Tyrimas apie lietuvių požiūrį į COVID-19: per daug žmonių netiki mokslininkais, kad pradėtume „lipti iš šios balos“

Tyrimas apie lietuvių požiūrį į COVID-19: per daug žmonių netiki mokslininkais, kad pradėtume „lipti iš šios balos“

2020.12.23

Galite rinktis ar į šią situaciją žiūrėti pesimistiškai ar optimistiškai: trečdalis lietuvių tiki, kad virusas buvo dirbtinai sukurtas. Trečdalis mano, kad apsauginės veido kaukės neapsaugo nuo virusų, o kas 7 lietuvis – netiki mokslininkų paaiškinimais ir rekomendacijomis apie COVID-19 ligą ir ją sukeliantį virusą.

Kas 7 pilietis netiki mokslininkų žodžiais

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2020 metų lapkričio 18–29 dienomis, naujienų portalo DELFI užsakymu, atliko reprezentatyvią visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų, paklausti 1005 Lietuvos gyventojai.

Tyrimo metu paaiškėjo, kad 32,2 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad COVID-19 ligą sukeliantis virusas buvo dirbtinai sukurtas. Su tokiu teiginiu dažniau sutinka moterys, vyresnio amžiaus, mažesnių pajamų atstovai, rajonų centrų gyventojai.

 

Tačiau, anot pašnekovo, į šią statistiką galima žiūrėti ir optimistiškai, ir pesimistiškai.

„Gerokai daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų nemano, kad virusas buvo sukurtas dirbtinai ir, kad už to slepiasi kažkieno blogi kėslai. Tačiau trečdaliui žmonių sąmokslo teorijos yra priimtinos. Matome tendencija, kad vyresnio amžiaus, mažesnių pajamų žmonės, rajonų centrų gyventojai yra dažniau paveikesni tokiems dalykams“, – sako I. Zokas.

Anot jo, galbūt ši statistika labiau atspindi žmonių imlumą sąmokslo teorijoms. Štai turime trečdalį šalies gyventojų, kurie tiki, kad virusas buvo sukurtas dirbtinai. Anot I. Zoko, tai yra didelis procentas.

Pašnekovas optimistiškiau vertina tai, kad daugiau nei 60 proc. gyventojų mano, jog kaukės apsaugo nuo virusų.

„Iš kitos pusės, beveik trečdalis kvestionuoja kaukių naudą. Yra nuosekli seka. Pasikartoja stambi grupė – trečdalis populiacijos. Tai tikrai didelė jėga, didelis žmonių skaičius“, – pastebi specialistas.

Anot jo, politikai dažnai apeliuoja į žmonių sąmoningumą: tikimąsi, kad jie elgsis sąmoningai, imsis tinkamų veiksmų apsisaugojimui. Tačiau, sako I. Zokas, jei trečdalis žmonių kvestionuoja patarimus, tai anksčiau ar vėliau, kad pažabotume virusą, teks imtis griežtesnių priemonių.

„Jei du trečdaliai elgiasi gerai, o trečdalis nesilaiko taisyklių, tai nereikia būti epidemiologu, kad suprastum, jog jokios priemonės nepasieks rezultato, kuris yra reikalingas“, – pabrėžia pašnekovas.

Selektyviai tiki mokslu

Ir nos trečdalis lietuvių mano, kad virusas dirbtinai sukurtas ir, jog apsauginės kaukės neapsaugo, tik 14,1 proc. netiki mokslininkų žodžiais. I. Zokas sako, kad čia nesueina matematinė logika – rodos, turėtų ir čia tas pats trečdalis gyventojų netikėti, bet taip nėra.

„Šis dalykas mane irgi anksčiau stebindavo. Kuo daugiau atlieki tyrimų, tuo labiau supranti, kad kartais nereikia ieškoti logikos. Šioje vietoje norėčiau prisiminti kažkurio iš medikų išsakytą mintį koronaviruso pandemijos eigoje: kartais mokslu tikime besąlygiškai. Kad Žemė apvali šiandien turbūt niekas neabejoja, nors nepatikrino, bet tam tikrais moksliniais dalykais tikime, yra bendrai sutarimas.

