Tyrimas: 7 iš 10 gyventojų įvertino santaupų svarbą

Tyrimas: 7 iš 10 gyventojų įvertino santaupų svarbą

2020.04.09

 

Nors gyvenimas karantino sąlygomis dar nesibaigia, šalies gyventojai mano, kad susidariusi situacija jiems jau suteikė finansinių pamokų, rodo „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta gyventojų apklausa. 72 proc. gyventojų šiandien sako, kad kilusi pasaulinė pandemija jiems parodė, kaip svarbu turėti santaupų, kurios padengtų bent kelių mėnesių pragyvenimo išlaidas. Todėl tikėtina, kad gyventojų taupymo norma artimiausiu metu stipriai išaugs.

 

„Maždaug pusė šalies gyventojų iš savo santaupų galėtų pragyventi nuo kelių savaičių iki dviejų mėnesių. Todėl dabartinė situacija, kai karantinas bus taikomas ilgiau nei mėnesį, nemažai daliai lietuvių gali tapti sudėtingu finansiniu išbandymu. Bet galima įžvelgti ir kelias šiek tiek šviesesnes šios situacijos puses“, – sako Jūratė Cvilikienė, „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.

 

Pirmiausia, pasak J. Cvilikienės, tai neeilinė situacija, dėl kurios ir valdžios institucijos, ir finansų įstaigos yra pasirengę padėti gyventojams sumažinti finansinį šoką. Pajamų netekę ar ženklų jų sumažėjimą patyrę gyventojai iš valstybės gali tikėtis finansinės paramos, o iš finansų įstaigų – pagalbos vykdant savo įsipareigojimus.

 

„Per šias kelias savaites daugelis gyventojų spėjo įsitikinti finansinės pagalvės reikalingumu. Nepaisant sumažėjusių pajamų ir galimybių taupyti, daugelio namų ūkių taupymo norma turėtų stipriai išaugti. Šią dešimtmečio senumo pamoką ką tik teko pakartoti didžiajai daliai šalies gyventojų“, − komentuoja „Swedbank“ ekspertė.

 

Tiesa, per pandemiją išmoktos pamokos vien finansų sritimi nesibaigia. Pasak „Swedbank“ Finansų instituto vadovės, iškart po finansinio imuniteto stiprinimo rikiuojasi fizinės gyventojų sveikatos pamokos. 60 proc. apklaustųjų teigia supratę, kad savo sveikatos ir imuniteto stiprinimui reikia skirti daugiau dėmesio.

 

Kiek mažiau nei pusė (47 proc.) gyventojų, kaip rodo tyrimas, krizės akivaizdoje sako supratę, kad namuose būtina turėti daugiau maisto ir medikamentų atsargų. Pasak J. Cvilikienės, šiuo atveju svarbu racionaliai pasverti, kokio dydžio atsargų mums tikrai reikia. Visgi jei pilnesnės spintelės produktų mums padės jausti, kad labiau kontroliuojame situaciją, ir sumažins stresą, papildoma ryžių pakuotė tikrai nepamaišys.

 

Kaip atkleidė gyventojų apklausa, gyventojai labiausiai nerimauja dėl to, kaip sumažėjus pajamoms ar esant rizikai gauti mažiau pajamų, jie sugebės sugrąžinti turimus kreditus. Todėl trečdalis apklaustųjų nurodo supratę įsipareigojimų svarbą, kad skolintis reikia labai gerai pasveriant savo galimybes.

 

„Kas ketvirtas gyventojas (27 proc.) apklausoje nurodė supratęs, kad reikia gyventi šia diena, nes rytojus gali būti ne toks, kokį planuoji. Vis dėlto privalu pastebėti, kad būtent finansų planavimas ir taupymas yra kaip tik tai, kas gali pagelbėti išaušus ne tokiam rytojui, kokio tikėjomės“, – sako Finansų instituto vadovė J. Cvilikienė.

 

Reprezentatyvią gyventojų apklausą „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu 2020 metų kovo 24–26 d. atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausti 1015 respondentų. Tyrimo rezultatai reprezentuoja šalių gyventojų nuo 18 iki 75 metų nuomones ir vertinimus.


