Lietuvos įtakingiausieji 2019: žiniasklaidos sąrašas

2019-08-28

 

Edmundas Jakilaitis – įtakingiausias žiniasklaidos atstovas Lietuvoje, o jam įkandin seka antrąją vietą „Įtakingiausiųjų“ sąraše užimantis Andrius Tapinas: dėl to šiemet visuomenės ir elito nuomonės sutapo. Trečiąją vietą, elito nuomone, užima LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, o, visuomenės akimis, ši pozicija atitenka Rimvydui Valatkai.

 

Aukščiausios pozicijos nesikeičia

 

DELFI projekto „Lietuvos įtakingiausieji 2019“ rezultatai parodė, kad, Lietuvos elito nuomone, įtakingiausias žiniasklaidos atstovas Lietuvoje yra Edmundas Jakilaitis, antroje vietoje – Andrius Tapinas, trečioje – LRT vadovė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, ketvirtoje – Rimvydas Valatka, penktoje – Rita Miliūtė.

 

Toliau įtakingiausių žiniasklaidos atstovų dešimtuke rikiuojasi Rolandas Barysas, Vytautas Bruveris, Indrė Makaraitytė, Daiva Žeimytė, Nemira Pumprickaitė.

 

Visuomenės nuomone, pirmąją ir antrąją vietas taip pat užima E. Jakilaitis ir A. Tapinas, trečiąją – R. Valatka, ketvirtąją – Rūta Mikelkevičiūtė, penktąją – Rita Miliūtė. Po jų seka Audrė Kudabienė, Indrė Makaraitytė, M. Garbačiauskaitė-Budrienė, Daiva Žeimytė, Nemira Pumprickaitė.

 

Kaip pastebi elito apklausą atlikęs žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas, žiniasklaidoje, lyginant su kitomis sritimis, tendencijos keičiasi ypač lėtai.

 

„Politikoje keičiasi ministrai, vyksta nušalinimai, ypač didelė kaita vyksta valstybės tarnyboje ar sporte, o žiniasklaidoje viskas keičiasi lėtai: įtaka čia užsitarnaujama lėtai, naujokui į įtakingųjų dvidešimtuką įšokti sunku, bet, kita vertus, įtaka ir prarandama lėtai“, – pastebėjo jis.

 

Pasak G. Sarafino, kalbant apie žiniasklaidos atstovų įtaką, mažiau nei kitose srityje lemia užimamos pareigos, kas labai svarbu politikų ar tarnautojų kategorijose.

 

„Nei E. Jakilaitis, nei A. Tapinas, nei R. Valatka, nei R. Miliūtė nėra nei žiniasklaidos priemonių vadovai, nei savininkai ar akcininkai, bet jie atsiduria įtakingiausių žiniasklaidos priemonių atstovų penketuke. Taip pat, aišku, matome ir tai, kad pirmasis penketukas nuolat ir stipriai šmėžuoja televizijos ekranuose“, – sakė jis.

 

G. Sarafinas atkreipė dėmesį, kad pirmaujantiems sąraše būdinga tai, kad jie veikia per dvi, tris ar net dar daugiau žiniasklaidos priemonių. „Tiesiog tai yra „einami“ veidai, kuriuos matome ir girdime visur. Pavyzdžiui, R. Valatka ir per radiją, ir per televiziją, ir per internetą, ir per mikrobangų krosnelę transliuojamas, – juokavo jis. – Tiesiog taip yra: kadangi jie sugeba pasakyti taip, kad priverčia žmones suklusti, kiekvienas jų sakinys ar pastraipa turi skandalingumo, tai jie žmonėms patinka kaip vartotojams, ir taip pat patinka žiniasklaidai, kuri juos dažnai kalbina“.

 

Analizuodamas, kaip žiniasklaidos atstovus vertina kolegos, G. Sarafinas sakė per pastaruosius metus didelių pokyčių nematęs, nes tai yra per trumpas laikas, tačiau vertinant penkerius metus, kiek yra atliekamas tyrimas, didžiausią šuolį padarė Daiva Žeimytė, taip pat stipriai palypėjo Indrė Makaraitytė, Vaidotas Beniušis ir Rasa Lukaitytė-Vnarauskienė.

