Grįžtančiųjų į Lietuvą skaičius auga – bet ar visi laukiami?

2020.08.20

 

Nepaisant pandemijos ir jos keliamų grėsmių, didžioji visuomenės dalis grįžtančių lietuvių atžvilgiu yra nusiteikusi teigiamai. Tai rodo Migracijos informacijos centro „Renkuosi Lietuvą“ užsakymu atliktas Visuomenės požiūrio į migracijos procesus Covid-19 kontekste kaitos tyrimas.

 

39 proc. apklausos dalyvių palankiai vertina į Lietuvą grįžtančius buvusius migrantus: 12 proc. labai palankiai ir 27 proc. – greičiau palankiai. 41 proc. grįžtančiuosius vertina neutraliai, o likę 20 proc. – nepalankiai (14 proc. greičiau nepalankiai ir 6 proc. labai nepalankiai). Lietuvos moterys kiek palankiau vertina grįžtančiuosius (41,3 proc. respondentų), nei vyrai (36,8 proc.).

 

Vis dėlto, lyginant su prieš daugiau nei dešimtmetį (2008 m.) atlikto panašaus tyrimo rezultatais, neigiamai vertinančių grįžtančius išeivius skaičius šiuo metu yra gerokai išaugęs: tuomet nepalankiai juos vertino tik 3 proc. gyventojų.

 

„Tai, kad išaugo nepatenkintų grįžtančiais migrantais skaičius, kelia susirūpinimą“, – sako Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovė dr. Audra Sipavičienė. „Būtent nuo požiūrio į reemigrantus – nuo to, kaip jie bus sutikti – labai priklauso, ar sugrįžusieji liks ir kursis Lietuvoje, ar apsisukę vėl keliaus svetur. Juo labiau, kad Lietuvai reemigrantų reikia: darbo jėgos trūksta daugelyje sektorių. Tad turime du pasirinkimus: kviečiame ir remiame savus grįžtančius arba priimame kitų šalių darbo jėgą“, – sako žinovė. „Tikėkimės, kad tai laikinas, pandemijos iššauktas požiūrio pasikeitimas, o ne ilgalaikis bruožas. Tyrimą tęsiame, greitu laiku galėsime įvardinti ir šių pasikeitimų priežastis Covid-19 pandemijos kontekste.“

 

Ar reikalingos grįžtamąją migraciją skatinančios priemonės?

 

Visuomenės požiūrio į migracijos procesus tyrimas atskleidė ir gyventojų nuomones apie LRV grįžimo politikos priemonių reikalingumą. Nors dauguma sutaria, kad skatinti reikia tiek teikiant visapusišką informacinę pagalbą, tiek vykdant specialias išvykusių emigrantų pritraukimo programas, tik mažiau nei kas penktas (18%) pasisako už tai, kad specialiomis priemonėmis būtų skatinami grįžti visi išvykusieji. Dauguma Lietuvos gyventojų (50 proc.) mano, kad Lietuva turėtų skatinti grįžti tik aukštos kvalifikacijos ar sėkmingus verslus sukūrusius Lietuvos piliečius, kurie savo žiniomis ir ryšiais galėtų prisidėti prie šalies pažangos. 33 proc. apklaustųjų mano, kad „jei mokėjo išvykti, mokės ir sugrįžti“ – pasisako, kad specialių priemonių skatinti piliečius grįžti nereikia.

 

 

Lietuviai skirtingai vertina atvykstančius užsieniečius

 

Paraleliai buvo pateikti klausimai ir apie į Lietuvą atvykstančių užsieniečių vertinimą. Tyrimas parodė, kad ir užsieniečių atvykimas nėra sutinkamas labai palankiai.

 

Tradiciškai palankiausiai vertinami į Lietuvą iš kitų ES šalių atvykstantys užsieniečiai – 6,94 balo (10 balų skalė, kur 1 – labai nepalankiai, o 10 – labai palankiai), taip pat atvykstančius iš kitų vakarų valstybių (ne ES) – 6,45 balo. Tuo tarpu atvykstančius iš buvusių SSRS šalių (rusakalbius), t. y. tuos, kurie sudaro didelę daugumą užsienio darbo migrantų, lietuviai vertina santūriau – 5,38 balo. Šalčiausiai vertinami atvykstantys iš Azijos ir Afrikos šalių migrantai – 4,13 balo.

