Tyrimas: vilniečiai įvardijo svarbiausius gero rajono kriterijus

2020.10.27

 

Svarbiausiais gero gyvenamojo rajono kriterijais vilniečiai vadina patogų susisiekimą, saugumą ir švarią aplinką. Dalis jų, sostinės gyventojų vertinimu, daugumoje Vilniaus rajonų yra gerai išpildomi, tačiau kita dalis vis dar kelia susirūpinimą.

Toks Vilniaus miesto gyventojų vertinimas paaiškėjo bendrovės „Darnu Group“ įsteigtos, kompetencijas darnios aplinkos kūrimui telkiančios „Darnaus miesto laboratorijos“ užsakymu rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Spinter tyrimai“ atliktos apklausos metu. Apklausoje buvo siekiama įvertinti vilniečių pasitenkinimą savo gyvenamaisiais rajonais ir kas konkrečiai tai lemia.

 

Pagyros susisiekimui ir pastabos tvarkai

 

Net 80 proc. tyrimo respondentų, paprašyti įvardinti dalykus, kurie jiems yra asmeniškai svarbiausi sprendžiant apie gyvenamojo rajono kokybę, nurodė susisiekimą. 67 proc. paminėjo saugumą, 59 proc. – tvarkingumą ir švarią aplinką. Vilniečiams taip pat svarbios žaliosios zonos (54 proc.), paslaugų gyvenamajame rajone pasiūla (49 proc.), automobilių stovėjimo vietų bei triukšmo lygio klausimai (po 48 proc.).

Apklausos dalyvių manymu, dauguma šių savybių Vilniuje išpildoma – tai paliudijo ir sąlyginai neblogas gyvenamųjų rajonų kokybės kriterijų vertinimas. Tarp geriausiai įvertintų atskirų rajonų savybių buvo nurodomas patogus susisiekimas (bendras vidurkis siekė 7,83 balo iš 10 galimų), paslaugų pasiūla (7,74 balo), saugumas (7,24 balo).

Išimtis ir daugumos rajonų problema – automobilių parkavimo sąlygos, gavusios žemiausią įvertinimą (4,54 balo vidurkis).

Vis dėlto, sostinės gyventojų vertinimu, svarbiausių kriterijų išpildymas nebūtinai kokybiškai įgyvendintas visuose Vilniaus rajonuose.

Geriausiai savo gyvenamuosius rajonus apklausoje vertino Senamiesčio (9,19 balo vidurkis), Žirmūnų (8,51), Naujamiesčio (8,47), Lazdynų (8,35) bei Antakalnio (8,25) gyventojai.  Visų šių rajonų gyventojai neturėjo didesnių priekaištų susisiekimo faktoriui, tačiau kalbant apie kitus kriterijus nuomonės ėmė skirtis.

Tiek Žirmūnų (6,85 balo), tiek Naujamiesčio (6,83 balo) gyventojai apklausoje kritiškiau vertino savo rajonų tvarkingumą ir švarą, o žirmūniečiai šykštėjo aukštesnių įvertinimų ir saugumo kriterijui (6,91 balo) bei kalbėdami apie žaliąsias zonas (6,70 balo).

 

Bendri sprendimai daugybei klausimų

 

Anot architekto urbanisto Martyno Marozo, daugybė šių kriterijų yra susiję tarpusavyje, todėl vienas efektyviausių būdų spręsti saugumo konkrečiame rajone problemą apima ir daugybę kitų klausimų.

„Jeigu mūsų tikslas yra sukurti iš tikrųjų saugią aplinką, viešos erdvės turi būti naudojamos kaip įmanoma ilgiau. Kad, užuot važiavus į centrą, būtų galima gauti paslaugų savo rajone – nueiti pėsčiomis į kiną, į parduotuvę ir panašiai. Tai yra įmanoma, kai miestuose nedėliojamos atskiros erdvės gyvenimui ar darbui, tačiau kuriama daugybė traukos centrų, kuriuose yra visko“, – sako specialistas.

Jo teigimu, tokiuose rajonuose sudaroma mišri paslaugų aplinka, kurioje savo poreikius gali išpildyti įvairios žmonių grupės – nuo kultūros ieškančių iki norinčių pasportuoti ar apsikirpti, juose tiek gyvenama, tiek ir dirbama ar pramogaujama. Be to, kuo rajonas yra daugiafunkciškesnis, tuo jame žmonės praleidžia daugiau laiko ir efektyviau išnaudoja sukurtą infrastruktūrą.