 

G. Sarafinas pastebi, kad per pastaruosius metus kai kurie žiniasklaidos atstovai apskritai dingo iš akiračio: „Dingo Rūta Janutienė, nes ji pasuko į politiką, o tai yra nesuderinama su žiniasklaida, taip pat Audrius Matonis, kuris žiniasklaidą iškeitė į kitą sritį. Taip pat dingo Šarūnas Černiauskas, nes jis paslydo, ir dingo Ramūnas Terleckas, nes nustota leisti dienraštį „Lietuvos žinios“. Štai buvo keturi nemaži dydžiai, bet jie dėl skirtingų aplinkybių iš viso išnyko iš sąrašų ir niekas už juos nebalsavo“.

 

Agentūros „Spinter tyrimai“, kuri atliko visuomenės apklausą, vadovas Ignas Zokas sako, kad šiais metais savo pozicijas dar labiau sustiprino E. Jakilaitis, o tai, jo nuomone, iš dalies lėmė šalyje vykę Prezidento rinkimai.

 

„Prezidentinė kampanija visuomet sutraukia didelę žmonių auditoriją. E. Jakilaitis buvo matomas žmogus tarp potencialiai įtakingiausių politikų, tarp potencialių prezidentų, ir buvimas tokioje aplinkoje natūraliai dar labiau sustiprino jo pozicijas. Tiesa, jis visada buvo aukštai, bet prezidentinė kampanija tikrai prisidėjo prie to, kad visuomenės akyse jo įvaizdis dar labiau sustiprėtų“, – kalbėjo I. Zokas.

 

Įtaka – ne savaiminis tikslas

 

Ne vienerius metus įtakingiausiu žurnalistu Lietuvoje renkamas E. Jakilaitis sakė, kaip ir kasmet, norintis pabrėžti, kad žmonės įtaką galbūt painioja su žinomumu.

 

„Esu ne kartą sakęs, kad vis dėlto, žinomumas ir įtaka, mano galva yra skirtingi dalykai, o šioje apklausose matau tam tikrą to maišymą. Jei įtaka yra kažkoks galios sinonimas, aš nemanau, kad kalbant apie visus žiniasklaidos atstovus mano įtaka kažkam būtų pati didžiausia. Dėl žinomumo taip, galiu su tuo sutikti, kad dvidešimt metų dirbdamas televizijoje turbūt esu atpažįstamas beveik šimtui procentų visuomenės. Bet daryti kažkam įtaką nėra mano žurnalistinės ar prodiuserio veiklos tikslas. Galiu šiuos apklausos rezultatus tik priimti kaip tam tikrą faktą, bet tikrai juo nei didžiuojuosi, nei ypatingai džiaugiuosi. Jeigu žiūrėti kaip į tam tikrą įvertinimą – gerai, bet tik tiek“, – sakė E. Jakilaitis.

 

A. Tapinas teigė neslepiantis, kad jam šie apklausos rezultatai – svarbūs.

 

„Mes vis tiek turime ir toje pačioje „Laisvės TV“ ir vertybinį pagrindą, ir vienas iš mūsų tikslų yra šviesti jaunąją kartą, sudominti juos politiniais ir visuomeniniais procesais, čia turbūt ta įtaka yra kaip tam tikras įrankis, leidžiantis pasiekti tokius tikslus. Smagu, kad tai yra įvertinama kartas nuo karto ir kad tai yra nevienadienis įvertinimas“, – kalbėjo jis.

 

A. Tapiną džiugina tai, kad kalbant apie jo įvertinimą, visuomenės ir elito nuomonės sutapo: „Aš atidžiai stebiu šiuos rinkimus ir ypatingai įdomu matyti, kad žiniasklaidos segmente visuomenės akyse labai aukštai yra kai kurie, vadinkime juos žurnalistais, nors jie jau nebe žurnalistai, o ekspertai juos nurašo – tos žirklės yra gana plačios.

