Viršvalandžių apmokėjimas:
pusei dirbančiųjų už juos sumokama tik kartais

2019-05-30

 

Prieš dvi savaites Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) priėmė sprendimą, kad nuo šiol visi ES darbdaviai turės tiksliai fiksuoti darbuotojų darbo laiką. Kol darbdavių konfederacijos atstovai tokius užmojus vadina mistika, darbuotojų atstovai rėžia iš peties ir sako, kad šiandien Lietuvoje situacija itin prasta.

 

Vadino katastrofa

 

Gegužės viduryje ESTT priėmė sprendimą, įpareigojantį visus darbdavius vesti darbo laiko apskaitą. Pateiktu Teismo nutarimu buvo pažymėta, kad visi ES darbdaviai turės turėti sistemas, kurios leistų tiksliai fiksuoti, kiek išdirbo vienas ar kitas darbuotojas ir taip su dirbančiaisias atsiskaityti sąžiningai, apmokant visas papildomai atidirbtas valandas.

 

Nors, panašu, kad darbdaviai ir darbuotojai vėl bus pasidalinę į atskiras stovyklas, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė DELFI aiškino, jog šiuo metu situacija rinkoje, kalbant apie viršvalandžių apmokėjimą, yra itin prasta ir net katastrofiška.

„Dažnai susiduriame su tokiais atvejais, kai nemokama už viršvalandžius. Darbdaviai sąmoningai slepia, kiek faktiškai dirbama valandų, o kilus ginčui, darbuotojui sunku įrodyti, kad jis dirbo daugiau, nei nurodyta darbdavio pateiktuose dokumentuose“, – apie situaciją kalbėjo j ir sakė, kad būtent dėl to yra labai svarbu, kad darbo apskaita būtų kuo griežtesnė.


„Geriausia būtų, jog kaip dabar algalapiuose matome, iš ko susideda mūsų darbo užmokestis, matytume ir kiekvieną dirbtą valandą bei kiek už tai mokama“, – patikslino ji.

 

Paprašyta įvardinti pagrindines kylančias problemas, profsąjungos pirmininkė teigė, kad gaunama nemažai skundų dėl pasirengimo darbui ir darbo pabaigos laiko, kyla problemų dėl darbo apskaitos dirbant keliems darbdaviams, yra neapibrėžta ir pati darbo sąvoka – ar laikoma darbu, kai reikia atsiliepti į skambučius ir atsakyti į el. laiškus pasibaigus oficialiam darbo laikui.

 

„Todėl mes teigiamai vertiname ES Teisingumo Teismo sprendimą, jog valstybės narės privalo įdiegti sistemas, leidžiančias apskaičiuoti kiekvieno darbuotojo atlikto kasdienio darbo laiko trukmę“, – sakė ji ir užsiminė, kad Lietuvoje pokyčių reikia kaip oro, mat galima stebėti vis didesnį darbuotojų išnaudojimą.

 

„Dabar matome, jog darbuotojai verčiami dirbti kuo daugiau, o darbo užmokesčio kelti nenorima. Apie kokį darbo efektyvumą galima kalbėti, kai dirbama po 10-12 val.? Tai – jau kūno marinimas“, – griežtai sakė ji.

 

Nuomonės išsiskyrė

 

Kol darbuotojų profsąjungos pirmininkė vardino didžiausias problemas, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos (LDK) generalinis direktorius Danas Arlauskas sakė, kad darbo laiko reglamentavimas šiandien jau yra apibrėžtas mūsų Darbo kodekse.

„Mane labai nustebino tas dalykas. Galbūt tą teismą išprovokavo kažkokiose valstybėse, kur nėra tvarkos. Pas mus, pagal Darbo kodeksą, yra žiniaraščiai, kur viskas sudėliota, kiek žmogus dirba. Jeigu jis dirba ilgiau ar švenčių dienomis, tai jis gauna papildomus pinigus“, – sakė jis ir pabrėžė nesuprantantis, kur Lietuvoje yra problema bei tai vadino mistika.


