Apklausa: lietuviai dažniausiai pageidauja 500–800 eurų dydžio pensijos

2020.10.14

 

Šalies gyventojų norus ir poreikius tenkinanti senatvės pensija šiandien turėtų siekti 700–800 eurų, rodo „Swedbank“ užsakymu atliktos gyventojų apklausos duomenys. Tokį lūkestį dėl orios pensijos sumos nurodo kone kas ketvirtas šalies gyventojas (23 proc.). Visgi toks pensijos dydis yra apie 2 kartus didesnis už vidutinę šiuo metu šalyje mokamą senatvės pensiją, rašoma pranešime.

„Šalies gyventojų lūkesčiai dėl orios pensijos išlieka pakankamai aukšti – tik 7 proc. apklaustų šalies gyventojų savo poreikius galėtų patenkinti gaudami šiandienos vidutinę senatvės pensiją, kuri šiuo metu sudaro apie 400 eurų“, – komentuoja „Swedbank investicijų valdymo“ direktorius Tadas Gudaitis.

Remiantis apklausos duomenimis, daugiau kaip 60 proc. šalies gyventojų norėtų gauti tarp 500 ir 800 eurų svyruojančią pensiją. 19 proc. nurodo, jog juos tenkinančios pensijos dydis turėtų būti rėžyje tarp 800 ir 1000 eurų. Didesnės nei 1000 eurų pensijos sumos tikėtųsi 1 iš 10 šalies gyventojų.

Pasak T. Gudaičio, mažesnes pajamas gaunantys žmonės dažniau yra linkę nurodyti didesnę pensijos sumą nei jų dabartinės pajamos, o vidutinių ir aukštesnių pajamų gavėjai tikisi, kad būsimos pensijos dydis turėtų atitikti jų esamas pajamas.

„Daugeliu atvejų realybė yra kitokia ir, sulaukus pensinio amžiaus, valstybės mokama senatvės pensija sudaro apie 40–45 proc. iki tol buvusių pajamų, o demografinės prognozės rodo, kad ateityje šis santykis dar labiau sumažės. Kad būtų galima išlaikyti panašius gyvenimo standartus išėjus į pensiją, reikėtų užsitikrinti apie 70 proc. iki pensijos buvusių pajamų lygį“, − sako „Swedbank investicijų valdymo“ direktorius.

Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad valstybės galimybės šiuo metu užtikrinti 70 proc. pajamų lygį visiems yra ribotos. Tačiau valstybė gyventojus skatina kaupti papildomai II ar III pensijų pakopoje ir tam yra numačiusi, atitinkamai, skatinamąją įmoką iš valstybės biudžeto bei gyventojų pajamų mokesčio lengvatą.

Trečdalis (32 proc.) dirbančiųjų nurodo, kad šiuo metu papildomai pensijai nekaupia. Dažniausiai tai mažesnes nei vidutines pajamas gaunantys darbininkiškų profesijų atstovai.

Reprezentatyvią šalies gyventojų apklausą „Swedbank“ užsakymu 2020 m. rugsėjo mėn. atliko tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu visoje šalyje apklausta 1 006 gyventojai nuo 18 iki 75 metų.


Apklausa: lietuviai dažniausiai pageidauja 500–800 eurų dydžio pensijos

2020.10.14

 

Šalies gyventojų norus ir poreikius tenkinanti senatvės pensija šiandien turėtų siekti 700–800 eurų, rodo „Swedbank“ užsakymu atliktos gyventojų apklausos duomenys. Tokį lūkestį dėl orios pensijos sumos nurodo kone kas ketvirtas šalies gyventojas (23 proc.). Visgi toks pensijos dydis yra apie 2 kartus didesnis už vidutinę šiuo metu šalyje mokamą senatvės pensiją, rašoma pranešime.

„Šalies gyventojų lūkesčiai dėl orios pensijos išlieka pakankamai aukšti – tik 7 proc. apklaustų šalies gyventojų savo poreikius galėtų patenkinti gaudami šiandienos vidutinę senatvės pensiją, kuri šiuo metu sudaro apie 400 eurų“, – komentuoja „Swedbank investicijų valdymo“ direktorius Tadas Gudaitis.

Remiantis apklausos duomenimis, daugiau kaip 60 proc. šalies gyventojų norėtų gauti tarp 500 ir 800 eurų svyruojančią pensiją. 19 proc. nurodo, jog juos tenkinančios pensijos dydis turėtų būti rėžyje tarp 800 ir 1000 eurų. Didesnės nei 1000 eurų pensijos sumos tikėtųsi 1 iš 10 šalies gyventojų.

Pasak T. Gudaičio, mažesnes pajamas gaunantys žmonės dažniau yra linkę nurodyti didesnę pensijos sumą nei jų dabartinės pajamos, o vidutinių ir aukštesnių pajamų gavėjai tikisi, kad būsimos pensijos dydis turėtų atitikti jų esamas pajamas.

„Daugeliu atvejų realybė yra kitokia ir, sulaukus pensinio amžiaus, valstybės mokama senatvės pensija sudaro apie 40–45 proc. iki tol buvusių pajamų, o demografinės prognozės rodo, kad ateityje šis santykis dar labiau sumažės. Kad būtų galima išlaikyti panašius gyvenimo standartus išėjus į pensiją, reikėtų užsitikrinti apie 70 proc. iki pensijos buvusių pajamų lygį“, − sako „Swedbank investicijų valdymo“ direktorius.

Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad valstybės galimybės šiuo metu užtikrinti 70 proc. pajamų lygį visiems yra ribotos. Tačiau valstybė gyventojus skatina kaupti papildomai II ar III pensijų pakopoje ir tam yra numačiusi, atitinkamai, skatinamąją įmoką iš valstybės biudžeto bei gyventojų pajamų mokesčio lengvatą.

Trečdalis (32 proc.) dirbančiųjų nurodo, kad šiuo metu papildomai pensijai nekaupia. Dažniausiai tai mažesnes nei vidutines pajamas gaunantys darbininkiškų profesijų atstovai.

Reprezentatyvią šalies gyventojų apklausą „Swedbank“ užsakymu 2020 m. rugsėjo mėn. atliko tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu visoje šalyje apklausta 1 006 gyventojai nuo 18 iki 75 metų.


Mūsų interneto svetainėje yra naudojami slapukai. Slapukai padeda užtikrinti tinkamą tinklapio veikimą bei jo tobulinimą, todėl būtinieji slapukai (techniniai, funkciniai bei analitiniai) yra įdiegiami automatiškai. Paspaudę „sutinku“ Jūs sutinkate su tikslinių slapukų įdiegimu ir naudojimu. Daugiau informacijos - slapukų politikoje. SUTINKU