Tyrimas: 7 iš 10 gyventojų įvertino santaupų svarbą

2020.04.09

 

Nors gyvenimas karantino sąlygomis dar nesibaigia, šalies gyventojai mano, kad susidariusi situacija jiems jau suteikė finansinių pamokų, rodo „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta gyventojų apklausa. 72 proc. gyventojų šiandien sako, kad kilusi pasaulinė pandemija jiems parodė, kaip svarbu turėti santaupų, kurios padengtų bent kelių mėnesių pragyvenimo išlaidas. Todėl tikėtina, kad gyventojų taupymo norma artimiausiu metu stipriai išaugs.

 

„Maždaug pusė šalies gyventojų iš savo santaupų galėtų pragyventi nuo kelių savaičių iki dviejų mėnesių. Todėl dabartinė situacija, kai karantinas bus taikomas ilgiau nei mėnesį, nemažai daliai lietuvių gali tapti sudėtingu finansiniu išbandymu. Bet galima įžvelgti ir kelias šiek tiek šviesesnes šios situacijos puses“, – sako Jūratė Cvilikienė, „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.

 

Pirmiausia, pasak J. Cvilikienės, tai neeilinė situacija, dėl kurios ir valdžios institucijos, ir finansų įstaigos yra pasirengę padėti gyventojams sumažinti finansinį šoką. Pajamų netekę ar ženklų jų sumažėjimą patyrę gyventojai iš valstybės gali tikėtis finansinės paramos, o iš finansų įstaigų – pagalbos vykdant savo įsipareigojimus.

 

„Per šias kelias savaites daugelis gyventojų spėjo įsitikinti finansinės pagalvės reikalingumu. Nepaisant sumažėjusių pajamų ir galimybių taupyti, daugelio namų ūkių taupymo norma turėtų stipriai išaugti. Šią dešimtmečio senumo pamoką ką tik teko pakartoti didžiajai daliai šalies gyventojų“, − komentuoja „Swedbank“ ekspertė.

 

Tiesa, per pandemiją išmoktos pamokos vien finansų sritimi nesibaigia. Pasak „Swedbank“ Finansų instituto vadovės, iškart po finansinio imuniteto stiprinimo rikiuojasi fizinės gyventojų sveikatos pamokos. 60 proc. apklaustųjų teigia supratę, kad savo sveikatos ir imuniteto stiprinimui reikia skirti daugiau dėmesio.

 

Kiek mažiau nei pusė (47 proc.) gyventojų, kaip rodo tyrimas, krizės akivaizdoje sako supratę, kad namuose būtina turėti daugiau maisto ir medikamentų atsargų. Pasak J. Cvilikienės, šiuo atveju svarbu racionaliai pasverti, kokio dydžio atsargų mums tikrai reikia. Visgi jei pilnesnės spintelės produktų mums padės jausti, kad labiau kontroliuojame situaciją, ir sumažins stresą, papildoma ryžių pakuotė tikrai nepamaišys.

 

Kaip atkleidė gyventojų apklausa, gyventojai labiausiai nerimauja dėl to, kaip sumažėjus pajamoms ar esant rizikai gauti mažiau pajamų, jie sugebės sugrąžinti turimus kreditus. Todėl trečdalis apklaustųjų nurodo supratę įsipareigojimų svarbą, kad skolintis reikia labai gerai pasveriant savo galimybes.

 

„Kas ketvirtas gyventojas (27 proc.) apklausoje nurodė supratęs, kad reikia gyventi šia diena, nes rytojus gali būti ne toks, kokį planuoji. Vis dėlto privalu pastebėti, kad būtent finansų planavimas ir taupymas yra kaip tik tai, kas gali pagelbėti išaušus ne tokiam rytojui, kokio tikėjomės“, – sako Finansų instituto vadovė J. Cvilikienė.

 

Reprezentatyvią gyventojų apklausą „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu 2020 metų kovo 24–26 d. atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausti 1015 respondentų. Tyrimo rezultatai reprezentuoja šalių gyventojų nuo 18 iki 75 metų nuomones ir vertinimus.


Mūsų interneto svetainėje yra naudojami slapukai. Slapukai padeda užtikrinti tinkamą tinklapio veikimą bei jo tobulinimą, todėl būtinieji slapukai (techniniai, funkciniai bei analitiniai) yra įdiegiami automatiškai. Paspaudę „sutinku“ Jūs sutinkate su tikslinių slapukų įdiegimu ir naudojimu. Daugiau informacijos - slapukų politikoje. SUTINKU