Du trečdaliai gyventojų pritaria 2% BVP skyrimui krašto apsaugai

 

2019-01-07

 

Didėja pasitikėjimas Lietuvos kariuomene ir pritarimas pakankamam krašto apsaugos finansavimui, tam skiriant ne mažiau kaip 2% bendrojo vidaus produkto (BVP), parodė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) užsakymu praėjusių metų pabaigoje atlikta visuomenės nuomonės apklausa.

 

Anot pirmadienį išplatinto KAM pranešimo, kariuomene pasitiki 71% Lietuvos gyventojų. Lyginant su ankstesniais metais, pasitikėjimas kariuomene išaugo 5 procentiniais punktais.

Taip pat, apklausos duomenimis, padidėjo teigimai atsakiusių į klausimą, ar gintų Tėvynę, jei šiai kiltų grėsmė. Šiuo metu taip mano beveik pusė apklaustųjų (47%). Prieš metus į tą patį klausimą teigiamai atsakė 4 procentiniais punktais mažiau respondentų.

Dauguma (74%) respondentų sutinka, kad propaganda ir priešiškas išorinis informacinis poveikis yra grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui. Didžioji jų dalis – 65% – mano, kad Rusija sąmoningai daro informacinį poveikį Lietuvos gyventojams, bandydama paveikti jų nuostatas. Praėjusiais metais taip manančių respondentų buvo 7 procentiniais punktais mažiau.

Be to, apie du trečdalius – 64% – tyrimo dalyvių išreiškė pritarimą, kad Lietuvos krašto apsaugos finansavimui būtų skiriama 2% BVP.

O 41% respondentų linkę pritarti, kad finansavimas krašto apsaugai iki 2030 m. turi pasiekti 2,5% BVP, kaip tai numatyta pernai rudenį pasirašytame Seime atstovaujamų partijų susitarime dėl Lietuvos gynybos politikos gairių.

Praėjusiais metais krašto apsaugai iš viso skirta daugiau kaip 890 mln. Eur, kas šiek tiek viršija 2% šalies prognozuojamo 2018 m. BVP. Šiemet gynybai numatyta iš biudžeto skirti apie 950 mln. Eur, kas sieks 2,01-2,05% numatomo BVP.

Reprezentatyvią apklausą KAM užsakymu 2018 m. gruodžio 11-22 d. atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“.


Du trečdaliai gyventojų pritaria 2% BVP skyrimui krašto apsaugai

 

2019-01-07

 

Didėja pasitikėjimas Lietuvos kariuomene ir pritarimas pakankamam krašto apsaugos finansavimui, tam skiriant ne mažiau kaip 2% bendrojo vidaus produkto (BVP), parodė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) užsakymu praėjusių metų pabaigoje atlikta visuomenės nuomonės apklausa.

 

Anot pirmadienį išplatinto KAM pranešimo, kariuomene pasitiki 71% Lietuvos gyventojų. Lyginant su ankstesniais metais, pasitikėjimas kariuomene išaugo 5 procentiniais punktais.

Taip pat, apklausos duomenimis, padidėjo teigimai atsakiusių į klausimą, ar gintų Tėvynę, jei šiai kiltų grėsmė. Šiuo metu taip mano beveik pusė apklaustųjų (47%). Prieš metus į tą patį klausimą teigiamai atsakė 4 procentiniais punktais mažiau respondentų.

Dauguma (74%) respondentų sutinka, kad propaganda ir priešiškas išorinis informacinis poveikis yra grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui. Didžioji jų dalis – 65% – mano, kad Rusija sąmoningai daro informacinį poveikį Lietuvos gyventojams, bandydama paveikti jų nuostatas. Praėjusiais metais taip manančių respondentų buvo 7 procentiniais punktais mažiau.

Be to, apie du trečdalius – 64% – tyrimo dalyvių išreiškė pritarimą, kad Lietuvos krašto apsaugos finansavimui būtų skiriama 2% BVP.

O 41% respondentų linkę pritarti, kad finansavimas krašto apsaugai iki 2030 m. turi pasiekti 2,5% BVP, kaip tai numatyta pernai rudenį pasirašytame Seime atstovaujamų partijų susitarime dėl Lietuvos gynybos politikos gairių.

Praėjusiais metais krašto apsaugai iš viso skirta daugiau kaip 890 mln. Eur, kas šiek tiek viršija 2% šalies prognozuojamo 2018 m. BVP. Šiemet gynybai numatyta iš biudžeto skirti apie 950 mln. Eur, kas sieks 2,01-2,05% numatomo BVP.

Reprezentatyvią apklausą KAM užsakymu 2018 m. gruodžio 11-22 d. atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“.