Tyrimas: 3 lietuviai iš 10 norėtų pakeisti profesiją – kaip tą padaryti sėkmingai?

Tyrimas: 3 lietuviai iš 10 norėtų pakeisti profesiją – kaip tą padaryti sėkmingai?

2021.12.26

3 lietuviai iš 10 norėtų keisti dabartinę savo profesiją, rodo tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa. Labiausiai juos domintų programuotojo, klientų aptarnavimo specialisto ar IT sistemų administratoriaus pozicijos. Vis tik beveik pusė (44 proc.) apklaustųjų tikina, jog jiems stinga ateityje reikalingų profesinių įgūdžių. Norintiems jų įgyti, ISM karjeros konsultantė Gintarė Aldonytė pataria imtis skaitmeninių įrankių – nuotolinių mokymų, kursų ar paskaitų.

Labiausiai nori išbandyti programavimą

Šių metų spalį „Microsoft“ iniciatyva rinkos tyrimų agentūra „Spinter tyrimai“ atliko reprezentatyvią darbingo amžiaus (18–64 m.) šalies gyventojų apklausą.

Tyrimas parodė, jog 3 respondentai iš 10 norėtų pakeisti dabartinę savo profesiją. Dažniau apie tai galvoja 26–45 metų žmonės, aukščiausio išsilavinimo grupės atstovai ir didmiesčių gyventojai.

Labiausiai norima išbandyti programuotojo (21 proc.), klientų aptarnavimo specialisto (18 proc.), IT sistemų administratoriaus (17 proc.), duomenų analitiko (17 proc.) specialybes. Programuotojais dažniausiai norėtų būti vyrai, 18–35 m. žmonės. Klientų aptarnavimu labiausiai domisi moterys ir mažiausių pajamų grupės atstovai.

„Technologijas aktyviai integruojant į verslo procesus, kiekviena įmonė tampa IT įmone. Tad džiugina lietuvių susidomėjimas išmaniosiomis technologijomis – su jomis susijusios net keturios respondentus labiausiai dominančios specialybės. Pasaulio ekonomikos forumas skelbia, kad technologinis raštingumas 2025 m. bus viena reikalingiausių ir svarbiausių darbuotojų savybių, todėl svarbu, kad šia sritimi žmonės imtų domėtis jau šiandien. Vis tik esama situacija neramina – tyrimas atskleidė, jog 44 proc. darbingo amžiaus respondentų mano, kad šiuo metu jiems trūksta netolimai ateičiai reikalingų profesinių įgūdžių. Dėl šios priežasties gyventojams būtina suteikti vis daugiau galimybių tuos įgūdžius įgyti ir lavinti“, – sako Simonas Černiauskas, „Microsoft“ vadovas Lietuvoje.

Ekspertai kviečia atsisukti į technologijas

Norintiems pradėti keisti savo karjeros kryptį ar pasimatuoti trokštamas pozicijas ISM vadybos ir ekonomikos universiteto karjeros konsultantė Gintarė Aldonytė pataria pradėti nuo savianalizės. Atsakyti į klausimus, kodėl norime keisti profesiją, ką esame pasiruošę investuoti ir kaip galime pradėti veikti jau šiandien.

„Prieš priimant sprendimą keisti profesinį kelią, savianalizė ir galimybių bei grėsmių įvertinimas – būtinas, nes spontaniškas, nepamatuotas pokytis pats iš savęs ne visada yra naudingas. Vis tik ne ką mažiau svarbu neužstrigti analizės stadijoje ir galiausiai imtis konkrečių veiksmų, pavyzdžiui, pradėti įgūdžių lavinimo kursus internete, ar ieškoti mentorių, galinčių papasakoti apie dominančią karjeros kryptį. Profesijos keitimas nėra greitas spragtelėjimas pirštais – tai ilgas procesas, turintis daug sudedamųjų dalių. Tad nedidelius pirmuosius žingsnius galima žengti nedelsiant“, – sako G. Aldonytė.

Pasak ekspertės, galimybių ir konteksto įsivertinimas bei nedideli pirmieji žingsniai naudingi ir todėl, jog padeda susitvarkyti su viena didžiausių kliūčių keičiant karjeros kryptį – baime ir abejonėmis.

„Bene dažniausiai pokyčių trokštančius žmonės stabdo baimės dėl ateities, greta pokyčių atsirandanti nežinomybė ar abejonės dėl savo gebėjimo keistis. Šie nuogąstavimai visiškai natūralūs ir pagrįsti, ypač jei apie pokyčius svarstoma vyresniame amžiuje, kai turime daugiau atsakomybių ir įsipareigojimų. Vis tik šios baimės retai išnyksta tik apie jas galvojant – viso pasaulio ekspertai pataria imtis nors nedidelių veiksmų, nes šie greičiau padeda pažinti pasirinkto kelio perspektyvas ir taip dėl ateities nerimauti mažiau“, – sako G. Aldonytė.

