Gyvenimas dabar ir prieš 10 metų: Lietuva mušė rekordus, bet gyventojai sako įperkantys mažiau

Gyvenimas dabar ir prieš 10 metų: Lietuva mušė rekordus, bet gyventojai sako įperkantys mažiau

 

2019.11.19

 

Pastarąjį dešimtmetį gyventojų finansinė situacija gerėjo, vis daugiau save gali priskirti aukštesniam socialiniam sluoksniui, tačiau, gyventojų teigimu, kainos augo sparčiau nei atlyginimai, todėl gyventojai šiandien sau gali leisti mažiau, – tokios išvados antradienį „Swedbank“ organizuotoje konferencijoje, skirtoje apžvelgti pastaruosius 10 metų finansų sektoriuje, apibendrinant buvo pateiktos remiantis gyventojų nuomone. Visgi „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pabrėžė, kad Lietuvai šis dešimtmetis išties buvo rekordinis gerąja prasme, kai atlyginimai augo 77 proc., o kainos didėjo vos 20 proc.

 

Manė, kad kainos didėjo 151 proc.

 

„Swedbank“ užsakymu atlikta „Spinter tyrimai“ reprezentatyvi gyventojų apklausa parodė, kad gyventojai šiandien geriau nei prieš dešimtmetį vertina savo finansinę padėtį.

 

Kaip paaiškėjo, per pastarąjį dešimtmetį gyventojų, priskiriančių save vidutiniam ir aukštesniam socialiniam sluoksniui, padaugėjo 12 proc., taip pat traukėsi save skurdžiai gyvenančių gyventojų grupei priskiriančių skaičius. Jis, kaip buvo teigiama, per 10 metų sumažėjo daugiau nei dvigubai iki 6 proc.

 

„Per šį dešimtmetį įvyko teigiamas pokytis, kaip gyventojai vertina savo finansus – gyventojai mano, kad jų finansinė situacija pagerėjo. Taip pat išaugo ir gyventojų optimizmas dėl ateities.

 

10 proc. apklaustųjų, tai yra 4 proc. daugiau nei prieš 10 metų mano, kad per trejus artimiausius metus laisvų pinigų kiekis jų biudžete padidės“, – renginio metu sakė „Swedbank“ finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

 

Taip pat buvo teigiama, kad jei lygintume, kaip gyvenimas pasikeitė pas pastarąjį dešimtmetį, nuo 2009 iki 2019 m., galima pastebėti, kad padidėjo išlaidos laisvalaikio malonumams: pramogoms, drabužiams, hobiams, saldumynams, taip pat gurmaniškiems skanėstams, aksesuarams.

 

Tyrimo metu paaiškėjo ir tai, kad nors gyventojai nurodė gyvenantys geriau, dalis jų yra įsitikinę, kad šiandien gali įpirkti mažiau nei prieš dešimtmetį. Taip manė 39 proc. apklaustųjų, o turėjusių priešingą nuomonę buvo 35 proc.

 

Taip pat gyventojai manė, kad per dešimtmetį jų pajamos augo vidutiniškai 67 proc., tačiau kainos didėjo 151 proc.

 

„Tai akivaizdžiai parodo, koks gajus yra tikėjimas, jog kainos šalyse augo nekontroliuojamu greičiu, nors to statistikos skaičiais negalima pagrįsti“, − sakė J. Cvilikienė.

 

Mačiulis: VDU didėjo 77 proc.

 

N. Mačiulio nuomone, Lietuva pastarąjį dešimtmetį sulaukė daug rekordų.

 

Kaip vardijo, buvo fiksiuotas rekordinis užimtumas, rekordinis progresas link Europos Sąjungos (ES) vidurkio, rekordinė buvo ir eksporto prekių ir paslaugų dalis ES bendrajame vidaus produkte (BVP) ir t.t.

 

„Matėme įspūdingą Lietuvos ekonomikos transformaciją, sparčiausiai augo aukštos pridėtinės vertės prekių eksportas, jis per dešimtmetį didėjo beveik trigubai“, – kaip vieną pavyzdžių sakė ekonomistas ir pabrėžė, kad štai informacinių ryšių technologijų ir kitų verslo paslaugų eksportas išaugo net šešis kartus.

 

„Dar vienas malonus bruožas, kad šį dešimtmetį Lietuvos ekonomika išvengė perkaitimo elementų, kurie buvo būdingi praėjusį dešimtmetį – tai NT burbulai, vartojimo burbulai, užsienio prekybos deficitas.

