Į tokią situaciją gali pakliūti kiekvienas:
specialistai pataria, kaip kalbėti su apie savižudybę galvojančiu žmogumi

2019-09-10

 

Net 4 iš 10 lietuvių tiki, kad žmogui galima sukelti savižudiškų minčių, jeigu jo apie tai pasiteirausi. Lygiai tiek pat mano, kad asmeniui, kuris galvoja apie savižudybę arba yra bandęs nusižudyti, aplinkiniai nebegali padėti, rodo „Jaunimo linijos“ užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas reprezentatyvus šalies gyventojų tyrimas.

 

Nors skaičiai nuolat gerėja, minint Pasaulinę savižudybių prevencijos dieną Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro atstovai pabrėžia, kad svarbu nesustoti ir toliau kuo daugiau šviesti visuomenę apie savižudybių prevenciją. Lyginant su 2015 m. atlikto analogiško tyrimo duomenimis, gyventojų supratimas apie savižudybių prevenciją gerėja. Tikinčiųjų, kad pasiteiravimas apie savižudybę gali sukelti savižudiškų minčių, šiuo metu yra 40 proc., o 2015 m. tokių buvo 57 proc. Galvojančiųjų, kad apie savižudybę mąstančiam ar nusižudyti bandžiusiam žmogui niekas nebegali padėti, skaičius šiais metais siekia 39 proc., o 2015 m. tuo tikėjo 48 proc. apklaustųjų, rodo tyrimas.

 

Nepaisant to, kad gana didelė visuomenės dalis nedrįsta teirautis kitų apie savižudiškas mintis, tyrimas atskleidė, kad vis dar gaji nuostata, jog savižudybė įvyksta be jokio išankstinio perspėjimo. Tuo tiki net 6 iš 10. Tiesa, čia pastebimas didžiausias teigiamas statistinis pokytis. Dar prieš ketverius metus taip galvojančiųjų skaičius siekė net 81 proc., o šiemet taip manančiųjų beveik penktadaliu mažiau – 62 proc.

 

„Tyrimo duomenys rodo, jog situacija gerėja. Skaičiai aiškiai iliustruoja, jog visuomenė sąmoningėja, vis daugiau žmonių mato save kaip tuos, kurie gali atpažinti ir nukreipti pas pagalbos teikėjus. Matyti, jog bendras mūsų visų darbas duoda rezultatų. Tai yra labai svarbu, mat Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, kiekviena savižudybė skaudžiai atsiliepia mažiausiai 6 kitiems žmonėms. Todėl rugsėjo 10-ąją Pasaulinės savižudybių prevencijos dienos proga sostinėje vykstantys renginiai sąmoningai orientuoti tiek į pagalbą sau, tiek kitam. Kiekviena išsaugota gyvybė yra didelis laimėjimas mums visiems“, – teigia Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė Guoda Ropaitė-Beigė.

 

Pasak specialistų, svarbiausia – nebijoti klausti ir kreiptis pagalbos

 

„Su tyrime minimomis problemomis susidūriau pats. Nors jaučiausi iš tiesų prastai, bene visi aplinkiniai nekreipė dėmesio į mano siunčiamus signalus. Dažniausiai žmonės arba tylėdavo, arba puldavo juokauti. Suprantu – jie bijo. Bet tikiu, kad reikia pradėti mokytis įsiklausyti į šalia esančius. Pradėti klausti ir kalbėtis, o svarbiausia – kalbėtis drąsiai, atvirai ir be užuolankų“, – teigia kino ir teatro aktorius, knygos „Heraklis nr. 4“ autorius Marius Repšys, viešai prabilęs apie bipolinį sutrikimą ir patiriamus emocinius sunkumus.

 

Anot Vilniaus universiteto Psichologijos instituto docento, suicidologijos tyrimų centro vadovo Pauliaus Skruibio, aplinkiniai gali padėti žmogui, kuris galvoja apie savižudybę.

 

„Galima ir iš tiesų vertėtų nebijoti pasiteirauti, ar žmogus galvoja apie savižudybę, jei kyla tokia nuojauta. Dažnai toks klausimas gali sukelti palengvėjimą ir tapti rimto pokalbio pradžia. Draugas ar šeimos narys gali pajausti, jog apie tai galima kalbėti atvirai“, – sakė P. Skruibis.

 

Specialistai išskiria 10 frazių, kurios gali praversti pradedant pokalbį su apie savižudybę galvojančiu asmeniu: „Papasakok, kas nutiko, kad šitaip jautiesi“; „Man rūpi“; „Gali su manim pasidalinti visomis savo mintimis“; „Kalbi apie savižudybę. Tai rimta“; „Aš galiu kalbėtis apie savižudybę“; „Minčių apie savižudybę gali kilti kiekvienam“; „Papasakok savo mintis apie savižudybę. Aš klausau“; „Mintys apie savižudybę praeina gavus pagalbos“; „Jautiesi vieniša(s), bet nesi viena(s)“; „Esu su tavimi“.

 

„Rodos, paprastas pokalbis gali padėti su emociniais sunkumais susiduriančiam žmogui. Tačiau svarbu prisiminti ir tai, kad ne viskas priklauso nuo jūsų pagalbos. Dėl to labai rekomenduoju nelikti vieniems ir kreiptis į specialistus. Jie gali pagelbėti pradedant pokalbį su galimai apie savižudybę galvojančiu žmogumi, padėti atpažinti savižudybės riziką. Ieškantys pagalbos gali ne tik kreiptis į psichologus ar psichiatrus, bet ir sudalyvauti savižudybių prevencijos mokymuose „safeTALK“ ar apsilankyti nacionalinėje savižudybių prevencijos svetainėje tuesi.lt“, – drąsina P. Skruibis.


