„Swedbank“: būsto pirkimo ir nuomos „už ir prieš“
Šiuo metu 88 proc. Lietuvos gyventojų turi nuosavą namą ar butą, o 12
proc. nuomojasi. Tačiau nuosavame būste norėtų gyventi 96 proc. šalies
žmonių, o nuoma ją pasirinkusiems yra tik laikinas sprendimas, atskleidė
„Swedbank“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa.
„Lietuvos gyventojų požiūris šiuo klausimu labai skiriasi nuo Vakarų
europiečių, kuriems nuoma yra gyvenimo būdo dalis. Išsiskiriame ir tuo,
kad daug didesnė lietuvių dalis yra įsigijusi būstą nuosavomis, o ne
skolintomis lėšomis“, – tyrimo duomenis su ES statistika lygino
„Swedbank“ Finansavimo departamento direktorė Jūratė Gumuliauskienė.
Pirmaujame pagal būsto įsigijimą už savo lėšas
Tyrimas parodė, kad nuomą renkasi 18-35 m. amžiaus, šeimos dar nesukūrę,
mažesnes nei vidutines (iki 1000 Lt/mėn.) pajamas gaunantys žmonės, du
trečdaliai jų gyvena didmiesčiuose. Pagal priežastis, dėl kurių nutartų
nuomotis būstą, apklausos dalyviai pasiskirstė į 3 grupes. Moterys
nuomotųsi, jei laikinai apsigyventų tam tikroje vietovėje. Dažniausiai
vidutines pajamas gaunantys žmonės nuomą rinktųsi besiieškodami
įsigijimui tinkamiausio būsto, o jaunos šeimos ir jaunesnio amžiaus
žmonės nuomotųsi kaupdami pradinį įnašą būsto pirkimui.
„Eurostat“ duomenimis, Europos Sąjungoje būstą nuomojasi maždaug 4
kartus daugiau gyventojų nei Lietuvoje. Užtat nuosavomis lėšomis įsigyto
būsto srityje lietuviai yra antri ES. 85,3 proc. šalies gyventojų yra
nusipirkę būstą už savo lėšas. Jų kiek mažesnė dalis nei Rumunijoje
(96,9 proc.) ir vos didesnė – nei Bulgarijoje (85,1 proc.).Vidutiniškai
ES būstą nuosavomis lėšomis yra įsigiję 42,9 proc. gyventojų.
„Galima būtų spėti, kad nuosavo būsto įsigijimas, ypač už nuosavas
lėšas, kaip svajonė ar net konkretus planas šmėžuoja didžiosios dalies
Lietuvos nuomininkų mintyse. Nors nuoma ir būsto įsigijimas turi
panašiai privalumų ir trūkumų, atrodo, kad nuoma vertinama kaip
gelbėjimosi ratas, kol žmonės neturi nuosavo būsto, o ne lygiavertė
alternatyva jo įsigijimui“, – pastebi J. Gumuliauskienė.
Nuomos pajamingumo indeksas padeda įvertinti būstą
„Swedbank“ ekonomistai siūlo pasitelkti daugiau racionalių argumentų
renkantis tarp būsto įsigijimo ir nuomos. Vienas iš jų – banko
apskaičiuotas butų nuomos pajamingumas. „Jis skaičiuojamas kaip metinių
nuomos pajamų santykis su buto kaina ir parodo investicinę grąžą, kurios
galėtų tikėtis jį įsigijęs žmogus, – rodiklį paaiškino „Swedbank“
vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. – Jis aktualus ne tik
nuomojantiems ir žiūrintiems į būstą kaip į investiciją, bet ir
perkantiems butą asmeniniam naudojimui. Jei buto nuomos pajamingumas
aukštesnis nei būsto paskolos palūkanų norma, savininkas už jį per metus
sumokės mažiau nei nuomininkas.“
„Swedbank“ skaičiavimais, šiuo metu nuomos pajamingumas aukščiausias yra
Kaune – jis siekia 7,4 procento. Klaipėdoje šis rodiklis šiuo metu
siekia 6,4 proc., o Vilniuje yra mažiausias – 6 procentai. Visuose
didžiuosiuose miestuose pastarąjį pusmetį nuomos pajamingumas didėjo,
nes juose pigo butai, o Kaune ir Klaipėdoje dar ir brango nuoma.
