Tyrimas: taupo mažiau nei pusė šalies gyventojų, investuoja − tik 2 proc.

Tyrimas: taupo mažiau nei pusė šalies gyventojų, investuoja − tik 2 proc.

 

Nors dauguma lietuvių sutinka, kad taupyti yra svarbu, reguliariai tai daro kur kas mažiau žmonių – kiek daugiau nei 40 proc. šalies gyventojų. Tokius duomenis atskleidžia „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa. Tuo metu investuojantys nurodo tik 2 proc. šalies gyventojų.

 

„Neabejojančių taupymo svarba gyventojų dalis nuo 2016-ųjų metų išaugo 14 procentinių punktų ir šiuo metu siekia 64 proc. Vis dėlto reguliariai pajamų dalį taupymui atsideda mažiau nei pusė šalies gyventojų, o 4 iš 5 netaupančių pagrindine priežastimi įvardija lėšų trūkumą“, – sako „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

 

Kaip pažymi J. Cvilikienė, nors dažnai žmonės laikosi nuomonės, kad jiems taupyti trukdo nepakankamos pajamos, realybėje tai dažniau nulemia subjektyvios priežastys – pačių gyventojų įpročiai ir pasirinkimai, kaip ir kam išleisti pinigus. Tyrimas rodo, kad 18 proc. netaupančių gyventojų sako, kad galėtų taupyti, tačiau prioritetą teikia vartojimui.

 

Tuo metu „Swedbank“ duomenys rodo, kad per pirmą karantino mėnesį, tai yra, kovo 20–balandžio 20 dienomis, aktyviai taupančių banko klientų skaičius išaugo daugiau nei tris kartus. Atsidėti daugiau pinigų taupymui paskatino ir pernai stebėtas sparčiausias per pastaruosius ketverius metus vidutinių pajamų „į rankas“ augimas, siekęs beveik 14 procentų.

 

Taupo banko sąskaitoje, pinigų neįdarbina

 

Mažesnėmis sumomis santaupas lietuviai dažniausiai yra linkę laikyti einamojoje sąskaitoje, didesnėmis taupyti renkasi terminuotuosius indėlius – čia nuo 2016-ųjų metų gyventojų sutaupytos sumos paaugo.

 

Tyrimo duomenimis, šiuo metu sukaupę daugiau nei 6 tūkst. eurų indėliuose įvardija 11 proc. šį taupymo būdą besirenkančių respondentų. Didesnį nei 15 tūkst. indėlį sako turintys 6 proc. gyventojų, o daugiau nei 30 tūkst. eurų indėlyje turi 9 proc. indėliuose pinigus kaupiančių lietuvių.

 

Vis dėlto, kaip pastebi J. Cvilikienė, sutaupytų pinigų lietuviai, kaip ir kaimynai latviai, nėra linkę investuoti. „Swedbank“ duomenimis, tai daro maždaug 2 proc. Lietuvos gyventojų. Pagrindine priežastimi neinvestuoti beveik du trečdaliai lietuvių nurodo asmeninės teigiamos patirties investuojant trūkumą.

 

„Tokiu būdu gyventojai patenka į uždarą ratą – nedrįsta investuoti, nes neturi patirties, tačiau negali jos įgyti, nes nebando. Tiesa, nors investuojančiųjų skaičius išlieka nedidelis, nuo metų pradžios stebime didesnį jaunų, tai yra, 18–25 m. amžiaus gyventojų įsitraukimą į investavimą – nuo metų pradžios jų padaugėjo daugiau nei 60 proc.“, – pažymi J. Cvilikienė.

 

Kaip atskleidžia gyventojų nuomonės tyrimas, čia išsiskiria santaupų turintys Estijos gyventojai. 17 proc. jų nurodo savo santaupas nukreipę į vertybinius popierius ar investicinius fondus, didesnioji dalis į vertybinius popierius yra investavusi 3 tūkst. ir didesnes sumas.

