Kas lietuvius paskatintų rinktis aplinkai
draugiškus automobilius?

2019-09-27

 

Nors nemaža dalis gyventojų norėtų važinėti netaršiais automobiliais, šiuo metu ekologiški automobiliai sudaro itin mažą visų transporto priemonių dalį Lietuvos keliuose. Tam, kad daugiau žmonių persėstų už tokių automobilių vairo, vien atsakingo požiūrio ir rūpesčio šylančiu klimatu gali nepakakti.

 

Tyrimų kompanijos „Nielsen“ bei automobilių gamintojo „Nissan“ atlikti tyrimai rodo, kad daugiau kaip du trečdaliai tūkstantmečio kartos (gimusieji tarp 1985 ir 2000 m.) atstovų Vakarų šalyse elektrinius ir hibridinius automobilius rinktųsi vardan aplinkosaugos.

 

Palyginimui, Lietuvoje 18–25 m. amžiaus grupėje aplinkai draugiškus automobilius dėl mažesnės taršos rinktųsi 15 proc. gyventojų, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta gyventojų apklausa. Latvijoje šios amžiaus grupės gyventojai norėdami mažinti taršą apie ekologiškesnius automobilius galvoja dar rečiau – tokių yra tik 12 procentų. Estijoje, tyrimo duomenimis, tokių gyventojų dalis siekia 29 proc.

 

Visgi ta gyventojų amžiaus grupė, kuri yra priskiriama tūkstantmečio kartai, Lietuvoje ekologiškesnio transporto aspektui skiria daugiau dėmesio nei kitos. Kitose amžiaus grupėse svarstančiųjų apie elektromobilius ar hibridinius automobilius, siekiant mažinti aplinkos taršą, dalis vidutiniškai sudaro tik 9 procentus.

 

Tiesa, norinčiųjų važinėti ekologiškesniais automobiliais Lietuvoje yra kur kas daugiau – šiandien įsigyti aplinkai draugišką automobilį norėtų trečdalis šalies gyventojų.

 

Kaip šiuo metu tai atsispindi lengvųjų automobilių parko situacijoje Lietuvoje? Paskutiniais „Regitros“ duomenimis, Lietuvos keliais važinėja apie 1,2 tūkst. elektromobilių. Tai sudaro mažiau nei 0,1 visų lengvųjų šalyje registruotų mašinų. Skaičiuojant kartu su hibridiniais automobiliais, aplinkai draugiški automobiliai sudaro maždaug 1,3 proc. visų Lietuvos keliuose riedančių automobilių.

 

Vis dėlto tai nereiškia, kad lietuviai smarkiai atsilieka nuo bendros situacijos pasaulyje. Nors remiantis „Bloomberg NEF“ duomenimis, elektromobilių pardavimas pasaulyje auga didžiuliais šuoliais, šiemet elektromobilių dalis pasaulio keliuose sudarys apie 0,5 proc. (apie 8 mln.) visų lengvųjų transporto priemonių.

 

Tiesa, situacija geresnė tose šalyse, kuriose elektromobilių parko plėtra laikoma prioritetu. Pavyzdžiui, Norvegijoje praėjusiais metais beveik kas antras parduotas lengvasis automobilis buvo elektrinis, o bendras elektromobilių skaičius šios šalies keliuose sudarė 7 proc. visų lengvųjų transporto priemonių. Norvegija kryptingas ir ilgalaikes priemones, skatinančias pirkti ir naudoti elektromobilius, taiko jau daugiau kaip dešimtmetį.

 

Kyla klausimas, kokie veiksniai paskatintų lietuvius rinktis aplinkai draugišką automobilį. Kaip rodo „Swedbank“ tyrimas, didžiajai gyventojų daliai Lietuvoje automobilio kaina yra svarbiausias aspektas – kone du iš trijų respondentų (62 proc.) ekologiškesnius automobilius rinktųsi dėl mažesnės jų kainos.

 

Tyrimo duomenimis, antras pagal svarbumą veiksnys būtų mokestinės lengvatos (36 proc.), kiti patrauklūs gyventojų nurodomi faktoriai − palankesnės finansavimo sąlygos (29 proc.) ir mažesnės eksploatacijos sąlygos (23 proc.).