 

Kitur to yra galbūt šiek tiek mažiau: jei jau Sabonis, tai Sabonis. O pas mus tas faktas, kad visuomenės ir elito nuomonė sutampa yra labai svarbus, nes čia tu pataikai iš principo į bendrą tendenciją. Kai skaičiau apie politikus, akivaizdu, kad, pavyzdžiui, Gitanas Nausėda yra labiau visuomenės vertinamas, o ekspertai jį vertina kitaip. Tai jei tu patenki tarp tų žirklių, manau, yra pakankamai pačiam svarbu įsivertinti, į kurią pusę tu orientuotas, ir ar tu nori to populizmo, kurį ir žiniasklaidoje nėra sudėtinga padaryti. Bet kai ir ekspertai, kurie žiūri truputėlį kitaip ir, manau, kad giliau, sutinka su visuomenės nuomone, gaunasi labai gražus balansas“.

 

Paklaustas, ar kitąmet imsis kokių nors priemonių, kad aplenktų E. Jakilaitį, A. Tapinas juokėsi, kad jis kaip tik elgiasi atvirkščiai. „Edmundas turi laidą „Laisvės TV“, mes didiname jo populiarumą. O iš tikrųjų, tai mes jau dvidešimt metų petys petin einame, žiūrime vienas į kitą, mokomės vienas iš kito, ir man tikrai nėra nei lašelio pavydo ar nuoskaudos, kad jis pirmas, o aš antras“, – sakė A. Tapinas.

 

M. Garbačiauskaitė-Budrienė pabrėžė, kad įtaka jai nėra savaiminis tikslas. „Šiuo metu mano tikslas – kad nacionalinis transliuotojas LRT kuo geriau vykdytų savo misiją. Žiniasklaidai, taip pat ir LRT, reikia kuo daugiau galvoti, kaip sąžiningai atlikti savo darbą, atspindėti įvairias nuomones, gvildenti visuomenės problemas, drauge su ekspertais ir auditorija ieškoti jų sprendimų, būti patikimai – ir auditorija šias pastangas įvertins. Aplinkui daug pavyzdžių, kai įtakos vaikomasi tik vardan įtakos, kai ta sugeneruota įtaka prekiaujama. Ir tai blogi pavyzdžiai – žurnalistai ar žiniasklaidos priemonės, einančios tokiu keliu, prieis liepto galą, nes jie neturi aukštesnių aspiracijų ir tikslų“, – sakė ji.

 

R. Valatka juokėsi, kad kuo jaunesnis žurnalistas, tuo turbūt labiau jis svajoja būti įtakingu.

 

„Kai pradedi žmogus senti, supranti, kad ta tavo įtaka yra tokia labai efemeriška, ji yra įsivaizduojamas dalykas. Man atrodo, svarbu tai, kad tiesiog kiek tu turi galimybių rašyti, transliuoti, kalbėti, kad tai darytum profesionaliai, nenusižengdamas tiesai, tai, kurią žinai tuo metu, o visa kita... Aišku, smagu, kai tave įvertina, bet turbūt svarbiausias dalykas yra gerai daryti savo darbą ir vienintelis malonumas žurnalistikoje, kai pabaigi rašyti tekstą ar pabaigi transliuoti laidą. O po to vėl juodas darbas – vėl galvoti, kokį pašnekovą rinktis, apie ką rašyti. Tad ta trumpa akimirka svarbiausia: padėjau tašką, ar pasakiau laidą vedė tas ir tas – tuo metu esi laimingiausias žmogus pasaulyje“, – šypsojosi žurnalistas.

 

Žurnalisto profesijos ribos tirpsta

 

Įtakingiausiems žiniasklaidos atstovams bendra ta, kad jie – neapsiriboja vienu žiniasklaidos kanalu ar laida. Be to, jų veikla dažnai apima daugiau nei tik žurnalistiką.