Prestižiniuose miestų rajonuose pajamingumas būna daug mažesnis ir
dažniausiai nesiekia 4 procentų. Šis rodiklis taip pat yra žemas tuose
miestuose, kur nekilnojamasis turtas yra galimai pervertintas.
Pavyzdžiui, Monake vidutinis nuomos pajamingumas siekia tik 1,73 proc.,
tačiau tokių objektų galima rasti ir Lietuvoje, ypač kurortiniuose
miestuose.
Nors 6-7 proc. siekianti investicinė grąža atrodo gana aukšta,
investicijos į nekilnojamąjį turtą yra rizikingos. „Butas – gana
nelikvidus turtas, kurio kaina gali greitai keistis, o nefiksavus
paskolos palūkanų irgi negalima tikėtis tik pastovių išlaidų. Tuo
įsitikino nekilnojamuoju turtu prieš krizę spekuliavę asmenys“, – teigė
N. Mačiulis.
Į nuomos privalumus atsižvelgia ne visi
„Swedbank“ ekonomistas atkreipia dėmesį ir į tai, kad būsto įsigijimas,
lyginant su nuoma, turi ir kitų trūkumų, į kuriuos gyventojai užmiršta
atsižvelgti. „Reikia įvertinti ir tai, kad butas nuolat reikalauja
investicijų – kas 5-10 metų reikia bent kosmetinio remonto, baldų ir
buitinės technikos atnaujinimo. Tokių rūpesčių nuomininkai dažniausiai
neturi“, – kalbėjo N. Mačiulis. Pasirinkusieji nuomą taip pat turi
galimybę pasikeitus šeimos finansinei padėčiai ar darbo vietai greitai
pakeisti ir gyvenamąją vietą. Anot ekonomisto, dėl šių priežasčių
lietuvių noras būtinai gyventi nuosavame bute kartais atrodo
nepasvertas.
„Sprendimą, nuomotis būstą ar jį įsigyti, siūlome priimti tik
visapusiškai įvertinus savo poreikius ir situaciją bei galimybes.
Gyventojai turėtų ne aklai siekti būsto įsigijimo. Sprendimus reikėtų
priimti tik susirinkus pakankamai informacijos ir apsvarsčius visas
alternatyvas“, – sako J. Gumuliauskienė.
Anot jos, svarbu paminėti, kad tyrime apklausti būstą įsigyti
planuojantys Lietuvos gyventojai yra linkę elgtis atsakingai, nes jie
pasiruošę įvertinti įvairius rizikos veiksnius, kurie gali paveikti jų
finansinę padėtį. Tyrimo duomenimis, respondentai, kurie rengiasi pirkti
būstą, atsižvelgs į asmeninės situacijos (šeimos, sveikatos ir pan.)
pasikeitimą (59 proc.), atlyginimo kaitą (43 proc.), būsto kainų
pasikeitimą (39 proc.), šalies ekonominę situaciją (34 proc.) ir kitas
aplinkybes.
Iš neturinčių nuosavo būsto jį netolimoje ateityje įsigyti ketino apie
34 proc. žmonių – didžioji dalis jų (27 proc.) planavo pirkti
nekilnojamąjį turtą be banko paskolos, likę 7 proc. sakėsi imsią
paskolą.
Būstą įpirkti vilniečiams tapo lengviau
Antrąjį šių metų ketvirtį Vilniaus gyventojų galimybės įsigyti butą savo
mieste augo sparčiausiai per dvejus metus. Šį augimą lėmė naujas
istorines žemumas pasiekusios būsto paskolų palūkanos ir kiek
smuktelėjusios butų kainos.