Tačiau yra temų, kaip koronavirusas, kuomet mes tikime selektyviai. Su tam tikrais dalykais galbūt iš principo sutinku, bet tam tikrais dalykais esu linkęs atsirinkti po gabaliuką: tuo tikiu, o tuo nelabai. Šioje vietoje galbūt pasireiškia selektyvumas. Bet tai nėra naujas reiškinys, tai dažnai būna tyrimuose“, – sako sociologas.

Anot jo, galima į tai žiūrėti ir kitu kampu: dauguma neprieštarauja su tuo, ką sako mokslininkai, neneigia, kad toks virusas yra, bet galbūt abejoja dėl viruso kilmės.

„Bet tie 14,1 proc. jau radikalūs opozicionieriai. Jie yra kardinaliai nusistatę prieš visas priemones ir iš principo netiki pandemija. Manau, kad tai didelė dalis. Tai praktiškai kas 7 žmogus“, – sako I. Zokas.

Lietuvoje turime situaciją, kad 14,1 proc. žmonių netiki mokslininkų pateikta informacija apie COVID-19, tad galima daryti išvadą, jog jie – tiki sąmokslo teorijomis apie pandemiją. Kaip tai galėtų vertinti mokslininkai, kurie ieško būdų nugalėti pandemiją ir bando edukuoti žmones?

Stebisi žmonių žinių trūkumu

Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė teigia, kad ją stebina faktas, jog trečdalis šalies gyventojų mano, kad virusas sukurtas dirbtinai.

„Tai rodo, kaip žmonės yra paveikti melagienų, kurios yra skleidžiamos. Mane tikrai stebina. Įsivaizduočiau, kad gal 10 proc. žmonių gali tuo tikėti. Bet, jei trečdalis suaugusių žmonių tuo tiki, vadinasi, dezinformacijos šaltiniai yra labai veiksmingi“, – sako profesorė.

Ji primena, kad jau ne kartą įrodyta, kad teiginiai, jog virusas buvo dirbtinai sukurtas laboratorijoje – nesąmonė. Anot prof. A. Žvirblienės, yra daugybė įrodymų, kurie parodo, jog virusas natūralios kilmės.

„Virusas yra zoonotinis t. y. perduotas iš gyvūno žmogui. Gyvūnuose yra aptinkamos tokios pat viruso sekos, panašūs virusai yra aptinkami gyvūnuose. Žinoma, man atrodo vienaip, gal kiti žmonės mąsto kitaip. Mes laboratorijoje matome tą virusą pagal tam tikrus požymius. Pavyzdžiui, viruso RNR aptikimas – tai mums tas pats, kaip ir viruso aptikimas.

Turbūt eiliniam žmogui yra labai sunku suprasti, kai yra kažkoks nematomas daiktas ir mes sakome, kad jis egzistuoja. Bet virusas yra tiek pat realus, kiek, pavyzdžiui, realus yra šuo, katė ar bet koks kitas gyvas organizmas. Tiesiog mes juos matome, o šį virusą mes galime pamatyti laboratorijoje pagal tam tikrus požymius, kurie, žinoma, nėra matomi plika akimi“, – paaiškina prof. A. Žvirblienė.

Kalbėdama apie tai, kad trečdalis žmonių netiki kaukių nauda, profesorė teigia, jog šis skaičius jai neatrodo toks didelis.

„Man tikrai keisčiau yra girdėti, kad žmonės tiki, jog virusas buvo dirbtinai sukurtas. Žiūrėdama iš mokslininko pozicijos aš stebiuosi, kad yra tokia didelė spraga būtent gamtos mokslų žiniose.Todėl man tas trečdalis, kuris tiki dirbtinai sukurtu virusu yra keisčiau negu netikėjimas kaukėmis, nes kaukės sukelia tikrai nemažai nepatogumų“, – sako prof. A Žvirblienė.

Ji taip pat sako, kad pandemijos pradžioje net oficialios organizacijos, pavyzdžiui, Pasaulio sveikatos organizacija, platino netikslią informaciją apie kaukes, tad buvo padaryta tam tikra žala.