 

„Šita linija, kas iš tikrųjų yra žurnalistas, darosi tokia vis labiau neaiškesnė. Jei mes dabar šešių žurnalistų paklaustume, kas yra žurnalistas, manau, kad gautume šešis skirtingus atsakymus. Socialinių tinklų įsigalėjimas, žurnalisto kaip prekės ženklo stiprėjimas tai irgi parodo.


Pasižiūrėkime, kiek yra žurnalistų, kurių nuomonė yra tiražuojama per socialinius tinklus, kuri sukelia kontroversijas, įvairias visuomenės reakcijas. Paskutinis atvejis, kurį prisimenu, būtų Daivos Žeimytės ir Mindaugo Biliaus kreipimasis – tarsi vėlgi žurnalistas kišasi į procesus, bet aš manau, kad tai yra turbūt neišvengiama. Tai yra naujosios komunikacijos sritis ir dėl to, kad viskas susipina, manau, yra pakankamai logiška, kad tarp įtakingiausių atsiranda ir laidų vedėjai, kurie ten atsiranda dėl to, kad jie yra reitinginių laidų vedėjai, ir žiniasklaidos priemonių savininkai, kurių įtaka yra už sosto, užkulisiuose, ir visuomenės veikėjai, kurie labai aktyvūs socialiniuose tinkluose. Turbūt ir Edmundas, ir aš, ir dar keli kolegos bando visa tai miksuoti: turime kaip ir lydinį trijų ar keturių dalykų: tarsi ir turime žiniasklaidos priemonę, kad ir nedidukę, ir laidas, ir socialinius tinklus, visa tai, manau, ir susibalansuoja“, – kalbėjo A. Tapinas.

 

E. Jakilaitis sakė, kad galbūt jis ir pritartų tokiam požiūriui, ir pridūrė, kad tuo vadovaujantis A. Tapinas būtų labiau vertas įvertinimo.

 

„A. Tapinas labai aiškiai reiškiasi ir kaip visuomeninkas. Aš tą jau esu sakęs ir ankstesniuose apdovanojimuose, kad jeigu kalbėti apie tam tikrą poveikį, įtaką, galią, tai jis organizuoja ir protesto akcijas, ir daugelį dalykų, o aš tiesiog užsiimu turiniu“, – sakė E. Jakilaitis.

 

Jo nuomone, šiais laikais apskritai būtų tiksliau kalbėti ne apie žiniasklaidos, o apie viešo turinio poveikį. „Ar atskiriems žurnalistams svarbu būti įtakingiems? Nebūčiau tuo tikras. Bet kad žiniasklaida turi turėti tam tikrą poveikį, yra akivaizdu. Vis dėlto šiais laikais aš turbūt net neskirstyčiau, žiniasklaida ar ne žiniasklaida, o labiau kalbėčiau apie viešo turinio poveikį, nes ta riba tarp klasikinės žiniasklaidos ir tiesiog žmonių, kurie turi nuomonę, su socialiniais tinklais yra išsitrynusi“, – kalbėjo E. Jakilaitis.

 

Pasak R. Valatkos, įtakingiausiųjų sąrašo viršuje paprastai yra tie, kurie turi daugiausiai įvairių išėjimo kanalų.

 

„Dar niekada nebuvo taip, kad pirmas būtų rašantis žurnalistas ir turbūt niekada nebus. Aišku, neužtenka, kad būtum pirmas ar antras, kad rodytumeisi per televiziją: reikia ir socialiniuose tinkluose reikštis. Be to, kaip tik vakar žiūrėjau praėjusių metų „Nacionalinę ekspediciją“ ir pagalvojau, kad tai, ką padarė E. Jakilaitis su tomis ekspedicijomis, retas verslininkas sugebėtų taip gerai viską suorganizuoti. Kitaip sakant, priekyje stovi tie žurnalistai, kurie jau truputėlį išsiveržia iš žiniasklaidos rėmų“, – kalbėjo jis.