 

Pagrindiniai tikslai – finansinis rezervas ir pensija

 

Pasak „Swedbank“ Finansų instituto vadovės, virš 70 proc. gyventojų per karantiną sako išmokę labai svarbią finansinę pamoką – būti sukaupus bent 3–6 mėn. pajamų dydžio finansinį rezervą nenumatytiems atvejams.

 

„Tyrimo duomenimis, finansinę pagalvę, kaip pagrindinę taupymo priežastį, nurodo 82 proc. gyventojų. Tai yra 8 procentiniais punktais daugiau respondentų nei prieš ketverius metus“, − pastebi J. Cvilikienė.

 

Antra dažniausiai gyventojų nurodoma taupymo priežastis (56 proc.) – didesnės išlaidos tam tikram tikslui, pavyzdžiui, didesniam pirkiniui ar atostogoms. Taupantys senatvei nurodo 40 proc. šalies gyventojų ir tai yra 12 proc. punktų didesnis skaičius nei 2016-aisiais.

 

Trečdalis gyventojų taip pat nurodo taupantys būsto įsigijimui bei vaikų ateities poreikiams.

 

„Reguliariai santaupoms dalį gaunamų pajamų atideda 42 proc. gyventojų. Kas trečias gyventojas taupymui atideda mėnesio gale susidariusį likutį, o kas penktas nurodo taupantis tik iš papildomų pajamų – dovanotų pinigų, priedų darbe ar susigrąžintos mokesčių dalies“, − sako „Swedbank“ ekspertė.

 

Tyrimo duomenimis, gyventojai vidutiniškai atideda 10–15 proc. pajamų. Palyginus su gyventojų taupymo įpročiais prieš 4 metus, tuomet gyventojai taupymui buvo linkę skirti iki 10 procentų.

 

Vertindami savo taupymo įgūdžius, 9 iš 10 lietuvių sako, kad norėtų pradėti taupyti arba sutaupyti daugiau nei pavyksta šiuo metu.

 

Santaupos – misija įmanoma

 

Taupymas, pasak J. Cvilikienės, nėra toks sudėtingas, kaip mums kartais gali atrodyti. Svarbiausia gerai įvertinti gaunamas pajamas bei patiriamas išlaidas, kad būtų galima geriau suprasti, kokią dalį pajamų skirti taupymui.

 

„Norint pradėti taupyti ar reguliariai atsidėti didesnę pajamų dalį, reikėtų peržiūrėti savo biudžetą, įsivertinti pajamas bei išlaidas, atskirti būtinąsias išlaidas nuo nebūtinųjų. Greičiausiai vien to pakaks, kad galėtumėte nustatyti sumą, kurią, užuot išleidę nebūtiniems pirkiniams, galėtumėte atsidėti taupymui“, – sako „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.

 

Pasak ekspertės, efektyviau taupyti taip pat padės aiškaus ir pasiekiamo tikslo išsikėlimas, įvairūs taupymo įrankiai, kaip, pavyzdžiui, e. taupyklė.

 

„Gaunant mažas pajamas, reikėtų pamėginti atsidėti iki 10 proc. pajamų. Gaunant vidutinio dydžio pajamas, galima 10 proc. iš karto skirti taupymui, ir jei lėšų lieka mėnesio pabaigoje, jas galbūt taip pat nukreipti taupymui. Kai pajamos gerokai didesnės nei vidutinės, pravartu įvertinti, kokio dydžio finansinį tikslą turime pasiekti, ir tuomet taupymui galima atsidėti ir didesnes sumas, kad tikslas būtų pasiektas per trumpesnį laiką“, − komentuoja J. Cvilikienė.

 

Reprezentatyvią gyventojų apklausą „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu 2020 metų birželio 1–15 d. atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausti 1015 respondentų Lietuvoje, 1007 respondentų Latvijoje ir 1009 respondentai Estijoje. Tyrimo rezultatai reprezentuoja šalių gyventojų nuo 18 iki 75 metų nuomones ir vertinimus.


Tyrimas: taupo mažiau nei pusė šalies gyventojų, investuoja − tik 2 proc.

