jas gali stiprinti būtent sovietmečio nostalgija. Šiuo požiūriu blogiausią situaciją Lietuva išgyveno netolimoje praeityje – įvertinus prosovietinių pažiūrų kaitą per pastaruosius 12 metų, sovietinės nostalgijos išaugimą galima pastebėti 2008–2012 m. ekonominės krizės laikotarpiu.

 

„Panašu, kad būtent tada Lietuva buvo potencialiai labiausiai paveiki propagandai. Rusijos vykdyta agresija prieš Ukrainą pagal laiką sutapo su tuo, kad teigiamas požiūris į sovietmetį ėmė silpti“, – pažymima RESC tyrime.

 

Kita vertys, jame pabrėžiamas ir kol kas į teigiamą pusę nekintantis lietuvių požiūris į demokratiją.
Lietuvos gyventojai ir toliau skeptiškai vertina tai, kaip šalyje veikia demokratija, ir paprastų šalies žmonių galimybes nulemti sprendimų priėmimo procesą.

 

Pozityviau į galimybes daryti įtaką valstybės politikai žiūri jaunesni šalies gyventojai, tačiau bendra tendencija per kelerius metus iš esmės nepasikeitė. Be to, žmonės, kurie nėra patenkinti demokratija, nepaisant požiūrio į sovietmetį, yra palankiau nusiteikę Rusijos atžvilgiu.

 

„Turint galvoje menką pasitikėjimą politinėmis institucijomis ir politikais, taip pat nedidelį rinkiminį aktyvumą Lietuvoje galima teigti, kad nepasitenkinimas demokratija artimiausiu metu veikiausiai stipriai nesumažės.

 

Dėl to tai gali būti vienas iš veiksnių, kuriuo naudojantis bus toliau skleidžiama propaganda; be vertybinių nuostatų, analizė taip pat parodė, kad svarbi yra ir informacinė erdvė.

 

Nors priežastinis ryšys nėra akivaizdus (galbūt prorusiškų nuostatų turintys žmonės tiesiog renkasi atitinkamus informacijos šaltinius), tačiau persidengimas statistinėje analizėje matyti: dažnas rusiškų kanalų žiūrėjimas yra susijęs su Rusijai palankiomis nuostatomis, ypač jei asmuo gerai moka rusų kalbą, ir tokie kanalai yra vienas iš pagrindinių informacijos apie Rusiją (ir pasaulį) šaltinių; tautinės bendrijos į Rusiją, jos lyderį, santykius su šia valstybe yra linkusios žvelgti palankiau nei likusi Lietuvos populiacija“, – pažymima tyrime.

 

Pavyzdžiui, mažiau uždirbantys, ne Vilniuje gyvenantys tautinių bendrijų atstovai, kad ir kokios tautybės ji būtų, dažniau pasižymėjo Rusijai palankiomis nuostatomis. Itin įdomu yra tai, kad šie du veiksniai (vietovė ir pajamos) nebuvo reikšmingi bendroje šalies gyventojų apklausoje ir nediferencijavo respondentų pagal nuostatas Rusijos atžvilgiu.


Ką lietuviai iš tikrųjų mano apie Rusiją ir Putiną: tyrimo rezultatai siunčia aiškią žinią Kremliui

2020.07.03

 

Bandymai kitas šalis mokyti istorijos, atviri grasinimai kaimynėms, žvanginimas ginklais. Tokia Vladimiro Putino valdomos Rusijos politika pastaraisiais metais sulaukė ne tik ekspertų ir valstybių kritiškų vertinimų. Savo požiūrį išsakė ir lietuviai. Naujame tyrime požiūris į kaimynines šalis bent jau Kremliui tikrai nėra palankus. Tiesa, smuktelėjo ir strateginių Lietuvos sąjungininkų įvaizdis.

 

Penktadienį Rytų Europos studijų centre (RESC) pristatytas Geopolitikos ir tarptautinės politikos bei grėsmių suvokimo tyrimas – ne pirmas panašus darbas. Tačiau jis paremtas naujausiais sociologiniais duomenimis.

