Įvardijo, kokį verslą laiko atsakingu: sąžiningo elgesio su darbuotojais neužtenka

2020.09.07

 

Koks turi būti atsakingas verslas? Vieniems tai sąžiningas elgesys su darbuotojais, kitiems – bendruomeninių projektų finansavimas, dar kitiems – tvarus požiūris į gamtą ir aplinką. Epitetų tokiam verslui galima rasti daugybę, tačiau ką iš tiesų apie atsakingą verslą mano gyventojai?

 

Delf užsakymu „Spinter tyrimai“ atliko reprezentatyvią gyventojų apklausą, kurios metu išsiaiškinta, kokį verslą gyventojai laiko atsakingu.

 

Kaip rodo tyrimo rezultatai, kalbant apie verslo atsakingumą, Lietuvos gyventojams svarbiausia, kad verslas sąžiningai elgtųsi su darbuotojais. Tokią atsakingo verslo savybę nurodė net 84,6 proc. gyventojų.

 

Taip pat didelis dėmesys skirtas mokesčių mokėjimui. Kad mokesčius mokantis verslas yra atsakingas, teigė 71,4 proc. respondentų.

 

Daug mažesnę svarbą gyventojai skiria kitiems atsakingo verslo savybėms: prisidedantis prie bendruomeninių projektų ir iniciatyvų (14,2 proc.), besirūpinantis aplinka (10,9 proc.), investuojantis į infrastruktūros plėtrą (6,1 proc.).

 

Pastebėta, kad bendruomenines iniciatyvas su atsakingu verslu dažniau sieja jauniausio amžiaus respondentai.

 

Tyrimo metu Lietuvos gyventojų taip pat klausta, kiek, jų nuomone, Lietuvos verslas yra atsakingas. Respondentų buvo prašoma verslo atsakingumą įvertinti skalėje nuo 1 (visiškai neatsakingas) iki 10 (labai atsakingas). Bendras atsakymų vidurkis sudarė 6,29 balo.

 

Aukštesniu balu verslo atsakingumą dažniau vertino moterys, jaunesnio amžiaus, aukštesnio išsimokslinimo atstovai, didmiesčių gyventojai.

Apklausos dalyvių, skyrusių Lietuvos verslo atsakingumui mažiau nei 8 balus, buvo papildomai paklausta, kodėl, jų nuomone, verslininkai šalyje nėra labai atsakingi. Respondentai galėjo nurodyti kelias priežastis.

 

Dažniausiai paminėta priežastis – nori daugiau uždirbti (64,4 proc.). Kad Lietuvoje verslas nėra labai atsakingas, gyventojai mano ir todėl, nes jis, gyventojų nuomone, nepakankamai prižiūrimas valdžios institucijų (34,8 proc.).

 

Dar beveik trečdalis respondentų (30,6 proc.) mano, kad verslas nesupranta, jog turi veikti bendram gėriui. Penktadalis (22 proc.) Lietuvos gyventojų galvoja, kad verslas tiesiog nežino, kaip būti atsakingam, o dar tokia pati dalis (21 proc.) – kad verslas nėra labai atsakingas, nes nejaučia visuomenės spaudimo tokiam būti.

 

Pastebima, kad visuomenės spaudimo trūkumą bei valdžios kontrolės nepakankamumą dažniau įvardijo vyresnio amžiaus žmonės.

 

Pandemija į dėmesio centrą iškėlė darbuotoją

 

Socialinės atsakomybės ir tvarios veiklos specialistas, komunikacijos ekspertas Donatas Kuras teigia, kad kalbant apie atsakingą verslą pirmiausiai reikėtų kalbėti apie klasikinę socialinės atsakomybės sampratą. Ją sudaro 4 pagrindinės dimensijos: santykiai su darbuotojais bei žmogaus teisių apsaugą, aplinkosauga, atsakomybė prieš visuomenę ir geroji įmonės valdymo praktiką, kuri apima ir tokius aspektus, kaip bendrovės elgesys rinkoje bei atsakinga rinkodara.

