Tyrimas: beveik pusė mūsų apsieina be rankinių laikrodžių, o daugelis laikrodžių nepasigendame ir namuose

Tyrimas: beveik pusė mūsų apsieina be rankinių laikrodžių, o daugelis laikrodžių nepasigendame ir namuose

2020.12.26

 

Laikrodis – dažniausiai su valandas ir sekundes žyminčiomis rodyklėmis – simbolizuoja reikšmingą laiko virsmą, nesustojantį laiko ratą. Metams baigiantis šis daugeliui atpažįstamas simbolis sutinkamas bei prisimenamas dažniau nei bet kada. Nepaisant to, didžioji dalis žmonių vis dažniau naudojasi kitokios nei apskritimo formos prietaisais, kur laikas žymimas ne rodyklėmis, o besikeičiančiais valandas ir minutes rodančiais skaitmenimis. Galų gale, kaip parodė tyrimas, net 45 proc. Lietuvos gyventojų dabar apskritai apsieina be rankinių laikrodžių, o trečdaliui mūsų laikrodžiai tapo nereikalingi net ir namuose.

 

Prisukamą rankinį laikrodį nešioja tik 11 proc. gyventojų

 

„Kaip parodė tyrimas, paprastą mechaninį prisukamą laikrodį vis dar nešioja vos 11 proc. mūsų šalies gyventojų. Kad ir kaip norėtų šią tradiciją puoselėti aistringi klasikinių laikrodžių gerbėjai ar istoriškai garsūs gamintojai, vis dėlto net ir patys gražiausi bei tiksliausi, anksčiau statusą pabrėžiantys rankiniai laikrodžiai daugeliui tapo nebereikalingi. Tam turėjo įtakos ir visuotinė skaitmenizacija, nes juk laikrodis dabar yra integruotas kiekviename kasdien naudojamame skaitmeniniame įrenginyje“, – sako tyrimą inicijavusios Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) projektų vadovė Laura Jurevičienė.

Pasak jos, sužinoti ar pasitikrinti laiką bemaž visi šiandien galime mažų mažiausia savo mobiliajame telefone – tam netgi nereikia naujausios kartos išmaniojo. Na, o tie, kas daug laiko praleidžia prie kompiuterių, tiek paros laiką, tiek ir datą nuolatos gali matyti savo prietaiso darbalaukio apačioje. Nepaisant to, kaip parodė tyrimas, vis dar nemažai – net 27 procentų – Lietuvos gyventojų nešioja paprastą elektroninį rankinį laikrodį su keičiamomis baterijomis, o beveik penktadalis (19 proc.) respondentų naudojasi išmaniuoju elektroniniu laikrodžiu.

 

Net trečdalyje namų apsieinama be laikrodžių

 

Dar prieš porą dešimtmečių turbūt būtų buvę sunku įsivaizduoti gyvenimą be atskiro laiką rodančio prietaiso, tačiau dabar tai tampa norma. Tyrimas atskleidė, kad namuose be laikrodžių šiandien gyvena net 33 proc. respondentų. Vieną laikrodį namuose turintys teigė 27 proc. apklausos dalyvių, du laikrodžius – 24 proc., tris ir daugiau – 16 proc. respondentų.

Tyrimo metu taip pat buvo bandoma išsiaiškinti, kaip šalies gyventojų elgsenoje atsispindi jų rūšiavimo ar kaupimo įpročiai – kur jie deda nenaudojamus ir nebereikalingus elektroninius laikrodžius. Kaip paaiškėjo, įvairių nenaudojamų, atliekamų laikrodžių – tiek senų, tiek ir naujų – savo namų stalčiuose, spintose ar sandėliukuose sukaupę turi net 43 proc. respondentų. Tik mažiau kaip trečdalis tokių elektroninių laikrodžių pateko į specialius elektronikos atliekoms skirtus konteinerius.

Savo panaudotus ir kitus nereikalingus elektroninius laikrodžius kitam šeimos nariui, draugui, laikrodininkui ar per atiduotuvę kitam asmeniui atidavė apie penktadalis respondentų, o kas dešimtas toks laikrodis buvo neatsakingai išmestas į prie namų arba kieme esančius kitoms atliekoms skirtus konteinerius.


