Paskutiniai reitingai prieš rinkimus: lyderis pasikeitė, dviejų kandidatų rinkėjai apsisprendę tvirtai

2019-05-03

 

Paskutiniai „Spinter tyrimų“ reitingai prieš pirmąjį prezidento rinkimų turą rodo, kad balandžio pabaigoje tvirtai apsisprendę, už ką balsuoti buvo mažiau nei pusė apklaustųjų. Intriga išlieka. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas Mažvydas Jastramskis sakė, kad šiuo metu, likus kiek daugiau nei savaitei iki rinkimų, dar nesilažintų dėl to, kurie du kandidatai išeis į antrą turą.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ balandžio 20-29 dienomis kombinuoto tyrimo metodu atlikta apklausa parodė, kad tvirtai apsisprendę balsuoti už savo kandidatą buvo 43,9 proc. apklaustųjų.

29,4 proc. respondentų teigė, kad yra greičiau apsisprendę, bet dar gali pakeisti savo nuomonę. 19,9 proc. apklaustųjų pareiškė esą neapsisprendę ir dar dvejojantys, o 6,8 proc. respondentų nenorėjo atsakyti.

 

Smuktelėjo Nausėdos reitingas

 

Kandidatų į prezidentus reitinguose šiek tiek smuktelėjo Gitano Nausėdos vertinimas. Stebimas 3,3 proc. punkto kritimas per mėnesį. „Spinter tyrimai“ deklaruoja, kad jų tyrimų paklaida yra 3,1 proc.

Balandžio pabaigoje reitingų lyderių trijulė atrodė taip: Ingrida Šimonytė, už kurią balandį būtų balsavę 26,2 proc., o kovą – 24,8 proc. respondentų; G. Nausėda, už kurį balandį būtų balsavę 24,6 proc., o kovą – 27,9 proc. respondentų; ir Saulius Skvernelis, už kurį balandį būtų balsavę 16,6 proc., o kovą – 14,5 proc. apklaustųjų.

Ketvirtas reitinguose buvo Vytenis Andriukaitis, už kurį balandį būtų balsavę 5,5 proc., o kovą 4,2 proc. respondentų. Penktas – Arvydas Juozaitis, už kurį būtų balsavę – atitinkamai 4,8 proc. ir 5 proc. apklaustųjų.

Už Mindaugą Puidoką balandį būtų balsavę 1,9 proc., o kovą – 0,7 proc., Valdemarą Tomaševskį – atitinkamai 1,8 proc. ir 1,9 proc. apklaustųjų. Dar 1,5 proc. respondentų balandį ir 2,3 proc. – kovą būtų balsavę už Naglį Puteikį, 1,2 proc. – balandį ir 0,6 proc. kovą – už Valentiną Mazuronį.

0,4 proc. apklaustųjų balandį ir 0,2 proc. kovą būtų rinkęsi kokį nors kitą kandidatą, atitinkamai 8,6 proc. balandį ir 9,2 proc. kovą būtų nebalsavę, o 6,9 proc. balandį ir 8,4 proc. kovą nežinojo, už ką balsuoti.

 

Nubyrėjo mažiau apsisprendę Nausėdos simpatikai

 

 Apžvelgdamas tyrimų rezultatus, „Spinter tyrimų“ vadovas, sociologas Ignas Zokas konstatavo, kad šiuo metu matomi du aiškūs prezidentinės kampanijos lyderiai – I. Šimonytė ir G. Nausėda, kurių palaikymas visuomenėje yra beveik vienodas. Tačiau ir trečioje vietoje esančio S. Skvernelio atotrūkis nuo jų, pasak sociologo, nėra didelis.

„Per šį tyrimą turėjome papildomą klausimą – tik 44 proc. apklaustųjų balandžio antroje pusėje buvo tvirtai apsisprendę dėl savo pasirinkimo. Daugelis sprendimus darys paskutinėmis dienomis arba atėję prie urnos. Šiandien dar sunku prognozuoti, kurie du lyderiai kausis antrajame ture“, – sakė I. Zokas.