Personalo valdymo specialistai sutaria, kad keičiantis darbo rinkai, vis svarbesni tampa ir minkštieji įgūdžiai – analitinis ir kritinis mąstymas, kūrybiškumas, inovatyvumas, gebėjimas mokytis ar spręsti kompleksines problemas. Vis tik ISM universiteto ekspertė prideda, kad nepriklausomai nuo to, kokia specialybė pasirenkama, greta visų šių savybių darbuotojams būtinas ir technologinis raštingumas.

„Technologinis raštingumas kompetencijų rinkinyje yra būtinybė. Ateityje galbūt ir išliks kelios specialybės, kurioms technologijų reikės mažiau, tačiau absoliuti dauguma procesų bus automatizuoti, robotizuoti, tad prireiks kompetentingų darbuotojų, galinčių šias technologijas valdyti. Dėl šios priežasties apie karjeros pokyčius svarstantys žmonės didelį dėmesį turėtų skirti kompiuteriniam raštingumui“, – sako G. Aldonytė.

Siekiantiems įgūdžių – nemokami kursai

Norėdama paskatinti technologinį visuomenės raštingumą, kompanija „Microsoft“ Baltijos šalyse pradėjo nemokamą skaitmeninių įgūdžių lavinimo programą. Ji sukurta remiantis pasauline „Microsoft Global Skilling“ įgūdžių lavinimo iniciatyva ir veiks „Microsoft Learn“ ruošimosi konkrečiai specialybei principu. Planuojama, kad programos metu kiekvienoje iš trijų Baltijos šalių reikalingų žinių įgaus daugiau nei 10 000 žmonių.

„Iniciatyvos dalyviai įgis kompiuterinių įgūdžių, kurių ypač reikia šiandieninėje darbo rinkoje – duomenų ir verslo analizės, programų kūrimo, projektavimo ir testavimo. Mokymų programa nemokama, tad ja galės naudotis visi be išimties Baltijos šalių gyventojai. Be to, Lietuvoje programos partneriais tapo ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, tad esame tikri, kad kursą baigę lietuviai bus pasiruošę žinias netrukus taikyti praktikoje“, – sako Simonas Černiauskas, „Microsoft“ vadovas Lietuvoje.

Daugiau apie programą – ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto puslapyje https://www.ism.lt/baltijos-saliu-skaitmeniniu-igudziu-ugdymo-programa/, kuriame jau galima prisijungti prie mokymų ir pasirinkti dominančią sritį.

Šaltinis: Aina.lt


Tyrimas: 3 lietuviai iš 10 norėtų pakeisti profesiją – kaip tą padaryti sėkmingai?

2021.12.26

3 lietuviai iš 10 norėtų keisti dabartinę savo profesiją, rodo tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa. Labiausiai juos domintų programuotojo, klientų aptarnavimo specialisto ar IT sistemų administratoriaus pozicijos. Vis tik beveik pusė (44 proc.) apklaustųjų tikina, jog jiems stinga ateityje reikalingų profesinių įgūdžių. Norintiems jų įgyti, ISM karjeros konsultantė Gintarė Aldonytė pataria imtis skaitmeninių įrankių – nuotolinių mokymų, kursų ar paskaitų.

Labiausiai nori išbandyti programavimą

Šių metų spalį „Microsoft“ iniciatyva rinkos tyrimų agentūra „Spinter tyrimai“ atliko reprezentatyvią darbingo amžiaus (18–64 m.) šalies gyventojų apklausą.

Tyrimas parodė, jog 3 respondentai iš 10 norėtų pakeisti dabartinę savo profesiją. Dažniau apie tai galvoja 26–45 metų žmonės, aukščiausio išsilavinimo grupės atstovai ir didmiesčių gyventojai.

Labiausiai norima išbandyti programuotojo (21 proc.), klientų aptarnavimo specialisto (18 proc.), IT sistemų administratoriaus (17 proc.), duomenų analitiko (17 proc.) specialybes. Programuotojais dažniausiai norėtų būti vyrai, 18–35 m. žmonės. Klientų aptarnavimu labiausiai domisi moterys ir mažiausių pajamų grupės atstovai.

„Technologijas aktyviai integruojant į verslo procesus, kiekviena įmonė tampa IT įmone. Tad džiugina lietuvių susidomėjimas išmaniosiomis technologijomis – su jomis susijusios net keturios respondentus labiausiai dominančios specialybės. Pasaulio ekonomikos forumas skelbia, kad technologinis raštingumas 2025 m. bus viena reikalingiausių ir svarbiausių darbuotojų savybių, todėl svarbu, kad šia sritimi žmonės imtų domėtis jau šiandien. Vis tik esama situacija neramina – tyrimas atskleidė, jog 44 proc. darbingo amžiaus respondentų mano, kad šiuo metu jiems trūksta netolimai ateičiai reikalingų profesinių įgūdžių. Dėl šios priežasties gyventojams būtina suteikti vis daugiau galimybių tuos įgūdžius įgyti ir lavinti“, – sako Simonas Černiauskas, „Microsoft“ vadovas Lietuvoje.