 

„Reaguodami į dabartinę situaciją, nerimą dėl ekonominės situacijos, darbo vietų, natūralu, kad žmonės tyrimo metu labiausiai iškėlė darbuotojų aspektą. Viena vertus matėme daug informacijos apie įmonių socialinę atsakomybę pandemijos metu, pavyzdžiui, darbuotojų aprūpinimas saugos priemonėmis ar papildomos finansinės paskatos rizikos sąlygomis dirbantiems darbuotojams, kita vertus matėme atvejų ir kai įmonės ne visiškai sąžiningai elgėsi su darbuotojais, pavyzdžiui, skatindami juos eiti nemokamų atostogų, nors egzistavo subsidijuojamų prastovų galimybė. Būtent todėl darbdavio santykio su darbuotoju klausimas dabar yra dėmesio centre“, – savo įžvalgomis dalijosi pašnekovas.

 

Kartu ekspertas pastebi, kad nereta įmonė dažnai socialinę atsakomybę visų pirma supranta kaip paramos projektus, o jei, pavyzdžiui, įmonė yra gamybinė – aplinkosauginus klausimus. „Vis dėlto, santykiai su darbuotojais yra tas aspektas, kuriam įmonės teikia vis daugiau dėmesio pastaruoju metu – ir ne tik dėl pandemijos, bet ir dėl iki to kelerius metus augusios ekonomikos ir, atitinkamai, didėjančios specialistų paklausos, poreikio išsaugoti kompetentingus darbuotojus“, – prideda D. Kuras.

 

Visgi, pasak eksperto, atsakinga įmonė, norinti turėti sisteminį požiūrį į socialinę atsakomybę, turėtų skirti dėmesio visoms minėtoms keturioms sritims.

 

Vien paramos skyrimas nereiškia tvarumo

 

Pasak D. Kuro, pastaruoju metu vis daugiau kalbama ne apie įmonių socialinę atsakomybė, o apie tvarumą.

 

„Tvari veikla yra daug platesnis požiūris į įmonės veiklą ir strategiją. Supaprastinant: jei socialinė atsakomybė yra daugiau apie tai, ką, darome su per atsakingą veiklą uždirbtais pinigais – pavyzdžiui, skiriame paramą bendruomenėms, tai tvaraus verslo kontekste kalbame apskritai apie tai, ar mūsų produktas ar paslauga prisideda prie visuomenės gerovės, ar mūsų santykiai su tomis pačiomis bendruomenėmis yra įtraukūs, atliepiantys jų lūkesčius. Tai aukštesnio lygmens atsakomybė, kuri integruojama į įmonės strategiją“, – tęsia pašnekovas.

 

Tvari įmonė taip pat skiria daug didesnį dėmesį visai gamybos grandinei: „Pavyzdžiui, kavos gamintojai investuoja ir į pupelių augintojų žinias, kad jie imtųsį tvarios ūkininkavimo praktikos, kuri suteiktų galimybę auginti bei tiekti žaliavą, ir ateinančius dešimtmečius. Įmonės, kurių centrinės būstinės įsikūrusios griežtesnio reguliavimo šalyse, taiko aukštesnius reikalavimus ir savo padaliniams bei tiekėjams, esantiems ir valstybėse, kur keliami aplikosauginiai, darbuotojų apsaugos ir panašūs reikalavimai yra žemesni“.

 

D. Kuras prideda, kad asmeniškai jam tvarumas visų pirma yra galvojimas apie verslo ilgalaikiškumą.

 

Pasiteiravus, kaip ekspertas vertina Lietuvoje veikiančių įmonių atsakomybės tendencijas, pašnekovas pasidžiaugė, kad karantinas ir pandemija aktualizavo socialinės atsakomybės temą.

 

„Sakoma, kad geri darbai daromi tyloje, bet, manau, kad jei įmonė nori pokyčių visuomenėje, kad socialiai atsakingos būtų ir kitos įmonės, ji neturi gerus darbus daryti tyloje. Žinoma, tai neturėtų tapti tiesiog savireklama, bet apie gerus dalykus reikia komunikuoti: tikiu, kad pozityvūs pavyzdžiai skatina ir kitus“, – pabrėžia jis.

   

Be pelno nebus ir atsakingo verslo

 

Investuotojų forumo vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė stebisi, kad pakankamai maža dalis gyventojų, galvodami apie atsakingą verslą, skiria dėmesio aplinkosaugos temai, darniam vystymuisi.