Visgi verslininkas pripažino, kad Lietuvoje turime ir nesąžiningų darbdavių, tačiau tai, anot jo, dažniausiai yra šešėlinio verslo atstovai, o jiems tikslaus darbo laiko fiksavimas didelių pokyčių, ko gero, vis tiek neatneštų.

 

„Aš sunkiai suprantu, ko siekiama šioje vietoje. Turi būti lanksčios darbo sąlygos. Pas mane vieni ateina 7 val. ryto, kiti 8 val., dar kiti 9 val. Laikai nebe tie. Jeigu darbuotojui reikia valandą laiko stovėti kamštyje, tai kokia čia problema, tu ateik vėliau. Svarbu, kad padarytum darbą“,– sakė jis.

 

D. Arlausko manymu šiandien viskas pernelyg subiurokratinama.

 

„Per daug norime reglamentuoti tą sritį, kuri yra susitarimo reikalas tarp darbuotojo ir darbdavio“, – aiškino jis ir teigė, kad jeigu darbdaviai piktnaudžiauja, darbuotojai visada gali pasirinkti kitą darbdavį.

 

Šiandien, anot verslininko, Dievas yra ne darbdavys, o darbuotojas, ypač, jei jis yra aukštos kvalifikacijos.

 

„Šiandien vyksta kova dėl darbuotojų, o ne dėl darbo vietų. Aukštos kvalifikacijos darbuotojams nereikia taisyklių, tai jie patys tas taisykles nustato“, – apie darbo rinką pasakojo D. Arlauskas.

 

ESTT sprendimas situacijos nepakeis

 

Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja viešiesiems ryšiams Eglė Samoškaitė taip pat pabrėžė, kad Lietuvoje jau egzistuoja tinkamas darbo laiko stebėsenos reglamentavimas, todėl ES Teisingumo Teismo sprendimas situacijos Lietuvoje iš esmės nepakeistų.

 

„Seimui taip pat yra pateiktos Užimtumo įstatymo pataisos, kuriomis ketinama įtvirtinti, jog darbo laiko apskaita turi būti pildoma kiekvieną dieną žymint nukrypimus nuo darbo laiko.

 

Šiuo metu nukrypimai nuo darbo laiko turi būti pažymėti iki kitos darbo dienos pabaigos, tačiau, Valstybinei darbo inspekcijai tai užkerta kelią taikyti administracinio poveikio priemones dėl nedeklaruoto darbo, pavyzdžiui, patikrinimo metu nustačius, kad darbuotojai dirba ne darbo laiko režimo ar darbo grafikuose nustatytu metu, darbdavys iki kitos darbo dienos pabaigos turi galimybę pažymėti tokį dirbtą laiką darbo laiko apskaitos dokumentuose bei išvengti atsakomybės“, – komentavo E. Samoškaitė.

 

Pasak jos, darbdavys gali nurodyti dirbti viršvalandžius tik darbuotojo sutikimu, išskyrus išimtinius atvejus, kai siekiama užkirsti kelią įvairioms nelaimėms, pavojams ar avarijoms, likviduoti padarinius, kai reikia pašalinti gedimą, dėl kurio daug darbuotojų negalėtų dirbti arba dėl to sugestų medžiagos ar produktai, taip pat kai dėl to susitarta kolektyvinėje sutartyje.

 

„Pastebėtina, kad viršvalandžių kiekiai yra reguliuojami: per savaitę maksimaliai galima dirbti iki 12 val. viršvalandžių, per metus – iki 180 val., nebent kolektyvinėje sutartyje susitariama kitaip“, – sakė specialistė.

 

Kas šeštas lieka be atlygio

 

DELFI užsakymu atlikta „Spinter tyrimų“ apklausa parodė, kad viršvalandžius tenka dirbti 24,5 proc. gyventojų, o tai, daugiausia, daro vyrai, kurie, pasak apklausos, yra aukštesnio išsimokslinimo, didesnių pajamų atstovai, užima vadovų bei specialistų pozicijas.

 

„Manau, kad tai sveikas rezultatas. Jeigu yra normali, aktyvi ekonominė situacija, įvairiai ir būna. Kaip bedarbystės procentas yra sveikas, taip ir viršvalandžių dirbimas. Tai tikrai nėra masinis reiškinys ir masiškai paplitęs išnaudojimas“, – apklausos rezultatus komentavo ir „Spinter tyrimų“ vadovas Ignas Zokas.

