Pirkėjams rūpi ne tik kaina: už skandalus įmonės sumoka kritusiais pardavimo rodikliais

2020.02.25

 

Lietuviai skaito produktų etiketes, o specialūs produktų žymėjimai, tokie kaip „ekologiška“ ar „be konservantų“, kartais turi įtakos jų pirkimo įpročiams. Maža to, Lietuvos gyventojams rūpi įmonės ar prekės ženklo reputacija, o ši turi įtakos sprendimui pirkti. Tokias tendencijas atskleidė „Spinter tyrimų“ gyventojų apklausa.

 

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2020 m. sausio 20–28 dienomis, naujienų portalo „Delfi“ užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Gyventojų buvo klausiama, ar jie skaito produktų sudėtį, ar specialūs žymėjimai, taip pat įmonės ir prekės ženklo reputacija turi įtakos apsisprendimui pirkti.

 

Kaip rodo gyventojų apklausa, dauguma – 41,6 proc. – respondentų atsakė, kad įmonės (prekės) ženklo reputacija kartais turi įtakos sprendimui pirkti jos produkciją. „Dažniausiai taip“ nurodė 18 proc. apklaustųjų. Beveik identiškai (18,4 proc.) pasisakė asmenys, kuriems įmonės reputacija nedaro įtakos jų pirkimo įpročiams. Kad šis veiksnys retai turi įtakos sprendimui pirkti, nurodė 22,1 proc. Lietuvos gyventojų.

 

Prekės ženklo reputacija didžiausią įtaką daro moterims, 26–35 m., aukštesnio išsimokslinimo, didmiesčių gyventojams. Paprastai jokios įtakos šis veiksnys nedaro vyrams, vidutinio ir vyresnio amžiaus, žemesnio išsimokslinimo, mažesnių pajamų atstovams, rajonų centrų ir kaimų gyventojams.

 

 

 

 

 

 

„Grite“ produkcijos sumažėjo trečdaliu

 

Šiuos apklausos duomenis patvirtina ir „Maximos“ pateikta statistika apie pasikeitusį bendrovės „Grigeo“ prekės ženklo „Grite“ produkcijos pardavimą. Po itin didelio atgarsio sulaukusios istorijos apie „Grigeo“ antrinės įmonės „Grigeo Klaipėda“ pažeidimą – į Kuršių marias leistas nevalytas nuotekas – bendrovės gaminamos produkcijos pardavimo apimtys mažėja.

 

Bendrovė „Grigeo“ gamina tualetinį popierių, popierinius rankšluosčius, nosinaites bei popierines servetėles.

 

„Maximos“ komunikacijos ir korporacinių reikalų departamento direktorė Ernesta Dapkienė portalui „Delfi“ nurodė, kad, palyginus šių metų sausį su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu, bendrovės „Grigeo“ gaminamo prekės ženklo „Grite“ produkcijos pardavimas sumažėjo beveik trečdaliu (apie 30 proc.). Per mėnesį, palyginus šių metų sausį su praėjusių metų gruodžiu, pardavimas sumažėjo 24 proc.

 

Kaip pažymi E. Dapkienė, labiausiai keitėsi popierinių rankšluosčių ir tualetinio popieriaus pardavimas. Prekės ženklo „Grite“ tualetinio popieriaus produkcija „Maximos“ prekybos tinkle sudaro beveik ketvirtadalį (24 proc.) asortimento.

 

Per metus, t. y. šių metų sausį, palyginus su 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu, bendrai visų prekės ženklų, išskyrus „Grite“, tualetinio popieriaus produkcijos pardavimas augo 62 proc., o šių metų sausį, palyginus su praėjusių metų paskutiniu mėnesiu, augimas siekė 73 proc. Anot E. Dapkienės, pagal šios prekės pardavimo kiekius, populiariausi yra „Favorit“, „Zewa“ ir „Tento“ prekės ženklai.

 

Cituodamas „Verslo žinias“ BNS pranešė, kad prekybos tinkle „Iki“ sausį „Grigeo“ produkcijos pardavimas sumažėjo perpus (50 proc.), o „Rimi“ duomenys rodo, kad pardavimas sausį, palyginti su gruodžiu, sumažėjo ketvirtadaliu.

