Skundžiasi darbu namuose, bet noru grįžti į biurus nedega: tyrimo rezultatai atskleidė priežastis

2020.05.13

 

Karantino metu iš namų dirba 40 proc. darbingo amžiaus šalies gyventojų, dauguma jų (70 proc.) nuotolinį darbą norės dažniau tęsti ir po karantino. Nors džiaugiamės mažesnėmis išlaidomis, beveik kas antras, dirbantis iš namų, pastebi sumažėjusį produktyvumą. Siekiantys sužinoti, kaip su šiuo ir kitais karantino iššūkiais susitvarkyti lengviau, pasigedo darbdavių pagalbos – didesnio rūpesčio iš darbdavių nesulaukė 38 proc. apklaustųjų.

 

„Daug kas juokavo, kad bendrovių skaitmeninę transformaciją paskatino ne jų vadovai, o koronavirusas. Po karantino šį procesą turėsime tęsti ir toliau. Net kas ketvirtas šalies darbuotojas norės nuotoliniu būdu dirbti kuo daugiau, o ne tik keletą dienų per mėnesį. Darbdaviams teks rūpintis ne tik technine infrastruktūra ir įrankiais, leidžiančiais saugiai ir produktyviai dirbti nuotoliniu būdu, bet ir naujai organizuoti komandos darbą“, – pranešime žiniasklaidai sako Eglė Staniulionė, bendrovės „Bitė Lietuva“ žmonių ambasados vadovė.

 

Iš namų norės dirbti ir po karantino

 

„Priverstinis darbo iš namų išbandymas realiomis sąlygomis suteikė svarbios patirties tiek darbdaviams, tiek darbuotojams. Įvykdę šį didžiulį socialinį eksperimentą dabar jau galime objektyviai konstatuoti, kad toks darbo organizavimo būdas turi ir privalumų, ir trūkumų. Jis ne visada garantuoja efektyviausią rezultatą, todėl nebus visų darbuotojų pageidaujamas, tačiau tikrai įsitvirtins kaip viena iš darbo formos alternatyvų. Geroji žinia ta, kad dabar ir darbdaviai, ir darbuotojai praktiškai žino, kaip ir kada šią alternatyvą galima sėkmingai išnaudoti“, – sako sociologas Ignas Zokas, balandžio mėn. pabaigoje „Bitės“ užsakymu tyrimą atlikusios agentūros „Spinter tyrimai“ vadovas.

 

Šių metų balandžio mėn. pabaigoje atliktas tyrimas parodė, jog 40 proc. darbingo amžiaus šalies gyventojų karantino metu dirba iš namų, sodybos ar kitos nuotolinės darbo vietos, kur iki tol nedirbdavo. Tokį darbo būdą dažniausiai renkasi jaunesni – 26–45 metų amžiaus respondentai, turintys aukščiausią išsimokslinimą, didžiausias pajamas ir didmiesčių gyventojai.

 

„Karantinas į darbo rinką atneš ilgalaikių pokyčių, todėl net ir jam pasibaigus dar jausime jo įtaką. Štai, pavyzdžiui, nuotolinis darbas tikrai niekur nedings ir po karantino – daugiau nei du trečdaliai (68 proc.) dirbančių iš namų ar kitos nuotolinės darbo vietos ir toliau norės bent dalį laiko per savaitę dirbti tokiu būdu. Grįžti į darbus labiausiai nori 46–55 metų moterys, vidurinio išsilavinimo neturintys darbuotojai“, – sako E. Staniulionė.

 

Stebina, kad daugiau kaip trečdalis žmonių, nepaisant karantino, dirbo kaip įprastai: „Dalis darbuotojų persikelti į namus neturėjo galimybės dėl savo darbo specifikos – kai kurių užduočių atlikti per atstumą tiesiog neįmanoma. Iš kitos pusės, tai ženklas, kad dalis bendrovių galimai nesilaikė karantino laikotarpio rekomendacijų, o kitos – susidūrė su technologiniais iššūkiais ar nesuteikė darbuotojams įrankių, leidžiančių dirbti per atstumą. Taip pat, saviizoliacija į paviršių iškelti galėjo ir darbdavių nepasitikėjimo darbuotojais problemą, kai nuotolinio darbo vengiama dėl ydingos nuostatos, kad be tiesioginės vadovo priežiūros palikti žmonės darbo neatliks taip kokybiškai, kaip tai padarytų biure.“