 

Apklausoje visi dirbantieji viršvalandžius pasisakė ir apie laiko intervalus, išdirbamus papildomai. Štai daugiau nei 10 valandų papildomai per savaitę dirba 8,9 proc., nuo 5 iki 10 valandų – 36,8 proc., nuo 1 iki 5 valandų – 51,4 proc., nuo visų dirbančių viršvalandžius. Tiesa, kad neturi nuomonės ar nežino pasisakė dar 2,8 proc.

 

Kiek vidutiniškai valandų per savaitę dirbate viršvalandžius? (atsakinėja tik dirbantys viršvalandžius)


 

Dirbančiųjų viršvalandžius buvo klausta ir apie tai, ar darbdavys už papildomą darbą sumoka.

 

Štai net 30,6 proc. atsakė, kad darbdavys visada arba dažniausiai sumoka už papildomą darbo laiką, o kiek daugiau nei pusė apklaustųjų pasirinko variantą, kad jiems yra sumokama kartais (50,5 proc.).

 

Taip pat paaiškėjo, kad net 16,7 proc. dirbančiųjų už viršvalandžius nėra atsilyginama. Tai, reiškia, kad net kas šeštas, dirbantysis negauna priklausančio atlygio. Kad neturi nuomonės ar nežino teigė 2,2 proc.

 

Ar darbdavys už viršvalandžius atsiskaito papildomai?


 

Pasak I. Zoko, kartais vertinti, kada žmogui turi būti sumokama, o kada ne, yra labai sunku.

„Kartais darbuotojų ir darbdavių pozicijos irgi atrodo nevienodai. Gal žmogus nesuspėja padaryti darbo laiku ir panašiai“, – komentavo jis.

„Žinoma, yra kažkoks procentas, kur darbdaviai stengiasi išnaudoti tą galimybę, kad kiek žmogus dirba, tiek jam ir krauna, bet manau, kad situacija darbo rinkoje šiandien tikrai yra ne kaip prieš 10-15 metų ir viskas pakankamai pasikeitę. Žmonės žino savo teises“, – sakė I. Zokas.

 

Nepaisantiems įstatymų – baudos

 

Už darbo laiko apskaitos pažeidimus numatomos 150-1450 eurų baudos, o už pakartotinai padarytą tokį pat nusižengimą gresia 1400-3000 eurų bauda.

 

Darbo laiko apskaitos pažeidimai apima darbo laiko nežymėjimą apskaitos žiniaraštyje, taip pat viršvalandžių, papildomo darbo, darbo per šventes, nakties metu ar poilsio dienomis (jei neišpuola pagal grafiką) nežymėjimą arba žinomai klaidingą žymėjimą, tai yra klastojimą. Administracinių nusižengimų kodekse nurodomos baudos taikomos fiziniam asmeniui – pavyzdžiui, įmonės vadovui, individualiosios įmonės savininkui, ūkininkui ar panašiai.

 

Užimtumo įstatymas nustato atsakomybę darbdaviui, kai darbas nedeklaruojamas – ar tai būtų viršvalandžiai, darbas švenčių, poilsio dieną (jei neišpuola pagal grafiką), ar darbas naktį. Bauda gali siekti 200-600 eurų, o jei pažeidimas padaromas pakartotinai per pastaruosius dvejus metus – tuomet 600-1200 eurų. Užimtumo įstatyme numatomos baudos taikomos juridiniam asmeniui – įmonei.

 

Kilus tarp šalių ginčui dėl nesumokėto darbo užmokesčio už viršvalandžius, darbuotojai turėtų kreiptis į darbo ginčų komisijas prie Valstybinės darbo inspekcijos. Darbo ginčų komisijų sprendimai yra privalomi, tai tikrai patogus būdas ginti savo teises.

 

Dėl darbo ir poilsio laiko pažeidimų (pavyzdžiui, viršijama maksimali darbo savaitės trukmė, galima viršvalandžių trukmė, nesilaikoma minimalaus poilsio reikalavimų ir panašiai) asmuo turėtų kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją.



