Verslininkų apklausa: apie valstybės pagalbos priemones nemažai žino, verslo plėtros nestabdo

2020.08.27

 

Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) užsakymu atlikta apklausa rodo, kad verslininkai gerai žino apie specialias valstybės pagalbos priemones dėl COVID-19 krizės, ir šiemet, palyginti su praėjusiais metais, išaugo lengvatinių paskolų, garantijų bei kompensavimo priemonių žinomumas.

 

INVEGOS užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa parodė, kad 72 proc. apklaustų verslininkų žino apie pagalbos priemones dėl COVID-19 krizės, iš jų 35 proc. nemažai žino, o 37 proc. yra apie jas girdėję. Be to, šiais metais išaugo ir kitų INVEGOS priemonių žinomumas. 68 proc. apklaustųjų nurodė žinantys apie lengvatines paskolas, o prieš metus šis skaičius siekė 55 proc. Išaugo ir INVEGOS garantijų žinomumas: nuo 42 proc. pernai iki 55 proc. šiemet. Augimas aiškiausiai pasireiškė nemažai žinančiųjų apie priemones segmente, ypač kalbant apie INVEGOS garantijų žinomumą, kuris šiame segmente šoktelėjo dvigubai (nuo 8 proc. pernai iki 16 proc. šiemet), o tai rodo, kad verslininkai ne tik atsitiktinai daugiau sužino apie INVEGOS veiklą, bet ir kryptingai domisi atskiromis priemonėmis.

 

„Apklausa patvirtino, kad pagalbos priemonės dėl COVID-19 krizės pasiekė adresatą ir tapo gerai žinomos verslui, – sako INVEGOS vadovas Kęstutis Motiejūnas. – Kitų pagalbos verslui priemonių žinomumo ir pačios INVEGOS žinomumo augimą siečiau su mūsų vaidmeniu COVID-19 krizės metu. Sumažėjo verslininkų, kurie tiksliai nežino, kuo INVEGA užsiima, daugumos apklaustųjų nuomone, esame geriausiai žinoma įmonė tarp visų viešojo sektoriaus institucijų. Šį potencialą sieksime išnaudoti plėsdami paslaugų spektrą ir siekdami, kad mūsų teikiamomis finansavimo priemonėmis galėtų pasinaudoti kuo platesnis verslo segmentas“.

 

K. Motiejūnas pabrėžė, kad įvairių INVEGOS priemonių žinomumas nebūtinai atspindi pasinaudojimo jomis mastą. Paklausti, ar artimiausiu metu ketina kreiptis, pvz., dėl paskolos, teigiamai atsakė 21 proc. verslininkų. Prieš metus tokių buvo 27 proc. Be to, 42 proc. apklaustųjų mano, kad gauti paskolą jiems būtų labai sunku arba greičiau sunku, ir būtent mažiausių įmonių vadovai tuo įsitikinę labiausiai.

 

„Su skolinimosi motyvacija susiję rezultatai yra dviprasmiški, – teigė K. Motiejūnas. – Viena vertus, daugelis smulkiųjų verslininkų mano, kad gauti paskolą labai sunku. Tai rodo, kad turime dar daugiau aiškinti apie INVEGOS teikiamas finansavimo priemones, kurios smulkiajam verslui padeda gauti trūkstamų lėšų. Taip pat turime tobulinti savo procedūras, kad mūsų teikiamas finansavimas verslui būtų lengviau pasiekiamas. Kita vertus, verslininkų gebėjimas verstis savomis lėšomis be paskolų gali būti ir jų verslų tvarumo požymis. Jį reikėtų vertinti pozityviai, ypač krizės sąlygomis. Labai reikšminga ir tai, kad COVID-19 protrūkis bent kol kas drastiškai nesumažino verslininkų plėtros planų. Išliekanti orientacija į plėtrą taip pat liudija apie verslų tvarumą“.

 

Apklausa rodo, kad 40 proc. verslininkų planuoja arba įgyvendina plėtrą. Nors ši dalis yra šiek tiek sumažėjusi (prieš metus plėtrą planavo ar įgyvendino 44 proc. verslų), ji išlieka didesnė nei prieš 4-5 metus (pvz., 2015 m. birželį plėtrą planavo ar įgyvendino 36 proc. verslų). Plėtra taip pat išlieka svarbiausias skolinimosi tikslas: plėtrai skolintųsi 68 proc. apklaustųjų, apyvartiniam kapitalui finansuoti – 43 proc. apklaustųjų. Vertindami valstybės paramos efektyvumą daugiau verslininkų teikia pirmenybę finansinėms priemonėms (paskoloms, garantijoms, rizikos kapitalo investicijoms), o ne tiesioginėms dotacijoms. Finansines priemones naudingesnėmis laikė 43 proc. apklaustųjų, tiesiogines dotacijas – 33 proc. apklaustųjų.


Verslininkų apklausa: apie valstybės pagalbos priemones nemažai žino, verslo plėtros nestabdo

2020.08.27

 

Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) užsakymu atlikta apklausa rodo, kad verslininkai gerai žino apie specialias valstybės pagalbos priemones dėl COVID-19 krizės, ir šiemet, palyginti su praėjusiais metais, išaugo lengvatinių paskolų, garantijų bei kompensavimo priemonių žinomumas.