Lietuvos įtakingiausieji 2019: žiniasklaidos sąrašas

2019-08-28

 

Edmundas Jakilaitis – įtakingiausias žiniasklaidos atstovas Lietuvoje, o jam įkandin seka antrąją vietą „Įtakingiausiųjų“ sąraše užimantis Andrius Tapinas: dėl to šiemet visuomenės ir elito nuomonės sutapo. Trečiąją vietą, elito nuomone, užima LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, o, visuomenės akimis, ši pozicija atitenka Rimvydui Valatkai.

 

Aukščiausios pozicijos nesikeičia

 

DELFI projekto „Lietuvos įtakingiausieji 2019“ rezultatai parodė, kad, Lietuvos elito nuomone, įtakingiausias žiniasklaidos atstovas Lietuvoje yra Edmundas Jakilaitis, antroje vietoje – Andrius Tapinas, trečioje – LRT vadovė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, ketvirtoje – Rimvydas Valatka, penktoje – Rita Miliūtė.

 

Toliau įtakingiausių žiniasklaidos atstovų dešimtuke rikiuojasi Rolandas Barysas, Vytautas Bruveris, Indrė Makaraitytė, Daiva Žeimytė, Nemira Pumprickaitė.

 

Visuomenės nuomone, pirmąją ir antrąją vietas taip pat užima E. Jakilaitis ir A. Tapinas, trečiąją – R. Valatka, ketvirtąją – Rūta Mikelkevičiūtė, penktąją – Rita Miliūtė. Po jų seka Audrė Kudabienė, Indrė Makaraitytė, M. Garbačiauskaitė-Budrienė, Daiva Žeimytė, Nemira Pumprickaitė.

 

Kaip pastebi elito apklausą atlikęs žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas, žiniasklaidoje, lyginant su kitomis sritimis, tendencijos keičiasi ypač lėtai.

 

„Politikoje keičiasi ministrai, vyksta nušalinimai, ypač didelė kaita vyksta valstybės tarnyboje ar sporte, o žiniasklaidoje viskas keičiasi lėtai: įtaka čia užsitarnaujama lėtai, naujokui į įtakingųjų dvidešimtuką įšokti sunku, bet, kita vertus, įtaka ir prarandama lėtai“, – pastebėjo jis.

 

Pasak G. Sarafino, kalbant apie žiniasklaidos atstovų įtaką, mažiau nei kitose srityje lemia užimamos pareigos, kas labai svarbu politikų ar tarnautojų kategorijose.

 

„Nei E. Jakilaitis, nei A. Tapinas, nei R. Valatka, nei R. Miliūtė nėra nei žiniasklaidos priemonių vadovai, nei savininkai ar akcininkai, bet jie atsiduria įtakingiausių žiniasklaidos priemonių atstovų penketuke. Taip pat, aišku, matome ir tai, kad pirmasis penketukas nuolat ir stipriai šmėžuoja televizijos ekranuose“, – sakė jis.

 

G. Sarafinas atkreipė dėmesį, kad pirmaujantiems sąraše būdinga tai, kad jie veikia per dvi, tris ar net dar daugiau žiniasklaidos priemonių. „Tiesiog tai yra „einami“ veidai, kuriuos matome ir girdime visur. Pavyzdžiui, R. Valatka ir per radiją, ir per televiziją, ir per internetą, ir per mikrobangų krosnelę transliuojamas, – juokavo jis. – Tiesiog taip yra: kadangi jie sugeba pasakyti taip, kad priverčia žmones suklusti, kiekvienas jų sakinys ar pastraipa turi skandalingumo, tai jie žmonėms patinka kaip vartotojams, ir taip pat patinka žiniasklaidai, kuri juos dažnai kalbina“.

 

Analizuodamas, kaip žiniasklaidos atstovus vertina kolegos, G. Sarafinas sakė per pastaruosius metus didelių pokyčių nematęs, nes tai yra per trumpas laikas, tačiau vertinant penkerius metus, kiek yra atliekamas tyrimas, didžiausią šuolį padarė Daiva Žeimytė, taip pat stipriai palypėjo Indrė Makaraitytė, Vaidotas Beniušis ir Rasa Lukaitytė-Vnarauskienė.