 

Atsisakė „Grigeo“, bet nemato prekių iš Kinijos problemų

 

„Delfi“ primena, kad aplinkosaugininkams paskelbus, jog „Grigeo Klaipėda“ į Kuršių marias leido nevalytas nuotekas, „Grigeo“ produkcijos atsisakė prekybos tinklai „Rimi“, „Iki“, „Norfa“ ir „Senukai“.

 

Toks sprendimas rinkodaros eksperto Lino Šimonio nestebina. Anot jo, tai – absoliuti tendencija šiuolaikinėje Europoje, kai įmonės garsiai kalba apie vertybes, ekologiją ir pan.

 

„Viena vertus, tai skatina įmones ne vien žiūrėti į pinigus, bet ir į tai, kaip tuos pinigus uždirba, – po savęs palieka tvaną ar žydinčius laukus. Kita vertus, tie patys tinklai, kurie atsisako „Grigeo“ produkcijos, turi daugybę kinų produkcijos, kuri gaminama teršiant pasaulį, aplinką, išnaudojant žmones. Šie dirba baisiomis sąlygomis už baisius atlyginimus.

 

Čia aš matau truputį panašią situaciją su Greta (Thunberg, klimato kaitos aktyvistė – aut. past.). Ji iškeikia turtingas valstybes, nes iš jų galima gauti pinigų įvairiems fondams ir tiems, kas už jų stovi. Tačiau ji nežiūri į Kiniją, Rusiją ar Indiją. Didžiausia teršėja pasaulyje yra Kinija su savo kūrenamomis anglimis. Tačiau tie prekybos tinklai, atsisakę „Grigeo“, nemato kiniškų prekių problemų. Tai, jeigu nori būti nuoseklus, turi pirmiausia atsisakyti kiniškos produkcijos“, – pabrėžia prekės ženklų ekspertas.

 

L. Šimonis nemano, kad Lietuvoje yra nors vienas prekybos tinklas, kuris būtų tikrai socialiai atsakingas: „Atsisakymas „Grigeo“ produkcijos buvo labiau savo įvaizdžio gerinimas, o „Maxima“ apskaičiavo, kad jai labiau apsimoka turėti produkciją; arba tai yra specialūs ryšiai su „Grigeo“, kurių mes nežinome. Kiti tinklai mano, kad taip jie pelnys papildomų pliusų visuomenės akyse. Tačiau dažnai yra ne taip, kaip visuomenei pateikiama“, – galimas priežastis, kodėl „Maxima“ neatsisakė „Grigeo“ produkcijos, vardija pašnekovas.

 

Didieji brendai atsigauna, atsigaus ir „Grigeo“

 

Jis pridūrė, kad „Grigeo“ – rimtas didelis brendas, bet, kaip pabrėžia, ne prekės ženklas. Vertindamas ir analizuodamas pasaulyje egzistuojančių skandalų pasekmes L. Šimonis įvardija aiškią tendenciją – stiprūs brendai sugeba atlaikyti itin didelius smūgius. Tai esą negalioja prekių ženklams, kurie registruojami patentų biure.

 

Anot jo, kuo stipresnis brendas, tuo didesnius smūgius jis atlaiko. Be to, esą žlunga tos bendrovės, kurios turi per silpnus brendus.„Rygoje po „Maximos“ nelaimės su aukomis visi kalbėjo, kad lietuviai mažiau pirks „Maximos“ produkcijos, latviai nepirks ir t. t. Šiandien žmonių nuomonė kitokia“, – ekspertas pateikia didelio atgarsio sulaukusį lietuvišką pavyzdį ir priduria, kad prekės ženklai tokių dalykų neatlaiko.

 

L. Šimonio nuomone, „Grigeo“ skandalas įtakos tam, kaip perkama produkcija, turės trumpuoju laikotarpiu, bet ilguoju viskas grįš į vėžes. Tik nežinia, kiek iš tikrųjų laiko tam prireiks – metų, dvejų, o gal ir pusmečio. Vadinasi, žmonės tiesiog pamirš skandalą ir toliau pirks „Grigeo“ prekes, kaip pirkę.