 

Šiuo metu nė vienas rodiklis nesignalizuoja apie perkaistančią ekonomiką. Štai būsto įperkamumo indeksas, jis yra rekordinėse aukštumose beveik visuose Lietuvos miestuose, tai reiškia, kad įpirkti būstą niekada nebuvo taip lengva“, – tikino jis.

 

N. Mačiulis taip pat sakė, kad vidutinis darbo užmokestis (VDU) per dešimtmetį didėjo 77 proc. po mokesčių, nuo 464 Eur iki 820 Eur.

 

Dalis augimo, kaip aiškino, susijusi su minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) kilimu, kuris per dešimt metų išaugo daugiau nei 100 proc. Štai 2009 m. jis siekė 175 Eur, o dabar siekia beveik 400 Eur.

 

„Panašiu tempu didėjo ir vidutinės senatvės pensijos. Jos nuo 2009 m. kilo 60 proc.“, – teigė jis.

 

Kalbant apie kainų augimą, jis tikino, kad jos per dešimtmetį didėjo, lyginant visą prekių ir paslaugų krepšelį, didėjo beveik 20 proc. Ekonomistas juokavo, kad tokiais skaičiais patikės turbūt retas, tačiau tokie yra duomenys.

 

„Vidutinė infliacija yra beveik tūkstantis prekių ir paslaugų. Ir gyventojai labai gerai pastebi, kad kažkas brango dvigubai, trigubai, pastebi, kad kai kurios kainos pašoko, paslaugos brango trečdaliu, bet tai yra vidutinė kaina ir mes turbūt rasime paslaugų, kur Vilniuje jos brango dvigubai, bet mes žiūrime visos Lietuvos vidurkį.

 

Kai kuriuose miestuose tos paslaugos išlieka pigios, o kai gyventojai bando įvertinti tūkstančio prekių paslaugų krepšelio pokytį, tai yra sudėtingas darbas, o tai, kas atpigo, dažnai ignoruojame“, – aiškino jis.

 

 

 


Gyvenimas dabar ir prieš 10 metų: Lietuva mušė rekordus, bet gyventojai sako įperkantys mažiau

 

2019.11.19

 

Pastarąjį dešimtmetį gyventojų finansinė situacija gerėjo, vis daugiau save gali priskirti aukštesniam socialiniam sluoksniui, tačiau, gyventojų teigimu, kainos augo sparčiau nei atlyginimai, todėl gyventojai šiandien sau gali leisti mažiau, – tokios išvados antradienį „Swedbank“ organizuotoje konferencijoje, skirtoje apžvelgti pastaruosius 10 metų finansų sektoriuje, apibendrinant buvo pateiktos remiantis gyventojų nuomone. Visgi „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pabrėžė, kad Lietuvai šis dešimtmetis išties buvo rekordinis gerąja prasme, kai atlyginimai augo 77 proc., o kainos didėjo vos 20 proc.

 

Manė, kad kainos didėjo 151 proc.

 

„Swedbank“ užsakymu atlikta „Spinter tyrimai“ reprezentatyvi gyventojų apklausa parodė, kad gyventojai šiandien geriau nei prieš dešimtmetį vertina savo finansinę padėtį.

 

Kaip paaiškėjo, per pastarąjį dešimtmetį gyventojų, priskiriančių save vidutiniam ir aukštesniam socialiniam sluoksniui, padaugėjo 12 proc., taip pat traukėsi save skurdžiai gyvenančių gyventojų grupei priskiriančių skaičius. Jis, kaip buvo teigiama, per 10 metų sumažėjo daugiau nei dvigubai iki 6 proc.

 

„Per šį dešimtmetį įvyko teigiamas pokytis, kaip gyventojai vertina savo finansus – gyventojai mano, kad jų finansinė situacija pagerėjo. Taip pat išaugo ir gyventojų optimizmas dėl ateities.

 

10 proc. apklaustųjų, tai yra 4 proc. daugiau nei prieš 10 metų mano, kad per trejus artimiausius metus laisvų pinigų kiekis jų biudžete padidės“, – renginio metu sakė „Swedbank“ finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

 

Taip pat buvo teigiama, kad jei lygintume, kaip gyvenimas pasikeitė pas pastarąjį dešimtmetį, nuo 2009 iki 2019 m., galima pastebėti, kad padidėjo išlaidos laisvalaikio malonumams: pramogoms, drabužiams, hobiams, saldumynams, taip pat gurmaniškiems skanėstams, aksesuarams.