Viršvalandžių apmokėjimas:
pusei dirbančiųjų už juos sumokama tik kartais

2019-05-30

 

Prieš dvi savaites Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) priėmė sprendimą, kad nuo šiol visi ES darbdaviai turės tiksliai fiksuoti darbuotojų darbo laiką. Kol darbdavių konfederacijos atstovai tokius užmojus vadina mistika, darbuotojų atstovai rėžia iš peties ir sako, kad šiandien Lietuvoje situacija itin prasta.

 

Vadino katastrofa

 

Gegužės viduryje ESTT priėmė sprendimą, įpareigojantį visus darbdavius vesti darbo laiko apskaitą. Pateiktu Teismo nutarimu buvo pažymėta, kad visi ES darbdaviai turės turėti sistemas, kurios leistų tiksliai fiksuoti, kiek išdirbo vienas ar kitas darbuotojas ir taip su dirbančiaisias atsiskaityti sąžiningai, apmokant visas papildomai atidirbtas valandas.

 

Nors, panašu, kad darbdaviai ir darbuotojai vėl bus pasidalinę į atskiras stovyklas, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė DELFI aiškino, jog šiuo metu situacija rinkoje, kalbant apie viršvalandžių apmokėjimą, yra itin prasta ir net katastrofiška.

„Dažnai susiduriame su tokiais atvejais, kai nemokama už viršvalandžius. Darbdaviai sąmoningai slepia, kiek faktiškai dirbama valandų, o kilus ginčui, darbuotojui sunku įrodyti, kad jis dirbo daugiau, nei nurodyta darbdavio pateiktuose dokumentuose“, – apie situaciją kalbėjo j ir sakė, kad būtent dėl to yra labai svarbu, kad darbo apskaita būtų kuo griežtesnė.


„Geriausia būtų, jog kaip dabar algalapiuose matome, iš ko susideda mūsų darbo užmokestis, matytume ir kiekvieną dirbtą valandą bei kiek už tai mokama“, – patikslino ji.

 

Paprašyta įvardinti pagrindines kylančias problemas, profsąjungos pirmininkė teigė, kad gaunama nemažai skundų dėl pasirengimo darbui ir darbo pabaigos laiko, kyla problemų dėl darbo apskaitos dirbant keliems darbdaviams, yra neapibrėžta ir pati darbo sąvoka – ar laikoma darbu, kai reikia atsiliepti į skambučius ir atsakyti į el. laiškus pasibaigus oficialiam darbo laikui.

 

„Todėl mes teigiamai vertiname ES Teisingumo Teismo sprendimą, jog valstybės narės privalo įdiegti sistemas, leidžiančias apskaičiuoti kiekvieno darbuotojo atlikto kasdienio darbo laiko trukmę“, – sakė ji ir užsiminė, kad Lietuvoje pokyčių reikia kaip oro, mat galima stebėti vis didesnį darbuotojų išnaudojimą.

 

„Dabar matome, jog darbuotojai verčiami dirbti kuo daugiau, o darbo užmokesčio kelti nenorima. Apie kokį darbo efektyvumą galima kalbėti, kai dirbama po 10-12 val.? Tai – jau kūno marinimas“, – griežtai sakė ji.

 

Nuomonės išsiskyrė

 

Kol darbuotojų profsąjungos pirmininkė vardino didžiausias problemas, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos (LDK) generalinis direktorius Danas Arlauskas sakė, kad darbo laiko reglamentavimas šiandien jau yra apibrėžtas mūsų Darbo kodekse.

„Mane labai nustebino tas dalykas. Galbūt tą teismą išprovokavo kažkokiose valstybėse, kur nėra tvarkos. Pas mus, pagal Darbo kodeksą, yra žiniaraščiai, kur viskas sudėliota, kiek žmogus dirba. Jeigu jis dirba ilgiau ar švenčių dienomis, tai jis gauna papildomus pinigus“, – sakė jis ir pabrėžė nesuprantantis, kur Lietuvoje yra problema bei tai vadino mistika.