Ekspertai kviečia atsisukti į technologijas

Norintiems pradėti keisti savo karjeros kryptį ar pasimatuoti trokštamas pozicijas ISM vadybos ir ekonomikos universiteto karjeros konsultantė Gintarė Aldonytė pataria pradėti nuo savianalizės. Atsakyti į klausimus, kodėl norime keisti profesiją, ką esame pasiruošę investuoti ir kaip galime pradėti veikti jau šiandien.

„Prieš priimant sprendimą keisti profesinį kelią, savianalizė ir galimybių bei grėsmių įvertinimas – būtinas, nes spontaniškas, nepamatuotas pokytis pats iš savęs ne visada yra naudingas. Vis tik ne ką mažiau svarbu neužstrigti analizės stadijoje ir galiausiai imtis konkrečių veiksmų, pavyzdžiui, pradėti įgūdžių lavinimo kursus internete, ar ieškoti mentorių, galinčių papasakoti apie dominančią karjeros kryptį. Profesijos keitimas nėra greitas spragtelėjimas pirštais – tai ilgas procesas, turintis daug sudedamųjų dalių. Tad nedidelius pirmuosius žingsnius galima žengti nedelsiant“, – sako G. Aldonytė.

Pasak ekspertės, galimybių ir konteksto įsivertinimas bei nedideli pirmieji žingsniai naudingi ir todėl, jog padeda susitvarkyti su viena didžiausių kliūčių keičiant karjeros kryptį – baime ir abejonėmis.

„Bene dažniausiai pokyčių trokštančius žmonės stabdo baimės dėl ateities, greta pokyčių atsirandanti nežinomybė ar abejonės dėl savo gebėjimo keistis. Šie nuogąstavimai visiškai natūralūs ir pagrįsti, ypač jei apie pokyčius svarstoma vyresniame amžiuje, kai turime daugiau atsakomybių ir įsipareigojimų. Vis tik šios baimės retai išnyksta tik apie jas galvojant – viso pasaulio ekspertai pataria imtis nors nedidelių veiksmų, nes šie greičiau padeda pažinti pasirinkto kelio perspektyvas ir taip dėl ateities nerimauti mažiau“, – sako G. Aldonytė.

Personalo valdymo specialistai sutaria, kad keičiantis darbo rinkai, vis svarbesni tampa ir minkštieji įgūdžiai – analitinis ir kritinis mąstymas, kūrybiškumas, inovatyvumas, gebėjimas mokytis ar spręsti kompleksines problemas. Vis tik ISM universiteto ekspertė prideda, kad nepriklausomai nuo to, kokia specialybė pasirenkama, greta visų šių savybių darbuotojams būtinas ir technologinis raštingumas.

„Technologinis raštingumas kompetencijų rinkinyje yra būtinybė. Ateityje galbūt ir išliks kelios specialybės, kurioms technologijų reikės mažiau, tačiau absoliuti dauguma procesų bus automatizuoti, robotizuoti, tad prireiks kompetentingų darbuotojų, galinčių šias technologijas valdyti. Dėl šios priežasties apie karjeros pokyčius svarstantys žmonės didelį dėmesį turėtų skirti kompiuteriniam raštingumui“, – sako G. Aldonytė.

Siekiantiems įgūdžių – nemokami kursai

Norėdama paskatinti technologinį visuomenės raštingumą, kompanija „Microsoft“ Baltijos šalyse pradėjo nemokamą skaitmeninių įgūdžių lavinimo programą. Ji sukurta remiantis pasauline „Microsoft Global Skilling“ įgūdžių lavinimo iniciatyva ir veiks „Microsoft Learn“ ruošimosi konkrečiai specialybei principu. Planuojama, kad programos metu kiekvienoje iš trijų Baltijos šalių reikalingų žinių įgaus daugiau nei 10 000 žmonių.

„Iniciatyvos dalyviai įgis kompiuterinių įgūdžių, kurių ypač reikia šiandieninėje darbo rinkoje – duomenų ir verslo analizės, programų kūrimo, projektavimo ir testavimo. Mokymų programa nemokama, tad ja galės naudotis visi be išimties Baltijos šalių gyventojai. Be to, Lietuvoje programos partneriais tapo ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, tad esame tikri, kad kursą baigę lietuviai bus pasiruošę žinias netrukus taikyti praktikoje“, – sako Simonas Černiauskas, „Microsoft“ vadovas Lietuvoje.

Daugiau apie programą – ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto puslapyje https://www.ism.lt/baltijos-saliu-skaitmeniniu-igudziu-ugdymo-programa/, kuriame jau galima prisijungti prie mokymų ir pasirinkti dominančią sritį.

Šaltinis: Aina.lt


Mūsų interneto svetainėje yra naudojami slapukai. Slapukai padeda užtikrinti tinkamą tinklapio veikimą bei jo tobulinimą, todėl būtinieji slapukai (techniniai, funkciniai bei analitiniai) yra įdiegiami automatiškai. Paspaudę „sutinku“ Jūs sutinkate su tikslinių slapukų įdiegimu ir naudojimu. Daugiau informacijos - slapukų politikoje. SUTINKU