 

Tyrimo metu paaiškėjo ir tai, kad nors gyventojai nurodė gyvenantys geriau, dalis jų yra įsitikinę, kad šiandien gali įpirkti mažiau nei prieš dešimtmetį. Taip manė 39 proc. apklaustųjų, o turėjusių priešingą nuomonę buvo 35 proc.

 

Taip pat gyventojai manė, kad per dešimtmetį jų pajamos augo vidutiniškai 67 proc., tačiau kainos didėjo 151 proc.

 

„Tai akivaizdžiai parodo, koks gajus yra tikėjimas, jog kainos šalyse augo nekontroliuojamu greičiu, nors to statistikos skaičiais negalima pagrįsti“, − sakė J. Cvilikienė.

 

Mačiulis: VDU didėjo 77 proc.

 

N. Mačiulio nuomone, Lietuva pastarąjį dešimtmetį sulaukė daug rekordų.

 

Kaip vardijo, buvo fiksiuotas rekordinis užimtumas, rekordinis progresas link Europos Sąjungos (ES) vidurkio, rekordinė buvo ir eksporto prekių ir paslaugų dalis ES bendrajame vidaus produkte (BVP) ir t.t.

 

„Matėme įspūdingą Lietuvos ekonomikos transformaciją, sparčiausiai augo aukštos pridėtinės vertės prekių eksportas, jis per dešimtmetį didėjo beveik trigubai“, – kaip vieną pavyzdžių sakė ekonomistas ir pabrėžė, kad štai informacinių ryšių technologijų ir kitų verslo paslaugų eksportas išaugo net šešis kartus.

 

„Dar vienas malonus bruožas, kad šį dešimtmetį Lietuvos ekonomika išvengė perkaitimo elementų, kurie buvo būdingi praėjusį dešimtmetį – tai NT burbulai, vartojimo burbulai, užsienio prekybos deficitas.

 

Šiuo metu nė vienas rodiklis nesignalizuoja apie perkaistančią ekonomiką. Štai būsto įperkamumo indeksas, jis yra rekordinėse aukštumose beveik visuose Lietuvos miestuose, tai reiškia, kad įpirkti būstą niekada nebuvo taip lengva“, – tikino jis.

 

N. Mačiulis taip pat sakė, kad vidutinis darbo užmokestis (VDU) per dešimtmetį didėjo 77 proc. po mokesčių, nuo 464 Eur iki 820 Eur.

 

Dalis augimo, kaip aiškino, susijusi su minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) kilimu, kuris per dešimt metų išaugo daugiau nei 100 proc. Štai 2009 m. jis siekė 175 Eur, o dabar siekia beveik 400 Eur.

 

„Panašiu tempu didėjo ir vidutinės senatvės pensijos. Jos nuo 2009 m. kilo 60 proc.“, – teigė jis.

 

Kalbant apie kainų augimą, jis tikino, kad jos per dešimtmetį didėjo, lyginant visą prekių ir paslaugų krepšelį, didėjo beveik 20 proc. Ekonomistas juokavo, kad tokiais skaičiais patikės turbūt retas, tačiau tokie yra duomenys.

 

„Vidutinė infliacija yra beveik tūkstantis prekių ir paslaugų. Ir gyventojai labai gerai pastebi, kad kažkas brango dvigubai, trigubai, pastebi, kad kai kurios kainos pašoko, paslaugos brango trečdaliu, bet tai yra vidutinė kaina ir mes turbūt rasime paslaugų, kur Vilniuje jos brango dvigubai, bet mes žiūrime visos Lietuvos vidurkį.

 

Kai kuriuose miestuose tos paslaugos išlieka pigios, o kai gyventojai bando įvertinti tūkstančio prekių paslaugų krepšelio pokytį, tai yra sudėtingas darbas, o tai, kas atpigo, dažnai ignoruojame“, – aiškino jis.

 

 

 


Mūsų interneto svetainėje yra naudojami slapukai. Slapukai padeda užtikrinti tinkamą tinklapio veikimą bei jo tobulinimą, todėl būtinieji slapukai (techniniai, funkciniai bei analitiniai) yra įdiegiami automatiškai. Paspaudę „sutinku“ Jūs sutinkate su tikslinių slapukų įdiegimu ir naudojimu. Daugiau informacijos - slapukų politikoje. SUTINKU