Tyrimas: daugiau kaip ketvirtadaliui naujas telefonas reikalingas tik dėl to, kad yra naujas

Tyrimas: daugiau kaip ketvirtadaliui naujas telefonas reikalingas tik dėl to, kad yra naujas

2020.08.14

 

Naujas vartotojų įpročių tyrimas atskleidė aistrą naujiems telefonams bei įprotį kaupti nenaudojamus prietaisus. Daugiau kaip ketvirtadalis šalies gyventojų naują mobilųjį telefoną įsigyja tik dėl to, kad jiems tiesiog norisi turėti naujesnį. Net 44 proc. šalies vartotojų šiuo metu naudoja naujus mobiliuosius telefonus, kuriuos įsigijo pernai arba šiemet. Vis dėlto net 38 proc. naują telefoną įsigijusių asmenų senąjį prietaisą pasidėjo atsargai į stalčių ar spintelę.

 

Naujesnis telefonas – stilingesnis ir svarbesnis žmogus

 

„Šiandien mobilusis telefonas yra tapęs ne vien svarbia komunikacijos priemone, bet ir tam tikru stiliaus elementu ar aksesuaru, kuris gali būti suvokiamas kaip asmens statusą ženklinantis atributas. Jei tavo rankose naujausias modelis – tai galbūt parodys, kad turi pinigų ir gali sau leisti daugiau nei kiti. Nenuostabu, kad tiek daug gyventojų prisipažįsta, jog naują prietaisą įsigijo ne dėl jo funkcionalumo ar išmanumo, o tiesiog dėl to, kad tai naujas daiktas. Galbūt tai – naujausias modelis, kuriuo galima pasipuikuoti, nors pats vartotojas dėl to realios papildomos naudos ir nejaučia“, – pranešime spaudai sako Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) projektų vadovė Laura Jurevičienė.

 

Pasak jos, panašią naujo telefono aistrą galėjo turėti ir kiti 24 proc. EPA inicijuotame ir kompanijos „Spinter tyrimai“ atliktame tyrime dalyvavusių respondentų, aiškinusių, kad naujo prietaiso jiems prireikė tik dėl to, kad norėjo turėti išmanesnį su daugiau funkcijų. Be to, net ir tie 35 proc. gyventojai, teigę, kad naująjį mobilųjį telefoną įsigijo dėl to, kad senasis ėmė strigti, nesirūpino prietaiso taisymu, o tiesiog pasirinko pirkti naują.

 

„Tik 20 proc. apklaustųjų nurodė, kad jų telefonas sugedo, o remonto kaina pasirodė per didelė ir dėl to neapsimokėjo taisyti. Deja, paprasčiausiai ėmus strigti prietaisui, labai daug vartotojų net nepagalvoja apie atsakingo vartojimo principus ir taisymą, nors pasirinkę taisyti elektronikos įrangą pailgintų jos naudojimo laiką bei prisidėtų prie tvarumo, aplinkosaugos, iškastinių gamtos išteklių tausojimo ir greičiausiai sumažintų savo asmenines išlaidas“, – aiškina L. Jurevičienė.

 

Patinka naujas, bet atsargai pasilieka ir senąjį

 

Apklausa taip pat parodė, kad šiemet naują mobilųjį telefoną įsigijo 16 proc. respondentų, pernai – 28 proc., prieš dvejus ar trejus metus – 35 proc., o prieš ketverius ir seniau – 21 proc. apklausos dalyvių.

 

Be Lietuvos gyventojų pomėgio pirkti naujus prietaisus, tyrimas atskleidė ir jų santykius su senaisiais. Kaip paaiškėjo, net 38 proc. respondentų senųjų nei išmetė, nei pardavė ar padovanojo, o tiesiog pasidėjo atsargai. Didžiausias kaupikų skaičius buvo nustatytas aukščiausias pajamas (daugiau nei 700 eur. vienam šeimos nariui) gaunančių asmenų grupėje – čia senieji prietaisai buvo pasidedami atsargai net 53 proc. atvejų).

 

Dar 22 proc. apklausos dalyvių senąjį prietaisą perdavė naudotis vaikui ar kitam šeimos nariui, 18 proc. pardavė ar padovanojo, o 22 proc. senųjų telefonų nukeliavo į smulkiajai elektronikai skirtus konteinerius.