„Ir netgi išsilavinę žmonės, kurie sekė tą oficialią informaciją, matė žinutę, kad kaukės neapsaugo nuo viruso. Nes neva kaukių porų dydis yra didesnis negu virusas. Tai yra tiesa, bet niekas ir nesako, kad paprasta medicininė kaukė gali sulaikyti patį virusą – virusas visada būna lašeliuose. Ką mes tikrai žinome ir tai yra patvirtinta – lašeliai tiesiog užkliūva už kaukės. Kaukė netgi turi sluoksnį, kuris sugeria tuos lašelius. Ir taip pat turi sluoksnį, kuris iš aplinkos nepraleidžia lašelių. Vadinasi, medicininė kaukė yra tam skirta, kad lašelius sulaikytų.

Bet taip, pats virusas yra mažas, jis yra apie 100 nanometrų dydžių. Kaukės poros yra didesnės, apie 300 nanometrų dydžio. Norint nuo viruso gerai apsisaugoti, reikia nešioti specialias kaukes, respiratorius. Ir todėl matome, kad juk gydytojai neina su paprasta medicinine kauke prie COVID-19 ligonių. Jie užsideda specialų respiratorių, papildomą skydelį ir panašiai. Paprastos medicininės kaukės sulaiko nuo seilių lašelių, kuriuose yra virusas. Ir gal, jei ta žinutė būtų transliuojama tokia, kad nesulaiko viruso, o sulaiko tuos lašelius, kuriuose yra viruso, gal žmonėms būtų lengviau patikėti“, – sako mokslininkė.

Sulaukia komentarų, kad yra kvaili ar papirkti

Išgirdusi, kad tyrimo duomenimis kas 7 žmogus netiki mokslininkų paaiškinimais ir rekomendacijomis, pašnekovė pripažįsta, kad tokia statistika – liūdinanti.

„Bet suprantu, kad tai atspindi realybę. Mūsų visuomenėje, man atrodo, pasitikėjimas mokslu apskritai nėra didelis, lyginant su Skandinavijos šalimis, kur žmonės pasitiki mokslu ir mokslininkais. Pas mus dažnai yra iškreiptas požiūris į mokslininką kaip į kažkokį veltėdį, kuris tik veltui eikvoja biudžeto pinigus“, – sako profesorė.

Tačiau yra ir baisesnė nuomonė: profesorė pasakoja, kad ji ir kolegos sulaukia komentarų, jog yra kvaili ar dar blogiau – papirkti.

„Neva mokslininkai yra papirkti ir šneka, kas pasakyta valdžios ar farmacinių kompanijų“, – pasakoja prof. A Žvirblienė.

Anot jos, mokslininkai dabar yra tapę tam tikrais blogiečiais: žmonės yra pavargę nuo pandemijos, valdžia kviečiasi ekspertus, šie duoda rekomendaciją įvesti apribojimų. Profesorė sako, kad žmonėms susidaro vaizdas, kad jei mokslininkai nekalbėtų apie virusą, tai nebūtų jokios pandemijos ar ribojimų.

Apibendrindama profesorė sako, kad nepasitikėjimas mokslu Lietuvoje eina koja kojon su nepasitikėjimu valdžios institucijomis. „Lietuvoje kai kurios valdiškos institucijos turi nepaprastai žemą pasitikėjimą. Nors mokslininkai yra nepriklausoma visuomenės dalis, jie yra tapatinami. Ypač dabar, kai esame kviečiami į darbo grupes. Gal visuomenė net nežino, kad mokslininkai ekspertinį darbą dirba neatlygintinai, eikvodami tam daug laiko ir pastangų, dažnai ir savaitgaliais“, – sako mokslininkė.

Sąmokslo teorijomis patiki menkesnio intelekto žmonės

O kodėl žmonės apskritai tiki sąmokslo teorijomis? Kaip teigia psichologas, portalo psichika.eu įkūrėjas Edvardas Šidlauskas, gali būti keletas paaiškinimų. Pirmiausia, jis įvardija tai, kad gyvename žiniatinklio visuomenėje.