 

Nors dauguma lietuvių sutinka, kad taupyti yra svarbu, reguliariai tai daro kur kas mažiau žmonių – kiek daugiau nei 40 proc. šalies gyventojų. Tokius duomenis atskleidžia „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa. Tuo metu investuojantys nurodo tik 2 proc. šalies gyventojų.

 

„Neabejojančių taupymo svarba gyventojų dalis nuo 2016-ųjų metų išaugo 14 procentinių punktų ir šiuo metu siekia 64 proc. Vis dėlto reguliariai pajamų dalį taupymui atsideda mažiau nei pusė šalies gyventojų, o 4 iš 5 netaupančių pagrindine priežastimi įvardija lėšų trūkumą“, – sako „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

 

Kaip pažymi J. Cvilikienė, nors dažnai žmonės laikosi nuomonės, kad jiems taupyti trukdo nepakankamos pajamos, realybėje tai dažniau nulemia subjektyvios priežastys – pačių gyventojų įpročiai ir pasirinkimai, kaip ir kam išleisti pinigus. Tyrimas rodo, kad 18 proc. netaupančių gyventojų sako, kad galėtų taupyti, tačiau prioritetą teikia vartojimui.

 

Tuo metu „Swedbank“ duomenys rodo, kad per pirmą karantino mėnesį, tai yra, kovo 20–balandžio 20 dienomis, aktyviai taupančių banko klientų skaičius išaugo daugiau nei tris kartus. Atsidėti daugiau pinigų taupymui paskatino ir pernai stebėtas sparčiausias per pastaruosius ketverius metus vidutinių pajamų „į rankas“ augimas, siekęs beveik 14 procentų.

 

Taupo banko sąskaitoje, pinigų neįdarbina

 

Mažesnėmis sumomis santaupas lietuviai dažniausiai yra linkę laikyti einamojoje sąskaitoje, didesnėmis taupyti renkasi terminuotuosius indėlius – čia nuo 2016-ųjų metų gyventojų sutaupytos sumos paaugo.

 

Tyrimo duomenimis, šiuo metu sukaupę daugiau nei 6 tūkst. eurų indėliuose įvardija 11 proc. šį taupymo būdą besirenkančių respondentų. Didesnį nei 15 tūkst. indėlį sako turintys 6 proc. gyventojų, o daugiau nei 30 tūkst. eurų indėlyje turi 9 proc. indėliuose pinigus kaupiančių lietuvių.

 

Vis dėlto, kaip pastebi J. Cvilikienė, sutaupytų pinigų lietuviai, kaip ir kaimynai latviai, nėra linkę investuoti. „Swedbank“ duomenimis, tai daro maždaug 2 proc. Lietuvos gyventojų. Pagrindine priežastimi neinvestuoti beveik du trečdaliai lietuvių nurodo asmeninės teigiamos patirties investuojant trūkumą.

 

„Tokiu būdu gyventojai patenka į uždarą ratą – nedrįsta investuoti, nes neturi patirties, tačiau negali jos įgyti, nes nebando. Tiesa, nors investuojančiųjų skaičius išlieka nedidelis, nuo metų pradžios stebime didesnį jaunų, tai yra, 18–25 m. amžiaus gyventojų įsitraukimą į investavimą – nuo metų pradžios jų padaugėjo daugiau nei 60 proc.“, – pažymi J. Cvilikienė.

 

Kaip atskleidžia gyventojų nuomonės tyrimas, čia išsiskiria santaupų turintys Estijos gyventojai. 17 proc. jų nurodo savo santaupas nukreipę į vertybinius popierius ar investicinius fondus, didesnioji dalis į vertybinius popierius yra investavusi 3 tūkst. ir didesnes sumas.

 

Pagrindiniai tikslai – finansinis rezervas ir pensija

 

Pasak „Swedbank“ Finansų instituto vadovės, virš 70 proc. gyventojų per karantiną sako išmokę labai svarbią finansinę pamoką – būti sukaupus bent 3–6 mėn. pajamų dydžio finansinį rezervą nenumatytiems atvejams.