 

Kas trečias nepajautė darbdavio rūpesčio

 

Kas aštuntas, tai yra net 12 proc., apklausoje dalyvavęs respondentas, teigė dėl karantino netekęs darbo. Apklausa vykdyta praėjus vos mėnesiui nuo karantino pradžios – balandžio mėnesio pabaigoje. Unikalios sąlygos neabejotinai verčia žmones nerimauti dėl ateities, tad emocinis darbuotojų palaikymas tampa ypač svarbia užduotimi ir rimtu iššūkiu darbdaviams.

 

„Tokiu sudėtingu laikotarpiu darbdavio vidinė komunikacija su darbuotojais yra kaip niekada svarbi ir turi būti labai konkreti. Žmonės savo darbdavių komunikaciją vertino kaip patikimesnę nei valdžios institucijų, sveikatos priežiūros bendrovių ar žiniasklaidos, rodo ryšių su visuomene tinklo „Edelman“ duomenys. Jausdami darbuotojų nerimą šioje neapibrėžtumo ir chaoso atmosferoje stengėmės rodyti taip laukiamą lyderystę. Didžiulį dėmesį skyrėme vidinei komunikacijai, kuri davė itin gerų rezultatų. Darbuotojų įsitraukimas vidinės komunikacijos kanaluose pasiekė visų laikų rekordus. Kai kurių turinio vienetų rodikliai priartėjo prie 100 proc. – tai reiškia, jog praktiškai visi darbuotojai matė mūsų siųstą turinį“, – sako E. Staniulionė.

 

Didelio sumišimo laiku, kai informacijos daug ir ji greitai keičiasi, žmonės ieškojo ir informacijos, ir paramos, natūraliai gręždamiesi į savo darbdavius, kuriems kėlė lūkestį visa tai suteikti.

 

Stebina itin didelė respondentų dalis (38 proc.), kuri didesnio darbdavio rūpesčio jais vis tik nepajuto. E. Staniulionė tai įvardina kaip didelę vadovų klaidą, nes šiuo laikotarpiu darbuotojai į darbdavius žiūri kaip į ramybės uostus, todėl papildomas dėmesys leidžia žmonėms jaustis ramiau.

 

Dalis šalies darboviečių taipogi stengėsi pagelbėti darbuotojams: 41 proc. darbdavių su darbuotojais dalijosi informacija apie koronavirusą ir jo prevenciją, tačiau tik 27 proc. darbdavių nemokamai darbuotojams suteikė apsaugos priemonių – respiratorių, dezinfekavimo priemonių, pirštinių ir kitų. 24 proc. tyrimo dalyvių darbdavių patarė, kaip efektyviau dirbti per atstumą. Pastarasis rodiklis – itin žemas, turint omenyje, jog krizės metu žmonės atsisukdavo būtent į darbdavius, ieškodami informacijos ne tik apie darbą karantino sąlygomis, bet ir apie epidemiją, jos prevenciją ir kitus svarbius klausimus.

 

Namuose krito produktyvumas

 

Nepaisant kai kurių darbo namuose privalumų, vis tik darbuotojų produktyvumas sumažėjo – namuose atsirado iki šiol rečiau pasitaikančių trukdžių. 36 proc. respondentų teigė, kad dirbant iš namų dažniausiai trukdo buities rūpesčiai – maisto gaminimas, namų tvarka ir kitos namų ruošos užduotys. Dalis apklaustųjų (33 proc.) nuogąstauja dėl sumažėjusio fizinio aktyvumo, 23 proc. tyrimo dalyvių dirbant iš namų labiausiai vargina namuose esantys vaikai. Dar 23 proc. apklaustųjų susiduria su darbo valandų nepaisymu – trukdymu pietų metu ar po darbo valandų. Pastarasis aspektas – itin svarbus, nes produktyviam darbui reikalingas ne tik atkaklus, greitas bei kruopštus užduočių atlikimas, bet ir kokybiškas poilsis bei emocinis atsistatymas po dienos darbų. Maloniai stebina tai, kad nuotolinio darbo nestabdė informacinių technologijų žinių stoka – šį aspektą kaip neigiamą įvardijo vos 4 proc. respondentų.

