Lietuvos investicijų indeksas: investuojantys pernai daugiausiai galėjo uždirbti iš būsto nuomai

  2019-03-26

 

Praėjusiais metais Lietuvos gyventojų galimybės taupyti ir investuoti augo, o gyventojų, manančių, kad per pastaruosius trejus metus jų finansinė padėtis gerėjo, dalis ženkliai padidėjo. Remiantis vienos pirmaujančių turto valdymo bendrovių Lietuvoje „INVL Asset Management“ sudarytu Lietuvos investicijų indeksu, 2018 m. didžiausios grąžos sulaukė investavusieji į būstą nuomai. Ši turto klasė pernai pasiekė 8,1 proc. lygį. Ji aplenkė 2016 ir 2017 m. tarp šalies turto klasių pirmavusias Lietuvos įmonių akcijas – pastarųjų grąža pernai buvo neigiama ir sudarė -5,6 proc. Indėlių grąža ketvirtus metus išsilaikė nuliniame lygmenyje, o Lietuvos ilgalaikių obligacijų grąža šiek tiek sumažėjo iki 0,3 proc., neįveikdama 2,5 proc. siekusios infliacijos.

 

Investicine grąža pernai išsiskyrė būstas nuomai

 
„Į pirmą poziciją 2018 m. išsiveržęs būstas nuomai pastaruosius penkerius metus kasmet uždirbo panašią grąžą – per šį laikotarpį ji svyravo nuo 7,7 iki 9,7 proc., o pernai išsiveržė į pirmąją vietą, aplenkdamas kitas šalies turto klases, taip pat ir Lietuvos įmonių akcijas, kurios 2016 ir 2017 m. išsiskyrė ypatingai aukšta grąža. Nepaisant 2018 m. kritimo, vertinant pokytį per penkerių metų laikotarpį, Lietuvos akcijos generavo panašią grąžą (46 proc.) kaip ir būstas nuomai (50 proc.). Beje, Lietuvos įmonių akcijos pernai krito mažiausiai, lyginant su Europos bei pasaulio akcijomis ir savo grąža per pastarąjį dešimtmetį (2009-2018 m.) viršijo tiek vienų, tiek kitų grąžą. Pastebėtina, kad tiek dešimtmečio, tiek dvidešimt trejų metų laikotarpio Europos, pasaulio ir Lietuvos akcijų rinkų grąža buvo solidi ir gerokai viršijanti infliaciją“, - sakė „INVL Asset Management“ Investicijų valdymo padalinio vadovas Vaidotas Rūkas.

Per pastaruosius penkerius metus šalies įmonių akcijos pernai pirmą kartą krito ir pasiekė nežymų nuostolį -5,6 proc., palyginti su net 17 proc. siekusia metine grąža 2017 m. bei 14,9 proc. grąža 2016 m. Indėliai tik 2014 m. dar davė 0,4 proc. grąžos, kuri viršijo infliaciją, o po to ji išliko nulinė. Šalies ilgalaikių obligacijų grąža, kuri 2014 m. buvo 5,1 proc., vėliau mažėjo ir, jau dvejus metus iš eilės nebeįveikdama infliacijos ribos, pernai siekė 0,3 proc. Šiuo rodikliu jos atsiliko nuo Vokietijos ilgalaikių obligacijų, bet uždirbo daugiau nei JAV 10 metų obligacijos.
 

Grąžą užtikrina ilgalaikis investavimas ir lėšų paskirstymas
 

Vertinant ilgąjį laikotarpį, 1996-2018 m. visos šalies turto klasės generavo grąžą investuojantiems, viršijusią infliaciją. Didžiausia, 14 proc. siekusi vidutinė metinė grąža per 23 m. buvo iš būsto nuomai, antroje vietoje su 8,6 proc. grąža buvo Lietuvos įmonių akcijos, o šalies ilgalaikės obligacijos atnešė 6,4 proc. metinių palūkanų, indėliai – 4,6 proc.
 
Tuo tarpu per dešimtmetį, nuo 2009 iki 2018 m., pelningiausios buvo Lietuvos akcijos (13,2 proc.), antroje vietoje – obligacijos (5,2 proc.), trečioje – būstas nuomai (3,1 proc.), o indėliai nebeperkopė 2 proc. infliacijos lygio ir generavo 1,5 proc. metinių palūkanų.
 
„Būsto nuomai dešimtiesmetų grąžai įtakos vis dar turi paskutinė krizė. Akcijos per šį laikotarpį išsiskyrė pelningumu, nes 2009 m. akcijų rinka pasiekė dugną ir nuo tada prasidėjo dešimtmetį trukusi „bulių“ rinka, kai akcijos sparčiai kilo. Taigi, šie istoriniai duomenys dar kartą patvirtina, kad ilgalaikis investavimas suteikia galimybę išvengti trumpalaikių svyravimų, o į skirtingas turto klases paskirstytos investicijos leidžia subalansuoti rizikas bei tikėtis stabilaus investicijų portfelių augimo“, - pabrėžė V. Rūkas.
 
