Tarptautinis tyrimas: į šešėlinę ekonomiką
žmones stumia jų prasta finansinė situacija

2019-09-03

 

Įsitraukimas į šešėlinę ekonomiką labiausiai priklauso nuo žmonių finansinės situacijos ir to, kiek jie pateisina šešėlį. Lietuvos laisvosios rinkos instituto su partneriais šešiose šalyse atliktas tyrimas rodo, kad tuo atveju, jei žmogus savo gaunamas pajamas vertina gerai, tikimybė, kad jis pirks prekes ar paslaugas nelegaliai, yra 39 proc. mažesnė.

 

Jei žmonės savo finansinę padėtį vertina gerai, tikimybė, kad jie pirks nelegalias cigaretes ir alkoholį, sumažėja 36 proc., nelegalų kurą – 45 proc., palyginti su tais, kurie savo finansinę situaciją vertina nepalankiai.

 

Tyrimas taip pat parodė, kad tie žmonės, kurie pateisina šešėlį, 89 proc. labiau linkę pirkti neapskaitytas ir nelegalias prekes, 68 proc. labiau linkę pirkti nelegalias cigaretes ir alkoholį, 55 proc. – kurą. Bausmės ir tikimybė būti pagautiems turi mažesnę įtaką žmonių įsitraukimui į „šešėlį“.

 

„Kai gyventojų pajamos turi tokią didelę reikšmę šešėlio paplitimui, akivaizdu, kad norint ekonominę veiklą iš jo ištraukti, reikia orientuotis į tai, kaip padaryti, kad legaliai veikti būtų lengviau. Dabar dauguma valdžios taikomų priemonių tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse orientuotos į tai, kaip geriau identifikuoti ir pagauti pažeidėjus. Tokių priemonių, kurios būtų nukreiptos į reguliavimo ar mokesčių naštos mažinimą, tirtose šalyse yra mažuma, apie dešimtadalį. Nemaža dalis taikomų priemonių tik didina mokesčių ar reguliavimo naštą, o būtent ši našta ir yra pirminė priežastis, kuri stumia žmones į šešėlį. Kovodami su šešėliu dažnai legalią veiklą tik apsunkiname, tai nėra toliaregiška strategija.“, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas, tarptautinio šešėlinės ekonomikos tyrimo vadovas  Vytautas Žukauskas.

 

Anot V. Žukausko, įvertinti kovos su šešėliu strategiją skatina ir vis garsiau skambantys perspėjimai dėl galimo ekonomikos lėtėjimo. Reprezentatyvios gyventojų apklausos duomenimis, pablogėjus finansinei situacijai daugiau kaip pusė lietuvių svarstytų dirbti šešėlyje (53 proc.) ir pirktų nelegalias prekes (49 proc.).

 

„Kova su šešėliu pirmiausia turi būti nukreipta į naštos legaliai veiklai mažinimą. Turime tam ir gerų pavyzdžių. Galimybė iš pajamų mokesčio atsikaityti tam tikras namų ūkių išlaidas – puiki priemonė, kaip žmonės gali būti be grasinimų paskatinti savo noru rinktis legalias paslaugas. Tokios priemonės pasitarnauja dvejopai – jos skatina žmones pereiti iš šešėlio į legalią veiklą ir prisideda prie ekonomikos augimo. Tai ypač aktualu galvojant apie galimą  ekonomikos augimo lėtėjimą ar net nuosmukį“, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas.

 

Anot švedų ekspertų, jų šalyje, kuri turi mažiausią šešėlio lygį iš tirtų šalių, geriausių rezultatų davė analogiškos priemonės tuose sektoriuose, kuriuose anksčiau buvo fiksuojama daugiausia nelegalios veiklos.

 

„Švedija, kaip ir kitos šalys, daug dėmesio skiria šešėlio aptikimui ir griežtesniam reguliavimui. Deja, tai turi ganėtinai mažą efektą, o kainuoja brangiai. Efektyviausia priemonė Švedijoje buvo mokesčių sumažinimas tuose sektoriuose, kuriuose anksčiau buvo fiksuojama daugiausia nelegalios veiklos. Mokesčių lengvata namų ūkio paslaugoms, pavyzdžiui, valymui ir remontui, masiškai ištraukė šias paslaugas iš šešėlio į legalią veiklą“, – teigia tyrimą Švedijoje atlikusios organizacijos TIMBRO ekspertas Caspian Rehbinder.