 

 

Esant tokiems, darbui biure nebūdingiems trikdžiams, dalis respondentų teigė pastebėję kritusį produktyvumą – taip teigė net 39 proc. apklaustųjų. Kiek daugiau nei ketvirtadalio (27 proc.) respondentų produktyvumas karantino metu išaugo – dirbdami iš namų ar kitos nuotolinės vietos teigia padarantys daugiau.

 

„Esant įprastoms sąlygoms, stebime išaugusį dirbančiųjų iš namų produktyvumą. Vis tik karantino metu tendencija keičiasi: namuose atsiradus papildomiems, iki tol darbo metu neegzistavusiems, dirgikliams – buities rūpesčiams ar aplink nuolat zujantiems namiškiams, čia pat pamokas internetu lankančioms atžaloms – produktyvumas dirbant namuose labai kenčia“, – aiškina E. Staniulionė.

 

Vis tik nuotolinis darbas turi ir savų privalumų, teigia respondentai. Tai gali būti viena tų priežasčių, kodėl didžioji dalis namuose dirbančių šios praktikos nori laikytis ir po karantino. Dažniausiu privalumu įvardijamas faktas, jog sugaištama mažiau laiko kelionei į darbą – taip sako 68 proc. respondentų, o beveik pusė (49 proc.) džiaugiasi galimybe pamiegoti ilgiau. Tiesa, išsimiegoti sau dažniausiai leidžia didžiausių pajamų grupės atstovai, o mažiausiai uždirbantys labiausiai vertina tai, jog negaištama laiko kelionei į darbą.

 

52 proc. apklaustųjų teigia, jog dirbdami per atstumą sutaupo pinigų. Šis karantino aspektas žmonėms pasirodė itin naudingas, tačiau šalies makroekonomikai ir vartojimui jis gali būti labai žalingas ir turėti ilgalaikių pasekmių.


Skundžiasi darbu namuose, bet noru grįžti į biurus nedega: tyrimo rezultatai atskleidė priežastis

2020.05.13

 

Karantino metu iš namų dirba 40 proc. darbingo amžiaus šalies gyventojų, dauguma jų (70 proc.) nuotolinį darbą norės dažniau tęsti ir po karantino. Nors džiaugiamės mažesnėmis išlaidomis, beveik kas antras, dirbantis iš namų, pastebi sumažėjusį produktyvumą. Siekiantys sužinoti, kaip su šiuo ir kitais karantino iššūkiais susitvarkyti lengviau, pasigedo darbdavių pagalbos – didesnio rūpesčio iš darbdavių nesulaukė 38 proc. apklaustųjų.

 

„Daug kas juokavo, kad bendrovių skaitmeninę transformaciją paskatino ne jų vadovai, o koronavirusas. Po karantino šį procesą turėsime tęsti ir toliau. Net kas ketvirtas šalies darbuotojas norės nuotoliniu būdu dirbti kuo daugiau, o ne tik keletą dienų per mėnesį. Darbdaviams teks rūpintis ne tik technine infrastruktūra ir įrankiais, leidžiančiais saugiai ir produktyviai dirbti nuotoliniu būdu, bet ir naujai organizuoti komandos darbą“, – pranešime žiniasklaidai sako Eglė Staniulionė, bendrovės „Bitė Lietuva“ žmonių ambasados vadovė.

 

Iš namų norės dirbti ir po karantino

 

„Priverstinis darbo iš namų išbandymas realiomis sąlygomis suteikė svarbios patirties tiek darbdaviams, tiek darbuotojams. Įvykdę šį didžiulį socialinį eksperimentą dabar jau galime objektyviai konstatuoti, kad toks darbo organizavimo būdas turi ir privalumų, ir trūkumų. Jis ne visada garantuoja efektyviausią rezultatą, todėl nebus visų darbuotojų pageidaujamas, tačiau tikrai įsitvirtins kaip viena iš darbo formos alternatyvų. Geroji žinia ta, kad dabar ir darbdaviai, ir darbuotojai praktiškai žino, kaip ir kada šią alternatyvą galima sėkmingai išnaudoti“, – sako sociologas Ignas Zokas, balandžio mėn. pabaigoje „Bitės“ užsakymu tyrimą atlikusios agentūros „Spinter tyrimai“ vadovas.