Pasak sociologo, šiuo metu iš apklausų matyti, kad daugiau apsisprendusių rinkėjų turi S. Skvernelis ir I. Šimonytė.

„Jų simpatikai dažnai teigia, kad yra tvirtai apsisprendę. Jei žiūrėtume į G. Nausėdos reitingą, jis šiek tiek sumenko, tačiau tikrai nereikia piešti apokaliptinių scenarijų, tikėtina, kad nubyra mažiau apsisprendusieji“, – sakė I. Zokas.

Analizuojant rinkėjus pagal socioekonomines kategorijas, pasak sociologo, matyti, kad I. Šimonytės rinkėjai yra daugiau didmiesčių gyventojai, aukštesnių pajamų, aukštesnio išsilavinimo žmonės. Tai daugiau koreliuoja su konservatorių rinkėjais.

„S. Skvernelio elektoratas artimesnis valstiečių-žaliųjų rinkėjams – mažesnių miestų, mažesnių pajamų žmonės, labiau darbininkiškos profesijos“, – sakė I. Zokas.

G. Nausėdos, pasak jo, palaikymas yra visose grupėse apylygis.

„Tai yra jo privalumas ir kartu trūkumas, nes rinkiminėje kampanijoje reikia taikytis įtikti labai plačiam ir labai skirtingam elektoratui“, – sakė I. Zokas.

Neapsisprendusių, pasak sociologo, yra visuose segmentuose.

 

Karbauskio pareiškimas gali atsisukti ir prieš Skvernelį

 

Likus kiek daugiau nei savaitei iki rinkimų valstiečių-žaliųjų lyderis Ramūnas Karbauskis pareiškė, kad jei jie pralaimės prezidento ir Europos Parlamento rinkimus, svarstys galimybę trauktis iš valdančiosios daugumos. Neatmetamas net išankstinių Seimo rinkimų scenarijus.

VU TSPMI ir Kauno technologijos universitete dėstantis M. Jastramskis nemano, kad tokie pareiškimai galėtų sutelkti labai didelę neapsisprendusių rinkėjų dalį.

„Tai labai priklauso nuo to, už ką tie žmonės svarsto balsuoti. Kažkaip nemanyčiau, kad tai turėtų ypatingai paveikti apsispręsti balsuoti už S. Skvernelį. Gal nedidelei daliai žmonių ir gali kilti klausimas, kaip bus įvykus prezidento rinkimams, bet nemanyčiau, kad tai turėtų daug įtakos“, – sakė M. Jastramskis.

Politinės sociologijos specialistas mano, kad tai galėtų suveikti, jei būtų tik du pirmaujantys kandidatai.

„Dabar tai gali suveikti ir G. Nausėdos naudai, nes jis yra patogiai centre tarp vienų ir kitų. Juolab, kad yra ir dar daugiau kandidatų – maždaug po penkis procentus turi ir V. Andriukaitis, ir A. Juozaitis. Kai kandidatų yra daugiau nei du, tada tokia taktika gali atsisukti prieš jį patį“, – sakė M. Jastramskis.

 

Dar sunku matyti – kas iš tikro yra ant bangos

 

Pasak mokslininko, nors dabar jau liko tik kiek daugiau nei savaitė iki rinkimų, gali būti, kad realiai viskas šiuose rinkimuose spręsis jau po to, kai pamatysime paskutinius reitingus.

„Kai dar mažiau nei pusė rinkėjų yra apsisprendę, yra sunku pamatyti tą bangą. Nenurašyčiau net ir tų, kurie yra trečioje – penktoje vietose. Bet žinoma jiems tikimybė bus mažesnė“, – sakė M. Jastramskis.

Artėjant rinkimams didžiule intriga lieka, ką atėjusi atiduoti balsuoti pasakys prezidentė Dalia Grybauskaitė. Politologo manymu, tam, kad jos balsas turėtų kokią nors įtaką, reikėtų, kad ta nuskambėtų bent prieš kelias dienas iki rinkimų.