 

„Būtent tam dabar pasaulyje skiriama daug dėmesio. Žinoma, svarbu ir bendruomenės. Šiuo metu įmonės kaip tik daug fokusuojasi į bendruomenes, o darbuotojai – taip pat yra bendruomenės dalis“, – kalba ji.

 

R. Skyrienė kartu pabrėžia, kad į mokesčių mokėjimą nereikėtų žiūrėti kaip į verslo socialinės atsakomybės dalį.

 

„Tai yra tai, ką visi turime daryti ir tai numato įstatymai. Pagal pasaulinę praktiką socialinė atsakomybė yra tada, kai verslas daro daugiau nei iš jo reikalauja šalies ar tarptautiniai reikalavimai. Todėl atsakingu verslu gali vadintis tie, kurie investuoja į dalykus, į kuriuos investuoti niekas neprašo“, – aiškino pašnekovė.

 

Tokiais atvejais verslas, matydamas tam tikras rizikas, investuoja papildomai į aplinkos apsaugą ar darbuotojus. Taip siekiama sukurti aplinką, kurioje pati įmonė išliktų ir būtų konkurencinga. Pavyzdžiui, investuojant į bendruomeninius projektus galima sukurti puikią savo reputaciją, o ateityje lengviau rasti darbuotojų ir nesusidurti su darbuotojų trūkumo rizika.

 

„Pati atsakomybę labai mėgstu vadinti rizikų valdymu, nes dabar verslas yra atsakingas ne tik moraliniais įsitikinimais, bet ir už savo verslo tvarumą, o tai padeda išlaikyti gera darbuotojų, bendruomenės ir aplinkos situacija“, – pokalbį tęsė R. Skyrienė.

 

 

Pašnekovė ragina pradėti kitaip žiūrėti ir į verslo siekiamą pelną.

 

„Matome, kiek buvo skandalų, kai verslas susigadina savo reputaciją, o tokiais atvejais uždirbti pelnai gali labai greitai ištirpti. Jei tu terši, nesąžiningai elgiesi su darbuotojais, nesilaikai įstatymų, visa tai, ko ilgai siekei – pelnas – gali išnykti. Žinoma, negalima sakyti, kad pelnas nėra tikslas. Be jo taip pat negalėsi investuoti į aplinkos apsaugos projektus. Pelnas reikalingas tam, kad galėtum būti atsakingas ir, pavyzdžiui, licencijuoti, apmokyti darbuotojus, pasiūlyti papildomus socialinius gėrius jiems“, – užtvirtina pašnekovė.

 

Skirtumas tarp sąžiningo ir atsakingo verslo

 

ISM profesorius dr. Tadas Šarapovas mano, kad socialinė atsakomybė versle turėtų apimti visa tai, ką verslas sukuria visuomenei daugiau nei gaminama produkcija ar teikiamos paslaugos bei uždirbamas pelnas.

 

„Nepriskirčiau socialinei atsakomybei laiku mokamų atlyginimų ar mokesčių, ar santykių su tiekėjais bei kitais partneriais – tai traktuoju kaip higieninius kriterijus sąžiningam verslui“, – teigia jis.

 

Pašnekovo nuomone, socialinė atsakomybė nesąžiningame versle yra labiau manipuliacija visuomene, o ne socialiai atsakingas požiūris: „Mano manymu, socialiai atsakingas verslas per socialinės atsakomybės veiklas turėtų nesiekti rinkodaros tikslų. Socialinės atsakomybės veiklos neturi būti laikomos investicija, generuojančia tiesioginę grąžą ar „atsipirkimą“ verslui. Verslo socialinė atsakomybė, manau, kuria papildomą naudą visuomenei be verslo lūkesčių ar išskaičiavimo, kad tai pačiam verslui neš ekonominę naudą“.

 

Pasiteiravus, kodėl verslai renkasi būti atsakingi ir kartais daro daug daugiau nei jiems priklausytų, T. Šarapovas svarsto, kad tam gali būti įvairių priežasčių.