 

Šių metų balandžio mėn. pabaigoje atliktas tyrimas parodė, jog 40 proc. darbingo amžiaus šalies gyventojų karantino metu dirba iš namų, sodybos ar kitos nuotolinės darbo vietos, kur iki tol nedirbdavo. Tokį darbo būdą dažniausiai renkasi jaunesni – 26–45 metų amžiaus respondentai, turintys aukščiausią išsimokslinimą, didžiausias pajamas ir didmiesčių gyventojai.

 

„Karantinas į darbo rinką atneš ilgalaikių pokyčių, todėl net ir jam pasibaigus dar jausime jo įtaką. Štai, pavyzdžiui, nuotolinis darbas tikrai niekur nedings ir po karantino – daugiau nei du trečdaliai (68 proc.) dirbančių iš namų ar kitos nuotolinės darbo vietos ir toliau norės bent dalį laiko per savaitę dirbti tokiu būdu. Grįžti į darbus labiausiai nori 46–55 metų moterys, vidurinio išsilavinimo neturintys darbuotojai“, – sako E. Staniulionė.

 

Stebina, kad daugiau kaip trečdalis žmonių, nepaisant karantino, dirbo kaip įprastai: „Dalis darbuotojų persikelti į namus neturėjo galimybės dėl savo darbo specifikos – kai kurių užduočių atlikti per atstumą tiesiog neįmanoma. Iš kitos pusės, tai ženklas, kad dalis bendrovių galimai nesilaikė karantino laikotarpio rekomendacijų, o kitos – susidūrė su technologiniais iššūkiais ar nesuteikė darbuotojams įrankių, leidžiančių dirbti per atstumą. Taip pat, saviizoliacija į paviršių iškelti galėjo ir darbdavių nepasitikėjimo darbuotojais problemą, kai nuotolinio darbo vengiama dėl ydingos nuostatos, kad be tiesioginės vadovo priežiūros palikti žmonės darbo neatliks taip kokybiškai, kaip tai padarytų biure.“

 

Kas trečias nepajautė darbdavio rūpesčio

 

Kas aštuntas, tai yra net 12 proc., apklausoje dalyvavęs respondentas, teigė dėl karantino netekęs darbo. Apklausa vykdyta praėjus vos mėnesiui nuo karantino pradžios – balandžio mėnesio pabaigoje. Unikalios sąlygos neabejotinai verčia žmones nerimauti dėl ateities, tad emocinis darbuotojų palaikymas tampa ypač svarbia užduotimi ir rimtu iššūkiu darbdaviams.

 

„Tokiu sudėtingu laikotarpiu darbdavio vidinė komunikacija su darbuotojais yra kaip niekada svarbi ir turi būti labai konkreti. Žmonės savo darbdavių komunikaciją vertino kaip patikimesnę nei valdžios institucijų, sveikatos priežiūros bendrovių ar žiniasklaidos, rodo ryšių su visuomene tinklo „Edelman“ duomenys. Jausdami darbuotojų nerimą šioje neapibrėžtumo ir chaoso atmosferoje stengėmės rodyti taip laukiamą lyderystę. Didžiulį dėmesį skyrėme vidinei komunikacijai, kuri davė itin gerų rezultatų. Darbuotojų įsitraukimas vidinės komunikacijos kanaluose pasiekė visų laikų rekordus. Kai kurių turinio vienetų rodikliai priartėjo prie 100 proc. – tai reiškia, jog praktiškai visi darbuotojai matė mūsų siųstą turinį“, – sako E. Staniulionė.

 

Didelio sumišimo laiku, kai informacijos daug ir ji greitai keičiasi, žmonės ieškojo ir informacijos, ir paramos, natūraliai gręždamiesi į savo darbdavius, kuriems kėlė lūkestį visa tai suteikti.

 

Stebina itin didelė respondentų dalis (38 proc.), kuri didesnio darbdavio rūpesčio jais vis tik nepajuto. E. Staniulionė tai įvardina kaip didelę vadovų klaidą, nes šiuo laikotarpiu darbuotojai į darbdavius žiūri kaip į ramybės uostus, todėl papildomas dėmesys leidžia žmonėms jaustis ramiau.