Elektronikos atliekoms ir baterijoms – specialūs konteineriai

 

„Nė vienas daugiabučių kiemuose ar individualiems namų ūkiams skirtas rūšiavimo konteineris nėra tinkamas išmesti elektronikos atliekas ar panaudotas baterijas. Šioms atliekoms šalinti yra pritaikyti specialūs konteineriai šalies prekybos centruose, bibliotekose ir kitose įstaigose. Mūsų asociacija turi platų tokių konteinerių tinklą visoje šalyje. Specialiuose konteineriuose surinktos elektronikos atliekos ir panaudotos baterijos perduodamos įgaliotiems tokių atliekų tvarkytojams ir perdirbėjams, taip ne tik užkertant kelią taršai pavojingomis cheminėmis medžiagomis, bet ir sudarant galimybę perdirbimo metu išgauti ir sugrąžinant į gamybą iškastinius išteklius, kurie, kaip žinome, yra riboti“, – aiškina EPA projektų vadovė L. Jurevičienė.

Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad EPA taip pat suteikia galimybę gyventojams saugiai ir nemokamai atsikratyti stambiomis elektronikos atliekomis – pavyzdžiui, nebenaudojamais, sugedusiais šaldytuvais, elektrinėmis viryklėmis, skalbimo mašinomis, televizoriais, mikrobangų krosnelėmis ir pan. Ši paslauga suteikiama užsiregistravus telefonu 8 695 55 111 arba užpildžius specialią formą interneto svetainėje (www.epa.lt).

 

EPA iniciatyva rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Spinter tyrimai“ lapkritį vykdytame šalies gyventojų elgsenos tyrime buvo apklausti 1005 respondentai, kurių amžius –18–75 metai.

Šaltinis: Anykšta.lt


Tyrimas: beveik pusė mūsų apsieina be rankinių laikrodžių, o daugelis laikrodžių nepasigendame ir namuose

2020.12.26

 

Laikrodis – dažniausiai su valandas ir sekundes žyminčiomis rodyklėmis – simbolizuoja reikšmingą laiko virsmą, nesustojantį laiko ratą. Metams baigiantis šis daugeliui atpažįstamas simbolis sutinkamas bei prisimenamas dažniau nei bet kada. Nepaisant to, didžioji dalis žmonių vis dažniau naudojasi kitokios nei apskritimo formos prietaisais, kur laikas žymimas ne rodyklėmis, o besikeičiančiais valandas ir minutes rodančiais skaitmenimis. Galų gale, kaip parodė tyrimas, net 45 proc. Lietuvos gyventojų dabar apskritai apsieina be rankinių laikrodžių, o trečdaliui mūsų laikrodžiai tapo nereikalingi net ir namuose.

 

Prisukamą rankinį laikrodį nešioja tik 11 proc. gyventojų

 

„Kaip parodė tyrimas, paprastą mechaninį prisukamą laikrodį vis dar nešioja vos 11 proc. mūsų šalies gyventojų. Kad ir kaip norėtų šią tradiciją puoselėti aistringi klasikinių laikrodžių gerbėjai ar istoriškai garsūs gamintojai, vis dėlto net ir patys gražiausi bei tiksliausi, anksčiau statusą pabrėžiantys rankiniai laikrodžiai daugeliui tapo nebereikalingi. Tam turėjo įtakos ir visuotinė skaitmenizacija, nes juk laikrodis dabar yra integruotas kiekviename kasdien naudojamame skaitmeniniame įrenginyje“, – sako tyrimą inicijavusios Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) projektų vadovė Laura Jurevičienė.

Pasak jos, sužinoti ar pasitikrinti laiką bemaž visi šiandien galime mažų mažiausia savo mobiliajame telefone – tam netgi nereikia naujausios kartos išmaniojo. Na, o tie, kas daug laiko praleidžia prie kompiuterių, tiek paros laiką, tiek ir datą nuolatos gali matyti savo prietaiso darbalaukio apačioje. Nepaisant to, kaip parodė tyrimas, vis dar nemažai – net 27 procentų – Lietuvos gyventojų nešioja paprastą elektroninį rankinį laikrodį su keičiamomis baterijomis, o beveik penktadalis (19 proc.) respondentų naudojasi išmaniuoju elektroniniu laikrodžiu.