 

Vieno žymiausių šešėlinės ekonomikos tyrėjų austrų profesoriaus Friedricho Schneiderio naujausiais skaičiavimais, šešėlis Europos Sąjungos šalyse vidutiniškai sudaro 16 proc. bendrojo vidaus produkto, Lietuvoje – apie 22 proc. Tai reiškia, kad šešėlyje vis dar gali būti apie 10 milijardų eurų.

 

Šešėlinės ekonomikos tyrimas remiasi reprezentatyviomis gyventojų apklausomis, kurios buvo atliktos rinkos ir visuomenės nuomonės bendrovės „Spinter tyrimai” Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Čekijoje ir Švedijoje 2018 m. kovo-balandžio mėn. Tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti gyventojų nuomonę apie šešėlio paplitimą, visuomenės požiūrį į šešėlinę ekonomiką ir jos priežastis. Iš viso buvo apklausta 6055 18-75 m. amžiaus gyventojų.

 

Tyrimas atliktas bendradarbiaujant su Austrijos Linz universiteto prof. dr. Friedrichu Schneideriu, dr. Arnis Sauka (Latvija), Caspian Rehbinder (Švedija), Estijos verslo mokykla, Pilietinio vystymosi forumu (FOR, Forum Obywatelskiego Rozwoju, Lenkija), Ekonominės ir rinkos analizės centru (CETA, Centrum ekonomických a tržních analýz, Čekija).

 

Tyrimą rėmė PMI Impact programa. Šis tyrimas atspindi LLRI poziciją, bet nebūtinai atitinka PMI požiūrį. Šį tyrimą LLRI atliko nepriklausomai nuo PMI, todėl visa atsakomybė už tyrimą ir jo turinį tenka LLRI.

 

Tyrimą lietuvių kalba skaityti ir parsisiųsti galima čia.  http://bit.ly/2lOre15

Tyrimas anglų kalba čia: http://bit.ly/2jSSgDW


Tarptautinis tyrimas: į šešėlinę ekonomiką
žmones stumia jų prasta finansinė situacija

2019-09-03

 

Įsitraukimas į šešėlinę ekonomiką labiausiai priklauso nuo žmonių finansinės situacijos ir to, kiek jie pateisina šešėlį. Lietuvos laisvosios rinkos instituto su partneriais šešiose šalyse atliktas tyrimas rodo, kad tuo atveju, jei žmogus savo gaunamas pajamas vertina gerai, tikimybė, kad jis pirks prekes ar paslaugas nelegaliai, yra 39 proc. mažesnė.

 

Jei žmonės savo finansinę padėtį vertina gerai, tikimybė, kad jie pirks nelegalias cigaretes ir alkoholį, sumažėja 36 proc., nelegalų kurą – 45 proc., palyginti su tais, kurie savo finansinę situaciją vertina nepalankiai.

 

Tyrimas taip pat parodė, kad tie žmonės, kurie pateisina šešėlį, 89 proc. labiau linkę pirkti neapskaitytas ir nelegalias prekes, 68 proc. labiau linkę pirkti nelegalias cigaretes ir alkoholį, 55 proc. – kurą. Bausmės ir tikimybė būti pagautiems turi mažesnę įtaką žmonių įsitraukimui į „šešėlį“.

 

„Kai gyventojų pajamos turi tokią didelę reikšmę šešėlio paplitimui, akivaizdu, kad norint ekonominę veiklą iš jo ištraukti, reikia orientuotis į tai, kaip padaryti, kad legaliai veikti būtų lengviau. Dabar dauguma valdžios taikomų priemonių tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse orientuotos į tai, kaip geriau identifikuoti ir pagauti pažeidėjus. Tokių priemonių, kurios būtų nukreiptos į reguliavimo ar mokesčių naštos mažinimą, tirtose šalyse yra mažuma, apie dešimtadalį. Nemaža dalis taikomų priemonių tik didina mokesčių ar reguliavimo naštą, o būtent ši našta ir yra pirminė priežastis, kuri stumia žmones į šešėlį. Kovodami su šešėliu dažnai legalią veiklą tik apsunkiname, tai nėra toliaregiška strategija.“, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas, tarptautinio šešėlinės ekonomikos tyrimo vadovas  Vytautas Žukauskas.