Lietuvos investicijų indeksas, kurį lygiomis dalimis sudaro nuo 1995 m.kasmet vertinamos pinigų rinkos priemonės (indėliai), šalies ilgalaikės obligacijos, būstas nuomai (nuo 2016 m. vertinamos ir sąnaudos) bei įmonių akcijos, pernai augo jau septintus metus iš eilės.


 

IIgalaikė vidutinė metinė indekso grąža 1996-2018 m. siekė 9,8 proc., jį šiuo laikotarpiu šalyje viršijo būsto nuomai grąža (14 proc.). Remiantis šiuo „INVL Asset Management“ sudaromu indeksu, vidutinė investicijų grąža Lietuvoje 2009-2018 m. siekė 6,3 proc. Per 2018 m. šio indekso grąža siekė 0,7 proc., tuo tarpu 2017 m. ji buvo 6,3 proc. Minimalų indekso kilimą 2018 m. lėmė neigiama akcijų rinkų grąža ir būsto nuomai grąžos stabilumas.
 

Augimo ateityje galima tikėtis iš akcijų
 

Pasak V. Rūko, ateityje tikėtis uždarbio galima iš akcijų bei būsto nuomai, o indėliai ir Lietuvos valstybės obligacijos liks be prieaugio. „Trumpuoju laikotarpiu akcijos linkusios svyruoti, tačiau ilgalaike prasme jos turi perspektyvų dėl tvaraus ekonomikos augimo. Būsto kainų augimas gali būti artimas infliacijai, tikėtina didesnė grąžos komponentė iš nuomos pajamingumo. Lietuvos obligacijoms trumpuoju bei vidutiniu laikotarpiu negalime prognozuoti panašios kaip istorinė grąžos. Tuo tarpu indėliai ir toliau pokyčių nežada“, –sakė V. Rūkas.
 
Pasak investavimo specialisto, optimalių rezultatų ilguoju laikotarpiu yra pasiekiama išskaidant investicijas pagal rizikingumą. Vienas iš tokių įrankių – pensijų fondai, orientuoti į ilgalaikį uždarbį.
 
Lietuvoje 2004-2018 m. veikę antros pakopos pensijų fondai suteikė galimybę investuoti į skirtingos rizikos turto klases – nuo obligacijų iki akcijų, atsižvelgiant į patvirtintą investavimo strategiją. Iki šiol veikusių antros pakopos pensijų fondų vidutinė grąža, priklausomai nuo periodo, balansavo tarp įvairių regionų akcijų ir obligacijų uždarbio. Pastarojo dešimtmečio fondų vidutinė metinė grąža buvo 5,4 proc., o šis rodiklis nuo fondų įkūrimo 2004 m. iki 2018 m. pabaigos sudarė 4,2 proc. Praėjusiais metais šalies pensijų fondai dėl rinkų svyravimo patyrė 3,9 proc. nuostolį, tačiau kritimas buvo trumpalaikis – per pirmus tris 2019 m. mėnesius metinį nuostolį dauguma pensijų fondų jau buvo „atidirbę“.
 
Nuo 2019 m. Lietuvoje antros pakopos pensijų fondai veikia gyvenimo ciklo fondo principu, t. y., jų investicijų portfelis keičiasi priklausomai nuo fondo dalyvių amžiaus, derinant rizikingų bei mažiau rizikingų turto klasių santykį (atsižvelgiant į likusią šio fondo dalyvių dalyvavimo pensijų kaupime trukmę). 
 

Gerėjo ir ekonominiai rodikliai, ir gyventojų finansinės padėties vertinimas
 
Praėjusieji metai dėl augančio atlygio buvo palankūs gyventojams taupyti ir kaupti ateičiai. Be to, ir patys gyventojai pastebėjo gerėjančią ekonominę situaciją – daugėjo geriau vertinančių savo finansinę padėtį.
 
Statistikos departamento duomenimis, dirbančiųjų skaičius šalyje per 10 metų išaugo 4,5 proc., o nuo 2009 m. – 19 proc. ir 2018 m. paskutinį ketvirtį siekė daugiau kaip 1,23 milijono. Kilo ir vidutinis darbo užmokestis: 2018 m. gruodį šalies gyventojų, gaunančių daugiau kaip 700 eurų pajamas (bruto), dalis per metus padidėjo nuo 48 iki 54 proc. Tarp jų labiausiai daugėjo uždirbančių nuo 1001 iki 2000 eurų (41 tūkst. daugiau gyventojų), labiausiai sumažėjo uždirbančių iki 400 eurų (80 tūkst.). Lietuvos vidutinis darbo užmokestis (bruto) per 10 metų padidėjo 44,5 proc., o nuo 2009 m. – 58 proc. Vien per praėjusius metus jis pakilo beveik 10 proc. ir 2018 m. paskutinį ketvirtį buvo didesnis beveik 86 eurais nei prieš metus, pasiekdamas 970,3 Еur.
 