„Žinoma, tam reikalinga išspręsti visus infrastruktūros klausimus. Jeigu dienos metu automobilius stato biurų darbuotojai, tai vakare tas pačias vietas galėtų naudoti gyventojai. O kai turime tokius atskirus rajonus, tuomet pusę paros vienur parkavimo vietos yra tuščios, o kitur jų trūksta. Tad viskas iš esmės tarpusavyje susiję“, – teigia M. Marozas.

Architektūros ir urbanistikos inovatorius Donatas Baltrušaitis sako, kad susisiekimas, gerai išplėtotos paslaugos, tvarkinga aplinka, subalansuotas žaliųjų zonų kiekis – visos šios sudedamosios ir parodo gyvybingą, kupiną tiek gyvenančių, tiek dirbančių žmonių rajoną, kuriame papildomas kriterijus – saugumo jausmas – yra visų kitų savybių pasekmė.

„Daugiafunkciškumas leidžia žmogui mėgautis ir patenkinti skirtingus poreikius. Ar jis nori sportuoti, ar eina į darbą, ar ieško kultūrinių funkcijų. Svarbu, kad jis kaip įmanoma daugiau pasirinkimo galėtų rasti vienoje vietoje, kad nereikėtų iš Balsių važiuoti į Senamiestį. Netgi tarptautiniai planavimo dokumentai skatina idėją, kad žmonėms turėtų būti sudaromos sąlygos derinti darbą ir gyvenimą nedideliame atstume“, – pažymi D. Baltrušaitis.

„Darnu Group“ turto valdymo direktoriaus Manto Umbraso teigimu, vadovaujantis šia koncepcija efektyviausiai suderinami skirtingus poreikius turinčių miestiečių interesai.

„Vilnius istoriškai sėkmingai „įdarbindavo“ šią koncepciją ir vienas sėkmingų jos įgyvendinimo pavyzdžių veikė mūsų dabar plėtojamame „Paupio“ rajone, kuriame prieš kiek daugiau nei šimtą metų buvo galima rasti visko: nuo amatininkų ar pramogų organizatorių iki tuometinių gyventojų daugiabučių namų ar parkų su tvenkiniais.

Mūsų laikų daugiafunkciško rajono principas sprendžia aibę urbanistinių klausimų – nuo automobilių transporto srautų mažinimo iki bendruomenių tarpusavio ryšių auginimo. O efektyviai išnaudojama viešoji infrastruktūrą yra neabejotina nauda miesto kūrėjams – tai reiškia, ir visiems mokesčius mokantiems miestiečiams“, – akcentuoja M. Umbrasas.

 

Paslaugos – atsižvelgiant į poreikius

 

Specialistai sutaria, kad kalbant apie kitus miesto planavimo sprendimus būtinas kokybiškas ir racionalus išplanavimas. D. Baltrušaičio teigimu, reikalinga užtikrinti lengvą žmonių tranzitą iš vienų erdvių į kitas ir kokybiškus gamtos intarpus, nes būtent žaliosiose erdvėse žmogus gali efektyviai atsipūsti nuo miesto keliamo streso.

„Vilnius yra plačiai išsidėstęs miestas, tad išplėtotas viešasis transportas, taip pat sąlygos keliauti pėsčiomis ar dviračiais yra tiesiog privalomos. Nebūtinai turi būti stotelė prie pat durų, bet bendrąja samprata turi būti užtikrinamas lengvas visų vietų pasiekiamumas“, – pažymi specialistas.

Anot jo, kalbant apie paslaugas, jas reikėtų iš esmės labai stiprinti vadinamuosiuose miegamuosiuose rajonuose.

„Bet tame yra kita problema, kodėl tos paslaugos nebūtinai gali veikti – dėl savo labai specifinių socialinių gyventojų grupių. Miegamuosiuose rajonuose gyvena daugiausia arba senyvesnio amžiaus žmonės, arba jaunimas, kuris būstą nuomojasi ir tuose rajonuose ilgam neužsibūna. Lengva būtų išplanuoti ir visur sudėlioti paslaugas vienodai, kad būtų įvairovė, bet reikia atsižvelgti ir į tas gyventojų socialines grupes, ko būtent joms reikia“, – sako D. Baltrušaitis.

Urbanisto teigimu, lyginant su kitais miestais Vilnius negalėtų skųstis dėl švaros ar aplinkos tvarkymo problemų. „Kad ir visą laiką būna skirtingų nusiskundimų – ar ne ten stovi konteineriai, ar dar kažkas, bet apibendrinant sistema veikia neblogai“, – sako specialistas.

Rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausoje apie pasitenkinimą savo gyvenamaisiais rajonais atsakė 1006 sostinės gyventojai.


Tyrimas: vilniečiai įvardijo svarbiausius gero rajono kriterijus

2020.10.27

 

Svarbiausiais gero gyvenamojo rajono kriterijais vilniečiai vadina patogų susisiekimą, saugumą ir švarią aplinką. Dalis jų, sostinės gyventojų vertinimu, daugumoje Vilniaus rajonų yra gerai išpildomi, tačiau kita dalis vis dar kelia susirūpinimą.