 

INVEGOS užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa parodė, kad 72 proc. apklaustų verslininkų žino apie pagalbos priemones dėl COVID-19 krizės, iš jų 35 proc. nemažai žino, o 37 proc. yra apie jas girdėję. Be to, šiais metais išaugo ir kitų INVEGOS priemonių žinomumas. 68 proc. apklaustųjų nurodė žinantys apie lengvatines paskolas, o prieš metus šis skaičius siekė 55 proc. Išaugo ir INVEGOS garantijų žinomumas: nuo 42 proc. pernai iki 55 proc. šiemet. Augimas aiškiausiai pasireiškė nemažai žinančiųjų apie priemones segmente, ypač kalbant apie INVEGOS garantijų žinomumą, kuris šiame segmente šoktelėjo dvigubai (nuo 8 proc. pernai iki 16 proc. šiemet), o tai rodo, kad verslininkai ne tik atsitiktinai daugiau sužino apie INVEGOS veiklą, bet ir kryptingai domisi atskiromis priemonėmis.

 

„Apklausa patvirtino, kad pagalbos priemonės dėl COVID-19 krizės pasiekė adresatą ir tapo gerai žinomos verslui, – sako INVEGOS vadovas Kęstutis Motiejūnas. – Kitų pagalbos verslui priemonių žinomumo ir pačios INVEGOS žinomumo augimą siečiau su mūsų vaidmeniu COVID-19 krizės metu. Sumažėjo verslininkų, kurie tiksliai nežino, kuo INVEGA užsiima, daugumos apklaustųjų nuomone, esame geriausiai žinoma įmonė tarp visų viešojo sektoriaus institucijų. Šį potencialą sieksime išnaudoti plėsdami paslaugų spektrą ir siekdami, kad mūsų teikiamomis finansavimo priemonėmis galėtų pasinaudoti kuo platesnis verslo segmentas“.

 

K. Motiejūnas pabrėžė, kad įvairių INVEGOS priemonių žinomumas nebūtinai atspindi pasinaudojimo jomis mastą. Paklausti, ar artimiausiu metu ketina kreiptis, pvz., dėl paskolos, teigiamai atsakė 21 proc. verslininkų. Prieš metus tokių buvo 27 proc. Be to, 42 proc. apklaustųjų mano, kad gauti paskolą jiems būtų labai sunku arba greičiau sunku, ir būtent mažiausių įmonių vadovai tuo įsitikinę labiausiai.

 

„Su skolinimosi motyvacija susiję rezultatai yra dviprasmiški, – teigė K. Motiejūnas. – Viena vertus, daugelis smulkiųjų verslininkų mano, kad gauti paskolą labai sunku. Tai rodo, kad turime dar daugiau aiškinti apie INVEGOS teikiamas finansavimo priemones, kurios smulkiajam verslui padeda gauti trūkstamų lėšų. Taip pat turime tobulinti savo procedūras, kad mūsų teikiamas finansavimas verslui būtų lengviau pasiekiamas. Kita vertus, verslininkų gebėjimas verstis savomis lėšomis be paskolų gali būti ir jų verslų tvarumo požymis. Jį reikėtų vertinti pozityviai, ypač krizės sąlygomis. Labai reikšminga ir tai, kad COVID-19 protrūkis bent kol kas drastiškai nesumažino verslininkų plėtros planų. Išliekanti orientacija į plėtrą taip pat liudija apie verslų tvarumą“.

 

Apklausa rodo, kad 40 proc. verslininkų planuoja arba įgyvendina plėtrą. Nors ši dalis yra šiek tiek sumažėjusi (prieš metus plėtrą planavo ar įgyvendino 44 proc. verslų), ji išlieka didesnė nei prieš 4-5 metus (pvz., 2015 m. birželį plėtrą planavo ar įgyvendino 36 proc. verslų). Plėtra taip pat išlieka svarbiausias skolinimosi tikslas: plėtrai skolintųsi 68 proc. apklaustųjų, apyvartiniam kapitalui finansuoti – 43 proc. apklaustųjų. Vertindami valstybės paramos efektyvumą daugiau verslininkų teikia pirmenybę finansinėms priemonėms (paskoloms, garantijoms, rizikos kapitalo investicijoms), o ne tiesioginėms dotacijoms. Finansines priemones naudingesnėmis laikė 43 proc. apklaustųjų, tiesiogines dotacijas – 33 proc. apklaustųjų.


Mūsų interneto svetainėje yra naudojami slapukai. Slapukai padeda užtikrinti tinkamą tinklapio veikimą bei jo tobulinimą, todėl būtinieji slapukai (techniniai, funkciniai bei analitiniai) yra įdiegiami automatiškai. Paspaudę „sutinku“ Jūs sutinkate su tikslinių slapukų įdiegimu ir naudojimu. Daugiau informacijos - slapukų politikoje. SUTINKU