Visgi verslininkas pripažino, kad Lietuvoje turime ir nesąžiningų darbdavių, tačiau tai, anot jo, dažniausiai yra šešėlinio verslo atstovai, o jiems tikslaus darbo laiko fiksavimas didelių pokyčių, ko gero, vis tiek neatneštų.

 

„Aš sunkiai suprantu, ko siekiama šioje vietoje. Turi būti lanksčios darbo sąlygos. Pas mane vieni ateina 7 val. ryto, kiti 8 val., dar kiti 9 val. Laikai nebe tie. Jeigu darbuotojui reikia valandą laiko stovėti kamštyje, tai kokia čia problema, tu ateik vėliau. Svarbu, kad padarytum darbą“,– sakė jis.

 

D. Arlausko manymu šiandien viskas pernelyg subiurokratinama.

 

„Per daug norime reglamentuoti tą sritį, kuri yra susitarimo reikalas tarp darbuotojo ir darbdavio“, – aiškino jis ir teigė, kad jeigu darbdaviai piktnaudžiauja, darbuotojai visada gali pasirinkti kitą darbdavį.

 

Šiandien, anot verslininko, Dievas yra ne darbdavys, o darbuotojas, ypač, jei jis yra aukštos kvalifikacijos.

 

„Šiandien vyksta kova dėl darbuotojų, o ne dėl darbo vietų. Aukštos kvalifikacijos darbuotojams nereikia taisyklių, tai jie patys tas taisykles nustato“, – apie darbo rinką pasakojo D. Arlauskas.

 

ESTT sprendimas situacijos nepakeis

 

Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja viešiesiems ryšiams Eglė Samoškaitė taip pat pabrėžė, kad Lietuvoje jau egzistuoja tinkamas darbo laiko stebėsenos reglamentavimas, todėl ES Teisingumo Teismo sprendimas situacijos Lietuvoje iš esmės nepakeistų.

 

„Seimui taip pat yra pateiktos Užimtumo įstatymo pataisos, kuriomis ketinama įtvirtinti, jog darbo laiko apskaita turi būti pildoma kiekvieną dieną žymint nukrypimus nuo darbo laiko.

 

Šiuo metu nukrypimai nuo darbo laiko turi būti pažymėti iki kitos darbo dienos pabaigos, tačiau, Valstybinei darbo inspekcijai tai užkerta kelią taikyti administracinio poveikio priemones dėl nedeklaruoto darbo, pavyzdžiui, patikrinimo metu nustačius, kad darbuotojai dirba ne darbo laiko režimo ar darbo grafikuose nustatytu metu, darbdavys iki kitos darbo dienos pabaigos turi galimybę pažymėti tokį dirbtą laiką darbo laiko apskaitos dokumentuose bei išvengti atsakomybės“, – komentavo E. Samoškaitė.

 

Pasak jos, darbdavys gali nurodyti dirbti viršvalandžius tik darbuotojo sutikimu, išskyrus išimtinius atvejus, kai siekiama užkirsti kelią įvairioms nelaimėms, pavojams ar avarijoms, likviduoti padarinius, kai reikia pašalinti gedimą, dėl kurio daug darbuotojų negalėtų dirbti arba dėl to sugestų medžiagos ar produktai, taip pat kai dėl to susitarta kolektyvinėje sutartyje.

 

„Pastebėtina, kad viršvalandžių kiekiai yra reguliuojami: per savaitę maksimaliai galima dirbti iki 12 val. viršvalandžių, per metus – iki 180 val., nebent kolektyvinėje sutartyje susitariama kitaip“, – sakė specialistė.

 

Kas šeštas lieka be atlygio

 

DELFI užsakymu atlikta „Spinter tyrimų“ apklausa parodė, kad viršvalandžius tenka dirbti 24,5 proc. gyventojų, o tai, daugiausia, daro vyrai, kurie, pasak apklausos, yra aukštesnio išsimokslinimo, didesnių pajamų atstovai, užima vadovų bei specialistų pozicijas.

 

„Manau, kad tai sveikas rezultatas. Jeigu yra normali, aktyvi ekonominė situacija, įvairiai ir būna. Kaip bedarbystės procentas yra sveikas, taip ir viršvalandžių dirbimas. Tai tikrai nėra masinis reiškinys ir masiškai paplitęs išnaudojimas“, – apklausos rezultatus komentavo ir „Spinter tyrimų“ vadovas Ignas Zokas.