Anot jo, mūsų psichika veikia gana primityviai, ji nebuvo pritaikyta gyventi interneto amžiuje. „Informacijos gausa mus paveikia. Žmogus pasimeta ir labiau orientuojasi emociškai, o ne logiškai. Pagal patrauklumą: kas gražiau pakalba, parodo. Arba tiesiog dažniau. Taip galima formuoti bet kokią nuomonę apie bet ką. Žmogus neturi laiko resursų, kad visą tai patikrintų. Tai milžiniškas greitis ir informacijos srautas, kad mes pasyviai tai sugeriame.

Tai kodėl žmonės netiki mokslininkų rekomendacijomis? Nes pilna yra tam prieštaraujančių žinučių. Turime kognityvinis disonansą, vyksta idėjų, minčių ir informacijos karas. Laimi ta idėja, kuri turi didesnę emocinę įkrovą. O dažniausiai tai būna neigiama žinutė. Pavyzdžiui, gąsdina, kažką demaskuoja, yra vau efektas. Tai lemia emocijos, o ne sveikas protas“, – sako E. Šidlauskas.

Tačiau, jo teigimu, yra žmonių grupė, kuri labiau koreliuoja su tikėjimu sąmokslo teorijomis

„Pastebėta, kad sąmokslo teorijomis labiau tiki menkesnio intelekto, galbūt silpnesnio kritinio mąstymo žmonės, kuriuos būtent valdo vaizdinių kultūra, mitologinis mąstymas. Jiems labiau priimtini kažkokie paprasti, gražūs, įtaigūs ir gąsdinantys vaizdiniai, kurie labai paprastai paaiškina tikrovę.

Pavyzdžiui: čia kažkoks ateivių sąmokslas, kinų invazija, pasaulinio banko noras praturėti. Sudėtingų reiškinių paprasti paaiškinimai jiems labai tinka. Juo labiau yra klausimų, kurie iki galo nėra atsakomi. Pavyzdžiui, religiniai klausimai: ar yra Dievas, ar ne. Arba iš kur tas virusas: na velnias žino, niekas niekada tiksliai neatseka iki galo nieko. Galima tendencijas pagauti. Tai čia yra gera dirva spekuliacijoms ir silpnesnio intelekto žmonės pasiduoda tam poveikiui. Jie saugiai jaučiasi, nes žino paaiškinimą. Čia toks maginis paaiškinimas: seniau buvo manoma, kad jei aš žinau demono vardą, tai aš jį galiu valdyti. Taip buvo tikėta. Tai čia panašu: „žinau“ tikrąsias priežastis, tai aš saugus, protingas ir visa kita“, – sako psichologas.

Taisyklių nesilaiko į psichopatai

Anot E. Šidlausko, numatytų taisyklių, pavyzdžiui, kaukių dėvėjimo, nesilaikymą galima paaiškinti ir per 5 asmenybės bruožų teoriją. „Yra išgryninti 5 bruožai. Vienas iš jų – psichopatiškumas. Žmogus arba socialus t. y. linkęs integruotis į visuomenę, paklusti jos poreikiams, lūkesčiams, įstatymams, arba asocialus: linkęs nepaklusti.

Mes visi dažnai migruojame: pavyzdžiui, kai kada žmogus neperka bilieto autobuse. Tai asocialus elgesys, bet lengvas. O yra žmogus, kurio tai labai ryškus asmenybės bruožas – stipriai išreikštas bruožas. Jis apskritai yra prieš sociumą. Jis neturi kažko savyje, jam tai nerezonuoja ir jis elgiasi kaip nori, kaip laukinis. Tai yra psichopato asmenybės tipas. Tai nepagydoma, nes tai asmenybė. Tai vienas iš paaiškinimų, kodėl žmonės nesilaiko taisyklių“, – paaiškina psichologas.


„Spinter tyrimai“ reprezentatyvią šalies gyventojų apklausą atliko spalio 19-29 dienomis, joje dalyvavo 1009 gyventojai, kurių amžius svyruoja nuo 18 iki 75 metų.


Tyrimas apie lietuvių požiūrį į COVID-19: per daug žmonių netiki mokslininkais, kad pradėtume „lipti iš šios balos“

2020.12.23

Galite rinktis ar į šią situaciją žiūrėti pesimistiškai ar optimistiškai: trečdalis lietuvių tiki, kad virusas buvo dirbtinai sukurtas. Trečdalis mano, kad apsauginės veido kaukės neapsaugo nuo virusų, o kas 7 lietuvis – netiki mokslininkų paaiškinimais ir rekomendacijomis apie COVID-19 ligą ir ją sukeliantį virusą.

Kas 7 pilietis netiki mokslininkų žodžiais

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2020 metų lapkričio 18–29 dienomis, naujienų portalo DELFI užsakymu, atliko reprezentatyvią visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų, paklausti 1005 Lietuvos gyventojai.

Tyrimo metu paaiškėjo, kad 32,2 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad COVID-19 ligą sukeliantis virusas buvo dirbtinai sukurtas. Su tokiu teiginiu dažniau sutinka moterys, vyresnio amžiaus, mažesnių pajamų atstovai, rajonų centrų gyventojai.

 

Tačiau, anot pašnekovo, į šią statistiką galima žiūrėti ir optimistiškai, ir pesimistiškai.

„Gerokai daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų nemano, kad virusas buvo sukurtas dirbtinai ir, kad už to slepiasi kažkieno blogi kėslai. Tačiau trečdaliui žmonių sąmokslo teorijos yra priimtinos. Matome tendencija, kad vyresnio amžiaus, mažesnių pajamų žmonės, rajonų centrų gyventojai yra dažniau paveikesni tokiems dalykams“, – sako I. Zokas.

Anot jo, galbūt ši statistika labiau atspindi žmonių imlumą sąmokslo teorijoms. Štai turime trečdalį šalies gyventojų, kurie tiki, kad virusas buvo sukurtas dirbtinai. Anot I. Zoko, tai yra didelis procentas.

Pašnekovas optimistiškiau vertina tai, kad daugiau nei 60 proc. gyventojų mano, jog kaukės apsaugo nuo virusų.

„Iš kitos pusės, beveik trečdalis kvestionuoja kaukių naudą. Yra nuosekli seka. Pasikartoja stambi grupė – trečdalis populiacijos. Tai tikrai didelė jėga, didelis žmonių skaičius“, – pastebi specialistas.

Anot jo, politikai dažnai apeliuoja į žmonių sąmoningumą: tikimąsi, kad jie elgsis sąmoningai, imsis tinkamų veiksmų apsisaugojimui. Tačiau, sako I. Zokas, jei trečdalis žmonių kvestionuoja patarimus, tai anksčiau ar vėliau, kad pažabotume virusą, teks imtis griežtesnių priemonių.

„Jei du trečdaliai elgiasi gerai, o trečdalis nesilaiko taisyklių, tai nereikia būti epidemiologu, kad suprastum, jog jokios priemonės nepasieks rezultato, kuris yra reikalingas“, – pabrėžia pašnekovas.

Selektyviai tiki mokslu

Ir nos trečdalis lietuvių mano, kad virusas dirbtinai sukurtas ir, jog apsauginės kaukės neapsaugo, tik 14,1 proc. netiki mokslininkų žodžiais. I. Zokas sako, kad čia nesueina matematinė logika – rodos, turėtų ir čia tas pats trečdalis gyventojų netikėti, bet taip nėra.

„Šis dalykas mane irgi anksčiau stebindavo. Kuo daugiau atlieki tyrimų, tuo labiau supranti, kad kartais nereikia ieškoti logikos. Šioje vietoje norėčiau prisiminti kažkurio iš medikų išsakytą mintį koronaviruso pandemijos eigoje: kartais mokslu tikime besąlygiškai. Kad Žemė apvali šiandien turbūt niekas neabejoja, nors nepatikrino, bet tam tikrais moksliniais dalykais tikime, yra bendrai sutarimas.

Tačiau yra temų, kaip koronavirusas, kuomet mes tikime selektyviai. Su tam tikrais dalykais galbūt iš principo sutinku, bet tam tikrais dalykais esu linkęs atsirinkti po gabaliuką: tuo tikiu, o tuo nelabai. Šioje vietoje galbūt pasireiškia selektyvumas. Bet tai nėra naujas reiškinys, tai dažnai būna tyrimuose“, – sako sociologas.

Anot jo, galima į tai žiūrėti ir kitu kampu: dauguma neprieštarauja su tuo, ką sako mokslininkai, neneigia, kad toks virusas yra, bet galbūt abejoja dėl viruso kilmės.

„Bet tie 14,1 proc. jau radikalūs opozicionieriai. Jie yra kardinaliai nusistatę prieš visas priemones ir iš principo netiki pandemija. Manau, kad tai didelė dalis. Tai praktiškai kas 7 žmogus“, – sako I. Zokas.

Lietuvoje turime situaciją, kad 14,1 proc. žmonių netiki mokslininkų pateikta informacija apie COVID-19, tad galima daryti išvadą, jog jie – tiki sąmokslo teorijomis apie pandemiją. Kaip tai galėtų vertinti mokslininkai, kurie ieško būdų nugalėti pandemiją ir bando edukuoti žmones?

Stebisi žmonių žinių trūkumu

Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė teigia, kad ją stebina faktas, jog trečdalis šalies gyventojų mano, kad virusas sukurtas dirbtinai.

„Tai rodo, kaip žmonės yra paveikti melagienų, kurios yra skleidžiamos. Mane tikrai stebina. Įsivaizduočiau, kad gal 10 proc. žmonių gali tuo tikėti. Bet, jei trečdalis suaugusių žmonių tuo tiki, vadinasi, dezinformacijos šaltiniai yra labai veiksmingi“, – sako profesorė.

Ji primena, kad jau ne kartą įrodyta, kad teiginiai, jog virusas buvo dirbtinai sukurtas laboratorijoje – nesąmonė. Anot prof. A. Žvirblienės, yra daugybė įrodymų, kurie parodo, jog virusas natūralios kilmės.

„Virusas yra zoonotinis t. y. perduotas iš gyvūno žmogui. Gyvūnuose yra aptinkamos tokios pat viruso sekos, panašūs virusai yra aptinkami gyvūnuose. Žinoma, man atrodo vienaip, gal kiti žmonės mąsto kitaip. Mes laboratorijoje matome tą virusą pagal tam tikrus požymius. Pavyzdžiui, viruso RNR aptikimas – tai mums tas pats, kaip ir viruso aptikimas.

Turbūt eiliniam žmogui yra labai sunku suprasti, kai yra kažkoks nematomas daiktas ir mes sakome, kad jis egzistuoja. Bet virusas yra tiek pat realus, kiek, pavyzdžiui, realus yra šuo, katė ar bet koks kitas gyvas organizmas. Tiesiog mes juos matome, o šį virusą mes galime pamatyti laboratorijoje pagal tam tikrus požymius, kurie, žinoma, nėra matomi plika akimi“, – paaiškina prof. A. Žvirblienė.

Kalbėdama apie tai, kad trečdalis žmonių netiki kaukių nauda, profesorė teigia, jog šis skaičius jai neatrodo toks didelis.

„Man tikrai keisčiau yra girdėti, kad žmonės tiki, jog virusas buvo dirbtinai sukurtas. Žiūrėdama iš mokslininko pozicijos aš stebiuosi, kad yra tokia didelė spraga būtent gamtos mokslų žiniose.Todėl man tas trečdalis, kuris tiki dirbtinai sukurtu virusu yra keisčiau negu netikėjimas kaukėmis, nes kaukės sukelia tikrai nemažai nepatogumų“, – sako prof. A Žvirblienė.

Ji taip pat sako, kad pandemijos pradžioje net oficialios organizacijos, pavyzdžiui, Pasaulio sveikatos organizacija, platino netikslią informaciją apie kaukes, tad buvo padaryta tam tikra žala.

„Ir netgi išsilavinę žmonės, kurie sekė tą oficialią informaciją, matė žinutę, kad kaukės neapsaugo nuo viruso. Nes neva kaukių porų dydis yra didesnis negu virusas. Tai yra tiesa, bet niekas ir nesako, kad paprasta medicininė kaukė gali sulaikyti patį virusą – virusas visada būna lašeliuose. Ką mes tikrai žinome ir tai yra patvirtinta – lašeliai tiesiog užkliūva už kaukės. Kaukė netgi turi sluoksnį, kuris sugeria tuos lašelius. Ir taip pat turi sluoksnį, kuris iš aplinkos nepraleidžia lašelių. Vadinasi, medicininė kaukė yra tam skirta, kad lašelius sulaikytų.

Bet taip, pats virusas yra mažas, jis yra apie 100 nanometrų dydžių. Kaukės poros yra didesnės, apie 300 nanometrų dydžio. Norint nuo viruso gerai apsisaugoti, reikia nešioti specialias kaukes, respiratorius. Ir todėl matome, kad juk gydytojai neina su paprasta medicinine kauke prie COVID-19 ligonių. Jie užsideda specialų respiratorių, papildomą skydelį ir panašiai. Paprastos medicininės kaukės sulaiko nuo seilių lašelių, kuriuose yra virusas. Ir gal, jei ta žinutė būtų transliuojama tokia, kad nesulaiko viruso, o sulaiko tuos lašelius, kuriuose yra viruso, gal žmonėms būtų lengviau patikėti“, – sako mokslininkė.

Sulaukia komentarų, kad yra kvaili ar papirkti

Išgirdusi, kad tyrimo duomenimis kas 7 žmogus netiki mokslininkų paaiškinimais ir rekomendacijomis, pašnekovė pripažįsta, kad tokia statistika – liūdinanti.

„Bet suprantu, kad tai atspindi realybę. Mūsų visuomenėje, man atrodo, pasitikėjimas mokslu apskritai nėra didelis, lyginant su Skandinavijos šalimis, kur žmonės pasitiki mokslu ir mokslininkais. Pas mus dažnai yra iškreiptas požiūris į mokslininką kaip į kažkokį veltėdį, kuris tik veltui eikvoja biudžeto pinigus“, – sako profesorė.

Tačiau yra ir baisesnė nuomonė: profesorė pasakoja, kad ji ir kolegos sulaukia komentarų, jog yra kvaili ar dar blogiau – papirkti.

„Neva mokslininkai yra papirkti ir šneka, kas pasakyta valdžios ar farmacinių kompanijų“, – pasakoja prof. A Žvirblienė.

Anot jos, mokslininkai dabar yra tapę tam tikrais blogiečiais: žmonės yra pavargę nuo pandemijos, valdžia kviečiasi ekspertus, šie duoda rekomendaciją įvesti apribojimų. Profesorė sako, kad žmonėms susidaro vaizdas, kad jei mokslininkai nekalbėtų apie virusą, tai nebūtų jokios pandemijos ar ribojimų.

Apibendrindama profesorė sako, kad nepasitikėjimas mokslu Lietuvoje eina koja kojon su nepasitikėjimu valdžios institucijomis. „Lietuvoje kai kurios valdiškos institucijos turi nepaprastai žemą pasitikėjimą. Nors mokslininkai yra nepriklausoma visuomenės dalis, jie yra tapatinami. Ypač dabar, kai esame kviečiami į darbo grupes. Gal visuomenė net nežino, kad mokslininkai ekspertinį darbą dirba neatlygintinai, eikvodami tam daug laiko ir pastangų, dažnai ir savaitgaliais“, – sako mokslininkė.

Sąmokslo teorijomis patiki menkesnio intelekto žmonės

O kodėl žmonės apskritai tiki sąmokslo teorijomis? Kaip teigia psichologas, portalo psichika.eu įkūrėjas Edvardas Šidlauskas, gali būti keletas paaiškinimų. Pirmiausia, jis įvardija tai, kad gyvename žiniatinklio visuomenėje.

Anot jo, mūsų psichika veikia gana primityviai, ji nebuvo pritaikyta gyventi interneto amžiuje. „Informacijos gausa mus paveikia. Žmogus pasimeta ir labiau orientuojasi emociškai, o ne logiškai. Pagal patrauklumą: kas gražiau pakalba, parodo. Arba tiesiog dažniau. Taip galima formuoti bet kokią nuomonę apie bet ką. Žmogus neturi laiko resursų, kad visą tai patikrintų. Tai milžiniškas greitis ir informacijos srautas, kad mes pasyviai tai sugeriame.

