Tyrimas: pandemija keitė dalies gyventojų mokėjimo įpročius

Tyrimas: pandemija keitė dalies gyventojų mokėjimo įpročius

2021.01.14

 

Vienas iš keturių Lietuvos gyventojų dėl COVID-19 pandemijos dažniau moka negrynaisiais pinigais – dėl to reikšmingai didėja ne tik mokėjimo kortelių, bet ir mobiliųjų telefonų naudojimas atsiskaitymams. 

 

Tai rodo reprezentatyvios Lietuvos banko užsakymu atliktos gyventojų apklausos dėl mokėjimo įpročių rezultatai. Apklausa vykdoma devintus metus iš eilės stebint ir vertinant Lietuvos gyventojų mokėjimo įpročius.

 

Naujausios apklausos duomenimis, mokėjimo kortelę su bekontakčio mokėjimo funkcija turėjo 79 proc., o 2019 m. – 65 proc. mokėjimo korteles turinčių respondentų. Kad bekontakčio atsiskaitymo funkcija yra patogi, manė 86 proc. turinčiųjų mokėjimo kortelę (2019 m. – 79 %).

 

Mokėjimo paslaugų teikėjų sukurtomis mobiliosiomis programėlėmis naudojosi 54 proc. sąskaitą turinčių apklaustųjų (2019 m. – 41 %). Nuo 23 iki 29 proc. padidėjo vartotojų, teigiančių, kad naudojasi mobiliosiomis programėlėmis mokėjimo pavedimams atlikti (siųsti), dalis. Išmaniaisiais telefonais mokėjimams prekybos vietose atlikti (bekontakčiais mokėjimais telefonu, susiejus telefoną su mokėjimo kortele arba mokėjimais programėle nuskaičius QR kodą) naudojasi 11 proc. respondentų.

 

„Pandeminės aplinkybės paspartino inovatyvių mokėjimo būdų populiarėjimą. Be abejo, prie to prisidėjo ir birželio mėn. nuo 25 iki 50 Eur kilsteltas bekontakčių atsiskaitymų kortele limitas. Vis dėlto itin drastiškų kasdienių gyventojų mokėjimo įpročių pokyčių nebuvo, nes tai lėtai kintantis dalykas. Juo labiau kad, esant netikrumo situacijai, daliai žmonių buvo svarbu turėti ir grynųjų pinigų“, – sako Lietuvos banko Rinkos infrastruktūros politikos skyriaus vyresnysis ekonomistas Evaldas Karčauskis.

 

Nors 2020 m. 7 proc. (2019 m. – 6 %) apklaustųjų teigė negaunantys ir nenaudojantys grynųjų pinigų, grynaisiais pinigais buvo mokama šiek tiek rečiau, tačiau šiam atsiskaitymo būdui vis dar teko labai svarbi vieta. Dieną prieš apklausą tik grynaisiais pinigais mokėjo 29 proc. apklaustųjų (2019 m. – 34 %), 34 proc. visų respondentų mokėjo grynaisiais ir mokėjimo kortele ar išmaniuoju telefonu (2019 m. – 30 %), o 16 proc. – tik mokėjimo kortele ar išmaniuoju telefonu.

 

Respondentų dieną prieš apklausą naudotos mokėjimo priemonės atsiskaitant prekybos bei paslaugų teikimo vietose ir mokant kitiems asmenims

Šaltinis: Lietuvos banko skaičiavimai.

 

Apklausos rezultatai atskleidė, kad bendrai mokėjimo paslaugų teikėjų paslaugomis naudojosi devyni iš dešimties Lietuvos gyventojų: trys ketvirtadaliai gyventojų naudojosi Lietuvoje veikiančių bankų paslaugomis ir trečdalis – kitų sąskaitas atidarančių Lietuvos ar užsienio mokėjimo paslaugų teikėjų (elektroninių pinigų ar mokėjimo įstaigų) paslaugomis.

 

Sąskaitą pas užsienio mokėjimo paslaugų teikėją 2020 m. turėjo 13 proc. respondentų. Lietuvos gyventojus turėti sąskaitą pas užsienio mokėjimo paslaugų teikėją daugiausia skatino galimybė lengvai ją atsidaryti nuotoliniu būdu, geresni paslaugų įkainiai.

 

Dešimtadalis apklaustųjų teigė neturintys mokėjimo sąskaitos: daugiau nei du trečdaliai jų įmokas mokėjo grynaisiais pinigais, o sąskaitos neturėjo, nes tam nejautė poreikio, taip pat dėl to, kad pajamas gauna grynaisiais pinigais. Apskritai penktadalis (20 %) visų apklaustųjų 2020 m. teigė reguliariai gaunantys pajamas grynaisiais pinigais. Ši dalis praktiškai nepasikeitė, palyginti su 2019 m. (19 %).

 

Lietuvos banko užsakymu 2020 m. rugsėjo mėn. apklausą atliko viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė UAB „Spinter tyrimai“. Apklausta 1 014 gyventojų.

 

Visą Lietuvos gyventojų apklausos dėl mokėjimo įpročių apžvalgą rasite čia.

Šaltinis: Lb.lt


Tyrimas: pandemija keitė dalies gyventojų mokėjimo įpročius

2021.01.14

 

Vienas iš keturių Lietuvos gyventojų dėl COVID-19 pandemijos dažniau moka negrynaisiais pinigais – dėl to reikšmingai didėja ne tik mokėjimo kortelių, bet ir mobiliųjų telefonų naudojimas atsiskaitymams. 