 

Apie emigraciją svarsto 16 proc. apklaustųjų

 

Paklausti, ar pasibaigus COVID sukeltiems apribojimams nesvarsto emigracijos, 16 proc. apklaustųjų nurodė besiruošiantys emigruoti: 3 proc. respondentų turi konkrečius planus, 13 proc. išvykti svarsto, bet konkrečių planų neturi. 22 proc. apklausos dalyvių teigia, kad šiuo metu neplanuoja emigruoti, bet jei pasitaikytų pasiūlymas – svarstytų. 62 proc. respondentų emigruoti neketina.

 

Gyventojų nuomonės apklausos rezultatai rodo, kad dažniausia pasirinkimo emigruoti priežastis tebėra Lietuvoje esantys maži atlyginimai: kad mažai mokama, nurodė 62 proc. emigruoti ketinančių apklausos dalyvių. 18 proc. respondentų ruošiasi emigruoti, nes nori gyventi aukštesnio pragyvenimo lygio šalyje

 

Visuomenės požiūrio į migracijos procesus Covid-19 kontekste kaitos tyrimą Migracijos informacijos centro „Renkuosi Lietuvą“ užsakymu atliko bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti visuomenės požiūrį į emigraciją ir emigrantus, grįžtančius LR piliečius ir atvykstančius užsieniečius. Tyrimas buvo atliktas 2020 m. liepos 16–26 dienomis, apklausti 1013 18–75 m. Lietuvos gyventojų. Tyrimo rezultatų pristatymas internete – http://bit.do/renkuosilietuvatyrimas202007.

 

Migracijos informacijos centras „Renkuosi Lietuvą“ įkurtas 2015 m. Tarptautinė migracijos organizacijos ir LR Vyriausybės iniciatyva. Centras „Renkuosi Lietuvą“ vieno langelio principu teikia konsultacijas svarstantiems grįžti į Lietuvą ar jau grįžusiems lietuviams. Tarptautinė migracijos organizacija yra asocijuota Jungtinių Tautų agentūra, teikianti pagalbą migrantams bei vyriausybėms migracijos klausimais (plačiau žr. renkuosilietuva.lt).


Grįžtančiųjų į Lietuvą skaičius auga – bet ar visi laukiami?

2020.08.20

 

Nepaisant pandemijos ir jos keliamų grėsmių, didžioji visuomenės dalis grįžtančių lietuvių atžvilgiu yra nusiteikusi teigiamai. Tai rodo Migracijos informacijos centro „Renkuosi Lietuvą“ užsakymu atliktas Visuomenės požiūrio į migracijos procesus Covid-19 kontekste kaitos tyrimas.

 

39 proc. apklausos dalyvių palankiai vertina į Lietuvą grįžtančius buvusius migrantus: 12 proc. labai palankiai ir 27 proc. – greičiau palankiai. 41 proc. grįžtančiuosius vertina neutraliai, o likę 20 proc. – nepalankiai (14 proc. greičiau nepalankiai ir 6 proc. labai nepalankiai). Lietuvos moterys kiek palankiau vertina grįžtančiuosius (41,3 proc. respondentų), nei vyrai (36,8 proc.).

 

Vis dėlto, lyginant su prieš daugiau nei dešimtmetį (2008 m.) atlikto panašaus tyrimo rezultatais, neigiamai vertinančių grįžtančius išeivius skaičius šiuo metu yra gerokai išaugęs: tuomet nepalankiai juos vertino tik 3 proc. gyventojų.

 

„Tai, kad išaugo nepatenkintų grįžtančiais migrantais skaičius, kelia susirūpinimą“, – sako Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovė dr. Audra Sipavičienė. „Būtent nuo požiūrio į reemigrantus – nuo to, kaip jie bus sutikti – labai priklauso, ar sugrįžusieji liks ir kursis Lietuvoje, ar apsisukę vėl keliaus svetur. Juo labiau, kad Lietuvai reemigrantų reikia: darbo jėgos trūksta daugelyje sektorių. Tad turime du pasirinkimus: kviečiame ir remiame savus grįžtančius arba priimame kitų šalių darbo jėgą“, – sako žinovė. „Tikėkimės, kad tai laikinas, pandemijos iššauktas požiūrio pasikeitimas, o ne ilgalaikis bruožas. Tyrimą tęsiame, greitu laiku galėsime įvardinti ir šių pasikeitimų priežastis Covid-19 pandemijos kontekste.“

 

Ar reikalingos grįžtamąją migraciją skatinančios priemonės?