„Sunku galvoti, kad pačią rinkimų dieną tai galėtų kažką pakeisti“, – sakė M. Jastramskis.

 

Kol kas nesilažintų dėl antro turo kandidatų

 

Pasak mokslininko, Lietuvos prezidento rinkimuose (išskyrus 1993 m. rinkimus) stebima tendencija, kad daugumą balsų gauna nepartiniai kandidatai.

„Konservatoriams neblogai pasisekė kažkiek atsieti I. Šimonytę nuo partijos. Vis tiek dalis lietuvių balsuoja prieš konservatorius, bet tada už ką – klausimas“, – sakė M. Jastramskis.

Politologas neatmetė, kad suveiks ir partinės tapatybės veiksnys.

„Savo balsus susirinks ir V. Andriukaitis, ir V. Tomaševskis, ir konservatoriai, kurie tikriausiai paims ir tuos, kurie anksčiau už liberalus balsuodavo, bet tikrai ne visus“, – sakė M. Jastramskis.

Mokslininkas teigė, kad šiuo metu dar nesilažintų, kas paklius į antrą turą.

„Šiuo metu savo pinigų nestatyčiau“, – sakė M. Jastramskis.

 

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" 2019 metų balandžio 20-29 dienomis, naujienų portalo DELFI užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Kombinuotas tyrimo metodas: 60 proc. tiesioginės paklausos būdu face-to-face, 40 proc. internetu. Tiesioginio interviu atveju apklausą atlieka profesionalus apklausėjas. Jis veda pokalbį su respondentu pagal parengtus klausimus, atsakymus fiksuodamas klausimyne. Internetinėje apklausoje respondentui siunčiama nuoroda į apklausą, kurią respondentas užpildo savarankiškai jam/jai patogiu metu. Nuoroda yra unikali t.y. klausimyno negalima užpildyti kelis kartus.
Tyrimo metu buvo apklausta 1009 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą yra proporcingas gyventojų pasiskirstymui Lietuvoje.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.

 

 


Paskutiniai reitingai prieš rinkimus: lyderis pasikeitė, dviejų kandidatų rinkėjai apsisprendę tvirtai

2019-05-03

 

Paskutiniai „Spinter tyrimų“ reitingai prieš pirmąjį prezidento rinkimų turą rodo, kad balandžio pabaigoje tvirtai apsisprendę, už ką balsuoti buvo mažiau nei pusė apklaustųjų. Intriga išlieka. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas Mažvydas Jastramskis sakė, kad šiuo metu, likus kiek daugiau nei savaitei iki rinkimų, dar nesilažintų dėl to, kurie du kandidatai išeis į antrą turą.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ balandžio 20-29 dienomis kombinuoto tyrimo metodu atlikta apklausa parodė, kad tvirtai apsisprendę balsuoti už savo kandidatą buvo 43,9 proc. apklaustųjų.

29,4 proc. respondentų teigė, kad yra greičiau apsisprendę, bet dar gali pakeisti savo nuomonę. 19,9 proc. apklaustųjų pareiškė esą neapsisprendę ir dar dvejojantys, o 6,8 proc. respondentų nenorėjo atsakyti.

 

Smuktelėjo Nausėdos reitingas

 

Kandidatų į prezidentus reitinguose šiek tiek smuktelėjo Gitano Nausėdos vertinimas. Stebimas 3,3 proc. punkto kritimas per mėnesį. „Spinter tyrimai“ deklaruoja, kad jų tyrimų paklaida yra 3,1 proc.

Balandžio pabaigoje reitingų lyderių trijulė atrodė taip: Ingrida Šimonytė, už kurią balandį būtų balsavę 26,2 proc., o kovą – 24,8 proc. respondentų; G. Nausėda, už kurį balandį būtų balsavę 24,6 proc., o kovą – 27,9 proc. respondentų; ir Saulius Skvernelis, už kurį balandį būtų balsavę 16,6 proc., o kovą – 14,5 proc. apklaustųjų.