 

Madinga skaityti etiketes

 

Kaip rodo gyventojų apklausa, pirkdami produktą dauguma pirkėjų tikrina jo sudėtį. Kad etiketes dažniausiai skaito, nurodė ketvirtadalis (25,5 proc.) apklaustųjų. Kartais jas skaito 39 proc. Tą daro retai 20 proc. Lietuvos gyventojų. Produkto sudėties visai netikrina mažuma – 15 proc. žmonių.

 

Dažnai produkto sudėtį tikrina moterys, 46 m. ir vyresni, aukštesnio išsilavinimo, didesnių pajamų atstovai, taip pat specialistai tarnautojai bei namų šeimininkės.

 

Kaip „Delfi“ komentavo rinkodaros ekspertas L. Šimonis, ar žmonės skaito produktų etiketes ir domisi, reikia vertinti ne jų atsakymus, o vienokios ar kitokios sudėties produktų pardavimą.

 

„Prieš maždaug pusantrų metų vienas Italijos prekybos tinklas paskelbė, kad atsisako produktų su palmių aliejumi. Visiems buvo šokas, nes „Nutelloje“ yra palmių aliejaus. Italijai eiti į kovą su „Nutella“ – šis tas. (...) Būtų labai įdomu ant prekystalio pastatyti dvi „Nutellas“, vieną – su palmių aliejumi, kitą – be. Kainų skirtumas gal truputėlį būtų. Tai – pats geriausias tyrimas, ar žmonės skaito etiketes ir ką jie daro paskaitę“, – pavyzdį pateikia prekės ženklų ekspertas.

 

Anot jo, etikečių skaitymas – ilgalaikė tendencija, kuri ateina paskui ekologiškumą, sveikumą bei natūralumą. L. Šimonis kelia klausimą, kokiu greičiu ši etikečių skaitymo mada sklis ir kaip prie to prisitaikys gamintojai.

 

„Madinga dabar sakyti, kad skaitai etiketes; galbūt iš tikrųjų tampa madinga jas skaityti. Tam tikra visuomenės dalis koreguoja savo pirkimą pagal tai, ką perskaitę etiketę randa. Skaitančiam žmogui svarbu, kad produkte nebūtų sudėtinių dalių, kurios, jo manymu, yra netinkamos, t. y. kenksmingos, žalingos ar neduodančios naudos“, – dėsto rinkodaros ekspertas.

 

Dalis pirkėjų niekad neskaito etikečių, nes, anot L. Šimonio, tiki, kad viskas yra gerai, jiems sudėtis neįdomi, svarbiausia – kaina. „Visi mes žinome, kad parduotuvėse ir turguose kenksmingų produktų ir prekių neturime. O jeigu būtų, tai – nacionalinis skandalas. Taigi šie žmonės mano, kad neapsinuodys, todėl perka bet ką, svarbu – kaina ir skonis. Daliai žmonių etiketės niekada nebus svarbios“, – atkreipia dėmesį rinkodaros ekspertas.

 

Kaip jis pažymi, gamintojai produktų etiketėse turėtų rašyti labiau suprantamas sudėtines dalis, nes, anot jo, skaitant apie kai kuriuos produktus, atrodo, kad tai – chemijos vadovėlis, sudėtines dalis sudėtinga prisiminti. Pavyzdžiui, vietoje „druska“ gamintojas parašo kodą su „E“.

 

Etiketes skaito namie

 

Apklausos metu gyventojų buvo klausiama, ar specialūs žymėjimai, pavyzdžiui, kad produktas yra ekologiškas ar be konservantų, turi įtakos jų apsisprendimui pirkti. Dauguma (40 proc.) atsakė, kad tokie ženklinimai kartais turi įtakos jų pirkimo įpročiams. Kad dažniausiai turi, nurodė 12,3 proc. apklaustųjų. Ketvirtadalis gyventojų (25 proc.) retai priima sprendimus pirkti, atsižvelgę į specialius produktų žymėjimus. 21,3 proc. respondentų tokie žymėjimai visai neturi reikšmės.

 

Didžiausią įtaką specialūs žymėjimai daro moterims, 26–35 m., aukštesnio išsimokslinimo, didmiesčių gyventojams.