 

Iki šiol buvo įprasta manyti, kad ekologiško transporto plėtra – tai valstybės rūpestis. Bet šios žmonių nuostatos parodo, kad prie spartesnės ekologiško transporto plėtros yra galimybių prisidėti ne vien valstybei, bet ir atsakingam verslui. Tą padaryti yra įvairių būdų.

 

Pavyzdžiui, energijos tiekimo bendrovės galėtų pasiūlyti specialius elektros planus namų ūkiams ir įmonėms, kurios naudoja elektromobilius, draudimo bendrovės – geresnes draudimo sąlygas, o prekybininkai prie savo parduotuvių įėjimo galėtų įrengti po kelias įkrovos stoteles.

 

Prie vairuotojų lūkesčio vairuoti aplinkai draugišką automobilį siekia prisidėti ir finansų institucijos. Pavyzdžiui, „Swedbank“ šį pavasarį pristatė žaliąją iniciatyvą, kuria gali pasinaudoti ir verslo, ir privatūs klientai. Išsirinkę elektrinį, hibridinį ar itin mažos taršos benzininį automobilį, jie gali gauti palankias lizingo sąlygas ir kitų naudų.

 

Naujos transporto priemonės įsigijimas daugeliui šalies gyventojų yra itin reikšmingas sprendimas, kurį nulemia bent keli veiksniai. Tačiau rinktis ekologišką automobilį vien dėl įsitikinimų šiandien tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje ryžtasi tik nedaugelis. Tokiam pasirinkimui reikia daugiau motyvuojančių argumentų, prie kurių gali prisidėti ir valstybė, ir verslas.

 

Reprezentatyvų Baltijos šalių gyventojų tyrimą 2019 m. „Swedbank“ užsakymu atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausti 1007 respondentai Lietuvoje, 1004  respondentai Latvijoje ir 1003 Estijoje. Tyrimo rezultatai reprezentuoja šalių gyventojų nuo 18 iki 75 metų nuomones ir vertinimus.


Kas lietuvius paskatintų rinktis aplinkai
draugiškus automobilius?

2019-09-27

 

Nors nemaža dalis gyventojų norėtų važinėti netaršiais automobiliais, šiuo metu ekologiški automobiliai sudaro itin mažą visų transporto priemonių dalį Lietuvos keliuose. Tam, kad daugiau žmonių persėstų už tokių automobilių vairo, vien atsakingo požiūrio ir rūpesčio šylančiu klimatu gali nepakakti.

 

Tyrimų kompanijos „Nielsen“ bei automobilių gamintojo „Nissan“ atlikti tyrimai rodo, kad daugiau kaip du trečdaliai tūkstantmečio kartos (gimusieji tarp 1985 ir 2000 m.) atstovų Vakarų šalyse elektrinius ir hibridinius automobilius rinktųsi vardan aplinkosaugos.

 

Palyginimui, Lietuvoje 18–25 m. amžiaus grupėje aplinkai draugiškus automobilius dėl mažesnės taršos rinktųsi 15 proc. gyventojų, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta gyventojų apklausa. Latvijoje šios amžiaus grupės gyventojai norėdami mažinti taršą apie ekologiškesnius automobilius galvoja dar rečiau – tokių yra tik 12 procentų. Estijoje, tyrimo duomenimis, tokių gyventojų dalis siekia 29 proc.

 

Visgi ta gyventojų amžiaus grupė, kuri yra priskiriama tūkstantmečio kartai, Lietuvoje ekologiškesnio transporto aspektui skiria daugiau dėmesio nei kitos. Kitose amžiaus grupėse svarstančiųjų apie elektromobilius ar hibridinius automobilius, siekiant mažinti aplinkos taršą, dalis vidutiniškai sudaro tik 9 procentus.

 

Tiesa, norinčiųjų važinėti ekologiškesniais automobiliais Lietuvoje yra kur kas daugiau – šiandien įsigyti aplinkai draugišką automobilį norėtų trečdalis šalies gyventojų.

 

Kaip šiuo metu tai atsispindi lengvųjų automobilių parko situacijoje Lietuvoje? Paskutiniais „Regitros“ duomenimis, Lietuvos keliais važinėja apie 1,2 tūkst. elektromobilių. Tai sudaro mažiau nei 0,1 visų lengvųjų šalyje registruotų mašinų. Skaičiuojant kartu su hibridiniais automobiliais, aplinkai draugiški automobiliai sudaro maždaug 1,3 proc. visų Lietuvos keliuose riedančių automobilių.

