Tyrimas paviešino Lietuvos gėdą: trečdalis kaupia nereikalingą įrangą ir tai keičia klimatą

Tyrimas paviešino Lietuvos gėdą: trečdalis kaupia nereikalingą įrangą ir tai keičia klimatą

2020.02.25

 

Daugelio mūsų šalies gyventojų sandėliukai, garažai ar stalčiai prigrūsti senų, nenaudojamų prietaisų – jie yra skirti „juodai dienai“. Įsigiję naują telefoną, skalbimo mašiną ar šaldytuvą beveik trečdalis mūsų, užuot atsisveikinę su senaisiais prietaisais, kaupiame juos atsargai. Tik ketvirtadalis gyventojų senuosius prietaisus dovanoja kitiems, dar mažiau jų parduoda padėvėtus. Šiuos gyventojų įpročius ir tai, kokius elektronikos prietaisus dažniausiai pirkome per pastaruosius penkerius metus, atskleidė reprezentatyvus Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) inicijuotas gyventojų elgsenos tyrimas.

 

Kaupikai prisideda prie klimato kaitos

 

„Bent 29 proc. mūsų, kaip rodo naujausias šiemet atliktas tyrimas, vis dar esame daugiau ar mažiau kaupikai. Šiai daliai žmonių tikriausiai nelabai svarbu, kad šiandien pažangiu ir moderniu žmogumi laikomas tas, kuris perduoda naudotą daiktą kitiems ir ar pasirūpina, kad jo atliekos patektų į atsakingų tvarkytojų rankas ir vėliau būtų perdirbtos. Tendencija išlieka ta pati. Kad mūsų šalies gyventojai linkę kaupti senus elektronikos prietaisus, parodė ir 2018 metais mūsų asociacijos inicijuoti tyrimai“, – pranešime spaudai sako EPA projektų vadovė Laura Jurevičienė.

 

Anot L. Jurevičienės, antrinis elektronikos prietaisų panaudojimas, dovanojant ar parduodant padėvėtus, šiandien atitiktų tiek Europos „žaliojo kurso“, tiek ir Lietuvos Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų 2021–2030 m. plano nuostatas. Juk kuo ilgesnis produkto gyvavimo ciklas – tuo mažesni vartojimo ir gamybos mastai, tiesiogiai ir netiesiogiai turintys įtakos klimato kaitai bei tvarumo ekonomikai.

 

„Tai, kad beveik trečdalis šalies gyventojų kaupia nenaudojamus elektronikos prietaisus, reiškia, kad griaunama arba nepalaikoma ir pažangi žiedinės ekonomikos idėja. Atsakingai rūšiuojant elektronikos atliekas bei perduodant jas įgaliotiems atliekų tvarkytojams, jos yra perdirbamos, išgaunant daug naudingų medžiagų, priskiriamų iškastiniams ribotiems ištekliams. Pavyzdžiui, senuose elektronikos prietaisuose yra elektromobilių baterijoms gaminti reikalingų retųjų metalų –gamintojai pernai visam pasauliui siuntė žinią, kad dėl šių metalų išteklių trūkumo gali stipriai išaugti baterijų ir pačių elektromobilių kaina“, – atkreipia dėmesį EPA projektų vadovė.

 

Daugiausia pirkome telefonus

 

Šiemet EPA inicijuotas tyrimas taip pat atskleidė, kad naujų elektronikos prietaisų per pastaruosius penkerius metus įsigijo net 82 proc. gyventojų. Daugiau kaip pusė jų savo elektronikos ūkį atnaujino per pastaruosius dvejus metus, o 28 proc. bent vieną elektronikos prietaisą pirko per pastaruosius vienerius metus.

 

Remiantis apklausa, dažniausiai per pastaruosius penkerius metus įsigyjamas prietaisas buvo telefonas – jį pirko 72 proc. šalies gyventojų. Antrąją vietą perkamiausių elektronikos prietaisų sąraše užėmė skalbimo mašina – ją įsigijo 39 proc. gyventojų, trečiąją – kompiuteris (38 proc.), ketvirtąją – šaldytuvas (32 proc.), penktąją – elektrinė viryklė arba indaplovė (22 proc.).