 

Anot prekės ženklų eksperto L. Šimonio, specialūs žymėjimai ant pakuočių padeda atkreipti dėmesį žmonių, kurie skaito vieną, kitą produkto etiketę, tačiau nereiškia, kad visas. Kaip pažymi pašnekovas, kartais pirkėjas etiketę perskaito ne prekybos centre, o namie. Tai daro įtaką apsisprendimui pirkti prekę antrą kartą arba ne.

 

„Gal žmogus prekę perka nuolat, perskaitė etiketę ir nusprendė daugiau niekada nebepirkti, nes pamatė kitą produktą, kuriame mažiau cukrų ar jame nėra alergenų, o tai svarbu daliai visuomenės, nes didėja jos alergiškumas įvairiems produktams, tarkim, riešutams, glitimui ir pan.“, – sako jis.

 

Vartotojas neatskirtų lietuviško ir lenkiško produkto

 

Pašnekovas toliau vardija, kurie produktų žymėjimai šiuo metu aktualiausi: „Veganų daugėja, jiems svarbu pamatyti specialų žymėjimą. „Mažiau cukrų“ – šiuo metu madinga kalbėti apie cukraus žalą. „Ekologiška“ – jau gana sena ekologiškų produktų mada. Taip pat seniai madinga kalbėti apie lietuvišką kilmę.“

 

Ekspertas pastebi, kad lietuviški pieno produktai, nors ir brangesni, vis dar perkami. „Manau, vartotojas neatskirtų lenkiško ir lietuviško produkto, bet madinga pirkti lietuvišką. Gamintojai labai stipriai šito laikosi. Su lietuviškomis daržovėmis – tas pats. Lietuviams atrodo, kad jos – geresnės, o lenkams tikriausiai atrodo atvirkščiai“, – svarsto L. Šimonis.

 

Ar produkto žymėjimas „ekologiška“ neatbaido pirkėjų dėl galimai didesnės produkto kainos? Anot prekės ženklų eksperto, ypač dabar, kai Lietuvoje kyla ekonomika, pirkėjas nieko prieš mokėti didesnę kainą. Kaip jis pabrėžia, žmonės netgi nori mokėti šiek tiek didesnę kainą, mat tai kelia jų savivertę, jiems maloniau pirkti ir valgyti brangesnį produktą.

 

„Medikai atlieka psichologinius tyrimus apie placebo efektą. Įdomus dalykas, kad brangus placebas veikia geriau už pigų. Tai yra patikimais tyrimais įrodytas faktas. Taigi brangus produktas sukelia didesnį malonumą. Mes – žmonės, viskas čia gerai“, – aiškina L. Šimonis.

 

Ženklinimai gali klaidinti pirkėją

 

Vis dėlto, kaip dėmesį atkreipia ekspertas, produktų ženklinimas turi dvi monetos puses. Viena vertus, tiems žmonėms, kurie žino ženklinimo reikšmę, jis padeda apsispręsti. Kita vertus, reikšmės nesuprantantys pirkėjai gali būti klaidinami, nes gali pamanyti, kad tai – geresnis produktas. Pašnekovas įsitikinęs, kad svarbiausia – visuomenei išaiškinti kiekvieno ženklinimo reikšmę.

 

Pavyzdžiui, kaip jis pastebi, mažuma pirkėjų supranta „Rakto skylutės“ (be pridėtinio cukraus – aut. past.) ženklo reikšmę. Tas pats, anot eksperto, galioja ir kalbant apie prekių ženklinimą „be glitimo“.

 

„Ateina mada produktams be glitimo. Tam tikra maža visuomenės dalis iš tikrųjų netoleruoja glitimo. Tokių produktų vis atsiranda ir jų bus vis daugiau. Alus be glitimo – prieš penkerius metus dar niekas apie jį nežinojo, o šiandien bent du Lietuvos gamintojai gamina. Daliai visuomenės, kuri su glitimu nesipyksta, ženklinimas „be glitimo“ rodo, kad galbūt čia yra geras produktas, jei taip reklamuoja. Produktą vertina kaip ekologišką ar pan.“, – pavyzdį pateikia L. Šimonis.

 

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2020 metų sausio 20–28 dienomis, naujienų portalo „Delfi“ užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.