 

„Tyrimo duomenimis, finansinę pagalvę, kaip pagrindinę taupymo priežastį, nurodo 82 proc. gyventojų. Tai yra 8 procentiniais punktais daugiau respondentų nei prieš ketverius metus“, − pastebi J. Cvilikienė.

 

Antra dažniausiai gyventojų nurodoma taupymo priežastis (56 proc.) – didesnės išlaidos tam tikram tikslui, pavyzdžiui, didesniam pirkiniui ar atostogoms. Taupantys senatvei nurodo 40 proc. šalies gyventojų ir tai yra 12 proc. punktų didesnis skaičius nei 2016-aisiais.

 

Trečdalis gyventojų taip pat nurodo taupantys būsto įsigijimui bei vaikų ateities poreikiams.

 

„Reguliariai santaupoms dalį gaunamų pajamų atideda 42 proc. gyventojų. Kas trečias gyventojas taupymui atideda mėnesio gale susidariusį likutį, o kas penktas nurodo taupantis tik iš papildomų pajamų – dovanotų pinigų, priedų darbe ar susigrąžintos mokesčių dalies“, − sako „Swedbank“ ekspertė.

 

Tyrimo duomenimis, gyventojai vidutiniškai atideda 10–15 proc. pajamų. Palyginus su gyventojų taupymo įpročiais prieš 4 metus, tuomet gyventojai taupymui buvo linkę skirti iki 10 procentų.

 

Vertindami savo taupymo įgūdžius, 9 iš 10 lietuvių sako, kad norėtų pradėti taupyti arba sutaupyti daugiau nei pavyksta šiuo metu.

 

Santaupos – misija įmanoma

 

Taupymas, pasak J. Cvilikienės, nėra toks sudėtingas, kaip mums kartais gali atrodyti. Svarbiausia gerai įvertinti gaunamas pajamas bei patiriamas išlaidas, kad būtų galima geriau suprasti, kokią dalį pajamų skirti taupymui.

 

„Norint pradėti taupyti ar reguliariai atsidėti didesnę pajamų dalį, reikėtų peržiūrėti savo biudžetą, įsivertinti pajamas bei išlaidas, atskirti būtinąsias išlaidas nuo nebūtinųjų. Greičiausiai vien to pakaks, kad galėtumėte nustatyti sumą, kurią, užuot išleidę nebūtiniems pirkiniams, galėtumėte atsidėti taupymui“, – sako „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.

 

Pasak ekspertės, efektyviau taupyti taip pat padės aiškaus ir pasiekiamo tikslo išsikėlimas, įvairūs taupymo įrankiai, kaip, pavyzdžiui, e. taupyklė.

 

„Gaunant mažas pajamas, reikėtų pamėginti atsidėti iki 10 proc. pajamų. Gaunant vidutinio dydžio pajamas, galima 10 proc. iš karto skirti taupymui, ir jei lėšų lieka mėnesio pabaigoje, jas galbūt taip pat nukreipti taupymui. Kai pajamos gerokai didesnės nei vidutinės, pravartu įvertinti, kokio dydžio finansinį tikslą turime pasiekti, ir tuomet taupymui galima atsidėti ir didesnes sumas, kad tikslas būtų pasiektas per trumpesnį laiką“, − komentuoja J. Cvilikienė.

 

Reprezentatyvią gyventojų apklausą „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu 2020 metų birželio 1–15 d. atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausti 1015 respondentų Lietuvoje, 1007 respondentų Latvijoje ir 1009 respondentai Estijoje. Tyrimo rezultatai reprezentuoja šalių gyventojų nuo 18 iki 75 metų nuomones ir vertinimus.


Mūsų interneto svetainėje yra naudojami slapukai. Slapukai padeda užtikrinti tinkamą tinklapio veikimą bei jo tobulinimą, todėl būtinieji slapukai (techniniai, funkciniai bei analitiniai) yra įdiegiami automatiškai. Paspaudę „sutinku“ Jūs sutinkate su tikslinių slapukų įdiegimu ir naudojimu. Daugiau informacijos - slapukų politikoje. SUTINKU