 

Tai rodo reprezentatyvios Lietuvos banko užsakymu atliktos gyventojų apklausos dėl mokėjimo įpročių rezultatai. Apklausa vykdoma devintus metus iš eilės stebint ir vertinant Lietuvos gyventojų mokėjimo įpročius.

 

Naujausios apklausos duomenimis, mokėjimo kortelę su bekontakčio mokėjimo funkcija turėjo 79 proc., o 2019 m. – 65 proc. mokėjimo korteles turinčių respondentų. Kad bekontakčio atsiskaitymo funkcija yra patogi, manė 86 proc. turinčiųjų mokėjimo kortelę (2019 m. – 79 %).

 

Mokėjimo paslaugų teikėjų sukurtomis mobiliosiomis programėlėmis naudojosi 54 proc. sąskaitą turinčių apklaustųjų (2019 m. – 41 %). Nuo 23 iki 29 proc. padidėjo vartotojų, teigiančių, kad naudojasi mobiliosiomis programėlėmis mokėjimo pavedimams atlikti (siųsti), dalis. Išmaniaisiais telefonais mokėjimams prekybos vietose atlikti (bekontakčiais mokėjimais telefonu, susiejus telefoną su mokėjimo kortele arba mokėjimais programėle nuskaičius QR kodą) naudojasi 11 proc. respondentų.

 

„Pandeminės aplinkybės paspartino inovatyvių mokėjimo būdų populiarėjimą. Be abejo, prie to prisidėjo ir birželio mėn. nuo 25 iki 50 Eur kilsteltas bekontakčių atsiskaitymų kortele limitas. Vis dėlto itin drastiškų kasdienių gyventojų mokėjimo įpročių pokyčių nebuvo, nes tai lėtai kintantis dalykas. Juo labiau kad, esant netikrumo situacijai, daliai žmonių buvo svarbu turėti ir grynųjų pinigų“, – sako Lietuvos banko Rinkos infrastruktūros politikos skyriaus vyresnysis ekonomistas Evaldas Karčauskis.

 

Nors 2020 m. 7 proc. (2019 m. – 6 %) apklaustųjų teigė negaunantys ir nenaudojantys grynųjų pinigų, grynaisiais pinigais buvo mokama šiek tiek rečiau, tačiau šiam atsiskaitymo būdui vis dar teko labai svarbi vieta. Dieną prieš apklausą tik grynaisiais pinigais mokėjo 29 proc. apklaustųjų (2019 m. – 34 %), 34 proc. visų respondentų mokėjo grynaisiais ir mokėjimo kortele ar išmaniuoju telefonu (2019 m. – 30 %), o 16 proc. – tik mokėjimo kortele ar išmaniuoju telefonu.

 

Respondentų dieną prieš apklausą naudotos mokėjimo priemonės atsiskaitant prekybos bei paslaugų teikimo vietose ir mokant kitiems asmenims

Šaltinis: Lietuvos banko skaičiavimai.

 

Apklausos rezultatai atskleidė, kad bendrai mokėjimo paslaugų teikėjų paslaugomis naudojosi devyni iš dešimties Lietuvos gyventojų: trys ketvirtadaliai gyventojų naudojosi Lietuvoje veikiančių bankų paslaugomis ir trečdalis – kitų sąskaitas atidarančių Lietuvos ar užsienio mokėjimo paslaugų teikėjų (elektroninių pinigų ar mokėjimo įstaigų) paslaugomis.

 

Sąskaitą pas užsienio mokėjimo paslaugų teikėją 2020 m. turėjo 13 proc. respondentų. Lietuvos gyventojus turėti sąskaitą pas užsienio mokėjimo paslaugų teikėją daugiausia skatino galimybė lengvai ją atsidaryti nuotoliniu būdu, geresni paslaugų įkainiai.

 

Dešimtadalis apklaustųjų teigė neturintys mokėjimo sąskaitos: daugiau nei du trečdaliai jų įmokas mokėjo grynaisiais pinigais, o sąskaitos neturėjo, nes tam nejautė poreikio, taip pat dėl to, kad pajamas gauna grynaisiais pinigais. Apskritai penktadalis (20 %) visų apklaustųjų 2020 m. teigė reguliariai gaunantys pajamas grynaisiais pinigais. Ši dalis praktiškai nepasikeitė, palyginti su 2019 m. (19 %).

 

Lietuvos banko užsakymu 2020 m. rugsėjo mėn. apklausą atliko viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė UAB „Spinter tyrimai“. Apklausta 1 014 gyventojų.

 

Visą Lietuvos gyventojų apklausos dėl mokėjimo įpročių apžvalgą rasite čia.

Šaltinis: Lb.lt


Mūsų interneto svetainėje yra naudojami slapukai. Slapukai padeda užtikrinti tinkamą tinklapio veikimą bei jo tobulinimą, todėl būtinieji slapukai (techniniai, funkciniai bei analitiniai) yra įdiegiami automatiškai. Paspaudę „sutinku“ Jūs sutinkate su tikslinių slapukų įdiegimu ir naudojimu. Daugiau informacijos - slapukų politikoje. SUTINKU