Toks Vilniaus miesto gyventojų vertinimas paaiškėjo bendrovės „Darnu Group“ įsteigtos, kompetencijas darnios aplinkos kūrimui telkiančios „Darnaus miesto laboratorijos“ užsakymu rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Spinter tyrimai“ atliktos apklausos metu. Apklausoje buvo siekiama įvertinti vilniečių pasitenkinimą savo gyvenamaisiais rajonais ir kas konkrečiai tai lemia.

 

Pagyros susisiekimui ir pastabos tvarkai

 

Net 80 proc. tyrimo respondentų, paprašyti įvardinti dalykus, kurie jiems yra asmeniškai svarbiausi sprendžiant apie gyvenamojo rajono kokybę, nurodė susisiekimą. 67 proc. paminėjo saugumą, 59 proc. – tvarkingumą ir švarią aplinką. Vilniečiams taip pat svarbios žaliosios zonos (54 proc.), paslaugų gyvenamajame rajone pasiūla (49 proc.), automobilių stovėjimo vietų bei triukšmo lygio klausimai (po 48 proc.).

Apklausos dalyvių manymu, dauguma šių savybių Vilniuje išpildoma – tai paliudijo ir sąlyginai neblogas gyvenamųjų rajonų kokybės kriterijų vertinimas. Tarp geriausiai įvertintų atskirų rajonų savybių buvo nurodomas patogus susisiekimas (bendras vidurkis siekė 7,83 balo iš 10 galimų), paslaugų pasiūla (7,74 balo), saugumas (7,24 balo).

Išimtis ir daugumos rajonų problema – automobilių parkavimo sąlygos, gavusios žemiausią įvertinimą (4,54 balo vidurkis).

Vis dėlto, sostinės gyventojų vertinimu, svarbiausių kriterijų išpildymas nebūtinai kokybiškai įgyvendintas visuose Vilniaus rajonuose.

Geriausiai savo gyvenamuosius rajonus apklausoje vertino Senamiesčio (9,19 balo vidurkis), Žirmūnų (8,51), Naujamiesčio (8,47), Lazdynų (8,35) bei Antakalnio (8,25) gyventojai.  Visų šių rajonų gyventojai neturėjo didesnių priekaištų susisiekimo faktoriui, tačiau kalbant apie kitus kriterijus nuomonės ėmė skirtis.

Tiek Žirmūnų (6,85 balo), tiek Naujamiesčio (6,83 balo) gyventojai apklausoje kritiškiau vertino savo rajonų tvarkingumą ir švarą, o žirmūniečiai šykštėjo aukštesnių įvertinimų ir saugumo kriterijui (6,91 balo) bei kalbėdami apie žaliąsias zonas (6,70 balo).

 

Bendri sprendimai daugybei klausimų

 

Anot architekto urbanisto Martyno Marozo, daugybė šių kriterijų yra susiję tarpusavyje, todėl vienas efektyviausių būdų spręsti saugumo konkrečiame rajone problemą apima ir daugybę kitų klausimų.

„Jeigu mūsų tikslas yra sukurti iš tikrųjų saugią aplinką, viešos erdvės turi būti naudojamos kaip įmanoma ilgiau. Kad, užuot važiavus į centrą, būtų galima gauti paslaugų savo rajone – nueiti pėsčiomis į kiną, į parduotuvę ir panašiai. Tai yra įmanoma, kai miestuose nedėliojamos atskiros erdvės gyvenimui ar darbui, tačiau kuriama daugybė traukos centrų, kuriuose yra visko“, – sako specialistas.

Jo teigimu, tokiuose rajonuose sudaroma mišri paslaugų aplinka, kurioje savo poreikius gali išpildyti įvairios žmonių grupės – nuo kultūros ieškančių iki norinčių pasportuoti ar apsikirpti, juose tiek gyvenama, tiek ir dirbama ar pramogaujama. Be to, kuo rajonas yra daugiafunkciškesnis, tuo jame žmonės praleidžia daugiau laiko ir efektyviau išnaudoja sukurtą infrastruktūrą.

„Žinoma, tam reikalinga išspręsti visus infrastruktūros klausimus. Jeigu dienos metu automobilius stato biurų darbuotojai, tai vakare tas pačias vietas galėtų naudoti gyventojai. O kai turime tokius atskirus rajonus, tuomet pusę paros vienur parkavimo vietos yra tuščios, o kitur jų trūksta. Tad viskas iš esmės tarpusavyje susiję“, – teigia M. Marozas.