 

Visuomenės požiūrio į migracijos procesus tyrimas atskleidė ir gyventojų nuomones apie LRV grįžimo politikos priemonių reikalingumą. Nors dauguma sutaria, kad skatinti reikia tiek teikiant visapusišką informacinę pagalbą, tiek vykdant specialias išvykusių emigrantų pritraukimo programas, tik mažiau nei kas penktas (18%) pasisako už tai, kad specialiomis priemonėmis būtų skatinami grįžti visi išvykusieji. Dauguma Lietuvos gyventojų (50 proc.) mano, kad Lietuva turėtų skatinti grįžti tik aukštos kvalifikacijos ar sėkmingus verslus sukūrusius Lietuvos piliečius, kurie savo žiniomis ir ryšiais galėtų prisidėti prie šalies pažangos. 33 proc. apklaustųjų mano, kad „jei mokėjo išvykti, mokės ir sugrįžti“ – pasisako, kad specialių priemonių skatinti piliečius grįžti nereikia.

 

 

Lietuviai skirtingai vertina atvykstančius užsieniečius

 

Paraleliai buvo pateikti klausimai ir apie į Lietuvą atvykstančių užsieniečių vertinimą. Tyrimas parodė, kad ir užsieniečių atvykimas nėra sutinkamas labai palankiai.

 

Tradiciškai palankiausiai vertinami į Lietuvą iš kitų ES šalių atvykstantys užsieniečiai – 6,94 balo (10 balų skalė, kur 1 – labai nepalankiai, o 10 – labai palankiai), taip pat atvykstančius iš kitų vakarų valstybių (ne ES) – 6,45 balo. Tuo tarpu atvykstančius iš buvusių SSRS šalių (rusakalbius), t. y. tuos, kurie sudaro didelę daugumą užsienio darbo migrantų, lietuviai vertina santūriau – 5,38 balo. Šalčiausiai vertinami atvykstantys iš Azijos ir Afrikos šalių migrantai – 4,13 balo.

 

Apie emigraciją svarsto 16 proc. apklaustųjų

 

Paklausti, ar pasibaigus COVID sukeltiems apribojimams nesvarsto emigracijos, 16 proc. apklaustųjų nurodė besiruošiantys emigruoti: 3 proc. respondentų turi konkrečius planus, 13 proc. išvykti svarsto, bet konkrečių planų neturi. 22 proc. apklausos dalyvių teigia, kad šiuo metu neplanuoja emigruoti, bet jei pasitaikytų pasiūlymas – svarstytų. 62 proc. respondentų emigruoti neketina.

 

Gyventojų nuomonės apklausos rezultatai rodo, kad dažniausia pasirinkimo emigruoti priežastis tebėra Lietuvoje esantys maži atlyginimai: kad mažai mokama, nurodė 62 proc. emigruoti ketinančių apklausos dalyvių. 18 proc. respondentų ruošiasi emigruoti, nes nori gyventi aukštesnio pragyvenimo lygio šalyje

 

Visuomenės požiūrio į migracijos procesus Covid-19 kontekste kaitos tyrimą Migracijos informacijos centro „Renkuosi Lietuvą“ užsakymu atliko bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti visuomenės požiūrį į emigraciją ir emigrantus, grįžtančius LR piliečius ir atvykstančius užsieniečius. Tyrimas buvo atliktas 2020 m. liepos 16–26 dienomis, apklausti 1013 18–75 m. Lietuvos gyventojų. Tyrimo rezultatų pristatymas internete – http://bit.do/renkuosilietuvatyrimas202007.

 

Migracijos informacijos centras „Renkuosi Lietuvą“ įkurtas 2015 m. Tarptautinė migracijos organizacijos ir LR Vyriausybės iniciatyva. Centras „Renkuosi Lietuvą“ vieno langelio principu teikia konsultacijas svarstantiems grįžti į Lietuvą ar jau grįžusiems lietuviams. Tarptautinė migracijos organizacija yra asocijuota Jungtinių Tautų agentūra, teikianti pagalbą migrantams bei vyriausybėms migracijos klausimais (plačiau žr. renkuosilietuva.lt).


Mūsų interneto svetainėje yra naudojami slapukai. Slapukai padeda užtikrinti tinkamą tinklapio veikimą bei jo tobulinimą, todėl būtinieji slapukai (techniniai, funkciniai bei analitiniai) yra įdiegiami automatiškai. Paspaudę „sutinku“ Jūs sutinkate su tikslinių slapukų įdiegimu ir naudojimu. Daugiau informacijos - slapukų politikoje. SUTINKU