 

Dalis šalies darboviečių taipogi stengėsi pagelbėti darbuotojams: 41 proc. darbdavių su darbuotojais dalijosi informacija apie koronavirusą ir jo prevenciją, tačiau tik 27 proc. darbdavių nemokamai darbuotojams suteikė apsaugos priemonių – respiratorių, dezinfekavimo priemonių, pirštinių ir kitų. 24 proc. tyrimo dalyvių darbdavių patarė, kaip efektyviau dirbti per atstumą. Pastarasis rodiklis – itin žemas, turint omenyje, jog krizės metu žmonės atsisukdavo būtent į darbdavius, ieškodami informacijos ne tik apie darbą karantino sąlygomis, bet ir apie epidemiją, jos prevenciją ir kitus svarbius klausimus.

 

Namuose krito produktyvumas

 

Nepaisant kai kurių darbo namuose privalumų, vis tik darbuotojų produktyvumas sumažėjo – namuose atsirado iki šiol rečiau pasitaikančių trukdžių. 36 proc. respondentų teigė, kad dirbant iš namų dažniausiai trukdo buities rūpesčiai – maisto gaminimas, namų tvarka ir kitos namų ruošos užduotys. Dalis apklaustųjų (33 proc.) nuogąstauja dėl sumažėjusio fizinio aktyvumo, 23 proc. tyrimo dalyvių dirbant iš namų labiausiai vargina namuose esantys vaikai. Dar 23 proc. apklaustųjų susiduria su darbo valandų nepaisymu – trukdymu pietų metu ar po darbo valandų. Pastarasis aspektas – itin svarbus, nes produktyviam darbui reikalingas ne tik atkaklus, greitas bei kruopštus užduočių atlikimas, bet ir kokybiškas poilsis bei emocinis atsistatymas po dienos darbų. Maloniai stebina tai, kad nuotolinio darbo nestabdė informacinių technologijų žinių stoka – šį aspektą kaip neigiamą įvardijo vos 4 proc. respondentų.

 

 

Esant tokiems, darbui biure nebūdingiems trikdžiams, dalis respondentų teigė pastebėję kritusį produktyvumą – taip teigė net 39 proc. apklaustųjų. Kiek daugiau nei ketvirtadalio (27 proc.) respondentų produktyvumas karantino metu išaugo – dirbdami iš namų ar kitos nuotolinės vietos teigia padarantys daugiau.

 

„Esant įprastoms sąlygoms, stebime išaugusį dirbančiųjų iš namų produktyvumą. Vis tik karantino metu tendencija keičiasi: namuose atsiradus papildomiems, iki tol darbo metu neegzistavusiems, dirgikliams – buities rūpesčiams ar aplink nuolat zujantiems namiškiams, čia pat pamokas internetu lankančioms atžaloms – produktyvumas dirbant namuose labai kenčia“, – aiškina E. Staniulionė.

 

Vis tik nuotolinis darbas turi ir savų privalumų, teigia respondentai. Tai gali būti viena tų priežasčių, kodėl didžioji dalis namuose dirbančių šios praktikos nori laikytis ir po karantino. Dažniausiu privalumu įvardijamas faktas, jog sugaištama mažiau laiko kelionei į darbą – taip sako 68 proc. respondentų, o beveik pusė (49 proc.) džiaugiasi galimybe pamiegoti ilgiau. Tiesa, išsimiegoti sau dažniausiai leidžia didžiausių pajamų grupės atstovai, o mažiausiai uždirbantys labiausiai vertina tai, jog negaištama laiko kelionei į darbą.

 

52 proc. apklaustųjų teigia, jog dirbdami per atstumą sutaupo pinigų. Šis karantino aspektas žmonėms pasirodė itin naudingas, tačiau šalies makroekonomikai ir vartojimui jis gali būti labai žalingas ir turėti ilgalaikių pasekmių.


Mūsų interneto svetainėje yra naudojami slapukai. Slapukai padeda užtikrinti tinkamą tinklapio veikimą bei jo tobulinimą, todėl būtinieji slapukai (techniniai, funkciniai bei analitiniai) yra įdiegiami automatiškai. Paspaudę „sutinku“ Jūs sutinkate su tikslinių slapukų įdiegimu ir naudojimu. Daugiau informacijos - slapukų politikoje. SUTINKU