 

Anot V. Žukausko, įvertinti kovos su šešėliu strategiją skatina ir vis garsiau skambantys perspėjimai dėl galimo ekonomikos lėtėjimo. Reprezentatyvios gyventojų apklausos duomenimis, pablogėjus finansinei situacijai daugiau kaip pusė lietuvių svarstytų dirbti šešėlyje (53 proc.) ir pirktų nelegalias prekes (49 proc.).

 

„Kova su šešėliu pirmiausia turi būti nukreipta į naštos legaliai veiklai mažinimą. Turime tam ir gerų pavyzdžių. Galimybė iš pajamų mokesčio atsikaityti tam tikras namų ūkių išlaidas – puiki priemonė, kaip žmonės gali būti be grasinimų paskatinti savo noru rinktis legalias paslaugas. Tokios priemonės pasitarnauja dvejopai – jos skatina žmones pereiti iš šešėlio į legalią veiklą ir prisideda prie ekonomikos augimo. Tai ypač aktualu galvojant apie galimą  ekonomikos augimo lėtėjimą ar net nuosmukį“, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas.

 

Anot švedų ekspertų, jų šalyje, kuri turi mažiausią šešėlio lygį iš tirtų šalių, geriausių rezultatų davė analogiškos priemonės tuose sektoriuose, kuriuose anksčiau buvo fiksuojama daugiausia nelegalios veiklos.

 

„Švedija, kaip ir kitos šalys, daug dėmesio skiria šešėlio aptikimui ir griežtesniam reguliavimui. Deja, tai turi ganėtinai mažą efektą, o kainuoja brangiai. Efektyviausia priemonė Švedijoje buvo mokesčių sumažinimas tuose sektoriuose, kuriuose anksčiau buvo fiksuojama daugiausia nelegalios veiklos. Mokesčių lengvata namų ūkio paslaugoms, pavyzdžiui, valymui ir remontui, masiškai ištraukė šias paslaugas iš šešėlio į legalią veiklą“, – teigia tyrimą Švedijoje atlikusios organizacijos TIMBRO ekspertas Caspian Rehbinder.

 

Vieno žymiausių šešėlinės ekonomikos tyrėjų austrų profesoriaus Friedricho Schneiderio naujausiais skaičiavimais, šešėlis Europos Sąjungos šalyse vidutiniškai sudaro 16 proc. bendrojo vidaus produkto, Lietuvoje – apie 22 proc. Tai reiškia, kad šešėlyje vis dar gali būti apie 10 milijardų eurų.

 

Šešėlinės ekonomikos tyrimas remiasi reprezentatyviomis gyventojų apklausomis, kurios buvo atliktos rinkos ir visuomenės nuomonės bendrovės „Spinter tyrimai” Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Čekijoje ir Švedijoje 2018 m. kovo-balandžio mėn. Tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti gyventojų nuomonę apie šešėlio paplitimą, visuomenės požiūrį į šešėlinę ekonomiką ir jos priežastis. Iš viso buvo apklausta 6055 18-75 m. amžiaus gyventojų.

 

Tyrimas atliktas bendradarbiaujant su Austrijos Linz universiteto prof. dr. Friedrichu Schneideriu, dr. Arnis Sauka (Latvija), Caspian Rehbinder (Švedija), Estijos verslo mokykla, Pilietinio vystymosi forumu (FOR, Forum Obywatelskiego Rozwoju, Lenkija), Ekonominės ir rinkos analizės centru (CETA, Centrum ekonomických a tržních analýz, Čekija).

 

Tyrimą rėmė PMI Impact programa. Šis tyrimas atspindi LLRI poziciją, bet nebūtinai atitinka PMI požiūrį. Šį tyrimą LLRI atliko nepriklausomai nuo PMI, todėl visa atsakomybė už tyrimą ir jo turinį tenka LLRI.

 

Tyrimą lietuvių kalba skaityti ir parsisiųsti galima čia.  http://bit.ly/2lOre15

Tyrimas anglų kalba čia: http://bit.ly/2jSSgDW