 

Išaiškėjo ir vartojimo įpročių skirtumai skirtingose amžiaus grupėse. Pavyzdžiui, vyresni nei 46 metų amžiaus vartotojai beveik dvigubai dažniau yra linkę senus telefonus kaupti atsargai, palyginti su 18–25 metų amžiaus asmenimis. Tuo tarpu padovanoja ar parduoda panaudotus prietaisus daugiausia moksleiviai ir studentai (27,5 proc.).

 

Atkreipia dėmesį į elektronikos atliekų rūšiavimo svarbą

 

„Ne paslaptis, kad tvarumo mada kur kas labiau būdinga jaunesniajai kartai. Gi vyresnioji karta, išgyvenusi nemažai politinių permainų, ekonominių krizių, jaučiasi nesaugiai ir yra linkusi kaupti daiktus atsargai, apsikrauti nereikalingais daiktais. Bet tiesa turbūt yra ta, kad stalčiuje pabuvęs senesnis telefonas per keletą metų tik dar labiau pasens, ir galiausiai vis tiek taps atlieka, kaip ir tas, kuris bus padėtas atsargai šiek tiek vėliau. Visa laimė, jei jis nukeliaus į specialų elektronikos atliekų konteinerį, bus perduotas įgaliotiems tvarkytojams ir galiausiai perdirbtas, o ne paklius į negeranoriško asmens rankas su visais asmeniniais duomenimis“, – atkreipia dėmesį L. Jurevičienė.

 

Ji taip pat primena, kad sugedę ir nebereikalingi mobiliųjų telefonų aparatai yra priskiriami smulkiosios elektronikos atliekų kategorijai, kuriai yra skirti specialūs EPA konteineriai prekybos centruose, bibliotekose ir kitur. Šios atliekos perduodamos įgaliotiems tvarkytojams. Iš mobiliųjų telefonų, juos perdirbant, išgaunama daug vertingų medžiagų, įskaitant retuosius metalus, o tuo tarpu laikomi netinkamomis sąlygomis ar patekę į sąvartynus jie tampa toksiškais teršalais.

 

Rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Spinter tyrimai“ vykdytame šalies gyventojų elgsenos tyrime, atliktame šių metų liepos mėnesį, dalyvavo 1013 respondentų, kurių amžius –18–75 metai.


Tyrimas: daugiau kaip ketvirtadaliui naujas telefonas reikalingas tik dėl to, kad yra naujas

2020.08.14

 

Naujas vartotojų įpročių tyrimas atskleidė aistrą naujiems telefonams bei įprotį kaupti nenaudojamus prietaisus. Daugiau kaip ketvirtadalis šalies gyventojų naują mobilųjį telefoną įsigyja tik dėl to, kad jiems tiesiog norisi turėti naujesnį. Net 44 proc. šalies vartotojų šiuo metu naudoja naujus mobiliuosius telefonus, kuriuos įsigijo pernai arba šiemet. Vis dėlto net 38 proc. naują telefoną įsigijusių asmenų senąjį prietaisą pasidėjo atsargai į stalčių ar spintelę.

 

Naujesnis telefonas – stilingesnis ir svarbesnis žmogus

 

„Šiandien mobilusis telefonas yra tapęs ne vien svarbia komunikacijos priemone, bet ir tam tikru stiliaus elementu ar aksesuaru, kuris gali būti suvokiamas kaip asmens statusą ženklinantis atributas. Jei tavo rankose naujausias modelis – tai galbūt parodys, kad turi pinigų ir gali sau leisti daugiau nei kiti. Nenuostabu, kad tiek daug gyventojų prisipažįsta, jog naują prietaisą įsigijo ne dėl jo funkcionalumo ar išmanumo, o tiesiog dėl to, kad tai naujas daiktas. Galbūt tai – naujausias modelis, kuriuo galima pasipuikuoti, nors pats vartotojas dėl to realios papildomos naudos ir nejaučia“, – pranešime spaudai sako Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) projektų vadovė Laura Jurevičienė.

 

Pasak jos, panašią naujo telefono aistrą galėjo turėti ir kiti 24 proc. EPA inicijuotame ir kompanijos „Spinter tyrimai“ atliktame tyrime dalyvavusių respondentų, aiškinusių, kad naujo prietaiso jiems prireikė tik dėl to, kad norėjo turėti išmanesnį su daugiau funkcijų. Be to, net ir tie 35 proc. gyventojai, teigę, kad naująjį mobilųjį telefoną įsigijo dėl to, kad senasis ėmė strigti, nesirūpino prietaiso taisymu, o tiesiog pasirinko pirkti naują.