 

„Taip, verslą būti socialiai atsakingu gali paskatinti visuomenė, konkurencinė aplinka, valstybinių institucijų reikalavimai, įstatyminė bazė ir bendros pasaulinės tendencijos, įvairūs kiti motyvai. Socialinę atsakomybę mikro lygmenyje taip pat gali paskatinti verslo savininkų, vadovų, darbuotojų požiūris, noras padaryti visuomenei daugiau nei verslo kuriama vertė ekonomikai (darbo vietos, produktai, investicijos, mokesčiai, pelnas ir pan.). Makro lygmenyje tokios paskatos gali kilti iš kintančio visuomenės požiūrio, politinių tendencijų (kritika kapitalizmui ir beatodairiškam pelno maksimizavimui, rinkų monopolizavimui ir pan.), filosofinio požiūrio (tvarumo, aplinkos tausojimo, harmoningo augimo ir pan.)“, – vardija pašnekovas.

 

Neužtenka vien būti gražiam išore

 

Profesorius taip pat pritaria, kad paskutiniu metu iš verslo pradedama tikėtis daugiau nei vien socialinės atsakomybės. Pavyzdžiui, jei verslas teršia aplinką, tačiau deklaruoja esantis socialiai atsakingas, nes remia mokyklų statybą ar miško sodinimą, visuomenė, tikėtina, tokio verslo nebepripažins socialiai atsakingu.

 

„Tokia veikla labiau traktuotina, kaip tam tikra viešųjų ryšių akcija siekiant „užglaistyti“ ar sumenkinti taršos žalą. Tad pastaruoju metu akcentuojamas tvarumas, tausojimas, aplinkosauga yra visuomenės ir verslo požiūrio brandą liudijantys dalykai. Verta pastebėti, kad socialiai atsakingo verslo misija tampa platesnė ir brandūs verslai tokias misijas renkasi sąmoningai. Socialiai atsakingo verslo misija yra daug didesnės aprėpties poveikis visuomenei, nei jo produkto kuriama ekonominė vertė visuomenei. Socialiai atsakingo verslo misija apima mecenavimo, labdaros, altruizmo, aukojimo, dalijimosi ir kitas idėjas bei vertybes, kurios realizuojamos per socialiai atsakingas iniciatyvas“, – kalba T. Šarapovas.

 

Kartu profesorius pastebi, kad Lietuvoje atsiranda vis daugiau verslų, kurie vis giliau supranta socialinės atsakomybės reikšmę ir prasmę. Jo nuomone, pagrindinė to priežastis – gilesnis suvokimas, kaip siekiama gerovės visuomenei ir tai, kad verslas yra integralus – visuomenės dalis, galinti daryti teigiamą poveikį visuomenės gyvenimo kokybei.

 

„Kita priežastis – ilgalaikis, holistinis ir, ko gero, globalus požiūris į visuomenės perspektyvą. Visuomenė, verslas, kaip jos dalis, vis aiškiau supranta, kad ilguoju laikotarpiu nuolatinis vartojimo skatinimas, netvarus augimas ir išteklių naudojimas kelia egzistencines grėsmes, todėl ieškoma alternatyvų, kurios būtų tvarios, saugios ir pagerintų visuomenės gyvenimo kokybę, nesukuriant neigiamų pasekmių“, – argumentuoja pašnekovas.

 

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2020 metų birželio 18–26 dienomis, naujienų portalo DELFI užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų.

 

Taikytas kombinuotas apklausos metodas: 50 proc. telefoninės apklausos būdu, 50 proc. internetu. Telefoninio interviu atveju apklausą atlieka profesionalus apklausėjas. Jis veda pokalbį su respondentu pagal parengtus klausimus, atsakymus fiksuodamas klausimyne. Internetinėje apklausoje respondentui siunčiama nuoroda į apklausą, kurią respondentas užpildo savarankiškai jam/jai patogiu metu. Nuoroda yra unikali t.y. klausimyno negalima užpildyti kelis kartus.

 

Tyrimo metu buvo apklausta 1014 respondentų. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą yra proporcingas gyventojų pasiskirstymui Lietuvoje.

 

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1%.

