Verslo aplinka gerėja, bet kodėl verslas to
nepajunta?

2019-06-12

 

Nors skaičiuojama, kad praėjusiais metais administracinė našta verslui buvo sumažinta 103,9 mln. Eur, realybėje įmonių atstovai sako to dar nepajautę. Šis verslo atstovų pastebėjimas logiškai paaiškinamas – mažinant verslo naštą įvyko pokyčių, prie kurių reikėjo iš naujo prisitaikyti. Realią naudą šalies verslininkai pajaus tuomet, kai verslo reguliavimo aplinka nesikeis taip dažnai. Tada ir sutaupyti milijonai labiau matysis įmonių finansinėse eilutėse.

 

Praėjusių metų pabaigoje „Versli Lietuva“ užsakymu tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ atliko pačių mažiausių įmonių, įdarbinančių nuo 1-9 darbuotojų, apklausą visoje Lietuvoje. Buvo siekiama sužinoti, su kokiomis verslo reglamentavimo kliūtimis susiduria pačių mažiausių Lietuvos įmonių vadovai, buhalteriai bei akcininkai, vykdydami savo įmonių veiklą. Reglamentavimą sudaro privalomi informaciniai reikalavimai (ataskaitos, deklaracijos, etc.) ir atitikties reikalavimai (pavyzdžiui, darbo patalpose turėti gesintuvą).

 

Ką parodė apklausa? Svarbios trys įžvalgos.

 

Pirmoji. Ieškant verslo aplinkos gerinimo sprendimų siekėme suvokti, ar mažiausios Lietuvos įmonės patiria perteklinį reguliavimą. Perteklinis reguliavimas yra tas, kurio būtų galima atsisakyti, paprastesniais, pigesniais ir lengvesniais būdais pasiekiant ar apsaugojant tą bendrąjį gėrį, kuriam pasiekti ar apsaugoti reguliavimas buvo sukurtas. Atsisakius perteklinio reguliavimo įmonės galėtų resursus skirti ekonominei veiklai, o Lietuvos ekonomika taptų konkurencingesnė Europoje ir pasaulyje.

 

Taigi, tyrimo rezultatai parodė, kad 82% apklaustų įmonių visiškai arba veikiau sutinka, kad būtų galima „paprastesniais būdais to paties pasiekti“. O tai rodo, kad keturios iš penkių mažųjų įmonių teigia patiriančios perteklinį reguliavimą.

 

Ar perteklinis reguliavimas liečia tik verslą? Visai ne. Nors reglamentavimo sukuriamą naštą tiesiogiai patiria įmonės vadovybė ir įmonių akcininkai, netiesiogiai šią naštą patiria visi tų įmonių darbuotojai – per mažesnius, nei galėtų būti, atlyginimus, jei įmonės lėšas, išleidžiamas ataskaitoms ir deklaracijoms pildyti, skirtų naujų produktų kūrimui, įrangos atnaujinimui arba darbuotojų kvalifikacijos kėlimui.

 

Antra. Respondentų buvo klausiama: ar reikalavimus, kuriuos laikote „didžiausia našta“, galima pateikti elektroniniu būdu? 96% atsakė, kad taip. Išvada: informacinių prievolių suskaitmeninimas, perkeliant popierines ataskaitas į tinklapius, pats savaime nemažina reguliavimo naštos. Suprantama, kad neperžiūrėjus reikalavimų turinio, būtinumo ir jo sąsajų su kitų institucijų reikalaujamomis ataskaitomis ir duomenimis, jų teikimo dažnio, našta nesumažėja.

 

Ko galime iš to pasimokyti? Prieš skaitmeninant, pirmiausia reikia iš naujo įvertinti verslui keliamų reikalavimų būtinumą. Tai galima atlikti užduodant paprastą klausimą – kokį gėrį vienas ar kitas reikalavimas sukurtas saugoti, o tuomet užduoti kitą klausimą – ar negalima to pasiekti paprasčiau? Paprasčiau, reiškia tą patį tikslą pasiekti lengvesniais būdais. Taip pat reikia klausti, ar reikalaujami duomenys nesidubliuoja su kitų institucijų reikalaujamais duomenimis. Verslo priežiūros institucijos šią architektūrą turėtų kurti bendradarbiaudamos ir matydamos visą verslo reguliavimo landšaftą. Nepamirštant įvertinti, ar tikrai kas nors bloga nutiktų, jei duomenis verslas institucijoms teiktų kartą per metus, o ne kartą per ketvirtį; arba kartą per ketvirtį, o ne kiekvieną mėnesį.

