Lietuviai savo automobilį keičia rečiausiai iš Baltijos šalių gyventojų

2020.01.20

 

Lietuvių meilė nuosavam automobiliui trunka ilgiausiai iš Baltijos šalių gyventojų, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta gyventojų apklausa. Didžioji dalis latvių ir estų, atitinkamai, 60 proc. ir 62 proc., savo automobilius keičia praėjus 3–5 metams nuo jo įsigijimo ar dar trumpesniam laikotarpiui. Tuo metu didesnė dalis lietuvių (55 proc.) automobilį naudoja 6–9 metus ar ilgiau. Kita vertus, pastaraisiais metais vis daugiau lietuvių renkasi įsigyti naujus ar apynaujus automobilius.

 

„Pastebime tendenciją, kad vis daugiau lietuvių renkasi keisti automobilį įsigydami naują ar kelerių metų senumo transporto priemonę. Praėjusiais metais stebėjome automobilių lizingo sutarčių šuolį, kai per 9 mėnesius mūsų klientai lizingu įsigijo 43 proc. daugiau automobilių negu per tą patį ankstesnių metų laikotarpį. Tai atsispindėjo ir bendroje automobilių lizingo finansavimo sumoje, kuri šiuo laikotarpiu išaugo nuo 34 mln. eurų iki daugiau kaip 51 mln. eurų“, – sako „Swedbank“ Vartojimo paskolų ir automobilių finansavimo departamento direktorius Tomas Pulikas.

 

Kaip rodo „Swedbank“ duomenys, vidutinė automobilio lizingo sutarties vertė, kai perkamas naujas automobilis, siekia kiek daugiau kaip 17 tūkst. eurų, kai naudotas – apie 11 tūkst. eurų. Vidutinis lizingo būdu įsigyjamo naudoto automobilio amžius siekia 4 metus.

 

Remiantis apklausos rezultatais, su savo automobiliais ilgiau nesiskirti yra linkę didesnes pajamas gaunantys gyventojai. Pasak T. Puliko, tokie automobilių pirkėjai gali leisti sau įsigyti brangesnes ir patikimesnes transporto priemones, skirti daugiau lėšų jų priežiūrai, todėl, tikėtina, automobilis jiems tarnauja ilgiau.

 

Be to, šalies gyventojų prieraišumą įsigytai transporto priemonei gali rodyti ir kiti jų pasirinkimai.

 

„Mūsų banko duomenys rodo, kad tik 15 proc. pirkėjų renkasi automobilio lizingą su likutine verte, kas pasibaigus lizingo sutarčiai leistų jiems paprasčiau pakeisti automobilį nauju. Tai reiškia, kad maždaug 6 iš 7 klientų, baigę mokėti vidutiniškai 5 metus trunkančios lizingo sutarties įmokas, planuoja įsigytu automobiliu naudotis toliau“, – pastebi „Swedbank“ atstovas.

 

Tuo metu gyventojų, kurie savo automobilius keičia itin dažnai, tai yra, kas 2 metus ar dažniau, dalis Lietuvoje sudaro 7 procentus. Palyginimui, Latvijoje ir Estijoje dažnai automobilius keičiančių gyventojų dalis siekia po 9 procentus.

 

T. Puliko teigimu, nors automobilio tarnavimo laikas gali priklausyti nuo įvairių aplinkybių, įskaitant asmeninius poreikius ar finansines galimybes, reikėtų nepamiršti atsižvelgti į du svarbius aspektus – išlaidas automobilio eksploatacijai ir jo saugumą.

 

„Automobiliui sulaukus tam tikro amžiaus arba pasiekus didelę ridą, ilgalaikės išlaidos jo priežiūrai gali pasiekti ar viršyti įmokas už naują automobilį ar net jo įsigijimo kainą. Kitas svarbus dalykas yra saugumo technologijos, kurios itin sparčiai tobulėja, ir keliolikos metų senumo automobilis vargiai gali užtikrinti visavertį vairuotojo ir keleivių saugumą“, – teigia T. Pulikas.

 

Reprezentatyvų Baltijos šalių gyventojų tyrimą „Swedbank“ užsakymu atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausti 1007 respondentai Lietuvoje, 1004 respondentai Latvijoje ir 1003 Estijoje. Tyrimo rezultatai reprezentuoja šalių gyventojų nuo 18 iki 75 metų nuomones ir vertinimus.