Teigiami poslinkiai atlyginimų srityje neliko nepastebėti gyventojų ir turėjo įtakos geresniam savo bei šeimos finansinės situacijos vertinimui. Kaip rodo „INVL Asset Management“ užsakymu „Spinter tyrimų“ 2019 m. vasarį atliktas reprezentatyvus Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimas, manančių, kad jų finansinė padėtis per pastaruosius trejus metus gerėjo, dalis per metus padidėjo nuo 34 iki 40 proc., kad pablogėjo – sumažėjo nuo 50 iki 44 proc.


 

Finansinė padėtis dažniausiai gerėjo dėl didesnio atlygio, blogėjo – dėl augančių kainų ar netekus darbo arba sumažėjus atlygiui. Padaugėjo teigiančių, kad pajamos didėjo, bet kainos išaugo dar labiau arba kad sumažėjo atlyginimas ar kitas šeimos narys neteko darbo. Savo finansinės padėties pagerėjimą dažniau įžvelgė 36-45 m., turintys aukštąjį išsilavinimą, gaunantys didžiausias pajamas ir asmeniškai taupantys respondentai.
 

Daugėjo planuojančių savo finansus
 

Per praėjusius metus šiek tiek padidėjo dalis gyventojų, galinčių išgyventi iš santaupų nekeičiant įprasto gyvenimo būdo iki 1 metų – ji išaugo nuo 7 iki 9 proc., galinčių išgyventi iki pusės metų – išliko tame pačiame lygyje ir siekė 22 proc., iki 3 mėnesių – sumažėjo nuo 53 iki 47 proc.
 
Gyventojai praėjusiais metais ėmė ir labiau planuoti savo finansus, ypač trumpuoju laikotarpiu. Turinčių savo ar šeimos finansinį planą dalis per praėjusius metus padidėjo nuo 23 iki 25 proc. Planuojančių finansus laikotarpiams iki 10 metų padaugėjo nuo 72 iki 80 proc., planuojančių daugiau kaip 10 metų – sumažėjo nuo 17 iki 12 proc. Ypač išaugo planuojančių finansus iki 2 metų laikotarpiui dalis – nuo 30 iki 40 proc. Iki 2 metų planą dažniau yra sudarę vyrai, didmiesčiuose gyvenantys respondentai.Iki 5 metų planą dažniau yra sudariusios moterys. Finansinį planą rekomenduojama turėti daugiau kaip 10 metų laikotarpiui.
 
„Viena vertus, finansinė gyventojų situacija pernai gerėjo, tačiau jie juto ir kainų kilimo įtaką. Ši tendencija kartu su augančiais atlyginimais skatino planuoti savo ir šeimos finansus. Tai – teigiamas poslinkis, kuris leidžia tikėtis, kad žmonės gerėjant finansinei padėčiai racionaliau planuos savo biudžetą ir daugiau dėmesio skirs taupymui bei kaupimui ateičiai. Kita vertus, didžioji dalis planuojančių finansus orientuojasi dar į gana trumpą laikotarpį – finansus rekomenduojama planuoti ilgesniam kaip 10 metų laikui“, - sakė „INVL Asset Management“ pensijų fondų ir mažmeninių pardavimų padalinio vadovė dr. Dalia Kolmatsui.
 

Nuo 2009 m. šalies gyventojų finansiniame portfelyje labiausiai augo pensijų fondų dalis

 
Gyventojų finansinis turtas per pastarąjį dešimtmetį taip pat gana ženkliai augo. Remiantis Lietuvos banko informacija, likvidus šalies namų ūkių finansinis turtas (pinigai ir indėliai, gyvybės draudimo ir anuiteto įsipareigojimai, investiciniai fondai, pensijų fondai, skolos vertybiniai popieriai ir paskolos, biržos akcijos) 2018 m. trečią ketvirtį siekė 20,7 mlrd. eurų, kai prieš metus jis šiuo laikotarpiu sudarė 18,8 mlrd. eurų (tuo pačiu laikotarpiu 2016 m. – 17,2 mlrd. eurų, 2009 m. – 11,1 mlrd. eurų).
 
Šio portfelio pokyčiai rodo, kad labiausiai didėjo lėšų dalis valstybės skatinamoje ilgalaikio kaupimo priemonėje – pensijų fonduose. Juose kaupiamų lėšų suma nuo 2009 metų iki 2018 m. (lyginami atitinkamų metų tretieji ketvirčiai) išaugo 3,6 karto iki 3,3 mlrd. eurų.
 
Labiausiai nuo 2009 m. mažėjo skolos vertybinių popierių ir paskolų dalis (nuo 9 iki 3 proc.). Taip pat portfelyje žymiai mažėjo pinigų bei indėlių dalis, nepaisant to, kad šių lėšų suma nuo 2009 m. iki 2018 m. išaugo 79 proc. Vis dėlto pinigais ir indėliais laikoma portfelio dalis sudarė didžiausią dalį – tiek 2018 m., kai siekė 71 proc., tiek 2016 m. – 72 proc., tiek 2009 m. – 74 proc.
 
„Finansinio portfelio pasiskirstymo pokyčiai rodo, kad Lietuvos gyventojai vis dar nedrąsiai ryžtasi investuoti į didesnės finansinės grąžos priemones, o didžioji dalis lėšų vis dar laikoma nulinę grąžą teikiančiuose indėliuose ar sąskaitose. Turint galvoje infliaciją, šie pinigai ne tik neuždirba grąžos, bet ir nuvertėja. Teigiamas pokytis – tai auganti finansinio turto dalis pensijų fonduose. Augantį kaupimą ateičiai lemia ir valstybės skatinimas, taip pat pastebime didesnį gyventojų domėjimąsi kaupimu pensijai bei kylančiais lūkesčiais būsimoms pajamoms senatvėje“, - sakė D. Kolmatsui.  
 

Daugėja besitikinčių gyventi iš pensijų fondų bei gauti aukštas pajamas pensijoje
 
Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimas taip pat atskleidė, kadper pastaruosius metus gyventojų, planuojančių pensijoje gyventi iš pensijų fonduose sukauptų lėšų, dalis padidėjo nuo 41 iki 48 proc., o besitikinčių gyventi pensijoje iš „Sodros“ pensijos mažėjo nuo 88 iki 78 proc. Taip pat šiek tiek sumažėjo ketinančių dirbti pensijoje dalis – nuo 22 iki 19 proc., daugėjo planuojančių gyventi iš turimo nekilnojamo turto – nuo 8 iki 12 proc.
 
„Vis daugiau žmonių Lietuvoje supranta, kad tik „Sodros“ mokama pensija senatvėje nesuteiks pageidaujamo gyvenimo lygio. Todėl natūralu, kad daugėja planuojančių senatvėje gyventi iš pensijų fonduose ir kitaip sukauptų lėšų, kurios leidžia priartėti prie pageidaujamos gyvenimo kokybės. Pajamų lūkesčiai pensijoje taip pat išaugo, tad, norint juos užsitikrinti kaupiant pensijų fonduose, rekomenduojama taupyti tiek antros, tiek trečios pakopos pensijų fonduose“, - pabrėžė D. Kolmatsui.
 
Į klausimą, kokios dalies dabar gaunamų pajamų reiktų kokybiškam pragyvenimui pensijoje, dažniausiai buvo nurodoma, kad reiktų 100 proc. (41 proc. gyventojų) ar 75 proc. dabartinių pajamų (34 proc. gyventojų), 12 proc. – pusės pajamų.
 
Tuo tarpu vertinant gyventojų pensijos lūkesčius, gauti 75 proc. dabartinių pajamų pensijoje tikisi penktadalis – beveik dvigubai daugiau nei prieš metus, kai tokius lūkesčius išreiškė 12 proc. respondentų. Pensijoje gauti 50 proc. dabartinių pajamų pageidauja trečdalis gyventojų – panaši dalis kaip ir pernai. Beveik dešimtadalis tikisi 100 proc. pajamų pensijoje.


 

„INVL Asset Management“ priklauso vienai pirmaujančių turto valdymo grupių Baltijos šalyse „Invalda INVL“. Šios grupės įmonės valdo pensijų ir investicinius fondus, alternatyvias investicijas, individualius portfelius, privataus kapitalo turtą bei kitas finansines priemones. Joms daugiau kaip 190 tūkstančių klientų Lietuvoje ir Latvijoje bei tarptautiniai investuotojai patikėjo virš 650 mln. eurų vertės turto.
 

 

Šalies turto klasių grąža

Turto klasė* 1996-2018 m. vidutinė metinė grąža, proc. 2009-2018 m. vidutinė metinė grąža, proc. 2018m. grąža, proc.
Būstas nuomai (sąnaudos įvertintos nuo 2016 m.) Lietuvoje 14,0 3,1 8,1
Būsto kaina Lietuvoje 6,3 -1,7 3,9
Lietuvos įmonių akcijos 8,6 13,2 -5,6
Lietuvos trumpalaikiai skolos VP ir pinigų rinkos priemonės (indėliai) 4,6 1,5 0,0
Lietuvos ilgalaikės obligacijos 6,4 5,2 0,3
Lietuvos II pakopos pensijų fondai** - 5,4 -3,9
Infliacija 3,3 2,0 2,5
Lietuvos investicijų indeksas 9,8 6,3 0,7
 

* Apskaičiuojant būsto įsigijimo ir nuomos grąžą, remiamasi „Ober-Haus“ duomenimis.