 

Net trečdalyje namų apsieinama be laikrodžių

 

Dar prieš porą dešimtmečių turbūt būtų buvę sunku įsivaizduoti gyvenimą be atskiro laiką rodančio prietaiso, tačiau dabar tai tampa norma. Tyrimas atskleidė, kad namuose be laikrodžių šiandien gyvena net 33 proc. respondentų. Vieną laikrodį namuose turintys teigė 27 proc. apklausos dalyvių, du laikrodžius – 24 proc., tris ir daugiau – 16 proc. respondentų.

Tyrimo metu taip pat buvo bandoma išsiaiškinti, kaip šalies gyventojų elgsenoje atsispindi jų rūšiavimo ar kaupimo įpročiai – kur jie deda nenaudojamus ir nebereikalingus elektroninius laikrodžius. Kaip paaiškėjo, įvairių nenaudojamų, atliekamų laikrodžių – tiek senų, tiek ir naujų – savo namų stalčiuose, spintose ar sandėliukuose sukaupę turi net 43 proc. respondentų. Tik mažiau kaip trečdalis tokių elektroninių laikrodžių pateko į specialius elektronikos atliekoms skirtus konteinerius.

Savo panaudotus ir kitus nereikalingus elektroninius laikrodžius kitam šeimos nariui, draugui, laikrodininkui ar per atiduotuvę kitam asmeniui atidavė apie penktadalis respondentų, o kas dešimtas toks laikrodis buvo neatsakingai išmestas į prie namų arba kieme esančius kitoms atliekoms skirtus konteinerius.


Elektronikos atliekoms ir baterijoms – specialūs konteineriai

 

„Nė vienas daugiabučių kiemuose ar individualiems namų ūkiams skirtas rūšiavimo konteineris nėra tinkamas išmesti elektronikos atliekas ar panaudotas baterijas. Šioms atliekoms šalinti yra pritaikyti specialūs konteineriai šalies prekybos centruose, bibliotekose ir kitose įstaigose. Mūsų asociacija turi platų tokių konteinerių tinklą visoje šalyje. Specialiuose konteineriuose surinktos elektronikos atliekos ir panaudotos baterijos perduodamos įgaliotiems tokių atliekų tvarkytojams ir perdirbėjams, taip ne tik užkertant kelią taršai pavojingomis cheminėmis medžiagomis, bet ir sudarant galimybę perdirbimo metu išgauti ir sugrąžinant į gamybą iškastinius išteklius, kurie, kaip žinome, yra riboti“, – aiškina EPA projektų vadovė L. Jurevičienė.

Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad EPA taip pat suteikia galimybę gyventojams saugiai ir nemokamai atsikratyti stambiomis elektronikos atliekomis – pavyzdžiui, nebenaudojamais, sugedusiais šaldytuvais, elektrinėmis viryklėmis, skalbimo mašinomis, televizoriais, mikrobangų krosnelėmis ir pan. Ši paslauga suteikiama užsiregistravus telefonu 8 695 55 111 arba užpildžius specialią formą interneto svetainėje (www.epa.lt).

 

EPA iniciatyva rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Spinter tyrimai“ lapkritį vykdytame šalies gyventojų elgsenos tyrime buvo apklausti 1005 respondentai, kurių amžius –18–75 metai.

Šaltinis: Anykšta.lt


Mūsų interneto svetainėje yra naudojami slapukai. Slapukai padeda užtikrinti tinkamą tinklapio veikimą bei jo tobulinimą, todėl būtinieji slapukai (techniniai, funkciniai bei analitiniai) yra įdiegiami automatiškai. Paspaudę „sutinku“ Jūs sutinkate su tikslinių slapukų įdiegimu ir naudojimu. Daugiau informacijos - slapukų politikoje. SUTINKU