 

Trečia. 2018 metais buvo pasiektas ženklus administracinės naštos palengvinimas verslui – bendromis institucijų pastangomis, administracinė našta buvo sumažinta 103,9 mln. Eur. Tai rekordinis skaičius per pastaruosius penkerius metus. Pavyzdžiui, 2017 metais informacinių įpareigojimų verslui sumažėjo 3,2 mln. Eur. Todėl kyla klausimas, kuo paaiškinti šį neatitikimą tarp realybės ir verslo pateikiamų situacijos vertinimų?

 

Respondentų paklausus, dėl kokių priežasčių našta padidėjo, 81% atsakė, kad dėl naujų reikalavimų; 73% - dėl ataskaitų formų keitimo, o dar 64% - dėl esamų reikalavimų pasikeitimo.

 

Būtent nuolatinis reikalavimų keitimas paaiškina, kodėl verslui susidaro įspūdis, kad našta didėja arba nemažėja, nors faktiškai tam sugaištamas laikas, kaip rodo skaičiavimai, sumažėja.

 

Pasitelkime pavyzdį: priežiūros institucija A, kuriai kiekvieną mėnesį teikiate ataskaitą 101, pakeičia ataskaitos formą. Naują ataskaitą pildyti užtrunka mažiau laiko, negu senąją. Taigi, administracinė našta lyg ir sumažėja. Tačiau įspūdis, kad administracinė našta didėja kyla iš to, jog reikia skirti papildomai laiko, kurį sugaištate gilindamiesi į naują ataskaitos formą ir jos pildymo ypatumus. Ilgainiui išmoksite pildyti naują ataskaitos formą ir tuomet ją pildydami sugaišite mažiau laiko, nei pildydami senąją. Tačiau perprasti naujos formos ypatumus iš pradžių užtrunkate ilgiau. Taigi, pakeitimas administracinę naštą trumpajame laikotarpyje padidina, bet ilgainiui našta sumažėja dėl paprastesnio formos pildymo.

 

Turint omeny, kad skirtingos priežiūros institucijos administruoja daugybę formų, jų kaitaliojimai verslui sudaro papildomą prisitaikymo naštą. Ši našta nepatenka į įprastinį skaičiavimą. Tai paaiškina, kodėl administracinei naštai mažėjant, ataskaitų pakeitimų sukuriama vienkartinė našta gali sudaryti įspūdį, kad reguliavimo našta apskritai didėja, o ne mažėja.

 

Šis neatitikimas sukuria sudėtingą dilemą geresnio reguliavimo politikos formuotojams. Viena vertus, norint mažinti administracinę naštą, vienų ataskaitų reikia paprasčiausiai atsisakyti; kitas supaprastinti ar apjungti su kitomis ataskaitomis. Galiausiai, reikalingų pakeitimų katalogas taps ilgas. Pakeitimus įgyvendinant iš metų į metus, kol pasieksime sąrašo galą, iš tiesų tik pablogintume verslo aplinką: net jei kiekvienas pakeitimas sukuria tik vienkartinę naštą, nesibaigiantys pokyčiai paverčia ją nuolatine.

 

Reguliavimo aplinka galiausiai turi būti paprasta ir nuspėjama. Paprastumas užtikrins žemus jos įgyvendinimo kaštus, o nuspėjamumas mažins riziką verslui. Ten, kur verslo aplinkos rizika sumažėja, verslas pats gali jos prisiimti daugiau, įgyvendindamas plėtrą, išbandydamas naujus verslo modelius, nebijodamas naujovių ir ieškodamas naujų galimybių. Ten, kurs žmonės gali daugiau rizikuoti, stipriau įsijungia visuomenės kuriančiosios jėgos.

 

Taigi, kaip pasiekti tą paprastumą ir nuspėjamumą, kai šiuo metu turime daugybę perteklinio reguliavimo apraiškų, o joms išgyvendinti reikalingi pokyčiai? Atsakymas čia peršasi pats: svarbu, kad pokyčiai būtų įgyvendinami vienu kartu sutvarkant ištisas reguliavimo sritis, o ne fragmentiškai iš metų į metus darant smulkius pakeitimus. Su vienkartine našta galima susitaikyti, jeigu žinai, kad po to padėtis pagerės. Tuomet vienkartinius prisitaikymo kaštus gali palyginti su ilgalaike nauda, kuri bus nuolatinė ir pastovi.

 

Verslas taip pat galėtų atsižvelgti, kad pokyčiai trumpuoju laikotarpiu sudaro įspūdį, kad našta nemažėja, o pokyčių nauda pajuntama neiškart. Tam reikia kantrybės. Kryptingai ir sutartinai veikdami taip, kaip 2018 metais, per keletą metų pasieksime visiems apčiuopiamo verslo aplinkos pagerėjimo.

 

Komentaro autorius - Vytautas Adomaitis, VšĮ „Versli Lietuva“ Verslo aplinkos gerinimo grupės vadovas


Verslo aplinka gerėja, bet kodėl verslas to
nepajunta?