Pirkėjams rūpi ne tik kaina: už skandalus įmonės sumoka kritusiais pardavimo rodikliais

2020.02.25

 

Lietuviai skaito produktų etiketes, o specialūs produktų žymėjimai, tokie kaip „ekologiška“ ar „be konservantų“, kartais turi įtakos jų pirkimo įpročiams. Maža to, Lietuvos gyventojams rūpi įmonės ar prekės ženklo reputacija, o ši turi įtakos sprendimui pirkti. Tokias tendencijas atskleidė „Spinter tyrimų“ gyventojų apklausa.

 

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2020 m. sausio 20–28 dienomis, naujienų portalo „Delfi“ užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Gyventojų buvo klausiama, ar jie skaito produktų sudėtį, ar specialūs žymėjimai, taip pat įmonės ir prekės ženklo reputacija turi įtakos apsisprendimui pirkti.

 

Kaip rodo gyventojų apklausa, dauguma – 41,6 proc. – respondentų atsakė, kad įmonės (prekės) ženklo reputacija kartais turi įtakos sprendimui pirkti jos produkciją. „Dažniausiai taip“ nurodė 18 proc. apklaustųjų. Beveik identiškai (18,4 proc.) pasisakė asmenys, kuriems įmonės reputacija nedaro įtakos jų pirkimo įpročiams. Kad šis veiksnys retai turi įtakos sprendimui pirkti, nurodė 22,1 proc. Lietuvos gyventojų.

 

Prekės ženklo reputacija didžiausią įtaką daro moterims, 26–35 m., aukštesnio išsimokslinimo, didmiesčių gyventojams. Paprastai jokios įtakos šis veiksnys nedaro vyrams, vidutinio ir vyresnio amžiaus, žemesnio išsimokslinimo, mažesnių pajamų atstovams, rajonų centrų ir kaimų gyventojams.

 

 

 

 

 

 

„Grite“ produkcijos sumažėjo trečdaliu

 

Šiuos apklausos duomenis patvirtina ir „Maximos“ pateikta statistika apie pasikeitusį bendrovės „Grigeo“ prekės ženklo „Grite“ produkcijos pardavimą. Po itin didelio atgarsio sulaukusios istorijos apie „Grigeo“ antrinės įmonės „Grigeo Klaipėda“ pažeidimą – į Kuršių marias leistas nevalytas nuotekas – bendrovės gaminamos produkcijos pardavimo apimtys mažėja.

 

Bendrovė „Grigeo“ gamina tualetinį popierių, popierinius rankšluosčius, nosinaites bei popierines servetėles.

 

„Maximos“ komunikacijos ir korporacinių reikalų departamento direktorė Ernesta Dapkienė portalui „Delfi“ nurodė, kad, palyginus šių metų sausį su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu, bendrovės „Grigeo“ gaminamo prekės ženklo „Grite“ produkcijos pardavimas sumažėjo beveik trečdaliu (apie 30 proc.). Per mėnesį, palyginus šių metų sausį su praėjusių metų gruodžiu, pardavimas sumažėjo 24 proc.

 

Kaip pažymi E. Dapkienė, labiausiai keitėsi popierinių rankšluosčių ir tualetinio popieriaus pardavimas. Prekės ženklo „Grite“ tualetinio popieriaus produkcija „Maximos“ prekybos tinkle sudaro beveik ketvirtadalį (24 proc.) asortimento.

 

Per metus, t. y. šių metų sausį, palyginus su 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu, bendrai visų prekės ženklų, išskyrus „Grite“, tualetinio popieriaus produkcijos pardavimas augo 62 proc., o šių metų sausį, palyginus su praėjusių metų paskutiniu mėnesiu, augimas siekė 73 proc. Anot E. Dapkienės, pagal šios prekės pardavimo kiekius, populiariausi yra „Favorit“, „Zewa“ ir „Tento“ prekės ženklai.

 

Cituodamas „Verslo žinias“ BNS pranešė, kad prekybos tinkle „Iki“ sausį „Grigeo“ produkcijos pardavimas sumažėjo perpus (50 proc.), o „Rimi“ duomenys rodo, kad pardavimas sausį, palyginti su gruodžiu, sumažėjo ketvirtadaliu.

 

Atsisakė „Grigeo“, bet nemato prekių iš Kinijos problemų

 

„Delfi“ primena, kad aplinkosaugininkams paskelbus, jog „Grigeo Klaipėda“ į Kuršių marias leido nevalytas nuotekas, „Grigeo“ produkcijos atsisakė prekybos tinklai „Rimi“, „Iki“, „Norfa“ ir „Senukai“.