Ketvirtas reitinguose buvo Vytenis Andriukaitis, už kurį balandį būtų balsavę 5,5 proc., o kovą 4,2 proc. respondentų. Penktas – Arvydas Juozaitis, už kurį būtų balsavę – atitinkamai 4,8 proc. ir 5 proc. apklaustųjų.

Už Mindaugą Puidoką balandį būtų balsavę 1,9 proc., o kovą – 0,7 proc., Valdemarą Tomaševskį – atitinkamai 1,8 proc. ir 1,9 proc. apklaustųjų. Dar 1,5 proc. respondentų balandį ir 2,3 proc. – kovą būtų balsavę už Naglį Puteikį, 1,2 proc. – balandį ir 0,6 proc. kovą – už Valentiną Mazuronį.

0,4 proc. apklaustųjų balandį ir 0,2 proc. kovą būtų rinkęsi kokį nors kitą kandidatą, atitinkamai 8,6 proc. balandį ir 9,2 proc. kovą būtų nebalsavę, o 6,9 proc. balandį ir 8,4 proc. kovą nežinojo, už ką balsuoti.

 

Nubyrėjo mažiau apsisprendę Nausėdos simpatikai

 

 Apžvelgdamas tyrimų rezultatus, „Spinter tyrimų“ vadovas, sociologas Ignas Zokas konstatavo, kad šiuo metu matomi du aiškūs prezidentinės kampanijos lyderiai – I. Šimonytė ir G. Nausėda, kurių palaikymas visuomenėje yra beveik vienodas. Tačiau ir trečioje vietoje esančio S. Skvernelio atotrūkis nuo jų, pasak sociologo, nėra didelis.

„Per šį tyrimą turėjome papildomą klausimą – tik 44 proc. apklaustųjų balandžio antroje pusėje buvo tvirtai apsisprendę dėl savo pasirinkimo. Daugelis sprendimus darys paskutinėmis dienomis arba atėję prie urnos. Šiandien dar sunku prognozuoti, kurie du lyderiai kausis antrajame ture“, – sakė I. Zokas.

Pasak sociologo, šiuo metu iš apklausų matyti, kad daugiau apsisprendusių rinkėjų turi S. Skvernelis ir I. Šimonytė.

„Jų simpatikai dažnai teigia, kad yra tvirtai apsisprendę. Jei žiūrėtume į G. Nausėdos reitingą, jis šiek tiek sumenko, tačiau tikrai nereikia piešti apokaliptinių scenarijų, tikėtina, kad nubyra mažiau apsisprendusieji“, – sakė I. Zokas.

Analizuojant rinkėjus pagal socioekonomines kategorijas, pasak sociologo, matyti, kad I. Šimonytės rinkėjai yra daugiau didmiesčių gyventojai, aukštesnių pajamų, aukštesnio išsilavinimo žmonės. Tai daugiau koreliuoja su konservatorių rinkėjais.

„S. Skvernelio elektoratas artimesnis valstiečių-žaliųjų rinkėjams – mažesnių miestų, mažesnių pajamų žmonės, labiau darbininkiškos profesijos“, – sakė I. Zokas.

G. Nausėdos, pasak jo, palaikymas yra visose grupėse apylygis.

„Tai yra jo privalumas ir kartu trūkumas, nes rinkiminėje kampanijoje reikia taikytis įtikti labai plačiam ir labai skirtingam elektoratui“, – sakė I. Zokas.

Neapsisprendusių, pasak sociologo, yra visuose segmentuose.

 

Karbauskio pareiškimas gali atsisukti ir prieš Skvernelį

 

Likus kiek daugiau nei savaitei iki rinkimų valstiečių-žaliųjų lyderis Ramūnas Karbauskis pareiškė, kad jei jie pralaimės prezidento ir Europos Parlamento rinkimus, svarstys galimybę trauktis iš valdančiosios daugumos. Neatmetamas net išankstinių Seimo rinkimų scenarijus.