 

Apklausoje visi dirbantieji viršvalandžius pasisakė ir apie laiko intervalus, išdirbamus papildomai. Štai daugiau nei 10 valandų papildomai per savaitę dirba 8,9 proc., nuo 5 iki 10 valandų – 36,8 proc., nuo 1 iki 5 valandų – 51,4 proc., nuo visų dirbančių viršvalandžius. Tiesa, kad neturi nuomonės ar nežino pasisakė dar 2,8 proc.

 

Kiek vidutiniškai valandų per savaitę dirbate viršvalandžius? (atsakinėja tik dirbantys viršvalandžius)


 

Dirbančiųjų viršvalandžius buvo klausta ir apie tai, ar darbdavys už papildomą darbą sumoka.

 

Štai net 30,6 proc. atsakė, kad darbdavys visada arba dažniausiai sumoka už papildomą darbo laiką, o kiek daugiau nei pusė apklaustųjų pasirinko variantą, kad jiems yra sumokama kartais (50,5 proc.).

 

Taip pat paaiškėjo, kad net 16,7 proc. dirbančiųjų už viršvalandžius nėra atsilyginama. Tai, reiškia, kad net kas šeštas, dirbantysis negauna priklausančio atlygio. Kad neturi nuomonės ar nežino teigė 2,2 proc.

 

Ar darbdavys už viršvalandžius atsiskaito papildomai?


 

Pasak I. Zoko, kartais vertinti, kada žmogui turi būti sumokama, o kada ne, yra labai sunku.

„Kartais darbuotojų ir darbdavių pozicijos irgi atrodo nevienodai. Gal žmogus nesuspėja padaryti darbo laiku ir panašiai“, – komentavo jis.

„Žinoma, yra kažkoks procentas, kur darbdaviai stengiasi išnaudoti tą galimybę, kad kiek žmogus dirba, tiek jam ir krauna, bet manau, kad situacija darbo rinkoje šiandien tikrai yra ne kaip prieš 10-15 metų ir viskas pakankamai pasikeitę. Žmonės žino savo teises“, – sakė I. Zokas.

 

Nepaisantiems įstatymų – baudos

 

Už darbo laiko apskaitos pažeidimus numatomos 150-1450 eurų baudos, o už pakartotinai padarytą tokį pat nusižengimą gresia 1400-3000 eurų bauda.

 

Darbo laiko apskaitos pažeidimai apima darbo laiko nežymėjimą apskaitos žiniaraštyje, taip pat viršvalandžių, papildomo darbo, darbo per šventes, nakties metu ar poilsio dienomis (jei neišpuola pagal grafiką) nežymėjimą arba žinomai klaidingą žymėjimą, tai yra klastojimą. Administracinių nusižengimų kodekse nurodomos baudos taikomos fiziniam asmeniui – pavyzdžiui, įmonės vadovui, individualiosios įmonės savininkui, ūkininkui ar panašiai.

 

Užimtumo įstatymas nustato atsakomybę darbdaviui, kai darbas nedeklaruojamas – ar tai būtų viršvalandžiai, darbas švenčių, poilsio dieną (jei neišpuola pagal grafiką), ar darbas naktį. Bauda gali siekti 200-600 eurų, o jei pažeidimas padaromas pakartotinai per pastaruosius dvejus metus – tuomet 600-1200 eurų. Užimtumo įstatyme numatomos baudos taikomos juridiniam asmeniui – įmonei.

 

Kilus tarp šalių ginčui dėl nesumokėto darbo užmokesčio už viršvalandžius, darbuotojai turėtų kreiptis į darbo ginčų komisijas prie Valstybinės darbo inspekcijos. Darbo ginčų komisijų sprendimai yra privalomi, tai tikrai patogus būdas ginti savo teises.

 

Dėl darbo ir poilsio laiko pažeidimų (pavyzdžiui, viršijama maksimali darbo savaitės trukmė, galima viršvalandžių trukmė, nesilaikoma minimalaus poilsio reikalavimų ir panašiai) asmuo turėtų kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją.