Kas ketvirtas gyventojas mano, kad jo darbo vietą užims robotas

2019-03-26

 

Reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa rodo, kad ketvirtadalis Lietuvos dirbančiųjų mano, kad ateityje jų darbą atliks robotai. Tačiau automatizuotų mašinų invazijos į darbo rinką gyventojai nesibaimina.

 

SBA grupės užsakymu bendovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa atskleidė, kad dėl to Lietuvoje nerimauja vos keli procentai žmonių, kai, pavyzdžiui, JAV tokių yra dauguma. Teigiama, kad pagrindinė lietuvių ramybės priežastis yra aplinka. Daugelis respondentų savo darbovietėse nemato sparčių robotizacijos procesų, todėl nemano, kad juos tai palies.

 

„Lietuva pagal pramonės robotizavimo lygį, „Eurostat“ duomenimis, kol kas yra ES šalių sąrašo apačioje, tad didesnei daliai gyventojų robotizavimo perspektyva atrodo pernelyg tolima, kad gąsdintų. Juolab, kad šiuo metu iš esmės Lietuvoje robotus diegia pramonė, o kitose ūkio šakose atvejai – pavieniai. Vis dėlto, matydami globalias ekonomikos tendencijas, 24% gyventojų kaip visiškai realų ateities scenarijų mato dabartinėje savo vietoje besidarbuojantį robotą“, – sako Vidas Mišeikis, „SBA baldų kompanijos“ Technikos vystymo direktorius.

 

Apklausos duomenimis, savo darbo vietų robotizavimą dažniausiai prognozuoja jaunesni asmenys. Taip mano 31% 18-25 m. gyventojų ir 30% 26-35 m. gyventojų. Tarp vyresnių nei 56 m. taip manančių sumažėja perpus. Robotizuotas dabartines savo darbo vietas ateityje mato 32% darbininkų bei techninių darbuotojų. Tuo tarpu robotą savo vietoje rečiausiai įsivaizduoja aukščiausio lygio vadovai – 77% mano, kad robotizacija jų darbo vietų nepalies. Nors tokių prognozių yra.

 

Robotų nebijo

 

Robotizacijos tendencijos šalies visuomenei neatrodo gąsdinančios – vos 3% apklausos dalyvių bijo dėl to būti apskritai išstumti iš darbo rinkos. Šie skaičiai gerokai mažesni nei JAV. Ten, matydami sparčią technologijų plėtrą, net 72% JAV gyventojų bijo, kad robotai pasisavins jų darbo vietas – tiek jų savo baimę išreiškė dar 2017 m. „Pew Research” atliktoje apklausoje.

 

„Robotizacijai reikia ruoštis, bet ji neturėtų bauginti – technologijų plėtra nebūtinai reiškia prarastas darbo vietas. Netgi atvirkščiai. Pavyzdžiui, vien Europoje dėl automatizavimo ir skaitmenizavimo nuo 1999-ųjų iki 2016 metų sukurta 23 mln. naujų darbo vietų“, – pastebi p. Mišeikis.

 

Pasak jo, lietuviška patirtis panaši: „Per pastaruosius keletą metų SBA baldų gamybos įmonėse įdiegėme 40 industrinių robotų, tačiau dėl to nebuvo atleistas nė vienas darbuotojas. Tiesiog automatizavus procesą, dalis darbuotojų dabar valdo robotizuotas darbo vietas, kita dalis persikvalifikavo išaugus gamybos apimtims. Taigi, robotizacija skatina žmones ugdytis kitus įgūdžius“.

 

Pasaulio bankas prognozuoja, kad 2019 m. globaliu mastu bus „įdarbinta” 1,4 mln. naujų industrinių robotų, o bendras jų skaičius pasaulyje priartės prie 3 mln.

 

Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą šių metų sausį atliko bendrovė „Spinter tyrimai“, iš viso apklausta 1011 gyventojų.


Kas ketvirtas gyventojas mano, kad jo darbo vietą užims robotas

2019-03-26

 

Reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa rodo, kad ketvirtadalis Lietuvos dirbančiųjų mano, kad ateityje jų darbą atliks robotai. Tačiau automatizuotų mašinų invazijos į darbo rinką gyventojai nesibaimina.

 

SBA grupės užsakymu bendovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa atskleidė, kad dėl to Lietuvoje nerimauja vos keli procentai žmonių, kai, pavyzdžiui, JAV tokių yra dauguma. Teigiama, kad pagrindinė lietuvių ramybės priežastis yra aplinka. Daugelis respondentų savo darbovietėse nemato sparčių robotizacijos procesų, todėl nemano, kad juos tai palies.

 

„Lietuva pagal pramonės robotizavimo lygį, „Eurostat“ duomenimis, kol kas yra ES šalių sąrašo apačioje, tad didesnei daliai gyventojų robotizavimo perspektyva atrodo pernelyg tolima, kad gąsdintų. Juolab, kad šiuo metu iš esmės Lietuvoje robotus diegia pramonė, o kitose ūkio šakose atvejai – pavieniai. Vis dėlto, matydami globalias ekonomikos tendencijas, 24% gyventojų kaip visiškai realų ateities scenarijų mato dabartinėje savo vietoje besidarbuojantį robotą“, – sako Vidas Mišeikis, „SBA baldų kompanijos“ Technikos vystymo direktorius.

 

Apklausos duomenimis, savo darbo vietų robotizavimą dažniausiai prognozuoja jaunesni asmenys. Taip mano 31% 18-25 m. gyventojų ir 30% 26-35 m. gyventojų. Tarp vyresnių nei 56 m. taip manančių sumažėja perpus. Robotizuotas dabartines savo darbo vietas ateityje mato 32% darbininkų bei techninių darbuotojų. Tuo tarpu robotą savo vietoje rečiausiai įsivaizduoja aukščiausio lygio vadovai – 77% mano, kad robotizacija jų darbo vietų nepalies. Nors tokių prognozių yra.

 

Robotų nebijo

 

Robotizacijos tendencijos šalies visuomenei neatrodo gąsdinančios – vos 3% apklausos dalyvių bijo dėl to būti apskritai išstumti iš darbo rinkos. Šie skaičiai gerokai mažesni nei JAV. Ten, matydami sparčią technologijų plėtrą, net 72% JAV gyventojų bijo, kad robotai pasisavins jų darbo vietas – tiek jų savo baimę išreiškė dar 2017 m. „Pew Research” atliktoje apklausoje.

 

„Robotizacijai reikia ruoštis, bet ji neturėtų bauginti – technologijų plėtra nebūtinai reiškia prarastas darbo vietas. Netgi atvirkščiai. Pavyzdžiui, vien Europoje dėl automatizavimo ir skaitmenizavimo nuo 1999-ųjų iki 2016 metų sukurta 23 mln. naujų darbo vietų“, – pastebi p. Mišeikis.

 

Pasak jo, lietuviška patirtis panaši: „Per pastaruosius keletą metų SBA baldų gamybos įmonėse įdiegėme 40 industrinių robotų, tačiau dėl to nebuvo atleistas nė vienas darbuotojas. Tiesiog automatizavus procesą, dalis darbuotojų dabar valdo robotizuotas darbo vietas, kita dalis persikvalifikavo išaugus gamybos apimtims. Taigi, robotizacija skatina žmones ugdytis kitus įgūdžius“.

 

Pasaulio bankas prognozuoja, kad 2019 m. globaliu mastu bus „įdarbinta” 1,4 mln. naujų industrinių robotų, o bendras jų skaičius pasaulyje priartės prie 3 mln.

 

Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą šių metų sausį atliko bendrovė „Spinter tyrimai“, iš viso apklausta 1011 gyventojų.