 


Įvardijo, kokį verslą laiko atsakingu: sąžiningo elgesio su darbuotojais neužtenka

2020.09.07

 

Koks turi būti atsakingas verslas? Vieniems tai sąžiningas elgesys su darbuotojais, kitiems – bendruomeninių projektų finansavimas, dar kitiems – tvarus požiūris į gamtą ir aplinką. Epitetų tokiam verslui galima rasti daugybę, tačiau ką iš tiesų apie atsakingą verslą mano gyventojai?

 

Delf užsakymu „Spinter tyrimai“ atliko reprezentatyvią gyventojų apklausą, kurios metu išsiaiškinta, kokį verslą gyventojai laiko atsakingu.

 

Kaip rodo tyrimo rezultatai, kalbant apie verslo atsakingumą, Lietuvos gyventojams svarbiausia, kad verslas sąžiningai elgtųsi su darbuotojais. Tokią atsakingo verslo savybę nurodė net 84,6 proc. gyventojų.

 

Taip pat didelis dėmesys skirtas mokesčių mokėjimui. Kad mokesčius mokantis verslas yra atsakingas, teigė 71,4 proc. respondentų.

 

Daug mažesnę svarbą gyventojai skiria kitiems atsakingo verslo savybėms: prisidedantis prie bendruomeninių projektų ir iniciatyvų (14,2 proc.), besirūpinantis aplinka (10,9 proc.), investuojantis į infrastruktūros plėtrą (6,1 proc.).

 

Pastebėta, kad bendruomenines iniciatyvas su atsakingu verslu dažniau sieja jauniausio amžiaus respondentai.

 

Tyrimo metu Lietuvos gyventojų taip pat klausta, kiek, jų nuomone, Lietuvos verslas yra atsakingas. Respondentų buvo prašoma verslo atsakingumą įvertinti skalėje nuo 1 (visiškai neatsakingas) iki 10 (labai atsakingas). Bendras atsakymų vidurkis sudarė 6,29 balo.

 

Aukštesniu balu verslo atsakingumą dažniau vertino moterys, jaunesnio amžiaus, aukštesnio išsimokslinimo atstovai, didmiesčių gyventojai.

Apklausos dalyvių, skyrusių Lietuvos verslo atsakingumui mažiau nei 8 balus, buvo papildomai paklausta, kodėl, jų nuomone, verslininkai šalyje nėra labai atsakingi. Respondentai galėjo nurodyti kelias priežastis.

 

Dažniausiai paminėta priežastis – nori daugiau uždirbti (64,4 proc.). Kad Lietuvoje verslas nėra labai atsakingas, gyventojai mano ir todėl, nes jis, gyventojų nuomone, nepakankamai prižiūrimas valdžios institucijų (34,8 proc.).

 

Dar beveik trečdalis respondentų (30,6 proc.) mano, kad verslas nesupranta, jog turi veikti bendram gėriui. Penktadalis (22 proc.) Lietuvos gyventojų galvoja, kad verslas tiesiog nežino, kaip būti atsakingam, o dar tokia pati dalis (21 proc.) – kad verslas nėra labai atsakingas, nes nejaučia visuomenės spaudimo tokiam būti.

 

Pastebima, kad visuomenės spaudimo trūkumą bei valdžios kontrolės nepakankamumą dažniau įvardijo vyresnio amžiaus žmonės.

 

Pandemija į dėmesio centrą iškėlė darbuotoją

 

Socialinės atsakomybės ir tvarios veiklos specialistas, komunikacijos ekspertas Donatas Kuras teigia, kad kalbant apie atsakingą verslą pirmiausiai reikėtų kalbėti apie klasikinę socialinės atsakomybės sampratą. Ją sudaro 4 pagrindinės dimensijos: santykiai su darbuotojais bei žmogaus teisių apsaugą, aplinkosauga, atsakomybė prieš visuomenę ir geroji įmonės valdymo praktiką, kuri apima ir tokius aspektus, kaip bendrovės elgesys rinkoje bei atsakinga rinkodara.