 

G. Sarafinas pastebi, kad per pastaruosius metus kai kurie žiniasklaidos atstovai apskritai dingo iš akiračio: „Dingo Rūta Janutienė, nes ji pasuko į politiką, o tai yra nesuderinama su žiniasklaida, taip pat Audrius Matonis, kuris žiniasklaidą iškeitė į kitą sritį. Taip pat dingo Šarūnas Černiauskas, nes jis paslydo, ir dingo Ramūnas Terleckas, nes nustota leisti dienraštį „Lietuvos žinios“. Štai buvo keturi nemaži dydžiai, bet jie dėl skirtingų aplinkybių iš viso išnyko iš sąrašų ir niekas už juos nebalsavo“.

 

Agentūros „Spinter tyrimai“, kuri atliko visuomenės apklausą, vadovas Ignas Zokas sako, kad šiais metais savo pozicijas dar labiau sustiprino E. Jakilaitis, o tai, jo nuomone, iš dalies lėmė šalyje vykę Prezidento rinkimai.

 

„Prezidentinė kampanija visuomet sutraukia didelę žmonių auditoriją. E. Jakilaitis buvo matomas žmogus tarp potencialiai įtakingiausių politikų, tarp potencialių prezidentų, ir buvimas tokioje aplinkoje natūraliai dar labiau sustiprino jo pozicijas. Tiesa, jis visada buvo aukštai, bet prezidentinė kampanija tikrai prisidėjo prie to, kad visuomenės akyse jo įvaizdis dar labiau sustiprėtų“, – kalbėjo I. Zokas.

 

Įtaka – ne savaiminis tikslas

 

Ne vienerius metus įtakingiausiu žurnalistu Lietuvoje renkamas E. Jakilaitis sakė, kaip ir kasmet, norintis pabrėžti, kad žmonės įtaką galbūt painioja su žinomumu.

 

„Esu ne kartą sakęs, kad vis dėlto, žinomumas ir įtaka, mano galva yra skirtingi dalykai, o šioje apklausose matau tam tikrą to maišymą. Jei įtaka yra kažkoks galios sinonimas, aš nemanau, kad kalbant apie visus žiniasklaidos atstovus mano įtaka kažkam būtų pati didžiausia. Dėl žinomumo taip, galiu su tuo sutikti, kad dvidešimt metų dirbdamas televizijoje turbūt esu atpažįstamas beveik šimtui procentų visuomenės. Bet daryti kažkam įtaką nėra mano žurnalistinės ar prodiuserio veiklos tikslas. Galiu šiuos apklausos rezultatus tik priimti kaip tam tikrą faktą, bet tikrai juo nei didžiuojuosi, nei ypatingai džiaugiuosi. Jeigu žiūrėti kaip į tam tikrą įvertinimą – gerai, bet tik tiek“, – sakė E. Jakilaitis.

 

A. Tapinas teigė neslepiantis, kad jam šie apklausos rezultatai – svarbūs.

 

„Mes vis tiek turime ir toje pačioje „Laisvės TV“ ir vertybinį pagrindą, ir vienas iš mūsų tikslų yra šviesti jaunąją kartą, sudominti juos politiniais ir visuomeniniais procesais, čia turbūt ta įtaka yra kaip tam tikras įrankis, leidžiantis pasiekti tokius tikslus. Smagu, kad tai yra įvertinama kartas nuo karto ir kad tai yra nevienadienis įvertinimas“, – kalbėjo jis.

 

A. Tapiną džiugina tai, kad kalbant apie jo įvertinimą, visuomenės ir elito nuomonės sutapo: „Aš atidžiai stebiu šiuos rinkimus ir ypatingai įdomu matyti, kad žiniasklaidos segmente visuomenės akyse labai aukštai yra kai kurie, vadinkime juos žurnalistais, nors jie jau nebe žurnalistai, o ekspertai juos nurašo – tos žirklės yra gana plačios.