 

Vis dėlto tai nereiškia, kad lietuviai smarkiai atsilieka nuo bendros situacijos pasaulyje. Nors remiantis „Bloomberg NEF“ duomenimis, elektromobilių pardavimas pasaulyje auga didžiuliais šuoliais, šiemet elektromobilių dalis pasaulio keliuose sudarys apie 0,5 proc. (apie 8 mln.) visų lengvųjų transporto priemonių.

 

Tiesa, situacija geresnė tose šalyse, kuriose elektromobilių parko plėtra laikoma prioritetu. Pavyzdžiui, Norvegijoje praėjusiais metais beveik kas antras parduotas lengvasis automobilis buvo elektrinis, o bendras elektromobilių skaičius šios šalies keliuose sudarė 7 proc. visų lengvųjų transporto priemonių. Norvegija kryptingas ir ilgalaikes priemones, skatinančias pirkti ir naudoti elektromobilius, taiko jau daugiau kaip dešimtmetį.

 

Kyla klausimas, kokie veiksniai paskatintų lietuvius rinktis aplinkai draugišką automobilį. Kaip rodo „Swedbank“ tyrimas, didžiajai gyventojų daliai Lietuvoje automobilio kaina yra svarbiausias aspektas – kone du iš trijų respondentų (62 proc.) ekologiškesnius automobilius rinktųsi dėl mažesnės jų kainos.

 

Tyrimo duomenimis, antras pagal svarbumą veiksnys būtų mokestinės lengvatos (36 proc.), kiti patrauklūs gyventojų nurodomi faktoriai − palankesnės finansavimo sąlygos (29 proc.) ir mažesnės eksploatacijos sąlygos (23 proc.).

 

Iki šiol buvo įprasta manyti, kad ekologiško transporto plėtra – tai valstybės rūpestis. Bet šios žmonių nuostatos parodo, kad prie spartesnės ekologiško transporto plėtros yra galimybių prisidėti ne vien valstybei, bet ir atsakingam verslui. Tą padaryti yra įvairių būdų.

 

Pavyzdžiui, energijos tiekimo bendrovės galėtų pasiūlyti specialius elektros planus namų ūkiams ir įmonėms, kurios naudoja elektromobilius, draudimo bendrovės – geresnes draudimo sąlygas, o prekybininkai prie savo parduotuvių įėjimo galėtų įrengti po kelias įkrovos stoteles.

 

Prie vairuotojų lūkesčio vairuoti aplinkai draugišką automobilį siekia prisidėti ir finansų institucijos. Pavyzdžiui, „Swedbank“ šį pavasarį pristatė žaliąją iniciatyvą, kuria gali pasinaudoti ir verslo, ir privatūs klientai. Išsirinkę elektrinį, hibridinį ar itin mažos taršos benzininį automobilį, jie gali gauti palankias lizingo sąlygas ir kitų naudų.

 

Naujos transporto priemonės įsigijimas daugeliui šalies gyventojų yra itin reikšmingas sprendimas, kurį nulemia bent keli veiksniai. Tačiau rinktis ekologišką automobilį vien dėl įsitikinimų šiandien tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje ryžtasi tik nedaugelis. Tokiam pasirinkimui reikia daugiau motyvuojančių argumentų, prie kurių gali prisidėti ir valstybė, ir verslas.

 

Reprezentatyvų Baltijos šalių gyventojų tyrimą 2019 m. „Swedbank“ užsakymu atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausti 1007 respondentai Lietuvoje, 1004  respondentai Latvijoje ir 1003 Estijoje. Tyrimo rezultatai reprezentuoja šalių gyventojų nuo 18 iki 75 metų nuomones ir vertinimus.


Mūsų interneto svetainėje yra naudojami slapukai. Slapukai padeda užtikrinti tinkamą tinklapio veikimą bei jo tobulinimą, todėl būtinieji slapukai (techniniai, funkciniai bei analitiniai) yra įdiegiami automatiškai. Paspaudę „sutinku“ Jūs sutinkate su tikslinių slapukų įdiegimu ir naudojimu. Daugiau informacijos - slapukų politikoje. SUTINKU