Lietuviai savo automobilį keičia rečiausiai iš Baltijos šalių gyventojų

2020.01.20

 

Lietuvių meilė nuosavam automobiliui trunka ilgiausiai iš Baltijos šalių gyventojų, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta gyventojų apklausa. Didžioji dalis latvių ir estų, atitinkamai, 60 proc. ir 62 proc., savo automobilius keičia praėjus 3–5 metams nuo jo įsigijimo ar dar trumpesniam laikotarpiui. Tuo metu didesnė dalis lietuvių (55 proc.) automobilį naudoja 6–9 metus ar ilgiau. Kita vertus, pastaraisiais metais vis daugiau lietuvių renkasi įsigyti naujus ar apynaujus automobilius.

 

„Pastebime tendenciją, kad vis daugiau lietuvių renkasi keisti automobilį įsigydami naują ar kelerių metų senumo transporto priemonę. Praėjusiais metais stebėjome automobilių lizingo sutarčių šuolį, kai per 9 mėnesius mūsų klientai lizingu įsigijo 43 proc. daugiau automobilių negu per tą patį ankstesnių metų laikotarpį. Tai atsispindėjo ir bendroje automobilių lizingo finansavimo sumoje, kuri šiuo laikotarpiu išaugo nuo 34 mln. eurų iki daugiau kaip 51 mln. eurų“, – sako „Swedbank“ Vartojimo paskolų ir automobilių finansavimo departamento direktorius Tomas Pulikas.

 

Kaip rodo „Swedbank“ duomenys, vidutinė automobilio lizingo sutarties vertė, kai perkamas naujas automobilis, siekia kiek daugiau kaip 17 tūkst. eurų, kai naudotas – apie 11 tūkst. eurų. Vidutinis lizingo būdu įsigyjamo naudoto automobilio amžius siekia 4 metus.

 

Remiantis apklausos rezultatais, su savo automobiliais ilgiau nesiskirti yra linkę didesnes pajamas gaunantys gyventojai. Pasak T. Puliko, tokie automobilių pirkėjai gali leisti sau įsigyti brangesnes ir patikimesnes transporto priemones, skirti daugiau lėšų jų priežiūrai, todėl, tikėtina, automobilis jiems tarnauja ilgiau.

 

Be to, šalies gyventojų prieraišumą įsigytai transporto priemonei gali rodyti ir kiti jų pasirinkimai.

 

„Mūsų banko duomenys rodo, kad tik 15 proc. pirkėjų renkasi automobilio lizingą su likutine verte, kas pasibaigus lizingo sutarčiai leistų jiems paprasčiau pakeisti automobilį nauju. Tai reiškia, kad maždaug 6 iš 7 klientų, baigę mokėti vidutiniškai 5 metus trunkančios lizingo sutarties įmokas, planuoja įsigytu automobiliu naudotis toliau“, – pastebi „Swedbank“ atstovas.

 

Tuo metu gyventojų, kurie savo automobilius keičia itin dažnai, tai yra, kas 2 metus ar dažniau, dalis Lietuvoje sudaro 7 procentus. Palyginimui, Latvijoje ir Estijoje dažnai automobilius keičiančių gyventojų dalis siekia po 9 procentus.

 

T. Puliko teigimu, nors automobilio tarnavimo laikas gali priklausyti nuo įvairių aplinkybių, įskaitant asmeninius poreikius ar finansines galimybes, reikėtų nepamiršti atsižvelgti į du svarbius aspektus – išlaidas automobilio eksploatacijai ir jo saugumą.

 

„Automobiliui sulaukus tam tikro amžiaus arba pasiekus didelę ridą, ilgalaikės išlaidos jo priežiūrai gali pasiekti ar viršyti įmokas už naują automobilį ar net jo įsigijimo kainą. Kitas svarbus dalykas yra saugumo technologijos, kurios itin sparčiai tobulėja, ir keliolikos metų senumo automobilis vargiai gali užtikrinti visavertį vairuotojo ir keleivių saugumą“, – teigia T. Pulikas.

 

Reprezentatyvų Baltijos šalių gyventojų tyrimą „Swedbank“ užsakymu atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausti 1007 respondentai Lietuvoje, 1004 respondentai Latvijoje ir 1003 Estijoje. Tyrimo rezultatai reprezentuoja šalių gyventojų nuo 18 iki 75 metų nuomones ir vertinimus.


Mūsų interneto svetainėje yra naudojami slapukai. Slapukai padeda užtikrinti tinkamą tinklapio veikimą bei jo tobulinimą, todėl būtinieji slapukai (techniniai, funkciniai bei analitiniai) yra įdiegiami automatiškai. Paspaudę „sutinku“ Jūs sutinkate su tikslinių slapukų įdiegimu ir naudojimu. Daugiau informacijos - slapukų politikoje. SUTINKU