 

Kitur to yra galbūt šiek tiek mažiau: jei jau Sabonis, tai Sabonis. O pas mus tas faktas, kad visuomenės ir elito nuomonė sutampa yra labai svarbus, nes čia tu pataikai iš principo į bendrą tendenciją. Kai skaičiau apie politikus, akivaizdu, kad, pavyzdžiui, Gitanas Nausėda yra labiau visuomenės vertinamas, o ekspertai jį vertina kitaip. Tai jei tu patenki tarp tų žirklių, manau, yra pakankamai pačiam svarbu įsivertinti, į kurią pusę tu orientuotas, ir ar tu nori to populizmo, kurį ir žiniasklaidoje nėra sudėtinga padaryti. Bet kai ir ekspertai, kurie žiūri truputėlį kitaip ir, manau, kad giliau, sutinka su visuomenės nuomone, gaunasi labai gražus balansas“.

 

Paklaustas, ar kitąmet imsis kokių nors priemonių, kad aplenktų E. Jakilaitį, A. Tapinas juokėsi, kad jis kaip tik elgiasi atvirkščiai. „Edmundas turi laidą „Laisvės TV“, mes didiname jo populiarumą. O iš tikrųjų, tai mes jau dvidešimt metų petys petin einame, žiūrime vienas į kitą, mokomės vienas iš kito, ir man tikrai nėra nei lašelio pavydo ar nuoskaudos, kad jis pirmas, o aš antras“, – sakė A. Tapinas.

 

M. Garbačiauskaitė-Budrienė pabrėžė, kad įtaka jai nėra savaiminis tikslas. „Šiuo metu mano tikslas – kad nacionalinis transliuotojas LRT kuo geriau vykdytų savo misiją. Žiniasklaidai, taip pat ir LRT, reikia kuo daugiau galvoti, kaip sąžiningai atlikti savo darbą, atspindėti įvairias nuomones, gvildenti visuomenės problemas, drauge su ekspertais ir auditorija ieškoti jų sprendimų, būti patikimai – ir auditorija šias pastangas įvertins. Aplinkui daug pavyzdžių, kai įtakos vaikomasi tik vardan įtakos, kai ta sugeneruota įtaka prekiaujama. Ir tai blogi pavyzdžiai – žurnalistai ar žiniasklaidos priemonės, einančios tokiu keliu, prieis liepto galą, nes jie neturi aukštesnių aspiracijų ir tikslų“, – sakė ji.

 

R. Valatka juokėsi, kad kuo jaunesnis žurnalistas, tuo turbūt labiau jis svajoja būti įtakingu.

 

„Kai pradedi žmogus senti, supranti, kad ta tavo įtaka yra tokia labai efemeriška, ji yra įsivaizduojamas dalykas. Man atrodo, svarbu tai, kad tiesiog kiek tu turi galimybių rašyti, transliuoti, kalbėti, kad tai darytum profesionaliai, nenusižengdamas tiesai, tai, kurią žinai tuo metu, o visa kita... Aišku, smagu, kai tave įvertina, bet turbūt svarbiausias dalykas yra gerai daryti savo darbą ir vienintelis malonumas žurnalistikoje, kai pabaigi rašyti tekstą ar pabaigi transliuoti laidą. O po to vėl juodas darbas – vėl galvoti, kokį pašnekovą rinktis, apie ką rašyti. Tad ta trumpa akimirka svarbiausia: padėjau tašką, ar pasakiau laidą vedė tas ir tas – tuo metu esi laimingiausias žmogus pasaulyje“, – šypsojosi žurnalistas.

 

Žurnalisto profesijos ribos tirpsta

 

Įtakingiausiems žiniasklaidos atstovams bendra ta, kad jie – neapsiriboja vienu žiniasklaidos kanalu ar laida. Be to, jų veikla dažnai apima daugiau nei tik žurnalistiką.