 

Tyrimas atliktas nuo 2020 m. balandžio 22 d. iki gegužės 6 d. Pagal RESC sudarytą klausimyną apklausą atliko „Spinter tyrimai“. Tyrimas yra reprezentatyvus, jo metu apklausti 1 012 respondentų (18–75 m. amžiaus), gyvenančių visoje Lietuvoje. Siekiant įžvelgti tendencijas tyrime kartojami klausimai iš 2016 m. ir 2018 m. analizės, taip pat į klausimyną įtraukti nauji šalies geopolitiką ir saugumą galimai lemiantys aspektai.

 

Studiją rengė RESC vadovas Linas Kojala, šio centro specialistai Justinas Kulys, Andrius Prochorenko, Adam Roževič, redagavo doc. dr. Mažvydas Jastramskis. Vertinant pastarųjų kelerių metų atliktų identiškų ir panašių tyrimų rezultatus lietuvių požiūris į kaimynines valstybes ir jų lyderius kito nežymiai, tačiau net ir ši nedidelė pokyčių kreivė, anot L. Kojalos – iškalbinga.

 

„Manau, galima bendrai teigti, kad vertinant pastarųjų kelerių metų atliktų identiškų ir panašių tyrimų rezultatus, lietuvių požiūris į kaimynines valstybes ir jų lyderius kito nedaug, tačiau net ir ši nedidelė pokyčių kreivė – iškalbinga: požiūris į Rusiją ir Putiną tik blogėja, konflikto tikimybė, visuomenės vertinimu, lieka didelė“, – pažymėjo L. Kojala.

 

JAV palaikymas smunka

 

Viena tyrimo išvadų apie draugiškiausias šalis ir jų lyderius bei atvirkščiai – apie nedraugiškiausias valstybes bei jų vadovus didelių staigmenų nepateikia.

 

Draugiškiausia valstybe Lietuvai laikoma Latvija (93 proc.). Vokietiją draugiška valstybe laiko 87 proc. respondentų, Estiją – 85 proc., Švediją – 84 proc., Ukrainą – 81 proc., Lenkiją – 74 proc., JAV – 74 proc. Pažymėtina, kad tyrimo šalių sąrašas buvo uždaras, tai reiškia, kad nuomonės apie sąraše neminimas valstybes nebuvo klausiama.

 

Ryškesnį pokytį galima įžvelgti kalbant apie JAV: per ketverius metus draugiškai vertinančiųjų JAV sumažėjo. Nors JAV beveik trijų ketvirtadalių Lietuvos gyventojų vertinama kaip draugiška valstybė, 2016 m. rodiklis buvo 12 proc. didesnis. Tyrime teigiama, kad tai galėtų būti sietina su JAV prezidento Donaldo Trumpo asmenybe: priešingai nei pirmtakas Barakas Obama, jis Lietuvoje vertinamas labiau neigiamai nei teigiamai.

 

Tiesa, L. Kojala pažymėjo, kad nepaisant statistiškai reikšmingo sumažėjimo, trys ketvirtadaliai Lietuvos gyventojų JAV vis dar vertina pozityviai, ir tai yra labai aukštas rezultatas, didesnis nei panašiuose tyrimuose daugelyje kitų Europos šalių.

 

Kita vertus, nepaisant itin matomų JAV iniciatyvų karinio saugumo srityje bendrai regione ir Lietuvoje, tik mažuma Lietuvos gyventojų sutinka su teiginiu, jog D. Trumpo kadencijos metu Lietuvos saugumas buvo sustiprintas. Vos 13 proc. teigė, kad šio prezidento kadencijos metu Lietuvos saugumas buvo sustiprintas, ir 39 proc. pareiškė manantys atvirkščiai.

 

Tai, kad būtent D. Trumpo kadencijos metu buvo išplėstas Europos atgrasymo iniciatyvos biudžetas, kuriuo finansuojamos JAV pajėgų operacijos Europoje, pavyzdžiui, šarvuotųjų brigadų ir kitų dalinių dislokavimas, JAV bataliono dislokavimas Lietuvoje apklaustiems lietuviams didesnio įspūdžio nepadarė vertinant saugumo stiprinimą.