 

„Reaguodami į dabartinę situaciją, nerimą dėl ekonominės situacijos, darbo vietų, natūralu, kad žmonės tyrimo metu labiausiai iškėlė darbuotojų aspektą. Viena vertus matėme daug informacijos apie įmonių socialinę atsakomybę pandemijos metu, pavyzdžiui, darbuotojų aprūpinimas saugos priemonėmis ar papildomos finansinės paskatos rizikos sąlygomis dirbantiems darbuotojams, kita vertus matėme atvejų ir kai įmonės ne visiškai sąžiningai elgėsi su darbuotojais, pavyzdžiui, skatindami juos eiti nemokamų atostogų, nors egzistavo subsidijuojamų prastovų galimybė. Būtent todėl darbdavio santykio su darbuotoju klausimas dabar yra dėmesio centre“, – savo įžvalgomis dalijosi pašnekovas.

 

Kartu ekspertas pastebi, kad nereta įmonė dažnai socialinę atsakomybę visų pirma supranta kaip paramos projektus, o jei, pavyzdžiui, įmonė yra gamybinė – aplinkosauginus klausimus. „Vis dėlto, santykiai su darbuotojais yra tas aspektas, kuriam įmonės teikia vis daugiau dėmesio pastaruoju metu – ir ne tik dėl pandemijos, bet ir dėl iki to kelerius metus augusios ekonomikos ir, atitinkamai, didėjančios specialistų paklausos, poreikio išsaugoti kompetentingus darbuotojus“, – prideda D. Kuras.

 

Visgi, pasak eksperto, atsakinga įmonė, norinti turėti sisteminį požiūrį į socialinę atsakomybę, turėtų skirti dėmesio visoms minėtoms keturioms sritims.

 

Vien paramos skyrimas nereiškia tvarumo

 

Pasak D. Kuro, pastaruoju metu vis daugiau kalbama ne apie įmonių socialinę atsakomybė, o apie tvarumą.

 

„Tvari veikla yra daug platesnis požiūris į įmonės veiklą ir strategiją. Supaprastinant: jei socialinė atsakomybė yra daugiau apie tai, ką, darome su per atsakingą veiklą uždirbtais pinigais – pavyzdžiui, skiriame paramą bendruomenėms, tai tvaraus verslo kontekste kalbame apskritai apie tai, ar mūsų produktas ar paslauga prisideda prie visuomenės gerovės, ar mūsų santykiai su tomis pačiomis bendruomenėmis yra įtraukūs, atliepiantys jų lūkesčius. Tai aukštesnio lygmens atsakomybė, kuri integruojama į įmonės strategiją“, – tęsia pašnekovas.

 

Tvari įmonė taip pat skiria daug didesnį dėmesį visai gamybos grandinei: „Pavyzdžiui, kavos gamintojai investuoja ir į pupelių augintojų žinias, kad jie imtųsį tvarios ūkininkavimo praktikos, kuri suteiktų galimybę auginti bei tiekti žaliavą, ir ateinančius dešimtmečius. Įmonės, kurių centrinės būstinės įsikūrusios griežtesnio reguliavimo šalyse, taiko aukštesnius reikalavimus ir savo padaliniams bei tiekėjams, esantiems ir valstybėse, kur keliami aplikosauginiai, darbuotojų apsaugos ir panašūs reikalavimai yra žemesni“.

 

D. Kuras prideda, kad asmeniškai jam tvarumas visų pirma yra galvojimas apie verslo ilgalaikiškumą.

 

Pasiteiravus, kaip ekspertas vertina Lietuvoje veikiančių įmonių atsakomybės tendencijas, pašnekovas pasidžiaugė, kad karantinas ir pandemija aktualizavo socialinės atsakomybės temą.

 

„Sakoma, kad geri darbai daromi tyloje, bet, manau, kad jei įmonė nori pokyčių visuomenėje, kad socialiai atsakingos būtų ir kitos įmonės, ji neturi gerus darbus daryti tyloje. Žinoma, tai neturėtų tapti tiesiog savireklama, bet apie gerus dalykus reikia komunikuoti: tikiu, kad pozityvūs pavyzdžiai skatina ir kitus“, – pabrėžia jis.

   

Be pelno nebus ir atsakingo verslo

 

Investuotojų forumo vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė stebisi, kad pakankamai maža dalis gyventojų, galvodami apie atsakingą verslą, skiria dėmesio aplinkosaugos temai, darniam vystymuisi.

 

„Būtent tam dabar pasaulyje skiriama daug dėmesio. Žinoma, svarbu ir bendruomenės. Šiuo metu įmonės kaip tik daug fokusuojasi į bendruomenes, o darbuotojai – taip pat yra bendruomenės dalis“, – kalba ji.