 

„Šita linija, kas iš tikrųjų yra žurnalistas, darosi tokia vis labiau neaiškesnė. Jei mes dabar šešių žurnalistų paklaustume, kas yra žurnalistas, manau, kad gautume šešis skirtingus atsakymus. Socialinių tinklų įsigalėjimas, žurnalisto kaip prekės ženklo stiprėjimas tai irgi parodo.


Pasižiūrėkime, kiek yra žurnalistų, kurių nuomonė yra tiražuojama per socialinius tinklus, kuri sukelia kontroversijas, įvairias visuomenės reakcijas. Paskutinis atvejis, kurį prisimenu, būtų Daivos Žeimytės ir Mindaugo Biliaus kreipimasis – tarsi vėlgi žurnalistas kišasi į procesus, bet aš manau, kad tai yra turbūt neišvengiama. Tai yra naujosios komunikacijos sritis ir dėl to, kad viskas susipina, manau, yra pakankamai logiška, kad tarp įtakingiausių atsiranda ir laidų vedėjai, kurie ten atsiranda dėl to, kad jie yra reitinginių laidų vedėjai, ir žiniasklaidos priemonių savininkai, kurių įtaka yra už sosto, užkulisiuose, ir visuomenės veikėjai, kurie labai aktyvūs socialiniuose tinkluose. Turbūt ir Edmundas, ir aš, ir dar keli kolegos bando visa tai miksuoti: turime kaip ir lydinį trijų ar keturių dalykų: tarsi ir turime žiniasklaidos priemonę, kad ir nedidukę, ir laidas, ir socialinius tinklus, visa tai, manau, ir susibalansuoja“, – kalbėjo A. Tapinas.

 

E. Jakilaitis sakė, kad galbūt jis ir pritartų tokiam požiūriui, ir pridūrė, kad tuo vadovaujantis A. Tapinas būtų labiau vertas įvertinimo.

 

„A. Tapinas labai aiškiai reiškiasi ir kaip visuomeninkas. Aš tą jau esu sakęs ir ankstesniuose apdovanojimuose, kad jeigu kalbėti apie tam tikrą poveikį, įtaką, galią, tai jis organizuoja ir protesto akcijas, ir daugelį dalykų, o aš tiesiog užsiimu turiniu“, – sakė E. Jakilaitis.

 

Jo nuomone, šiais laikais apskritai būtų tiksliau kalbėti ne apie žiniasklaidos, o apie viešo turinio poveikį. „Ar atskiriems žurnalistams svarbu būti įtakingiems? Nebūčiau tuo tikras. Bet kad žiniasklaida turi turėti tam tikrą poveikį, yra akivaizdu. Vis dėlto šiais laikais aš turbūt net neskirstyčiau, žiniasklaida ar ne žiniasklaida, o labiau kalbėčiau apie viešo turinio poveikį, nes ta riba tarp klasikinės žiniasklaidos ir tiesiog žmonių, kurie turi nuomonę, su socialiniais tinklais yra išsitrynusi“, – kalbėjo E. Jakilaitis.

 

Pasak R. Valatkos, įtakingiausiųjų sąrašo viršuje paprastai yra tie, kurie turi daugiausiai įvairių išėjimo kanalų.

 

„Dar niekada nebuvo taip, kad pirmas būtų rašantis žurnalistas ir turbūt niekada nebus. Aišku, neužtenka, kad būtum pirmas ar antras, kad rodytumeisi per televiziją: reikia ir socialiniuose tinkluose reikštis. Be to, kaip tik vakar žiūrėjau praėjusių metų „Nacionalinę ekspediciją“ ir pagalvojau, kad tai, ką padarė E. Jakilaitis su tomis ekspedicijomis, retas verslininkas sugebėtų taip gerai viską suorganizuoti. Kitaip sakant, priekyje stovi tie žurnalistai, kurie jau truputėlį išsiveržia iš žiniasklaidos rėmų“, – kalbėjo jis.