Į tokią situaciją gali pakliūti kiekvienas:
specialistai pataria, kaip kalbėti su apie savižudybę galvojančiu žmogumi

2019-09-10

 

Net 4 iš 10 lietuvių tiki, kad žmogui galima sukelti savižudiškų minčių, jeigu jo apie tai pasiteirausi. Lygiai tiek pat mano, kad asmeniui, kuris galvoja apie savižudybę arba yra bandęs nusižudyti, aplinkiniai nebegali padėti, rodo „Jaunimo linijos“ užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas reprezentatyvus šalies gyventojų tyrimas.

 

Nors skaičiai nuolat gerėja, minint Pasaulinę savižudybių prevencijos dieną Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro atstovai pabrėžia, kad svarbu nesustoti ir toliau kuo daugiau šviesti visuomenę apie savižudybių prevenciją. Lyginant su 2015 m. atlikto analogiško tyrimo duomenimis, gyventojų supratimas apie savižudybių prevenciją gerėja. Tikinčiųjų, kad pasiteiravimas apie savižudybę gali sukelti savižudiškų minčių, šiuo metu yra 40 proc., o 2015 m. tokių buvo 57 proc. Galvojančiųjų, kad apie savižudybę mąstančiam ar nusižudyti bandžiusiam žmogui niekas nebegali padėti, skaičius šiais metais siekia 39 proc., o 2015 m. tuo tikėjo 48 proc. apklaustųjų, rodo tyrimas.

 

Nepaisant to, kad gana didelė visuomenės dalis nedrįsta teirautis kitų apie savižudiškas mintis, tyrimas atskleidė, kad vis dar gaji nuostata, jog savižudybė įvyksta be jokio išankstinio perspėjimo. Tuo tiki net 6 iš 10. Tiesa, čia pastebimas didžiausias teigiamas statistinis pokytis. Dar prieš ketverius metus taip galvojančiųjų skaičius siekė net 81 proc., o šiemet taip manančiųjų beveik penktadaliu mažiau – 62 proc.

 

„Tyrimo duomenys rodo, jog situacija gerėja. Skaičiai aiškiai iliustruoja, jog visuomenė sąmoningėja, vis daugiau žmonių mato save kaip tuos, kurie gali atpažinti ir nukreipti pas pagalbos teikėjus. Matyti, jog bendras mūsų visų darbas duoda rezultatų. Tai yra labai svarbu, mat Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, kiekviena savižudybė skaudžiai atsiliepia mažiausiai 6 kitiems žmonėms. Todėl rugsėjo 10-ąją Pasaulinės savižudybių prevencijos dienos proga sostinėje vykstantys renginiai sąmoningai orientuoti tiek į pagalbą sau, tiek kitam. Kiekviena išsaugota gyvybė yra didelis laimėjimas mums visiems“, – teigia Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė Guoda Ropaitė-Beigė.

 

Pasak specialistų, svarbiausia – nebijoti klausti ir kreiptis pagalbos

 

„Su tyrime minimomis problemomis susidūriau pats. Nors jaučiausi iš tiesų prastai, bene visi aplinkiniai nekreipė dėmesio į mano siunčiamus signalus. Dažniausiai žmonės arba tylėdavo, arba puldavo juokauti. Suprantu – jie bijo. Bet tikiu, kad reikia pradėti mokytis įsiklausyti į šalia esančius. Pradėti klausti ir kalbėtis, o svarbiausia – kalbėtis drąsiai, atvirai ir be užuolankų“, – teigia kino ir teatro aktorius, knygos „Heraklis nr. 4“ autorius Marius Repšys, viešai prabilęs apie bipolinį sutrikimą ir patiriamus emocinius sunkumus.

 

Anot Vilniaus universiteto Psichologijos instituto docento, suicidologijos tyrimų centro vadovo Pauliaus Skruibio, aplinkiniai gali padėti žmogui, kuris galvoja apie savižudybę.

 

„Galima ir iš tiesų vertėtų nebijoti pasiteirauti, ar žmogus galvoja apie savižudybę, jei kyla tokia nuojauta. Dažnai toks klausimas gali sukelti palengvėjimą ir tapti rimto pokalbio pradžia. Draugas ar šeimos narys gali pajausti, jog apie tai galima kalbėti atvirai“, – sakė P. Skruibis.

 

Specialistai išskiria 10 frazių, kurios gali praversti pradedant pokalbį su apie savižudybę galvojančiu asmeniu: „Papasakok, kas nutiko, kad šitaip jautiesi“; „Man rūpi“; „Gali su manim pasidalinti visomis savo mintimis“; „Kalbi apie savižudybę. Tai rimta“; „Aš galiu kalbėtis apie savižudybę“; „Minčių apie savižudybę gali kilti kiekvienam“; „Papasakok savo mintis apie savižudybę. Aš klausau“; „Mintys apie savižudybę praeina gavus pagalbos“; „Jautiesi vieniša(s), bet nesi viena(s)“; „Esu su tavimi“.

 

„Rodos, paprastas pokalbis gali padėti su emociniais sunkumais susiduriančiam žmogui. Tačiau svarbu prisiminti ir tai, kad ne viskas priklauso nuo jūsų pagalbos. Dėl to labai rekomenduoju nelikti vieniems ir kreiptis į specialistus. Jie gali pagelbėti pradedant pokalbį su galimai apie savižudybę galvojančiu žmogumi, padėti atpažinti savižudybės riziką. Ieškantys pagalbos gali ne tik kreiptis į psichologus ar psichiatrus, bet ir sudalyvauti savižudybių prevencijos mokymuose „safeTALK“ ar apsilankyti nacionalinėje savižudybių prevencijos svetainėje tuesi.lt“, – drąsina P. Skruibis.