 

„Prie to veikiausiai prisidėjo įvairialypė, itin plačiai žiniasklaidoje aptariama Trumpo retorika, neretai kėlusi santykių gerinimo su Rusija būtinybės, taip pat aštrios kritikos NATO sąjungininkams motyvą.

 

JAV lyderio tezėse šios šalies politika atrodo mažiau nuspėjama ir prognozuojama. Argumentai, jog per pastaruosius metus priimta daug sprendimų, stiprinančių amerikiečių įsipareigojimus sąjungininkams, įskaitant ir Lietuvai, yra faktologiškai pagrįsti. Kita vertus, jie reikalauja gilinimosi į temą, be to, priimant sprendimus dėl EDI ar sankcijų Rusijai svarbų vaidmenį atliko kitos JAV institucijos, pavyzdžiui, Kongresas“, – svarstė L. Kojala.

 

Tyrimas parodė, kad JAV prezidento rinkimų 2020 m. kontekste Lietuvos gyventojai pozityviau vertina su D. Trumpu besivaržysiantį Demokratų partijos narį Joe Bideną, kuris yra viešėjęs Lietuvoje, nors nemaža dalis respondentų šį politiką vertino neutraliai arba apskritai neturėjo nuomonės.

 

Dėl Kinijos dar neapsisprendę

 

Pastebėtina tendencija, kad mažėja ne tik JAV, bet ir Lenkijos, Baltarusijos vertinimas. Tiesa, Lenkijos atveju draugiškumo vertinimo sumažėjimas buvo mažesnis: įsitikinti, ar jis reikšmingas, reikės tolesnių tyrimų (nuo 81 proc. 2016 m. iki 74 proc. 2020 m.).

 

Mažiau abejonių dėl to, kad sumažėjo matančių Baltarusiją kaip draugišką valstybę – jei prieš ketverius metus tokių buvo 55 proc., tai 2020 m. – 44 proc. (be to, per tą patį laiką nuo 28 proc. iki 36 proc. išaugo Baltarusiją kaip nedraugišką valstybę vertinančiųjų dalis).

 

Teigiama, kad Baltarusijos atvejis tikėtinai sietinas su išaugusiu Astravo atominės elektrinės (AE) grėsmės vertinimu. 54 proc. respondentų sutinka su teiginiu, jog Astravo AE projektas kelia pavojų Lietuvai. Palyginti su 2018 m., šis skaičius beveik nepakito.

 

Įdomu tai, kad į apklausą (kalbant apie grėsmes) įtraukta ir Kinija: ją grėsme laiko 28 proc. respondentų. Kita vertus, 41 proc. respondentų grėsme nelaiko.

 

Pats dėmesys Kinijai pastaraisiais metais beabejotinai išaugo – nuo kinų diplomatų išprovokuoto konflikto katedros aikštėje pernai per Honkongo protestuotojų rėmėjų mitingą iki Grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitos ir, žinoma, fakto, kad naujojo koronaviruso kilmės ar bent jau pradinio išplitimo šalimi vadinama būtent Kinija.

 

Nepaisant šių veiksnių, Lietuvos gyventojai vis dar neturi aiškios nuomonės šios šalies atžvilgiu: 40 proc. respondentų paklausti, ar Lietuva santykiuose su Kinija turėtų prioritetą teikti ekonominiams interesams, o ne nacionalinio saugumo iššūkiams, atsakė, jog nei pritaria, nei nepritaria šiam teiginiui. 33 proc. buvo linkę akcentuoti ekonominius santykius, 21 proc. nenorėtų išskirti ekonomikos lygindami su nacionalinio saugumo interesais. Tuo metu su kita didele šalimi lietuviams viskas kur kas aiškiau.