„Swedbank“ būsto įperkamumo indeksas Vilniuje antrąjį šių metų ketvirtį,
palyginti su ankstesniuoju, išaugo 4,8 punkto. Jis rodo, kad vilniečių
atlyginimai antrąjį ketvirtį buvo 9,8 proc. didesni nei pakankami 55
kvadratinių metrų butui įpirkti.
„Vilnius šiuo laikotarpiu išsiskyrė iš kitų Baltijos šalių sostinių
lėčiausiu atlyginimų augimu ir smukusiomis butų kainomis. Jos krito iš
dalies dėl ūgtelėjusios pasiūlos, iš dalies – dėl vangaus paklausos
augimo“, – sakė „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Vaiva Šečkutė. Anot
jos, Taline butų kainos didėjo, skatinamos paklausos, prie kurios augimo
prisideda ir užsienio pirkėjai. Rygoje butų kainos augo sparčiausiai,
tačiau tai lėmė nedidelis sandorių kiekis – jų metu parduoti brangesni
nauji butai Rygos centre.
Sparčiausiai iš Baltijos šalių sostinių būstų įperkamumas per ketvirtį
išaugo Taline. Estijos sostinės gyventojų atlyginimai buvo 64,5 proc.
didesni nei pakankami 55 kv. m. butui savo mieste įsigyti. Būsto
įperkamumo indeksas šiame mieste per ketvirtį išaugo 9,3 punkto. Rygoje
būsto įperkamumo indeksas pakilo vos 1,8 punkto iki 138,3 ir rodė, kad
Latvijos sostinės gyventojų pajamos 38,3 proc. viršija pakankamas
įpirkti 55 kv. metrų butą.
Vilniaus gyventojų atlyginimai antrąjį šių metų ketvirtį ūgtelėjo vos
0,3 proc. – lėčiausiai tarp Baltijos šalių sostinių. Todėl būstų
įperkamumo augimą šiame mieste labiausiai lėmė 25 baziniais punktais
kritusios palūkanos ir 1,2 proc. sumažėjusios butų kainos. „Kadangi butų
kainų ir atlyginimų santykis Lietuvos sostinėje išlieka prasčiausias,
pradiniam įnašui vilniečiams taupyti tenka ilgiausiai“, – teigė V.
Šečkutė.
Vilniečių ir Talino gyventojų namų ūkiai, kas mėnesį atidėdami po 30
proc. savo atlyginimo, 15 proc. buto vertės pradinį įnašą galėjo
sukaupti maždaug dviem savaitėmis greičiau nei prieš ketvirtį –
atitinkamai per 3 metus ir 2 savaites ir 2 metus ir 3 savaites. Rygoje
taupymo laikas pailgėjo beveik dviem savaitėmis iki kiek daugiau nei
dvejų metų ir trijų mėnesių.
Lietuvos gyventojų būsto poreikius atskleidusią apklausą „Spinter
tyrimai“ vykdė šių metų kovo pabaigoje. Jos metu apklausti 1007
respondentai, kurių amžius – nuo 18 iki 75 metų. Tyrimo duomenys parodo
situaciją visoje Lietuvoje.
„Swedbank“ butų nuomos pajamingumo indeksas apskaičiuotas remiantis tinklalapio www.edomus.lt skelbiama vidutinių kainų statistika.
„Swedbank“ būsto įperkamumo indeksas Baltijos šalims įvertina namų ūkio,
kurio pajamos siekia 1,5 vidutinio neto atlyginimo, galimybes įsigyti
55 kvadratinių metrų butą su tuometinėmis vidutinėmis metinėmis
palūkanomis (įskaičiuojant ir kitus su paskola susijusius mokesčius)
pasiskolinant 85 proc. būsto vertės ir paskolą atiduodant per 30 metų.
Indeksas skaičiuojamas nuo 2005 metų. Visą Būsto įperkamumo indeksui
Baltijos šalyse skirtą leidinį, kuriame pateikiama išsamesnė informacija
anglų kalba, rasite http://www.swedbank.lt/lt/previews/privatiems/4/71.