 

R. Skyrienė kartu pabrėžia, kad į mokesčių mokėjimą nereikėtų žiūrėti kaip į verslo socialinės atsakomybės dalį.

 

„Tai yra tai, ką visi turime daryti ir tai numato įstatymai. Pagal pasaulinę praktiką socialinė atsakomybė yra tada, kai verslas daro daugiau nei iš jo reikalauja šalies ar tarptautiniai reikalavimai. Todėl atsakingu verslu gali vadintis tie, kurie investuoja į dalykus, į kuriuos investuoti niekas neprašo“, – aiškino pašnekovė.

 

Tokiais atvejais verslas, matydamas tam tikras rizikas, investuoja papildomai į aplinkos apsaugą ar darbuotojus. Taip siekiama sukurti aplinką, kurioje pati įmonė išliktų ir būtų konkurencinga. Pavyzdžiui, investuojant į bendruomeninius projektus galima sukurti puikią savo reputaciją, o ateityje lengviau rasti darbuotojų ir nesusidurti su darbuotojų trūkumo rizika.

 

„Pati atsakomybę labai mėgstu vadinti rizikų valdymu, nes dabar verslas yra atsakingas ne tik moraliniais įsitikinimais, bet ir už savo verslo tvarumą, o tai padeda išlaikyti gera darbuotojų, bendruomenės ir aplinkos situacija“, – pokalbį tęsė R. Skyrienė.

 

 

Pašnekovė ragina pradėti kitaip žiūrėti ir į verslo siekiamą pelną.

 

„Matome, kiek buvo skandalų, kai verslas susigadina savo reputaciją, o tokiais atvejais uždirbti pelnai gali labai greitai ištirpti. Jei tu terši, nesąžiningai elgiesi su darbuotojais, nesilaikai įstatymų, visa tai, ko ilgai siekei – pelnas – gali išnykti. Žinoma, negalima sakyti, kad pelnas nėra tikslas. Be jo taip pat negalėsi investuoti į aplinkos apsaugos projektus. Pelnas reikalingas tam, kad galėtum būti atsakingas ir, pavyzdžiui, licencijuoti, apmokyti darbuotojus, pasiūlyti papildomus socialinius gėrius jiems“, – užtvirtina pašnekovė.

 

Skirtumas tarp sąžiningo ir atsakingo verslo

 

ISM profesorius dr. Tadas Šarapovas mano, kad socialinė atsakomybė versle turėtų apimti visa tai, ką verslas sukuria visuomenei daugiau nei gaminama produkcija ar teikiamos paslaugos bei uždirbamas pelnas.

 

„Nepriskirčiau socialinei atsakomybei laiku mokamų atlyginimų ar mokesčių, ar santykių su tiekėjais bei kitais partneriais – tai traktuoju kaip higieninius kriterijus sąžiningam verslui“, – teigia jis.

 

Pašnekovo nuomone, socialinė atsakomybė nesąžiningame versle yra labiau manipuliacija visuomene, o ne socialiai atsakingas požiūris: „Mano manymu, socialiai atsakingas verslas per socialinės atsakomybės veiklas turėtų nesiekti rinkodaros tikslų. Socialinės atsakomybės veiklos neturi būti laikomos investicija, generuojančia tiesioginę grąžą ar „atsipirkimą“ verslui. Verslo socialinė atsakomybė, manau, kuria papildomą naudą visuomenei be verslo lūkesčių ar išskaičiavimo, kad tai pačiam verslui neš ekonominę naudą“.

 

Pasiteiravus, kodėl verslai renkasi būti atsakingi ir kartais daro daug daugiau nei jiems priklausytų, T. Šarapovas svarsto, kad tam gali būti įvairių priežasčių.