 

Apklausa parodė, kad net 27 proc. apklaustųjų išmetė nebereikalingą įrangą į specialius elektronikos atliekoms skirtus konteinerius arba pristatė ją į stambiagabaričių atliekų aikštelę. 26 proc. apklausos dalyvių teigė, kad prietaisus nemokamai patys išsivežė elektronikos atliekų surinkėjai. Tik 25 proc. respondentų tokius prietaisus padovanojo kitiems ir 17 proc. pardavė padėvėtus. Dar 5 proc. pasielgė itin neatsakingai – išmetė juos elektronikos atliekoms neskirtą atliekų konteinerį prie namų.

 

Elektronikos atliekoms – specialūs konteineriai

 

„Mūsų duomenimis, vis daugiau žmonių žino, kaip reikia teisingai rūšiuoti smulkiosios elektronikos atliekas, baterijas, dujošvytes lemputes ir kaip reikėtų saugiai su jomis atsisveikinti. Šioms atliekoms skirti EPA konteineriai yra daugelyje prekybos centrų, bibliotekų ar mokslo įstaigų visoje Lietuvoje. Stambaigabaritę elektronikos įrangą galima palikti stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelėse arba tiesiog užsiregistruoti jos nemokamą išvežimą www.epa.lt svetainėje. Deja, vis dar pasitaiko atvejų, kai prie namų esančių konteinerių padedamas sulūžęs šaldytuvas, skalbimo mašina, jos dalys ar kiti prietaisai, o dujošvytės lemputės išmetamos į stiklui skirtą konteinerį“, – sako EPA projektų vadovė L. Jurevičienė.

 

EPA inicijuotą Lietuvos gyventojų elgseną tyrimą, įsigyjant elektronikos prietaisus ir atsisveikinant su jais, atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausta 1015 respondentų.


Tyrimas paviešino Lietuvos gėdą: trečdalis kaupia nereikalingą įrangą ir tai keičia klimatą

2020.02.25

 

Daugelio mūsų šalies gyventojų sandėliukai, garažai ar stalčiai prigrūsti senų, nenaudojamų prietaisų – jie yra skirti „juodai dienai“. Įsigiję naują telefoną, skalbimo mašiną ar šaldytuvą beveik trečdalis mūsų, užuot atsisveikinę su senaisiais prietaisais, kaupiame juos atsargai. Tik ketvirtadalis gyventojų senuosius prietaisus dovanoja kitiems, dar mažiau jų parduoda padėvėtus. Šiuos gyventojų įpročius ir tai, kokius elektronikos prietaisus dažniausiai pirkome per pastaruosius penkerius metus, atskleidė reprezentatyvus Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) inicijuotas gyventojų elgsenos tyrimas.

 

Kaupikai prisideda prie klimato kaitos

 

„Bent 29 proc. mūsų, kaip rodo naujausias šiemet atliktas tyrimas, vis dar esame daugiau ar mažiau kaupikai. Šiai daliai žmonių tikriausiai nelabai svarbu, kad šiandien pažangiu ir moderniu žmogumi laikomas tas, kuris perduoda naudotą daiktą kitiems ir ar pasirūpina, kad jo atliekos patektų į atsakingų tvarkytojų rankas ir vėliau būtų perdirbtos. Tendencija išlieka ta pati. Kad mūsų šalies gyventojai linkę kaupti senus elektronikos prietaisus, parodė ir 2018 metais mūsų asociacijos inicijuoti tyrimai“, – pranešime spaudai sako EPA projektų vadovė Laura Jurevičienė.

 

Anot L. Jurevičienės, antrinis elektronikos prietaisų panaudojimas, dovanojant ar parduodant padėvėtus, šiandien atitiktų tiek Europos „žaliojo kurso“, tiek ir Lietuvos Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų 2021–2030 m. plano nuostatas. Juk kuo ilgesnis produkto gyvavimo ciklas – tuo mažesni vartojimo ir gamybos mastai, tiesiogiai ir netiesiogiai turintys įtakos klimato kaitai bei tvarumo ekonomikai.