2019-06-12

 

Nors skaičiuojama, kad praėjusiais metais administracinė našta verslui buvo sumažinta 103,9 mln. Eur, realybėje įmonių atstovai sako to dar nepajautę. Šis verslo atstovų pastebėjimas logiškai paaiškinamas – mažinant verslo naštą įvyko pokyčių, prie kurių reikėjo iš naujo prisitaikyti. Realią naudą šalies verslininkai pajaus tuomet, kai verslo reguliavimo aplinka nesikeis taip dažnai. Tada ir sutaupyti milijonai labiau matysis įmonių finansinėse eilutėse.

 

Praėjusių metų pabaigoje „Versli Lietuva“ užsakymu tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ atliko pačių mažiausių įmonių, įdarbinančių nuo 1-9 darbuotojų, apklausą visoje Lietuvoje. Buvo siekiama sužinoti, su kokiomis verslo reglamentavimo kliūtimis susiduria pačių mažiausių Lietuvos įmonių vadovai, buhalteriai bei akcininkai, vykdydami savo įmonių veiklą. Reglamentavimą sudaro privalomi informaciniai reikalavimai (ataskaitos, deklaracijos, etc.) ir atitikties reikalavimai (pavyzdžiui, darbo patalpose turėti gesintuvą).

 

Ką parodė apklausa? Svarbios trys įžvalgos.

 

Pirmoji. Ieškant verslo aplinkos gerinimo sprendimų siekėme suvokti, ar mažiausios Lietuvos įmonės patiria perteklinį reguliavimą. Perteklinis reguliavimas yra tas, kurio būtų galima atsisakyti, paprastesniais, pigesniais ir lengvesniais būdais pasiekiant ar apsaugojant tą bendrąjį gėrį, kuriam pasiekti ar apsaugoti reguliavimas buvo sukurtas. Atsisakius perteklinio reguliavimo įmonės galėtų resursus skirti ekonominei veiklai, o Lietuvos ekonomika taptų konkurencingesnė Europoje ir pasaulyje.

 

Taigi, tyrimo rezultatai parodė, kad 82% apklaustų įmonių visiškai arba veikiau sutinka, kad būtų galima „paprastesniais būdais to paties pasiekti“. O tai rodo, kad keturios iš penkių mažųjų įmonių teigia patiriančios perteklinį reguliavimą.

 

Ar perteklinis reguliavimas liečia tik verslą? Visai ne. Nors reglamentavimo sukuriamą naštą tiesiogiai patiria įmonės vadovybė ir įmonių akcininkai, netiesiogiai šią naštą patiria visi tų įmonių darbuotojai – per mažesnius, nei galėtų būti, atlyginimus, jei įmonės lėšas, išleidžiamas ataskaitoms ir deklaracijoms pildyti, skirtų naujų produktų kūrimui, įrangos atnaujinimui arba darbuotojų kvalifikacijos kėlimui.

 

Antra. Respondentų buvo klausiama: ar reikalavimus, kuriuos laikote „didžiausia našta“, galima pateikti elektroniniu būdu? 96% atsakė, kad taip. Išvada: informacinių prievolių suskaitmeninimas, perkeliant popierines ataskaitas į tinklapius, pats savaime nemažina reguliavimo naštos. Suprantama, kad neperžiūrėjus reikalavimų turinio, būtinumo ir jo sąsajų su kitų institucijų reikalaujamomis ataskaitomis ir duomenimis, jų teikimo dažnio, našta nesumažėja.

 

Ko galime iš to pasimokyti? Prieš skaitmeninant, pirmiausia reikia iš naujo įvertinti verslui keliamų reikalavimų būtinumą. Tai galima atlikti užduodant paprastą klausimą – kokį gėrį vienas ar kitas reikalavimas sukurtas saugoti, o tuomet užduoti kitą klausimą – ar negalima to pasiekti paprasčiau? Paprasčiau, reiškia tą patį tikslą pasiekti lengvesniais būdais. Taip pat reikia klausti, ar reikalaujami duomenys nesidubliuoja su kitų institucijų reikalaujamais duomenimis. Verslo priežiūros institucijos šią architektūrą turėtų kurti bendradarbiaudamos ir matydamos visą verslo reguliavimo landšaftą. Nepamirštant įvertinti, ar tikrai kas nors bloga nutiktų, jei duomenis verslas institucijoms teiktų kartą per metus, o ne kartą per ketvirtį; arba kartą per ketvirtį, o ne kiekvieną mėnesį.