Architektūros ir urbanistikos inovatorius Donatas Baltrušaitis sako, kad susisiekimas, gerai išplėtotos paslaugos, tvarkinga aplinka, subalansuotas žaliųjų zonų kiekis – visos šios sudedamosios ir parodo gyvybingą, kupiną tiek gyvenančių, tiek dirbančių žmonių rajoną, kuriame papildomas kriterijus – saugumo jausmas – yra visų kitų savybių pasekmė.

„Daugiafunkciškumas leidžia žmogui mėgautis ir patenkinti skirtingus poreikius. Ar jis nori sportuoti, ar eina į darbą, ar ieško kultūrinių funkcijų. Svarbu, kad jis kaip įmanoma daugiau pasirinkimo galėtų rasti vienoje vietoje, kad nereikėtų iš Balsių važiuoti į Senamiestį. Netgi tarptautiniai planavimo dokumentai skatina idėją, kad žmonėms turėtų būti sudaromos sąlygos derinti darbą ir gyvenimą nedideliame atstume“, – pažymi D. Baltrušaitis.

„Darnu Group“ turto valdymo direktoriaus Manto Umbraso teigimu, vadovaujantis šia koncepcija efektyviausiai suderinami skirtingus poreikius turinčių miestiečių interesai.

„Vilnius istoriškai sėkmingai „įdarbindavo“ šią koncepciją ir vienas sėkmingų jos įgyvendinimo pavyzdžių veikė mūsų dabar plėtojamame „Paupio“ rajone, kuriame prieš kiek daugiau nei šimtą metų buvo galima rasti visko: nuo amatininkų ar pramogų organizatorių iki tuometinių gyventojų daugiabučių namų ar parkų su tvenkiniais.

Mūsų laikų daugiafunkciško rajono principas sprendžia aibę urbanistinių klausimų – nuo automobilių transporto srautų mažinimo iki bendruomenių tarpusavio ryšių auginimo. O efektyviai išnaudojama viešoji infrastruktūrą yra neabejotina nauda miesto kūrėjams – tai reiškia, ir visiems mokesčius mokantiems miestiečiams“, – akcentuoja M. Umbrasas.

 

Paslaugos – atsižvelgiant į poreikius

 

Specialistai sutaria, kad kalbant apie kitus miesto planavimo sprendimus būtinas kokybiškas ir racionalus išplanavimas. D. Baltrušaičio teigimu, reikalinga užtikrinti lengvą žmonių tranzitą iš vienų erdvių į kitas ir kokybiškus gamtos intarpus, nes būtent žaliosiose erdvėse žmogus gali efektyviai atsipūsti nuo miesto keliamo streso.

„Vilnius yra plačiai išsidėstęs miestas, tad išplėtotas viešasis transportas, taip pat sąlygos keliauti pėsčiomis ar dviračiais yra tiesiog privalomos. Nebūtinai turi būti stotelė prie pat durų, bet bendrąja samprata turi būti užtikrinamas lengvas visų vietų pasiekiamumas“, – pažymi specialistas.

Anot jo, kalbant apie paslaugas, jas reikėtų iš esmės labai stiprinti vadinamuosiuose miegamuosiuose rajonuose.

„Bet tame yra kita problema, kodėl tos paslaugos nebūtinai gali veikti – dėl savo labai specifinių socialinių gyventojų grupių. Miegamuosiuose rajonuose gyvena daugiausia arba senyvesnio amžiaus žmonės, arba jaunimas, kuris būstą nuomojasi ir tuose rajonuose ilgam neužsibūna. Lengva būtų išplanuoti ir visur sudėlioti paslaugas vienodai, kad būtų įvairovė, bet reikia atsižvelgti ir į tas gyventojų socialines grupes, ko būtent joms reikia“, – sako D. Baltrušaitis.

Urbanisto teigimu, lyginant su kitais miestais Vilnius negalėtų skųstis dėl švaros ar aplinkos tvarkymo problemų. „Kad ir visą laiką būna skirtingų nusiskundimų – ar ne ten stovi konteineriai, ar dar kažkas, bet apibendrinant sistema veikia neblogai“, – sako specialistas.

Rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausoje apie pasitenkinimą savo gyvenamaisiais rajonais atsakė 1006 sostinės gyventojai.


Mūsų interneto svetainėje yra naudojami slapukai. Slapukai padeda užtikrinti tinkamą tinklapio veikimą bei jo tobulinimą, todėl būtinieji slapukai (techniniai, funkciniai bei analitiniai) yra įdiegiami automatiškai. Paspaudę „sutinku“ Jūs sutinkate su tikslinių slapukų įdiegimu ir naudojimu. Daugiau informacijos - slapukų politikoje. SUTINKU