 

„Tik 20 proc. apklaustųjų nurodė, kad jų telefonas sugedo, o remonto kaina pasirodė per didelė ir dėl to neapsimokėjo taisyti. Deja, paprasčiausiai ėmus strigti prietaisui, labai daug vartotojų net nepagalvoja apie atsakingo vartojimo principus ir taisymą, nors pasirinkę taisyti elektronikos įrangą pailgintų jos naudojimo laiką bei prisidėtų prie tvarumo, aplinkosaugos, iškastinių gamtos išteklių tausojimo ir greičiausiai sumažintų savo asmenines išlaidas“, – aiškina L. Jurevičienė.

 

Patinka naujas, bet atsargai pasilieka ir senąjį

 

Apklausa taip pat parodė, kad šiemet naują mobilųjį telefoną įsigijo 16 proc. respondentų, pernai – 28 proc., prieš dvejus ar trejus metus – 35 proc., o prieš ketverius ir seniau – 21 proc. apklausos dalyvių.

 

Be Lietuvos gyventojų pomėgio pirkti naujus prietaisus, tyrimas atskleidė ir jų santykius su senaisiais. Kaip paaiškėjo, net 38 proc. respondentų senųjų nei išmetė, nei pardavė ar padovanojo, o tiesiog pasidėjo atsargai. Didžiausias kaupikų skaičius buvo nustatytas aukščiausias pajamas (daugiau nei 700 eur. vienam šeimos nariui) gaunančių asmenų grupėje – čia senieji prietaisai buvo pasidedami atsargai net 53 proc. atvejų).

 

Dar 22 proc. apklausos dalyvių senąjį prietaisą perdavė naudotis vaikui ar kitam šeimos nariui, 18 proc. pardavė ar padovanojo, o 22 proc. senųjų telefonų nukeliavo į smulkiajai elektronikai skirtus konteinerius.

 

Išaiškėjo ir vartojimo įpročių skirtumai skirtingose amžiaus grupėse. Pavyzdžiui, vyresni nei 46 metų amžiaus vartotojai beveik dvigubai dažniau yra linkę senus telefonus kaupti atsargai, palyginti su 18–25 metų amžiaus asmenimis. Tuo tarpu padovanoja ar parduoda panaudotus prietaisus daugiausia moksleiviai ir studentai (27,5 proc.).

 

Atkreipia dėmesį į elektronikos atliekų rūšiavimo svarbą

 

„Ne paslaptis, kad tvarumo mada kur kas labiau būdinga jaunesniajai kartai. Gi vyresnioji karta, išgyvenusi nemažai politinių permainų, ekonominių krizių, jaučiasi nesaugiai ir yra linkusi kaupti daiktus atsargai, apsikrauti nereikalingais daiktais. Bet tiesa turbūt yra ta, kad stalčiuje pabuvęs senesnis telefonas per keletą metų tik dar labiau pasens, ir galiausiai vis tiek taps atlieka, kaip ir tas, kuris bus padėtas atsargai šiek tiek vėliau. Visa laimė, jei jis nukeliaus į specialų elektronikos atliekų konteinerį, bus perduotas įgaliotiems tvarkytojams ir galiausiai perdirbtas, o ne paklius į negeranoriško asmens rankas su visais asmeniniais duomenimis“, – atkreipia dėmesį L. Jurevičienė.

 

Ji taip pat primena, kad sugedę ir nebereikalingi mobiliųjų telefonų aparatai yra priskiriami smulkiosios elektronikos atliekų kategorijai, kuriai yra skirti specialūs EPA konteineriai prekybos centruose, bibliotekose ir kitur. Šios atliekos perduodamos įgaliotiems tvarkytojams. Iš mobiliųjų telefonų, juos perdirbant, išgaunama daug vertingų medžiagų, įskaitant retuosius metalus, o tuo tarpu laikomi netinkamomis sąlygomis ar patekę į sąvartynus jie tampa toksiškais teršalais.

 

Rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Spinter tyrimai“ vykdytame šalies gyventojų elgsenos tyrime, atliktame šių metų liepos mėnesį, dalyvavo 1013 respondentų, kurių amžius –18–75 metai.


Mūsų interneto svetainėje yra naudojami slapukai. Slapukai padeda užtikrinti tinkamą tinklapio veikimą bei jo tobulinimą, todėl būtinieji slapukai (techniniai, funkciniai bei analitiniai) yra įdiegiami automatiškai. Paspaudę „sutinku“ Jūs sutinkate su tikslinių slapukų įdiegimu ir naudojimu. Daugiau informacijos - slapukų politikoje. SUTINKU