 

Rusijoje įžvelgia didžiausią grėsmę

 

Rusija ir toliau laikoma Lietuvai nedraugiškiausia šalimi. Tai siejama su įvairiais veiksniais. Bendrai įvertinti Lietuvos užsienio politiką Rusijos atžvilgiu leidžia apklaustųjų požiūris į teiginį „Lietuvos užsienio politika Rusijos atžvilgiu yra per griežta“. Vis pasigirstantys balsai esą Lietuva pati kursto neapykantą, gadina santykius su Kremliumi lietuvių pernelyg nežavi.

 

Pavyzdžiui, per pastaruosius ketverius metus mažėjo tų, kurie pritarė, kad Lietuvos politika yra per griežta (nuo 42 proc. 2016 m. iki 32 proc. 2020 m.), o nepritariančiųjų teiginiui skaičius augo (nuo 24 proc. 2016 m. iki 38 proc. 2020 m.).

 

Lietuvos ir Rusijos dvišaliuose santykiuose dauguma apklaustųjų būtent Rusiją kaip pagrindinį veikėją, darantį neigiamą įtaką dvišaliams santykiams (taip mano 54 proc. respondentų). Pačią Lietuvą, kaip darančią neigiamą įtaką santykiams su Rusija, įvardijo 41 proc.

 

Be to, 45 proc. respondentų teigė, jog Rusijos užsienio politika kelia tiesioginę grėsmę Rytų Europos valstybėms (2018 m. – 43 proc.), šiam teiginiui nepritarė 28 proc. respondentų (2018 m. – 26 proc.). Be to, dauguma (64 proc.) tyrimo dalyvių mano, kad Rusijos užsienio politika kelia grėsmę Lietuvai.

 

Kremliaus ašaromis netiki – sankcijų atšaukti nenusipelnė

 

Rusijos ginti lietuviai nelinkę ir tarptautiniame kontekste – Lietuvos diplomatų pasisakymai, kad Kremliui būtina išlaikyti griežtas ES sankcijas, kurios Rusijai įvestos po 2014-ųjų Krymo okupacijos, regis, sutampa ir su daugumos apklaustųjų nuomone.

 

Tokių, kurie palaiko siekį išlaikyti ES sankcijas Rusijai tol, kol pastaroji nekeis savo veiksmų Ukrainos atžvilgiu, net jei sankcijos reikštų Lietuvai išlaidas skaičius per pastaruosius metus netgi išaugo. Už tai pasisakė 41 proc., prieš – 30 proc. 2018 m. atsakydami į klausimą, ar sankcijos Rusijai turėtų būti panaikintos, jam pritarė 29 proc. apklaustųjų, prieštaravo – 34 proc.

 

Taigi, 2020 m. pritarimas sankcijų panaikinimui reikšmingai nepasikeitė (iki 26 proc.), bet matyti nepritariančių tam skaičiaus augimas (iki 43 proc.).

 

Kita vertus, suvokiama potenciali santykių su Rusija gerėjimo nauda, kai klausiama abstraktaus klausimo – ar Lietuvai būtų naudinga pagerinti politinius santykius su Rusija. 40 proc. respondentų teigė, jog Lietuvai būtų naudinga pagerinti politinius santykius su šia kaimyne. Tiesa, tai beveik dešimtadaliu mažesnis skaičius nei 2018 m. Per dvejus metus tokiam teiginiui prieštaraujančių gyventojų dalis reikšmingai nepasikeitė (2018 m. – 15 proc., šių metų apklausoje – 19 proc.).

 

Respondentai skeptiškai žiūri ir į Kremliaus propagandos kampaniją COVID-19 pandemijos metu: Tik 17 proc. Rusijos užsienio šalims teiktą pagalbą – medicininę įrangą ir prekes laikė geranoriška pagalba be politinių tikslų, o 45 proc. tam prieštaravo. Kremliaus ruporų nuolat peršama mintis, kad NATO sprendimas dislokuoti Baltijos šalyse karines pajėgas esą yra „nereikalingas Rusijos provokavimas“ daugumai apklaustų lietuvių nepatiko: su tuo sutiko tik 17 proc. apklaustųjų, o beveik pusė apklaustųjų išreiškė prieštaravimą tokiam teiginiui.