 

„Tai, kad beveik trečdalis šalies gyventojų kaupia nenaudojamus elektronikos prietaisus, reiškia, kad griaunama arba nepalaikoma ir pažangi žiedinės ekonomikos idėja. Atsakingai rūšiuojant elektronikos atliekas bei perduodant jas įgaliotiems atliekų tvarkytojams, jos yra perdirbamos, išgaunant daug naudingų medžiagų, priskiriamų iškastiniams ribotiems ištekliams. Pavyzdžiui, senuose elektronikos prietaisuose yra elektromobilių baterijoms gaminti reikalingų retųjų metalų –gamintojai pernai visam pasauliui siuntė žinią, kad dėl šių metalų išteklių trūkumo gali stipriai išaugti baterijų ir pačių elektromobilių kaina“, – atkreipia dėmesį EPA projektų vadovė.

 

Daugiausia pirkome telefonus

 

Šiemet EPA inicijuotas tyrimas taip pat atskleidė, kad naujų elektronikos prietaisų per pastaruosius penkerius metus įsigijo net 82 proc. gyventojų. Daugiau kaip pusė jų savo elektronikos ūkį atnaujino per pastaruosius dvejus metus, o 28 proc. bent vieną elektronikos prietaisą pirko per pastaruosius vienerius metus.

 

Remiantis apklausa, dažniausiai per pastaruosius penkerius metus įsigyjamas prietaisas buvo telefonas – jį pirko 72 proc. šalies gyventojų. Antrąją vietą perkamiausių elektronikos prietaisų sąraše užėmė skalbimo mašina – ją įsigijo 39 proc. gyventojų, trečiąją – kompiuteris (38 proc.), ketvirtąją – šaldytuvas (32 proc.), penktąją – elektrinė viryklė arba indaplovė (22 proc.).

 

Apklausa parodė, kad net 27 proc. apklaustųjų išmetė nebereikalingą įrangą į specialius elektronikos atliekoms skirtus konteinerius arba pristatė ją į stambiagabaričių atliekų aikštelę. 26 proc. apklausos dalyvių teigė, kad prietaisus nemokamai patys išsivežė elektronikos atliekų surinkėjai. Tik 25 proc. respondentų tokius prietaisus padovanojo kitiems ir 17 proc. pardavė padėvėtus. Dar 5 proc. pasielgė itin neatsakingai – išmetė juos elektronikos atliekoms neskirtą atliekų konteinerį prie namų.

 

Elektronikos atliekoms – specialūs konteineriai

 

„Mūsų duomenimis, vis daugiau žmonių žino, kaip reikia teisingai rūšiuoti smulkiosios elektronikos atliekas, baterijas, dujošvytes lemputes ir kaip reikėtų saugiai su jomis atsisveikinti. Šioms atliekoms skirti EPA konteineriai yra daugelyje prekybos centrų, bibliotekų ar mokslo įstaigų visoje Lietuvoje. Stambaigabaritę elektronikos įrangą galima palikti stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelėse arba tiesiog užsiregistruoti jos nemokamą išvežimą www.epa.lt svetainėje. Deja, vis dar pasitaiko atvejų, kai prie namų esančių konteinerių padedamas sulūžęs šaldytuvas, skalbimo mašina, jos dalys ar kiti prietaisai, o dujošvytės lemputės išmetamos į stiklui skirtą konteinerį“, – sako EPA projektų vadovė L. Jurevičienė.

 

EPA inicijuotą Lietuvos gyventojų elgseną tyrimą, įsigyjant elektronikos prietaisus ir atsisveikinant su jais, atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausta 1015 respondentų.


Mūsų interneto svetainėje yra naudojami slapukai. Slapukai padeda užtikrinti tinkamą tinklapio veikimą bei jo tobulinimą, todėl būtinieji slapukai (techniniai, funkciniai bei analitiniai) yra įdiegiami automatiškai. Paspaudę „sutinku“ Jūs sutinkate su tikslinių slapukų įdiegimu ir naudojimu. Daugiau informacijos - slapukų politikoje. SUTINKU