Tai kodėl žmonės netiki mokslininkų rekomendacijomis? Nes pilna yra tam prieštaraujančių žinučių. Turime kognityvinis disonansą, vyksta idėjų, minčių ir informacijos karas. Laimi ta idėja, kuri turi didesnę emocinę įkrovą. O dažniausiai tai būna neigiama žinutė. Pavyzdžiui, gąsdina, kažką demaskuoja, yra vau efektas. Tai lemia emocijos, o ne sveikas protas“, – sako E. Šidlauskas.

Tačiau, jo teigimu, yra žmonių grupė, kuri labiau koreliuoja su tikėjimu sąmokslo teorijomis

„Pastebėta, kad sąmokslo teorijomis labiau tiki menkesnio intelekto, galbūt silpnesnio kritinio mąstymo žmonės, kuriuos būtent valdo vaizdinių kultūra, mitologinis mąstymas. Jiems labiau priimtini kažkokie paprasti, gražūs, įtaigūs ir gąsdinantys vaizdiniai, kurie labai paprastai paaiškina tikrovę.

Pavyzdžiui: čia kažkoks ateivių sąmokslas, kinų invazija, pasaulinio banko noras praturėti. Sudėtingų reiškinių paprasti paaiškinimai jiems labai tinka. Juo labiau yra klausimų, kurie iki galo nėra atsakomi. Pavyzdžiui, religiniai klausimai: ar yra Dievas, ar ne. Arba iš kur tas virusas: na velnias žino, niekas niekada tiksliai neatseka iki galo nieko. Galima tendencijas pagauti. Tai čia yra gera dirva spekuliacijoms ir silpnesnio intelekto žmonės pasiduoda tam poveikiui. Jie saugiai jaučiasi, nes žino paaiškinimą. Čia toks maginis paaiškinimas: seniau buvo manoma, kad jei aš žinau demono vardą, tai aš jį galiu valdyti. Taip buvo tikėta. Tai čia panašu: „žinau“ tikrąsias priežastis, tai aš saugus, protingas ir visa kita“, – sako psichologas.

Taisyklių nesilaiko į psichopatai

Anot E. Šidlausko, numatytų taisyklių, pavyzdžiui, kaukių dėvėjimo, nesilaikymą galima paaiškinti ir per 5 asmenybės bruožų teoriją. „Yra išgryninti 5 bruožai. Vienas iš jų – psichopatiškumas. Žmogus arba socialus t. y. linkęs integruotis į visuomenę, paklusti jos poreikiams, lūkesčiams, įstatymams, arba asocialus: linkęs nepaklusti.

Mes visi dažnai migruojame: pavyzdžiui, kai kada žmogus neperka bilieto autobuse. Tai asocialus elgesys, bet lengvas. O yra žmogus, kurio tai labai ryškus asmenybės bruožas – stipriai išreikštas bruožas. Jis apskritai yra prieš sociumą. Jis neturi kažko savyje, jam tai nerezonuoja ir jis elgiasi kaip nori, kaip laukinis. Tai yra psichopato asmenybės tipas. Tai nepagydoma, nes tai asmenybė. Tai vienas iš paaiškinimų, kodėl žmonės nesilaiko taisyklių“, – paaiškina psichologas.


„Spinter tyrimai“ reprezentatyvią šalies gyventojų apklausą atliko spalio 19-29 dienomis, joje dalyvavo 1009 gyventojai, kurių amžius svyruoja nuo 18 iki 75 metų.


Mūsų interneto svetainėje yra naudojami slapukai. Slapukai padeda užtikrinti tinkamą tinklapio veikimą bei jo tobulinimą, todėl būtinieji slapukai (techniniai, funkciniai bei analitiniai) yra įdiegiami automatiškai. Paspaudę „sutinku“ Jūs sutinkate su tikslinių slapukų įdiegimu ir naudojimu. Daugiau informacijos - slapukų politikoje. SUTINKU