 

Nerimauja dėl galimo karo

 

Vis dėlto pastaraisiais metais vis agresyvesnė Rusijos užsienio politika, karinės galios demonstravimas taip pat neliko nepastebėti.

 

Daugiau nei pusė (53 proc.) apklaustųjų mano, kad didesnio masto (karinis) konfliktas tarp Vakarų valstybių ir Rusijos yra įmanomas, 29 proc. laikosi priešingos nuomonės. Pagrindine tokio galimo konflikto priežastimi įvardijamas Rusijos elgesys: 51 proc. respondentų mano, kad toks konfliktas galėtų kilti dėl agresyvėjančios Rusijos užsienio politikos.

 

„Veikiausiai vyraujanti geopolitinės aplinkos interpretacija Lietuvoje yra ta, kad situacija nestabili, o Lietuvos kaimynystė – ne itin draugiška.

 

Be to, didžiosios valstybės tarpusavyje neišvengia kivirčų, dažnai viešojoje erdvėje akcentuojami JAV ir Rusijos karinių pajėgų „prasilenkimai“ nedideliu atstumu viena nuo kitos, taip padidinant riziką netyčiniam susidūrimui su didelėmis politinėmis pasekmėmis. Pandemija taip pat nesuvienijo pasaulio, o veikiau tik išryškino tas skirtis, kurias matėme ir sprendžiant kitas problemas“, – pažymėjo RESC vadovas.

 

Išties, net trečdalis respondentų tikina, kad konfliktas kiltų dėl Vakarų ir Rusijos karinių susidūrimų kituose pasaulio regionuose (Sirijoje) arba būtų kaip dabar vykstančių konfliktų (Ukrainoje) tąsa.
Beveik pusė atsakančiųjų, kad karas tarp Vakarų ir Rusijos yra neįmanomas, savo pasirinkimą grindė tuo, jog tiek Rusija, tiek Vakarai siekia konfliktus išspręsti taikiai.

 

Manantys, kad ir Rusija, ir Vakarai siekia konfliktus išspręsti taikiai, dažniau buvo vidurinio išsimokslinimo apklaustieji. Beveik ketvirtadalis mano, kad Rusija nėra pajėgi vykdyti tokio masto konflikto, o 16 proc. mano, kad Vakarai nedrįstų kovoti su Rusija.

 

„Labai svarbu pažymėti, kad šis kiekybinis tyrimas ir surinktų duomenų analizė savaime nepateikia akademiškai pagrįstų atsakymų interpretacijų. Tam reikalingas tyrimas su kokybiniais metodais, kurie padėtų įsigalinti į respondentų situacijos interpretaciją, pateiktų atsakymų motyvus, priežastis. Tokį tyrimą RESC planuoja atlikti 2021 metais. Reikia pastebėti, kad atlikdami šių metų tyrimą svarstėme apie galimą visuomenės „nuovargį“ Rusijos atžvilgiu.

 

T.y. viešojoje erdvėje mažėjantis dėmesys karui Ukrainoje, ilgai taikomos bei neigiamai ES ir Lietuvos ekonomiką veikiančios sankcijos Rusijai galėjo paskatinti švelnesnę laikyseną Kremliaus atžvilgiu. Vis dėlto edukuotas spėjimas leistų manyti, jog didesnę įtaką stabiliai kritiškam Lietuvos visuomenės požiūriui turi ilgametė problematiška Lietuvos santykių su Rusija patirtis (nesutarimai dėl istorinės atminties, Molotovo-Ribentropo pakto reikšmės), taip pat reguliariai pasitaikantys su Rusija siejami tarptautiniai incidentai (Skripalių nuodijimo atvejis Jungtinėje Karalystėje; Vokietijos kaltinimai Rusijai dėl Sakartvelo piliečio nužudymo Berlyno parke, kibernetinės atakos prieš Lietuvos pareigūnus ir Vakarų šalis ir t.t.). Jie kuria foną, kad situacija iš esmės nesikeičia“, – teigė RESC vadovas L. Kojala.

 

Kuo pavojinga nostalgija sovietmečiui?

