Beveik pusė lietuvių sveikata susirūpina tik pajutę, kad nusilpo organizmas

Beveik pusė lietuvių sveikata susirūpina tik pajutę, kad nusilpo organizmas

2020.05.25

 

Nors medikai ir sveikos gyvensenos specialistai lyg susitarę kartoja, kad sveikata privalome rūpintis nuolat, o ne pajutę kažką blogo, prisidengiame „neturiu laiko laukti eilėse“ ir į gydytojus kreipiamės jau prispausti rimtos bėdos – apklausos duomenys rodo, kad net 43 proc. gyventojų laukia pirmųjų organizmo signalų.

 

Reguliariai savo sveikata rūpinasi 53 proc. respondentų, dažniausiai moterys, didesnes pajamas gaunantys asmenys – rodo GENERAL FINANCING BANKO šalies gyventojų apklausos duomenys. Per ketvirtį savo sveikatai ir sveikatinimo procedūroms (vartojamiems vaistams, maisto papildams, atliekamoms sveikatinimo procedūroms, masažams sportui ir pan.) 46 proc. apklaustųjų skiria iki 50 Eur, 39 proc. – 50–200 Eur,  14 – nuo 100 iki 300 Eur. Mažiausią sumą skiria menkiausiai savo sveikata besirūpinantys vyrai.

 

 

Tarp dažniausių rūpinimosi sveikata būdų respondentai įvardija nuolat vartojamus maisto papildus ir vitaminų kompleksus – 48 proc. 45 proc. apklausos dalyvių (daugiau moterų) profilaktiškai apsilanko pas gydytoją ir atlieka kraujo tyrimus, 33 proc. sportuoja, lanko baseiną, užsiima kita aktyvia veikla, 31 proc. respondentų rūpinasi sveika ir subalansuota mityba,  14 proc. išbando įvairias sveikatingumo programas ir procedūras, SPA kompleksus, o 10 proc. nesirenka jokio sveikatos stiprinimo būdo, nes paprasčiausiai tam neturi pinigų.

 

„Labai dažnai lyg ir jaučiame, jog organizmas prašo juo pasirūpinti, bet tai ignoruojame ar pateisiname tuo, kad sveikatinimo procedūros ir SPA kompleksai brangiai kainuoja ir ko jau ko, bet to tikrai sau negalime leisti. Nors perskirstę biudžetą ir, pavyzdžiui, atsisakę pietų kavinėje, vakarėlio bare ar kavos išsinešimui, tą sumą galėtume skirti savo sveikatinimui. Daugelis medicinos, sveikatinimo paslaugų teikėjų ir SPA centrų jau siūlo už konkrečią paslaugą atsiskaityti dalimis, todėl pasinaudodami MEDLIZINGO paslauga neturime išleisti didelių sumų iš karto“, – sako GENERAL FINANCING BANKO Klientų sėkmingos patirties vadovas Skirmantas Ketvirtis.

 

S. Ketvirčio teigimu, sulaukus organizmo signalo, kad jam reikia „remonto“, neabejotinai teks išleisti didesnę sumą. Tačiau žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą rūpintis sveikata reikėtų nuolat. Tuomet ir skiriamos sumos kardinaliai skirsis. Nebūtina pradėti nuo masažų ciklo, sporto pagal sporto programą ar vykimo į savaitės sveikatingumo programą. Pirmiausia, galima pradėti nuo pavienių sveikatinimo procedūrų, sporto klube galima lankyti grupines treniruotes, artėja šiltasis sezonas – taigi galima pradėt šiaurietišką vaikščiojimą, važinėjimą dviračiais, o sporto klubui išleidžiamą sumą paskirti kitai sveikatinimo procedūrai.

 

Pasiteiravus, kiek per ketvirtį respondentai norėtų skirti sveikatai, 27 proc. apklaustųjų teigia, kad jų sveikatai reikėtų skirti 100–200 Eur per ketvirtį, 22 proc. – 50–100 Eur, 17 proc. – daugiau nei 300 Eur.

 

Daugiau nei pusė (53 proc.) respondentų esant galimybei daugiau dėmesio skirti sveikatai išbandytų įvairias sveikatingumo procedūras, SPA kompleksus, lankytųsi sveikatingumo centruose ir sanatorijose. 42 proc. – apsilankytų pas odontologą ir pasirūpintų savo burnos sveikata, 34 proc. – dažniau apsilankytų pas gydytoją ir bendrai tikrintųsi sveikatą.