VU TSPMI ir Kauno technologijos universitete dėstantis M. Jastramskis nemano, kad tokie pareiškimai galėtų sutelkti labai didelę neapsisprendusių rinkėjų dalį.

„Tai labai priklauso nuo to, už ką tie žmonės svarsto balsuoti. Kažkaip nemanyčiau, kad tai turėtų ypatingai paveikti apsispręsti balsuoti už S. Skvernelį. Gal nedidelei daliai žmonių ir gali kilti klausimas, kaip bus įvykus prezidento rinkimams, bet nemanyčiau, kad tai turėtų daug įtakos“, – sakė M. Jastramskis.

Politinės sociologijos specialistas mano, kad tai galėtų suveikti, jei būtų tik du pirmaujantys kandidatai.

„Dabar tai gali suveikti ir G. Nausėdos naudai, nes jis yra patogiai centre tarp vienų ir kitų. Juolab, kad yra ir dar daugiau kandidatų – maždaug po penkis procentus turi ir V. Andriukaitis, ir A. Juozaitis. Kai kandidatų yra daugiau nei du, tada tokia taktika gali atsisukti prieš jį patį“, – sakė M. Jastramskis.

 

Dar sunku matyti – kas iš tikro yra ant bangos

 

Pasak mokslininko, nors dabar jau liko tik kiek daugiau nei savaitė iki rinkimų, gali būti, kad realiai viskas šiuose rinkimuose spręsis jau po to, kai pamatysime paskutinius reitingus.

„Kai dar mažiau nei pusė rinkėjų yra apsisprendę, yra sunku pamatyti tą bangą. Nenurašyčiau net ir tų, kurie yra trečioje – penktoje vietose. Bet žinoma jiems tikimybė bus mažesnė“, – sakė M. Jastramskis.

Artėjant rinkimams didžiule intriga lieka, ką atėjusi atiduoti balsuoti pasakys prezidentė Dalia Grybauskaitė. Politologo manymu, tam, kad jos balsas turėtų kokią nors įtaką, reikėtų, kad ta nuskambėtų bent prieš kelias dienas iki rinkimų.

„Sunku galvoti, kad pačią rinkimų dieną tai galėtų kažką pakeisti“, – sakė M. Jastramskis.

 

Kol kas nesilažintų dėl antro turo kandidatų

 

Pasak mokslininko, Lietuvos prezidento rinkimuose (išskyrus 1993 m. rinkimus) stebima tendencija, kad daugumą balsų gauna nepartiniai kandidatai.

„Konservatoriams neblogai pasisekė kažkiek atsieti I. Šimonytę nuo partijos. Vis tiek dalis lietuvių balsuoja prieš konservatorius, bet tada už ką – klausimas“, – sakė M. Jastramskis.

Politologas neatmetė, kad suveiks ir partinės tapatybės veiksnys.

„Savo balsus susirinks ir V. Andriukaitis, ir V. Tomaševskis, ir konservatoriai, kurie tikriausiai paims ir tuos, kurie anksčiau už liberalus balsuodavo, bet tikrai ne visus“, – sakė M. Jastramskis.

Mokslininkas teigė, kad šiuo metu dar nesilažintų, kas paklius į antrą turą.

„Šiuo metu savo pinigų nestatyčiau“, – sakė M. Jastramskis.

 

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" 2019 metų balandžio 20-29 dienomis, naujienų portalo DELFI užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Kombinuotas tyrimo metodas: 60 proc. tiesioginės paklausos būdu face-to-face, 40 proc. internetu. Tiesioginio interviu atveju apklausą atlieka profesionalus apklausėjas. Jis veda pokalbį su respondentu pagal parengtus klausimus, atsakymus fiksuodamas klausimyne. Internetinėje apklausoje respondentui siunčiama nuoroda į apklausą, kurią respondentas užpildo savarankiškai jam/jai patogiu metu. Nuoroda yra unikali t.y. klausimyno negalima užpildyti kelis kartus.
Tyrimo metu buvo apklausta 1009 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą yra proporcingas gyventojų pasiskirstymui Lietuvoje.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.