** Nuo įkūrimo 2004 m.



Lietuvos investicijų indeksas: investuojantys pernai daugiausiai galėjo uždirbti iš būsto nuomai

  2019-03-26

 

Praėjusiais metais Lietuvos gyventojų galimybės taupyti ir investuoti augo, o gyventojų, manančių, kad per pastaruosius trejus metus jų finansinė padėtis gerėjo, dalis ženkliai padidėjo. Remiantis vienos pirmaujančių turto valdymo bendrovių Lietuvoje „INVL Asset Management“ sudarytu Lietuvos investicijų indeksu, 2018 m. didžiausios grąžos sulaukė investavusieji į būstą nuomai. Ši turto klasė pernai pasiekė 8,1 proc. lygį. Ji aplenkė 2016 ir 2017 m. tarp šalies turto klasių pirmavusias Lietuvos įmonių akcijas – pastarųjų grąža pernai buvo neigiama ir sudarė -5,6 proc. Indėlių grąža ketvirtus metus išsilaikė nuliniame lygmenyje, o Lietuvos ilgalaikių obligacijų grąža šiek tiek sumažėjo iki 0,3 proc., neįveikdama 2,5 proc. siekusios infliacijos.

 

Investicine grąža pernai išsiskyrė būstas nuomai

 
„Į pirmą poziciją 2018 m. išsiveržęs būstas nuomai pastaruosius penkerius metus kasmet uždirbo panašią grąžą – per šį laikotarpį ji svyravo nuo 7,7 iki 9,7 proc., o pernai išsiveržė į pirmąją vietą, aplenkdamas kitas šalies turto klases, taip pat ir Lietuvos įmonių akcijas, kurios 2016 ir 2017 m. išsiskyrė ypatingai aukšta grąža. Nepaisant 2018 m. kritimo, vertinant pokytį per penkerių metų laikotarpį, Lietuvos akcijos generavo panašią grąžą (46 proc.) kaip ir būstas nuomai (50 proc.). Beje, Lietuvos įmonių akcijos pernai krito mažiausiai, lyginant su Europos bei pasaulio akcijomis ir savo grąža per pastarąjį dešimtmetį (2009-2018 m.) viršijo tiek vienų, tiek kitų grąžą. Pastebėtina, kad tiek dešimtmečio, tiek dvidešimt trejų metų laikotarpio Europos, pasaulio ir Lietuvos akcijų rinkų grąža buvo solidi ir gerokai viršijanti infliaciją“, - sakė „INVL Asset Management“ Investicijų valdymo padalinio vadovas Vaidotas Rūkas.

Per pastaruosius penkerius metus šalies įmonių akcijos pernai pirmą kartą krito ir pasiekė nežymų nuostolį -5,6 proc., palyginti su net 17 proc. siekusia metine grąža 2017 m. bei 14,9 proc. grąža 2016 m. Indėliai tik 2014 m. dar davė 0,4 proc. grąžos, kuri viršijo infliaciją, o po to ji išliko nulinė. Šalies ilgalaikių obligacijų grąža, kuri 2014 m. buvo 5,1 proc., vėliau mažėjo ir, jau dvejus metus iš eilės nebeįveikdama infliacijos ribos, pernai siekė 0,3 proc. Šiuo rodikliu jos atsiliko nuo Vokietijos ilgalaikių obligacijų, bet uždirbo daugiau nei JAV 10 metų obligacijos.
 

Grąžą užtikrina ilgalaikis investavimas ir lėšų paskirstymas
 

Vertinant ilgąjį laikotarpį, 1996-2018 m. visos šalies turto klasės generavo grąžą investuojantiems, viršijusią infliaciją. Didžiausia, 14 proc. siekusi vidutinė metinė grąža per 23 m. buvo iš būsto nuomai, antroje vietoje su 8,6 proc. grąža buvo Lietuvos įmonių akcijos, o šalies ilgalaikės obligacijos atnešė 6,4 proc. metinių palūkanų, indėliai – 4,6 proc.
 
Tuo tarpu per dešimtmetį, nuo 2009 iki 2018 m., pelningiausios buvo Lietuvos akcijos (13,2 proc.), antroje vietoje – obligacijos (5,2 proc.), trečioje – būstas nuomai (3,1 proc.), o indėliai nebeperkopė 2 proc. infliacijos lygio ir generavo 1,5 proc. metinių palūkanų.
 
„Būsto nuomai dešimtiesmetų grąžai įtakos vis dar turi paskutinė krizė. Akcijos per šį laikotarpį išsiskyrė pelningumu, nes 2009 m. akcijų rinka pasiekė dugną ir nuo tada prasidėjo dešimtmetį trukusi „bulių“ rinka, kai akcijos sparčiai kilo. Taigi, šie istoriniai duomenys dar kartą patvirtina, kad ilgalaikis investavimas suteikia galimybę išvengti trumpalaikių svyravimų, o į skirtingas turto klases paskirstytos investicijos leidžia subalansuoti rizikas bei tikėtis stabilaus investicijų portfelių augimo“, - pabrėžė V. Rūkas.
 
Lietuvos investicijų indeksas, kurį lygiomis dalimis sudaro nuo 1995 m.kasmet vertinamos pinigų rinkos priemonės (indėliai), šalies ilgalaikės obligacijos, būstas nuomai (nuo 2016 m. vertinamos ir sąnaudos) bei įmonių akcijos, pernai augo jau septintus metus iš eilės.


 

IIgalaikė vidutinė metinė indekso grąža 1996-2018 m. siekė 9,8 proc., jį šiuo laikotarpiu šalyje viršijo būsto nuomai grąža (14 proc.). Remiantis šiuo „INVL Asset Management“ sudaromu indeksu, vidutinė investicijų grąža Lietuvoje 2009-2018 m. siekė 6,3 proc. Per 2018 m. šio indekso grąža siekė 0,7 proc., tuo tarpu 2017 m. ji buvo 6,3 proc. Minimalų indekso kilimą 2018 m. lėmė neigiama akcijų rinkų grąža ir būsto nuomai grąžos stabilumas.
 

Augimo ateityje galima tikėtis iš akcijų
 

Pasak V. Rūko, ateityje tikėtis uždarbio galima iš akcijų bei būsto nuomai, o indėliai ir Lietuvos valstybės obligacijos liks be prieaugio. „Trumpuoju laikotarpiu akcijos linkusios svyruoti, tačiau ilgalaike prasme jos turi perspektyvų dėl tvaraus ekonomikos augimo. Būsto kainų augimas gali būti artimas infliacijai, tikėtina didesnė grąžos komponentė iš nuomos pajamingumo. Lietuvos obligacijoms trumpuoju bei vidutiniu laikotarpiu negalime prognozuoti panašios kaip istorinė grąžos. Tuo tarpu indėliai ir toliau pokyčių nežada“, –sakė V. Rūkas.
 
Pasak investavimo specialisto, optimalių rezultatų ilguoju laikotarpiu yra pasiekiama išskaidant investicijas pagal rizikingumą. Vienas iš tokių įrankių – pensijų fondai, orientuoti į ilgalaikį uždarbį.
 
Lietuvoje 2004-2018 m. veikę antros pakopos pensijų fondai suteikė galimybę investuoti į skirtingos rizikos turto klases – nuo obligacijų iki akcijų, atsižvelgiant į patvirtintą investavimo strategiją. Iki šiol veikusių antros pakopos pensijų fondų vidutinė grąža, priklausomai nuo periodo, balansavo tarp įvairių regionų akcijų ir obligacijų uždarbio. Pastarojo dešimtmečio fondų vidutinė metinė grąža buvo 5,4 proc., o šis rodiklis nuo fondų įkūrimo 2004 m. iki 2018 m. pabaigos sudarė 4,2 proc. Praėjusiais metais šalies pensijų fondai dėl rinkų svyravimo patyrė 3,9 proc. nuostolį, tačiau kritimas buvo trumpalaikis – per pirmus tris 2019 m. mėnesius metinį nuostolį dauguma pensijų fondų jau buvo „atidirbę“.
 
Nuo 2019 m. Lietuvoje antros pakopos pensijų fondai veikia gyvenimo ciklo fondo principu, t. y., jų investicijų portfelis keičiasi priklausomai nuo fondo dalyvių amžiaus, derinant rizikingų bei mažiau rizikingų turto klasių santykį (atsižvelgiant į likusią šio fondo dalyvių dalyvavimo pensijų kaupime trukmę). 
 

Gerėjo ir ekonominiai rodikliai, ir gyventojų finansinės padėties vertinimas
 
Praėjusieji metai dėl augančio atlygio buvo palankūs gyventojams taupyti ir kaupti ateičiai. Be to, ir patys gyventojai pastebėjo gerėjančią ekonominę situaciją – daugėjo geriau vertinančių savo finansinę padėtį.
 
Statistikos departamento duomenimis, dirbančiųjų skaičius šalyje per 10 metų išaugo 4,5 proc., o nuo 2009 m. – 19 proc. ir 2018 m. paskutinį ketvirtį siekė daugiau kaip 1,23 milijono. Kilo ir vidutinis darbo užmokestis: 2018 m. gruodį šalies gyventojų, gaunančių daugiau kaip 700 eurų pajamas (bruto), dalis per metus padidėjo nuo 48 iki 54 proc. Tarp jų labiausiai daugėjo uždirbančių nuo 1001 iki 2000 eurų (41 tūkst. daugiau gyventojų), labiausiai sumažėjo uždirbančių iki 400 eurų (80 tūkst.). Lietuvos vidutinis darbo užmokestis (bruto) per 10 metų padidėjo 44,5 proc., o nuo 2009 m. – 58 proc. Vien per praėjusius metus jis pakilo beveik 10 proc. ir 2018 m. paskutinį ketvirtį buvo didesnis beveik 86 eurais nei prieš metus, pasiekdamas 970,3 Еur.
 
Teigiami poslinkiai atlyginimų srityje neliko nepastebėti gyventojų ir turėjo įtakos geresniam savo bei šeimos finansinės situacijos vertinimui. Kaip rodo „INVL Asset Management“ užsakymu „Spinter tyrimų“ 2019 m. vasarį atliktas reprezentatyvus Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimas, manančių, kad jų finansinė padėtis per pastaruosius trejus metus gerėjo, dalis per metus padidėjo nuo 34 iki 40 proc., kad pablogėjo – sumažėjo nuo 50 iki 44 proc.


 

Finansinė padėtis dažniausiai gerėjo dėl didesnio atlygio, blogėjo – dėl augančių kainų ar netekus darbo arba sumažėjus atlygiui. Padaugėjo teigiančių, kad pajamos didėjo, bet kainos išaugo dar labiau arba kad sumažėjo atlyginimas ar kitas šeimos narys neteko darbo. Savo finansinės padėties pagerėjimą dažniau įžvelgė 36-45 m., turintys aukštąjį išsilavinimą, gaunantys didžiausias pajamas ir asmeniškai taupantys respondentai.
 

Daugėjo planuojančių savo finansus
 

Per praėjusius metus šiek tiek padidėjo dalis gyventojų, galinčių išgyventi iš santaupų nekeičiant įprasto gyvenimo būdo iki 1 metų – ji išaugo nuo 7 iki 9 proc., galinčių išgyventi iki pusės metų – išliko tame pačiame lygyje ir siekė 22 proc., iki 3 mėnesių – sumažėjo nuo 53 iki 47 proc.
 
Gyventojai praėjusiais metais ėmė ir labiau planuoti savo finansus, ypač trumpuoju laikotarpiu. Turinčių savo ar šeimos finansinį planą dalis per praėjusius metus padidėjo nuo 23 iki 25 proc. Planuojančių finansus laikotarpiams iki 10 metų padaugėjo nuo 72 iki 80 proc., planuojančių daugiau kaip 10 metų – sumažėjo nuo 17 iki 12 proc. Ypač išaugo planuojančių finansus iki 2 metų laikotarpiui dalis – nuo 30 iki 40 proc. Iki 2 metų planą dažniau yra sudarę vyrai, didmiesčiuose gyvenantys respondentai.Iki 5 metų planą dažniau yra sudariusios moterys. Finansinį planą rekomenduojama turėti daugiau kaip 10 metų laikotarpiui.
 
„Viena vertus, finansinė gyventojų situacija pernai gerėjo, tačiau jie juto ir kainų kilimo įtaką. Ši tendencija kartu su augančiais atlyginimais skatino planuoti savo ir šeimos finansus. Tai – teigiamas poslinkis, kuris leidžia tikėtis, kad žmonės gerėjant finansinei padėčiai racionaliau planuos savo biudžetą ir daugiau dėmesio skirs taupymui bei kaupimui ateičiai. Kita vertus, didžioji dalis planuojančių finansus orientuojasi dar į gana trumpą laikotarpį – finansus rekomenduojama planuoti ilgesniam kaip 10 metų laikui“, - sakė „INVL Asset Management“ pensijų fondų ir mažmeninių pardavimų padalinio vadovė dr. Dalia Kolmatsui.
 

Nuo 2009 m. šalies gyventojų finansiniame portfelyje labiausiai augo pensijų fondų dalis

 
Gyventojų finansinis turtas per pastarąjį dešimtmetį taip pat gana ženkliai augo. Remiantis Lietuvos banko informacija, likvidus šalies namų ūkių finansinis turtas (pinigai ir indėliai, gyvybės draudimo ir anuiteto įsipareigojimai, investiciniai fondai, pensijų fondai, skolos vertybiniai popieriai ir paskolos, biržos akcijos) 2018 m. trečią ketvirtį siekė 20,7 mlrd. eurų, kai prieš metus jis šiuo laikotarpiu sudarė 18,8 mlrd. eurų (tuo pačiu laikotarpiu 2016 m. – 17,2 mlrd. eurų, 2009 m. – 11,1 mlrd. eurų).
 
Šio portfelio pokyčiai rodo, kad labiausiai didėjo lėšų dalis valstybės skatinamoje ilgalaikio kaupimo priemonėje – pensijų fonduose. Juose kaupiamų lėšų suma nuo 2009 metų iki 2018 m. (lyginami atitinkamų metų tretieji ketvirčiai) išaugo 3,6 karto iki 3,3 mlrd. eurų.
 
Labiausiai nuo 2009 m. mažėjo skolos vertybinių popierių ir paskolų dalis (nuo 9 iki 3 proc.). Taip pat portfelyje žymiai mažėjo pinigų bei indėlių dalis, nepaisant to, kad šių lėšų suma nuo 2009 m. iki 2018 m. išaugo 79 proc. Vis dėlto pinigais ir indėliais laikoma portfelio dalis sudarė didžiausią dalį – tiek 2018 m., kai siekė 71 proc., tiek 2016 m. – 72 proc., tiek 2009 m. – 74 proc.
 
„Finansinio portfelio pasiskirstymo pokyčiai rodo, kad Lietuvos gyventojai vis dar nedrąsiai ryžtasi investuoti į didesnės finansinės grąžos priemones, o didžioji dalis lėšų vis dar laikoma nulinę grąžą teikiančiuose indėliuose ar sąskaitose. Turint galvoje infliaciją, šie pinigai ne tik neuždirba grąžos, bet ir nuvertėja. Teigiamas pokytis – tai auganti finansinio turto dalis pensijų fonduose. Augantį kaupimą ateičiai lemia ir valstybės skatinimas, taip pat pastebime didesnį gyventojų domėjimąsi kaupimu pensijai bei kylančiais lūkesčiais būsimoms pajamoms senatvėje“, - sakė D. Kolmatsui.  
 

Daugėja besitikinčių gyventi iš pensijų fondų bei gauti aukštas pajamas pensijoje
 
Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimas taip pat atskleidė, kadper pastaruosius metus gyventojų, planuojančių pensijoje gyventi iš pensijų fonduose sukauptų lėšų, dalis padidėjo nuo 41 iki 48 proc., o besitikinčių gyventi pensijoje iš „Sodros“ pensijos mažėjo nuo 88 iki 78 proc. Taip pat šiek tiek sumažėjo ketinančių dirbti pensijoje dalis – nuo 22 iki 19 proc., daugėjo planuojančių gyventi iš turimo nekilnojamo turto – nuo 8 iki 12 proc.
 
„Vis daugiau žmonių Lietuvoje supranta, kad tik „Sodros“ mokama pensija senatvėje nesuteiks pageidaujamo gyvenimo lygio. Todėl natūralu, kad daugėja planuojančių senatvėje gyventi iš pensijų fonduose ir kitaip sukauptų lėšų, kurios leidžia priartėti prie pageidaujamos gyvenimo kokybės. Pajamų lūkesčiai pensijoje taip pat išaugo, tad, norint juos užsitikrinti kaupiant pensijų fonduose, rekomenduojama taupyti tiek antros, tiek trečios pakopos pensijų fonduose“, - pabrėžė D. Kolmatsui.
 
Į klausimą, kokios dalies dabar gaunamų pajamų reiktų kokybiškam pragyvenimui pensijoje, dažniausiai buvo nurodoma, kad reiktų 100 proc. (41 proc. gyventojų) ar 75 proc. dabartinių pajamų (34 proc. gyventojų), 12 proc. – pusės pajamų.
 
Tuo tarpu vertinant gyventojų pensijos lūkesčius, gauti 75 proc. dabartinių pajamų pensijoje tikisi penktadalis – beveik dvigubai daugiau nei prieš metus, kai tokius lūkesčius išreiškė 12 proc. respondentų. Pensijoje gauti 50 proc. dabartinių pajamų pageidauja trečdalis gyventojų – panaši dalis kaip ir pernai. Beveik dešimtadalis tikisi 100 proc. pajamų pensijoje.


 

„INVL Asset Management“ priklauso vienai pirmaujančių turto valdymo grupių Baltijos šalyse „Invalda INVL“. Šios grupės įmonės valdo pensijų ir investicinius fondus, alternatyvias investicijas, individualius portfelius, privataus kapitalo turtą bei kitas finansines priemones. Joms daugiau kaip 190 tūkstančių klientų Lietuvoje ir Latvijoje bei tarptautiniai investuotojai patikėjo virš 650 mln. eurų vertės turto.
 

 

Šalies turto klasių grąža

Turto klasė* 1996-2018 m. vidutinė metinė grąža, proc. 2009-2018 m. vidutinė metinė grąža, proc. 2018m. grąža, proc.
Būstas nuomai (sąnaudos įvertintos nuo 2016 m.) Lietuvoje 14,0 3,1 8,1
Būsto kaina Lietuvoje 6,3 -1,7 3,9
Lietuvos įmonių akcijos 8,6 13,2 -5,6
Lietuvos trumpalaikiai skolos VP ir pinigų rinkos priemonės (indėliai) 4,6 1,5 0,0
Lietuvos ilgalaikės obligacijos 6,4 5,2 0,3
Lietuvos II pakopos pensijų fondai** - 5,4 -3,9
Infliacija 3,3 2,0 2,5
Lietuvos investicijų indeksas 9,8 6,3 0,7
 

* Apskaičiuojant būsto įsigijimo ir nuomos grąžą, remiamasi „Ober-Haus“ duomenimis.

** Nuo įkūrimo 2004 m.