Artūras Bakšinskas. Sočiai pensijai – mažiausiai 80 eurų per mėnesį ilgalaikiam taupymui

2020.01.28

 

Specialistai rekomenduoja ilgalaikiam taupymui skirti mažiausiai 10 proc. gaunamų mėnesinių pajamų. Pavyzdžiui, jeigu gaunate vidutinio dydžio pajamas, kurios šiuo metu siekia 834 eurų „į rankas“, tai taupymui kas mėnesį reiktų atsidėti 83 eurus.

 

Per metus susidaro solidi suma – beveik 1000 eurų. Tiek ilgalaikiam taupymui per metus reiktų atsidėti (10 proc. pajamų), norint pensijoje turėti rekomenduojamą pajamų dydį – 70 proc. darbingame amžiuje gautų pajamų. Tačiau EBPO duomenimis, Lietuvos pensija siekia 45 proc. Tai yra pusantro karto mažesnės pajamos, nei turėtų būti.

 

Taigi nestebina faktas, jog net kas septintas Lietuvos gyventojas mano, kad sulaukus pensijos jam teks prašyti socialinės paramos išmokų – tai parodė šiais metais atlikta reprezentatyvi „Spinter tyrimai“ apklausa apie žmonių ilgalaikio taupymo įpročius.

 

68 proc. taip teigusių apklausos dalyvių yra vyresni nei 36-erių metų amžiaus, dauguma gyvena nedideliuose miesteliuose arba kaimo vietovėse. Tikėtina, jog tokios valstybės paramos tikisi žmonės, dabar negalintys atsidėti lėšų ilgalaikiam taupymui – tai žemesnio išsilavinimo, negaunantys užtektinai pajamų Lietuvos gyventojai.

 

Tačiau tai – nėra vienintelė priežastis. Nors Lietuvos gyventojai žingsnis po žingsnio vis daugiau pradeda taupyti – kaupia lėšas II pakopoje, renkasi III pakopos pensijų fondus, gyvybės draudimą – vis dar matome žinių trūkumą finansinio raštingumo klausimu. Šalies gyventojai yra labiau linkę gyventi šia minute, o ne atsidėti pajamų juodai dienai, pensijai.

 

Taupyti galime įvairiais būdais, o valstybė netgi skatina tai daryti. Praėjusiais metais žmonės rinkosi, ar nori kaupti lėšas II pakopoje. Kiekvieną mėnesį galime skirti 3 proc. savo gaunamų pajamų ir atitinkamai gauti 1,5 proc. valstybės skatinimą. Tačiau ar užteks „Sodros“ ir II pakopoje sukauptų lėšų sočiai pensijai?

 

Kaip teigia Pablo Antolinas, EBPO pensijų ekspertas, Lietuvos gyventojai – mažiausiai lėšų pensijai atsidedanti valstybė, o atidedamų 3 proc. II pakopoje kas mėnesį neužteks, kad senatvėje žmogus turėtų rekomenduojamo dydžio pensiją – 70 proc. gaunamų pajamų darbingame amžiuje. Tuo tarpu italai pensijos kaupimui skiria trečdalį (33 proc.) gaunamų pajamų, olandai – penktadalį (20–22 proc.). Lietuvos gyventojų II pensijų pakopos įmokos siekia vos 3 proc. ir dar valstybės skiriamas skatinimas (1,5 proc.), dalis žmonių kaupia lėšas III pensijų pakopos fonduose arba per gyvybės draudimą.

 

Mūsų asociacijos inicijuoto tyrimo rezultatai rodo, jog daugiau nei pusė reprezentatyvioje apklausoje dalyvavusių žmonių – 62 proc. – sutiko su teiginiu, jog, norint turėti pakankamai lėšų senatvės poreikiams, kaupimo tik per II pakopą nepakanka. 20 proc. gyventojų šiuo klausimu neturėjo nuomonės, 18 proc. – nesutiko su tokiu teiginiu.

 

Taigi norėdami oriai gyventi senatvėje, turime pasirūpinti papildomais taupymo būdais. Pavyzdžiui, kaupti lėšas III pensijų pakopos fonduose arba per gyvybės draudimą, investuoti. Džiugu matyti tendenciją, jog, Lietuvos banko duomenimis, gyvybės draudimo įmokos per šių metų dešimt mėnesių augo 8,3 proc. Tai rodo, jog vis daugiau žmonių susirūpina savo ateitimi, ruošiasi juodai dienai ir pensijai. Tačiau vis dar yra nemažai žmonių, kurie mano, kad jų pagrindinis pensijos finansų šaltinis bus „Sodros“ pensija – tokią nuomonę turi 80 proc. reprezentatyvaus tyrimo apie ilgalaikius taupymo įpročius dalyviai.

 

Ar turėtume daugiau taupyti ir rūpintys savo ateitimi? Taip. Ar valstybė skatina tai daryti? Taip. Taigi belieka pasirinkti geriausią ilgalaikio taupymo būdą ir pradėti tai daryti.