 

„Kalbant apie burnos sveikatą, ateina apie 30 proc. vyrų ir apie 70 proc. moterų. Didžioji dalis vyrų dažniausiai ateina tik dėl skausmo ir jau pavėluotai, kai, pavyzdžiui, reikia šalinti dantį. Vyresnės kartos vyrai teisinasi didele baime, prisiminimais iš sovietinės armijos odontologinių paslaugų, kai gydymo ar danties šalinimo procedūros būdavo atliekamos be nuskausminimo. Tuo tarpu moterys iš prigimties nuo mažens rūpinasi savo išvaizda, grožiu, taip pat ir sveikata. Dėl skausmo besikreipiančios moterys sudaro apie 30 proc.“, – sako Jolanta Staškienė, klinikos „InMedica“ gydytoja odontologė.

 

Odontologės J. Staškienės teigimu, burnos sveikata Lietuvoje yra kritinės būklės. Neturime išsiugdę požiūrio į burnos priežiūros sveikatinimą, trūksta elementarių žinių, kurios turėtų būti įdiegiamos dar vaikystėje, mokykloje ir pan. Vis dar gyvename įsisenėjusiu požiūriu, kad burnos organams profilaktinė priežiūra nereikalinga ir į odontologą reikia kreiptis, kai atsiranda skausmas.

 

„Visi žinome, kad odontologijos paslaugos tikrai nėra vienos iš pigiausių. Nesilankydami profilaktiškai tik patys sau kenkiame, nes tuomet sumokame keletą kartų daugiau nei gydytojo kabinete apsilankydami periodiškai. Visgi neturėtume baimintis, kad nesame suplanavęs išlaidų savo biudžete. Daugelis klinikų jau siūlo pasinaudoti MEDLIZINGO paslauga, todėl net ir staiga kilusios odontologinės problemos neturėtų gąsdinti“, – naudotis medicinos ir sveikatinimo paslaugomis tam vienu kartu neišleidžiant milžiniškos sumos siūlo S. Ketvirtis.


Beveik pusė lietuvių sveikata susirūpina tik pajutę, kad nusilpo organizmas

2020.05.25

 

Nors medikai ir sveikos gyvensenos specialistai lyg susitarę kartoja, kad sveikata privalome rūpintis nuolat, o ne pajutę kažką blogo, prisidengiame „neturiu laiko laukti eilėse“ ir į gydytojus kreipiamės jau prispausti rimtos bėdos – apklausos duomenys rodo, kad net 43 proc. gyventojų laukia pirmųjų organizmo signalų.

 

Reguliariai savo sveikata rūpinasi 53 proc. respondentų, dažniausiai moterys, didesnes pajamas gaunantys asmenys – rodo GENERAL FINANCING BANKO šalies gyventojų apklausos duomenys. Per ketvirtį savo sveikatai ir sveikatinimo procedūroms (vartojamiems vaistams, maisto papildams, atliekamoms sveikatinimo procedūroms, masažams sportui ir pan.) 46 proc. apklaustųjų skiria iki 50 Eur, 39 proc. – 50–200 Eur,  14 – nuo 100 iki 300 Eur. Mažiausią sumą skiria menkiausiai savo sveikata besirūpinantys vyrai.

 

 

Tarp dažniausių rūpinimosi sveikata būdų respondentai įvardija nuolat vartojamus maisto papildus ir vitaminų kompleksus – 48 proc. 45 proc. apklausos dalyvių (daugiau moterų) profilaktiškai apsilanko pas gydytoją ir atlieka kraujo tyrimus, 33 proc. sportuoja, lanko baseiną, užsiima kita aktyvia veikla, 31 proc. respondentų rūpinasi sveika ir subalansuota mityba,  14 proc. išbando įvairias sveikatingumo programas ir procedūras, SPA kompleksus, o 10 proc. nesirenka jokio sveikatos stiprinimo būdo, nes paprasčiausiai tam neturi pinigų.

 

„Labai dažnai lyg ir jaučiame, jog organizmas prašo juo pasirūpinti, bet tai ignoruojame ar pateisiname tuo, kad sveikatinimo procedūros ir SPA kompleksai brangiai kainuoja ir ko jau ko, bet to tikrai sau negalime leisti. Nors perskirstę biudžetą ir, pavyzdžiui, atsisakę pietų kavinėje, vakarėlio bare ar kavos išsinešimui, tą sumą galėtume skirti savo sveikatinimui. Daugelis medicinos, sveikatinimo paslaugų teikėjų ir SPA centrų jau siūlo už konkrečią paslaugą atsiskaityti dalimis, todėl pasinaudodami MEDLIZINGO paslauga neturime išleisti didelių sumų iš karto“, – sako GENERAL FINANCING BANKO Klientų sėkmingos patirties vadovas Skirmantas Ketvirtis.