 

Toks sprendimas rinkodaros eksperto Lino Šimonio nestebina. Anot jo, tai – absoliuti tendencija šiuolaikinėje Europoje, kai įmonės garsiai kalba apie vertybes, ekologiją ir pan.

 

„Viena vertus, tai skatina įmones ne vien žiūrėti į pinigus, bet ir į tai, kaip tuos pinigus uždirba, – po savęs palieka tvaną ar žydinčius laukus. Kita vertus, tie patys tinklai, kurie atsisako „Grigeo“ produkcijos, turi daugybę kinų produkcijos, kuri gaminama teršiant pasaulį, aplinką, išnaudojant žmones. Šie dirba baisiomis sąlygomis už baisius atlyginimus.

 

Čia aš matau truputį panašią situaciją su Greta (Thunberg, klimato kaitos aktyvistė – aut. past.). Ji iškeikia turtingas valstybes, nes iš jų galima gauti pinigų įvairiems fondams ir tiems, kas už jų stovi. Tačiau ji nežiūri į Kiniją, Rusiją ar Indiją. Didžiausia teršėja pasaulyje yra Kinija su savo kūrenamomis anglimis. Tačiau tie prekybos tinklai, atsisakę „Grigeo“, nemato kiniškų prekių problemų. Tai, jeigu nori būti nuoseklus, turi pirmiausia atsisakyti kiniškos produkcijos“, – pabrėžia prekės ženklų ekspertas.

 

L. Šimonis nemano, kad Lietuvoje yra nors vienas prekybos tinklas, kuris būtų tikrai socialiai atsakingas: „Atsisakymas „Grigeo“ produkcijos buvo labiau savo įvaizdžio gerinimas, o „Maxima“ apskaičiavo, kad jai labiau apsimoka turėti produkciją; arba tai yra specialūs ryšiai su „Grigeo“, kurių mes nežinome. Kiti tinklai mano, kad taip jie pelnys papildomų pliusų visuomenės akyse. Tačiau dažnai yra ne taip, kaip visuomenei pateikiama“, – galimas priežastis, kodėl „Maxima“ neatsisakė „Grigeo“ produkcijos, vardija pašnekovas.

 

Didieji brendai atsigauna, atsigaus ir „Grigeo“

 

Jis pridūrė, kad „Grigeo“ – rimtas didelis brendas, bet, kaip pabrėžia, ne prekės ženklas. Vertindamas ir analizuodamas pasaulyje egzistuojančių skandalų pasekmes L. Šimonis įvardija aiškią tendenciją – stiprūs brendai sugeba atlaikyti itin didelius smūgius. Tai esą negalioja prekių ženklams, kurie registruojami patentų biure.

 

Anot jo, kuo stipresnis brendas, tuo didesnius smūgius jis atlaiko. Be to, esą žlunga tos bendrovės, kurios turi per silpnus brendus.„Rygoje po „Maximos“ nelaimės su aukomis visi kalbėjo, kad lietuviai mažiau pirks „Maximos“ produkcijos, latviai nepirks ir t. t. Šiandien žmonių nuomonė kitokia“, – ekspertas pateikia didelio atgarsio sulaukusį lietuvišką pavyzdį ir priduria, kad prekės ženklai tokių dalykų neatlaiko.

 

L. Šimonio nuomone, „Grigeo“ skandalas įtakos tam, kaip perkama produkcija, turės trumpuoju laikotarpiu, bet ilguoju viskas grįš į vėžes. Tik nežinia, kiek iš tikrųjų laiko tam prireiks – metų, dvejų, o gal ir pusmečio. Vadinasi, žmonės tiesiog pamirš skandalą ir toliau pirks „Grigeo“ prekes, kaip pirkę.

 

Madinga skaityti etiketes

 

Kaip rodo gyventojų apklausa, pirkdami produktą dauguma pirkėjų tikrina jo sudėtį. Kad etiketes dažniausiai skaito, nurodė ketvirtadalis (25,5 proc.) apklaustųjų. Kartais jas skaito 39 proc. Tą daro retai 20 proc. Lietuvos gyventojų. Produkto sudėties visai netikrina mažuma – 15 proc. žmonių.