Artūras Bakšinskas. Sočiai pensijai – mažiausiai 80 eurų per mėnesį ilgalaikiam taupymui

2020.01.28

 

Specialistai rekomenduoja ilgalaikiam taupymui skirti mažiausiai 10 proc. gaunamų mėnesinių pajamų. Pavyzdžiui, jeigu gaunate vidutinio dydžio pajamas, kurios šiuo metu siekia 834 eurų „į rankas“, tai taupymui kas mėnesį reiktų atsidėti 83 eurus.

 

Per metus susidaro solidi suma – beveik 1000 eurų. Tiek ilgalaikiam taupymui per metus reiktų atsidėti (10 proc. pajamų), norint pensijoje turėti rekomenduojamą pajamų dydį – 70 proc. darbingame amžiuje gautų pajamų. Tačiau EBPO duomenimis, Lietuvos pensija siekia 45 proc. Tai yra pusantro karto mažesnės pajamos, nei turėtų būti.

 

Taigi nestebina faktas, jog net kas septintas Lietuvos gyventojas mano, kad sulaukus pensijos jam teks prašyti socialinės paramos išmokų – tai parodė šiais metais atlikta reprezentatyvi „Spinter tyrimai“ apklausa apie žmonių ilgalaikio taupymo įpročius.

 

68 proc. taip teigusių apklausos dalyvių yra vyresni nei 36-erių metų amžiaus, dauguma gyvena nedideliuose miesteliuose arba kaimo vietovėse. Tikėtina, jog tokios valstybės paramos tikisi žmonės, dabar negalintys atsidėti lėšų ilgalaikiam taupymui – tai žemesnio išsilavinimo, negaunantys užtektinai pajamų Lietuvos gyventojai.

 

Tačiau tai – nėra vienintelė priežastis. Nors Lietuvos gyventojai žingsnis po žingsnio vis daugiau pradeda taupyti – kaupia lėšas II pakopoje, renkasi III pakopos pensijų fondus, gyvybės draudimą – vis dar matome žinių trūkumą finansinio raštingumo klausimu. Šalies gyventojai yra labiau linkę gyventi šia minute, o ne atsidėti pajamų juodai dienai, pensijai.

 

Taupyti galime įvairiais būdais, o valstybė netgi skatina tai daryti. Praėjusiais metais žmonės rinkosi, ar nori kaupti lėšas II pakopoje. Kiekvieną mėnesį galime skirti 3 proc. savo gaunamų pajamų ir atitinkamai gauti 1,5 proc. valstybės skatinimą. Tačiau ar užteks „Sodros“ ir II pakopoje sukauptų lėšų sočiai pensijai?

 

Kaip teigia Pablo Antolinas, EBPO pensijų ekspertas, Lietuvos gyventojai – mažiausiai lėšų pensijai atsidedanti valstybė, o atidedamų 3 proc. II pakopoje kas mėnesį neužteks, kad senatvėje žmogus turėtų rekomenduojamo dydžio pensiją – 70 proc. gaunamų pajamų darbingame amžiuje. Tuo tarpu italai pensijos kaupimui skiria trečdalį (33 proc.) gaunamų pajamų, olandai – penktadalį (20–22 proc.). Lietuvos gyventojų II pensijų pakopos įmokos siekia vos 3 proc. ir dar valstybės skiriamas skatinimas (1,5 proc.), dalis žmonių kaupia lėšas III pensijų pakopos fonduose arba per gyvybės draudimą.

 

Mūsų asociacijos inicijuoto tyrimo rezultatai rodo, jog daugiau nei pusė reprezentatyvioje apklausoje dalyvavusių žmonių – 62 proc. – sutiko su teiginiu, jog, norint turėti pakankamai lėšų senatvės poreikiams, kaupimo tik per II pakopą nepakanka. 20 proc. gyventojų šiuo klausimu neturėjo nuomonės, 18 proc. – nesutiko su tokiu teiginiu.

 

Taigi norėdami oriai gyventi senatvėje, turime pasirūpinti papildomais taupymo būdais. Pavyzdžiui, kaupti lėšas III pensijų pakopos fonduose arba per gyvybės draudimą, investuoti. Džiugu matyti tendenciją, jog, Lietuvos banko duomenimis, gyvybės draudimo įmokos per šių metų dešimt mėnesių augo 8,3 proc. Tai rodo, jog vis daugiau žmonių susirūpina savo ateitimi, ruošiasi juodai dienai ir pensijai. Tačiau vis dar yra nemažai žmonių, kurie mano, kad jų pagrindinis pensijos finansų šaltinis bus „Sodros“ pensija – tokią nuomonę turi 80 proc. reprezentatyvaus tyrimo apie ilgalaikius taupymo įpročius dalyviai.

 

Ar turėtume daugiau taupyti ir rūpintys savo ateitimi? Taip. Ar valstybė skatina tai daryti? Taip. Taigi belieka pasirinkti geriausią ilgalaikio taupymo būdą ir pradėti tai daryti.


Mūsų interneto svetainėje yra naudojami slapukai. Slapukai padeda užtikrinti tinkamą tinklapio veikimą bei jo tobulinimą, todėl būtinieji slapukai (techniniai, funkciniai bei analitiniai) yra įdiegiami automatiškai. Paspaudę „sutinku“ Jūs sutinkate su tikslinių slapukų įdiegimu ir naudojimu. Daugiau informacijos - slapukų politikoje. SUTINKU