 

S. Ketvirčio teigimu, sulaukus organizmo signalo, kad jam reikia „remonto“, neabejotinai teks išleisti didesnę sumą. Tačiau žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą rūpintis sveikata reikėtų nuolat. Tuomet ir skiriamos sumos kardinaliai skirsis. Nebūtina pradėti nuo masažų ciklo, sporto pagal sporto programą ar vykimo į savaitės sveikatingumo programą. Pirmiausia, galima pradėti nuo pavienių sveikatinimo procedūrų, sporto klube galima lankyti grupines treniruotes, artėja šiltasis sezonas – taigi galima pradėt šiaurietišką vaikščiojimą, važinėjimą dviračiais, o sporto klubui išleidžiamą sumą paskirti kitai sveikatinimo procedūrai.

 

Pasiteiravus, kiek per ketvirtį respondentai norėtų skirti sveikatai, 27 proc. apklaustųjų teigia, kad jų sveikatai reikėtų skirti 100–200 Eur per ketvirtį, 22 proc. – 50–100 Eur, 17 proc. – daugiau nei 300 Eur.

 

Daugiau nei pusė (53 proc.) respondentų esant galimybei daugiau dėmesio skirti sveikatai išbandytų įvairias sveikatingumo procedūras, SPA kompleksus, lankytųsi sveikatingumo centruose ir sanatorijose. 42 proc. – apsilankytų pas odontologą ir pasirūpintų savo burnos sveikata, 34 proc. – dažniau apsilankytų pas gydytoją ir bendrai tikrintųsi sveikatą.

 

„Kalbant apie burnos sveikatą, ateina apie 30 proc. vyrų ir apie 70 proc. moterų. Didžioji dalis vyrų dažniausiai ateina tik dėl skausmo ir jau pavėluotai, kai, pavyzdžiui, reikia šalinti dantį. Vyresnės kartos vyrai teisinasi didele baime, prisiminimais iš sovietinės armijos odontologinių paslaugų, kai gydymo ar danties šalinimo procedūros būdavo atliekamos be nuskausminimo. Tuo tarpu moterys iš prigimties nuo mažens rūpinasi savo išvaizda, grožiu, taip pat ir sveikata. Dėl skausmo besikreipiančios moterys sudaro apie 30 proc.“, – sako Jolanta Staškienė, klinikos „InMedica“ gydytoja odontologė.

 

Odontologės J. Staškienės teigimu, burnos sveikata Lietuvoje yra kritinės būklės. Neturime išsiugdę požiūrio į burnos priežiūros sveikatinimą, trūksta elementarių žinių, kurios turėtų būti įdiegiamos dar vaikystėje, mokykloje ir pan. Vis dar gyvename įsisenėjusiu požiūriu, kad burnos organams profilaktinė priežiūra nereikalinga ir į odontologą reikia kreiptis, kai atsiranda skausmas.

 

„Visi žinome, kad odontologijos paslaugos tikrai nėra vienos iš pigiausių. Nesilankydami profilaktiškai tik patys sau kenkiame, nes tuomet sumokame keletą kartų daugiau nei gydytojo kabinete apsilankydami periodiškai. Visgi neturėtume baimintis, kad nesame suplanavęs išlaidų savo biudžete. Daugelis klinikų jau siūlo pasinaudoti MEDLIZINGO paslauga, todėl net ir staiga kilusios odontologinės problemos neturėtų gąsdinti“, – naudotis medicinos ir sveikatinimo paslaugomis tam vienu kartu neišleidžiant milžiniškos sumos siūlo S. Ketvirtis.


Mūsų interneto svetainėje yra naudojami slapukai. Slapukai padeda užtikrinti tinkamą tinklapio veikimą bei jo tobulinimą, todėl būtinieji slapukai (techniniai, funkciniai bei analitiniai) yra įdiegiami automatiškai. Paspaudę „sutinku“ Jūs sutinkate su tikslinių slapukų įdiegimu ir naudojimu. Daugiau informacijos - slapukų politikoje. SUTINKU