 

Trečia. 2018 metais buvo pasiektas ženklus administracinės naštos palengvinimas verslui – bendromis institucijų pastangomis, administracinė našta buvo sumažinta 103,9 mln. Eur. Tai rekordinis skaičius per pastaruosius penkerius metus. Pavyzdžiui, 2017 metais informacinių įpareigojimų verslui sumažėjo 3,2 mln. Eur. Todėl kyla klausimas, kuo paaiškinti šį neatitikimą tarp realybės ir verslo pateikiamų situacijos vertinimų?

 

Respondentų paklausus, dėl kokių priežasčių našta padidėjo, 81% atsakė, kad dėl naujų reikalavimų; 73% - dėl ataskaitų formų keitimo, o dar 64% - dėl esamų reikalavimų pasikeitimo.

 

Būtent nuolatinis reikalavimų keitimas paaiškina, kodėl verslui susidaro įspūdis, kad našta didėja arba nemažėja, nors faktiškai tam sugaištamas laikas, kaip rodo skaičiavimai, sumažėja.

 

Pasitelkime pavyzdį: priežiūros institucija A, kuriai kiekvieną mėnesį teikiate ataskaitą 101, pakeičia ataskaitos formą. Naują ataskaitą pildyti užtrunka mažiau laiko, negu senąją. Taigi, administracinė našta lyg ir sumažėja. Tačiau įspūdis, kad administracinė našta didėja kyla iš to, jog reikia skirti papildomai laiko, kurį sugaištate gilindamiesi į naują ataskaitos formą ir jos pildymo ypatumus. Ilgainiui išmoksite pildyti naują ataskaitos formą ir tuomet ją pildydami sugaišite mažiau laiko, nei pildydami senąją. Tačiau perprasti naujos formos ypatumus iš pradžių užtrunkate ilgiau. Taigi, pakeitimas administracinę naštą trumpajame laikotarpyje padidina, bet ilgainiui našta sumažėja dėl paprastesnio formos pildymo.

 

Turint omeny, kad skirtingos priežiūros institucijos administruoja daugybę formų, jų kaitaliojimai verslui sudaro papildomą prisitaikymo naštą. Ši našta nepatenka į įprastinį skaičiavimą. Tai paaiškina, kodėl administracinei naštai mažėjant, ataskaitų pakeitimų sukuriama vienkartinė našta gali sudaryti įspūdį, kad reguliavimo našta apskritai didėja, o ne mažėja.

 

Šis neatitikimas sukuria sudėtingą dilemą geresnio reguliavimo politikos formuotojams. Viena vertus, norint mažinti administracinę naštą, vienų ataskaitų reikia paprasčiausiai atsisakyti; kitas supaprastinti ar apjungti su kitomis ataskaitomis. Galiausiai, reikalingų pakeitimų katalogas taps ilgas. Pakeitimus įgyvendinant iš metų į metus, kol pasieksime sąrašo galą, iš tiesų tik pablogintume verslo aplinką: net jei kiekvienas pakeitimas sukuria tik vienkartinę naštą, nesibaigiantys pokyčiai paverčia ją nuolatine.

 

Reguliavimo aplinka galiausiai turi būti paprasta ir nuspėjama. Paprastumas užtikrins žemus jos įgyvendinimo kaštus, o nuspėjamumas mažins riziką verslui. Ten, kur verslo aplinkos rizika sumažėja, verslas pats gali jos prisiimti daugiau, įgyvendindamas plėtrą, išbandydamas naujus verslo modelius, nebijodamas naujovių ir ieškodamas naujų galimybių. Ten, kurs žmonės gali daugiau rizikuoti, stipriau įsijungia visuomenės kuriančiosios jėgos.

 

Taigi, kaip pasiekti tą paprastumą ir nuspėjamumą, kai šiuo metu turime daugybę perteklinio reguliavimo apraiškų, o joms išgyvendinti reikalingi pokyčiai? Atsakymas čia peršasi pats: svarbu, kad pokyčiai būtų įgyvendinami vienu kartu sutvarkant ištisas reguliavimo sritis, o ne fragmentiškai iš metų į metus darant smulkius pakeitimus. Su vienkartine našta galima susitaikyti, jeigu žinai, kad po to padėtis pagerės. Tuomet vienkartinius prisitaikymo kaštus gali palyginti su ilgalaike nauda, kuri bus nuolatinė ir pastovi.

 

Verslas taip pat galėtų atsižvelgti, kad pokyčiai trumpuoju laikotarpiu sudaro įspūdį, kad našta nemažėja, o pokyčių nauda pajuntama neiškart. Tam reikia kantrybės. Kryptingai ir sutartinai veikdami taip, kaip 2018 metais, per keletą metų pasieksime visiems apčiuopiamo verslo aplinkos pagerėjimo.

 

Komentaro autorius - Vytautas Adomaitis, VšĮ „Versli Lietuva“ Verslo aplinkos gerinimo grupės vadovas