 

Dažnai produkto sudėtį tikrina moterys, 46 m. ir vyresni, aukštesnio išsilavinimo, didesnių pajamų atstovai, taip pat specialistai tarnautojai bei namų šeimininkės.

 

Kaip „Delfi“ komentavo rinkodaros ekspertas L. Šimonis, ar žmonės skaito produktų etiketes ir domisi, reikia vertinti ne jų atsakymus, o vienokios ar kitokios sudėties produktų pardavimą.

 

„Prieš maždaug pusantrų metų vienas Italijos prekybos tinklas paskelbė, kad atsisako produktų su palmių aliejumi. Visiems buvo šokas, nes „Nutelloje“ yra palmių aliejaus. Italijai eiti į kovą su „Nutella“ – šis tas. (...) Būtų labai įdomu ant prekystalio pastatyti dvi „Nutellas“, vieną – su palmių aliejumi, kitą – be. Kainų skirtumas gal truputėlį būtų. Tai – pats geriausias tyrimas, ar žmonės skaito etiketes ir ką jie daro paskaitę“, – pavyzdį pateikia prekės ženklų ekspertas.

 

Anot jo, etikečių skaitymas – ilgalaikė tendencija, kuri ateina paskui ekologiškumą, sveikumą bei natūralumą. L. Šimonis kelia klausimą, kokiu greičiu ši etikečių skaitymo mada sklis ir kaip prie to prisitaikys gamintojai.

 

„Madinga dabar sakyti, kad skaitai etiketes; galbūt iš tikrųjų tampa madinga jas skaityti. Tam tikra visuomenės dalis koreguoja savo pirkimą pagal tai, ką perskaitę etiketę randa. Skaitančiam žmogui svarbu, kad produkte nebūtų sudėtinių dalių, kurios, jo manymu, yra netinkamos, t. y. kenksmingos, žalingos ar neduodančios naudos“, – dėsto rinkodaros ekspertas.

 

Dalis pirkėjų niekad neskaito etikečių, nes, anot L. Šimonio, tiki, kad viskas yra gerai, jiems sudėtis neįdomi, svarbiausia – kaina. „Visi mes žinome, kad parduotuvėse ir turguose kenksmingų produktų ir prekių neturime. O jeigu būtų, tai – nacionalinis skandalas. Taigi šie žmonės mano, kad neapsinuodys, todėl perka bet ką, svarbu – kaina ir skonis. Daliai žmonių etiketės niekada nebus svarbios“, – atkreipia dėmesį rinkodaros ekspertas.

 

Kaip jis pažymi, gamintojai produktų etiketėse turėtų rašyti labiau suprantamas sudėtines dalis, nes, anot jo, skaitant apie kai kuriuos produktus, atrodo, kad tai – chemijos vadovėlis, sudėtines dalis sudėtinga prisiminti. Pavyzdžiui, vietoje „druska“ gamintojas parašo kodą su „E“.

 

Etiketes skaito namie

 

Apklausos metu gyventojų buvo klausiama, ar specialūs žymėjimai, pavyzdžiui, kad produktas yra ekologiškas ar be konservantų, turi įtakos jų apsisprendimui pirkti. Dauguma (40 proc.) atsakė, kad tokie ženklinimai kartais turi įtakos jų pirkimo įpročiams. Kad dažniausiai turi, nurodė 12,3 proc. apklaustųjų. Ketvirtadalis gyventojų (25 proc.) retai priima sprendimus pirkti, atsižvelgę į specialius produktų žymėjimus. 21,3 proc. respondentų tokie žymėjimai visai neturi reikšmės.

 

Didžiausią įtaką specialūs žymėjimai daro moterims, 26–35 m., aukštesnio išsimokslinimo, didmiesčių gyventojams.

 

Anot prekės ženklų eksperto L. Šimonio, specialūs žymėjimai ant pakuočių padeda atkreipti dėmesį žmonių, kurie skaito vieną, kitą produkto etiketę, tačiau nereiškia, kad visas. Kaip pažymi pašnekovas, kartais pirkėjas etiketę perskaito ne prekybos centre, o namie. Tai daro įtaką apsisprendimui pirkti prekę antrą kartą arba ne.