 

Pabrėžiama, jog bendrai požiūris į Rusiją buvo stipriai susijęs su asmens požiūriu į sovietmetį ir jo santykį su dabartine Lietuva. Pavyzdžiui, sutinkantys, kad sovietmečiu buvo gyventi geriau, buvo labiau linkę Rusiją traktuoti kaip draugišką, palankiau vertinti V. Putiną, tikėti Rusijos žiniasklaidos objektyvumu ir pritarti jai palankiems naratyvams.

 

Nors pastarosios nuostatos apskritai visuomenėje nėra populiarios, jas gali stiprinti būtent sovietmečio nostalgija. Šiuo požiūriu blogiausią situaciją Lietuva išgyveno netolimoje praeityje – įvertinus prosovietinių pažiūrų kaitą per pastaruosius 12 metų, sovietinės nostalgijos išaugimą galima pastebėti 2008–2012 m. ekonominės krizės laikotarpiu.

 

„Panašu, kad būtent tada Lietuva buvo potencialiai labiausiai paveiki propagandai. Rusijos vykdyta agresija prieš Ukrainą pagal laiką sutapo su tuo, kad teigiamas požiūris į sovietmetį ėmė silpti“, – pažymima RESC tyrime.

 

Kita vertys, jame pabrėžiamas ir kol kas į teigiamą pusę nekintantis lietuvių požiūris į demokratiją.
Lietuvos gyventojai ir toliau skeptiškai vertina tai, kaip šalyje veikia demokratija, ir paprastų šalies žmonių galimybes nulemti sprendimų priėmimo procesą.

 

Pozityviau į galimybes daryti įtaką valstybės politikai žiūri jaunesni šalies gyventojai, tačiau bendra tendencija per kelerius metus iš esmės nepasikeitė. Be to, žmonės, kurie nėra patenkinti demokratija, nepaisant požiūrio į sovietmetį, yra palankiau nusiteikę Rusijos atžvilgiu.

 

„Turint galvoje menką pasitikėjimą politinėmis institucijomis ir politikais, taip pat nedidelį rinkiminį aktyvumą Lietuvoje galima teigti, kad nepasitenkinimas demokratija artimiausiu metu veikiausiai stipriai nesumažės.

 

Dėl to tai gali būti vienas iš veiksnių, kuriuo naudojantis bus toliau skleidžiama propaganda; be vertybinių nuostatų, analizė taip pat parodė, kad svarbi yra ir informacinė erdvė.

 

Nors priežastinis ryšys nėra akivaizdus (galbūt prorusiškų nuostatų turintys žmonės tiesiog renkasi atitinkamus informacijos šaltinius), tačiau persidengimas statistinėje analizėje matyti: dažnas rusiškų kanalų žiūrėjimas yra susijęs su Rusijai palankiomis nuostatomis, ypač jei asmuo gerai moka rusų kalbą, ir tokie kanalai yra vienas iš pagrindinių informacijos apie Rusiją (ir pasaulį) šaltinių; tautinės bendrijos į Rusiją, jos lyderį, santykius su šia valstybe yra linkusios žvelgti palankiau nei likusi Lietuvos populiacija“, – pažymima tyrime.

 

Pavyzdžiui, mažiau uždirbantys, ne Vilniuje gyvenantys tautinių bendrijų atstovai, kad ir kokios tautybės ji būtų, dažniau pasižymėjo Rusijai palankiomis nuostatomis. Itin įdomu yra tai, kad šie du veiksniai (vietovė ir pajamos) nebuvo reikšmingi bendroje šalies gyventojų apklausoje ir nediferencijavo respondentų pagal nuostatas Rusijos atžvilgiu.


Mūsų interneto svetainėje yra naudojami slapukai. Slapukai padeda užtikrinti tinkamą tinklapio veikimą bei jo tobulinimą, todėl būtinieji slapukai (techniniai, funkciniai bei analitiniai) yra įdiegiami automatiškai. Paspaudę „sutinku“ Jūs sutinkate su tikslinių slapukų įdiegimu ir naudojimu. Daugiau informacijos - slapukų politikoje. SUTINKU