 

„Taip, verslą būti socialiai atsakingu gali paskatinti visuomenė, konkurencinė aplinka, valstybinių institucijų reikalavimai, įstatyminė bazė ir bendros pasaulinės tendencijos, įvairūs kiti motyvai. Socialinę atsakomybę mikro lygmenyje taip pat gali paskatinti verslo savininkų, vadovų, darbuotojų požiūris, noras padaryti visuomenei daugiau nei verslo kuriama vertė ekonomikai (darbo vietos, produktai, investicijos, mokesčiai, pelnas ir pan.). Makro lygmenyje tokios paskatos gali kilti iš kintančio visuomenės požiūrio, politinių tendencijų (kritika kapitalizmui ir beatodairiškam pelno maksimizavimui, rinkų monopolizavimui ir pan.), filosofinio požiūrio (tvarumo, aplinkos tausojimo, harmoningo augimo ir pan.)“, – vardija pašnekovas.

 

Neužtenka vien būti gražiam išore

 

Profesorius taip pat pritaria, kad paskutiniu metu iš verslo pradedama tikėtis daugiau nei vien socialinės atsakomybės. Pavyzdžiui, jei verslas teršia aplinką, tačiau deklaruoja esantis socialiai atsakingas, nes remia mokyklų statybą ar miško sodinimą, visuomenė, tikėtina, tokio verslo nebepripažins socialiai atsakingu.

 

„Tokia veikla labiau traktuotina, kaip tam tikra viešųjų ryšių akcija siekiant „užglaistyti“ ar sumenkinti taršos žalą. Tad pastaruoju metu akcentuojamas tvarumas, tausojimas, aplinkosauga yra visuomenės ir verslo požiūrio brandą liudijantys dalykai. Verta pastebėti, kad socialiai atsakingo verslo misija tampa platesnė ir brandūs verslai tokias misijas renkasi sąmoningai. Socialiai atsakingo verslo misija yra daug didesnės aprėpties poveikis visuomenei, nei jo produkto kuriama ekonominė vertė visuomenei. Socialiai atsakingo verslo misija apima mecenavimo, labdaros, altruizmo, aukojimo, dalijimosi ir kitas idėjas bei vertybes, kurios realizuojamos per socialiai atsakingas iniciatyvas“, – kalba T. Šarapovas.

 

Kartu profesorius pastebi, kad Lietuvoje atsiranda vis daugiau verslų, kurie vis giliau supranta socialinės atsakomybės reikšmę ir prasmę. Jo nuomone, pagrindinė to priežastis – gilesnis suvokimas, kaip siekiama gerovės visuomenei ir tai, kad verslas yra integralus – visuomenės dalis, galinti daryti teigiamą poveikį visuomenės gyvenimo kokybei.

 

„Kita priežastis – ilgalaikis, holistinis ir, ko gero, globalus požiūris į visuomenės perspektyvą. Visuomenė, verslas, kaip jos dalis, vis aiškiau supranta, kad ilguoju laikotarpiu nuolatinis vartojimo skatinimas, netvarus augimas ir išteklių naudojimas kelia egzistencines grėsmes, todėl ieškoma alternatyvų, kurios būtų tvarios, saugios ir pagerintų visuomenės gyvenimo kokybę, nesukuriant neigiamų pasekmių“, – argumentuoja pašnekovas.

 

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2020 metų birželio 18–26 dienomis, naujienų portalo DELFI užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų.

 

Taikytas kombinuotas apklausos metodas: 50 proc. telefoninės apklausos būdu, 50 proc. internetu. Telefoninio interviu atveju apklausą atlieka profesionalus apklausėjas. Jis veda pokalbį su respondentu pagal parengtus klausimus, atsakymus fiksuodamas klausimyne. Internetinėje apklausoje respondentui siunčiama nuoroda į apklausą, kurią respondentas užpildo savarankiškai jam/jai patogiu metu. Nuoroda yra unikali t.y. klausimyno negalima užpildyti kelis kartus.

 

Tyrimo metu buvo apklausta 1014 respondentų. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą yra proporcingas gyventojų pasiskirstymui Lietuvoje.

 

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1%.

 


Mūsų interneto svetainėje yra naudojami slapukai. Slapukai padeda užtikrinti tinkamą tinklapio veikimą bei jo tobulinimą, todėl būtinieji slapukai (techniniai, funkciniai bei analitiniai) yra įdiegiami automatiškai. Paspaudę „sutinku“ Jūs sutinkate su tikslinių slapukų įdiegimu ir naudojimu. Daugiau informacijos - slapukų politikoje. SUTINKU