 

„Gal žmogus prekę perka nuolat, perskaitė etiketę ir nusprendė daugiau niekada nebepirkti, nes pamatė kitą produktą, kuriame mažiau cukrų ar jame nėra alergenų, o tai svarbu daliai visuomenės, nes didėja jos alergiškumas įvairiems produktams, tarkim, riešutams, glitimui ir pan.“, – sako jis.

 

Vartotojas neatskirtų lietuviško ir lenkiško produkto

 

Pašnekovas toliau vardija, kurie produktų žymėjimai šiuo metu aktualiausi: „Veganų daugėja, jiems svarbu pamatyti specialų žymėjimą. „Mažiau cukrų“ – šiuo metu madinga kalbėti apie cukraus žalą. „Ekologiška“ – jau gana sena ekologiškų produktų mada. Taip pat seniai madinga kalbėti apie lietuvišką kilmę.“

 

Ekspertas pastebi, kad lietuviški pieno produktai, nors ir brangesni, vis dar perkami. „Manau, vartotojas neatskirtų lenkiško ir lietuviško produkto, bet madinga pirkti lietuvišką. Gamintojai labai stipriai šito laikosi. Su lietuviškomis daržovėmis – tas pats. Lietuviams atrodo, kad jos – geresnės, o lenkams tikriausiai atrodo atvirkščiai“, – svarsto L. Šimonis.

 

Ar produkto žymėjimas „ekologiška“ neatbaido pirkėjų dėl galimai didesnės produkto kainos? Anot prekės ženklų eksperto, ypač dabar, kai Lietuvoje kyla ekonomika, pirkėjas nieko prieš mokėti didesnę kainą. Kaip jis pabrėžia, žmonės netgi nori mokėti šiek tiek didesnę kainą, mat tai kelia jų savivertę, jiems maloniau pirkti ir valgyti brangesnį produktą.

 

„Medikai atlieka psichologinius tyrimus apie placebo efektą. Įdomus dalykas, kad brangus placebas veikia geriau už pigų. Tai yra patikimais tyrimais įrodytas faktas. Taigi brangus produktas sukelia didesnį malonumą. Mes – žmonės, viskas čia gerai“, – aiškina L. Šimonis.

 

Ženklinimai gali klaidinti pirkėją

 

Vis dėlto, kaip dėmesį atkreipia ekspertas, produktų ženklinimas turi dvi monetos puses. Viena vertus, tiems žmonėms, kurie žino ženklinimo reikšmę, jis padeda apsispręsti. Kita vertus, reikšmės nesuprantantys pirkėjai gali būti klaidinami, nes gali pamanyti, kad tai – geresnis produktas. Pašnekovas įsitikinęs, kad svarbiausia – visuomenei išaiškinti kiekvieno ženklinimo reikšmę.

 

Pavyzdžiui, kaip jis pastebi, mažuma pirkėjų supranta „Rakto skylutės“ (be pridėtinio cukraus – aut. past.) ženklo reikšmę. Tas pats, anot eksperto, galioja ir kalbant apie prekių ženklinimą „be glitimo“.

 

„Ateina mada produktams be glitimo. Tam tikra maža visuomenės dalis iš tikrųjų netoleruoja glitimo. Tokių produktų vis atsiranda ir jų bus vis daugiau. Alus be glitimo – prieš penkerius metus dar niekas apie jį nežinojo, o šiandien bent du Lietuvos gamintojai gamina. Daliai visuomenės, kuri su glitimu nesipyksta, ženklinimas „be glitimo“ rodo, kad galbūt čia yra geras produktas, jei taip reklamuoja. Produktą vertina kaip ekologišką ar pan.“, – pavyzdį pateikia L. Šimonis.

 

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2020 metų sausio 20–28 dienomis, naujienų portalo „Delfi“ užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.


Mūsų interneto svetainėje yra naudojami slapukai. Slapukai padeda užtikrinti tinkamą tinklapio veikimą bei jo tobulinimą, todėl būtinieji slapukai (techniniai, funkciniai bei analitiniai) yra įdiegiami automatiškai. Paspaudę „sutinku“ Jūs sutinkate su tikslinių slapukų įdiegimu ir naudojimu. Daugiau informacijos - slapukų politikoje. SUTINKU