Lietuviai dėl atostogpinigių nepersistengia: gerai gyvename, kai nebereikia galvoti apie 10 eurų

Lietuviai dėl atostogpinigių nepersistengia: gerai gyvename, kai nebereikia galvoti apie 10 eurų

2020.02.24

 

Tinkamai pasirinkus atostogų laiką, galima gauti didesnį atlyginimą, nes atostoginiai pinigai Lietuvoje skaičiuojami už praėjusius 3 mėnesius. Tačiau kaip parodė gyventojų apklausa, tokiais dalykais užsiima nedaug kas.

 

Praėjusiais metais viešojoje erdvėje buvo kilusi diskusija dėl atostoginių mokėjimo. Pasigirdo siūlymų šiuos pinigus pridėti prie kas mėnesį mokamo atlyginimo, o darbuotojai patys turėtų susitaupyti atostogoms.

 

„Delfi“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa parodė, kad didesnei daliai ir dabartinė tvarka puikiai tinka, jie pokyčių nenori.

 

Gyventojų buvo klausiama, ar dabartinė atostoginių mokėjimo tvarka gyventojui priimtina. 49,3 proc. atsakė, kad taip, 14,2 proc., kad ne, 25,1 proc. nurodė nedirbantys, 11,4 proc. nuomonės neturėjo.

 

Dabartinė tvarka dažniau priimtina 26–45 metų amžiaus, aukštesnio išsimokslinimo, didesnių pajamų, didmiesčių gyventojams.

 

Respondentų taip pat teirautasi, ar jie sutiktų atostoginių dalį gauti iš karto, t. y. kas mėnesį prie atlyginimo, o ne atostogų metu.

 

Į šį klausimą atsakinėjo tik dirbantieji, iš kurių 18,9 proc. atsakė teigiamai, 61,4 proc. neigiamai, o 19,7 proc. nuomonės neturėjo. Toks modelis labiau nepriimtinas moterims.

 


 

Tokie įpročiai

 

„Swedbank“ finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė sakė, kad tokie apklausos rezultatai jos nenustebino.

 

„Tai reikštų, kad turėtume perplanuoti savo finansus, ne taip, kaip esame įpratę. Daugelis žmonių žino, kad gaus atlyginimą kažkurią konkrečią dieną ir pagal tai susiplanuoja savo išlaidas.

 

Kiti stengiasi gauti avansą ir tada atlyginimą – pagal tai susidėlioja savo išlaidas. Tyrimai rodo, kad Didžiojoje Britanijoje atlyginimai išmokami kiekvieną penktadienį, žmonės visai kitaip perskirsto savo įpročius, truputėlį daugiau išleidžia, nes žino, kad tuoj ir vėl pasipildys“, – sakė ji.

 

Pašnekovė svarstė, jog Lietuvos gyventojai ir taip nelabai moka planuoti biudžeto, o čia būtų papildomas vargas, į kurį reikia atkreipti dėmesį.

 

Savo ruožtu Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė teigė, kad žmonės nori turėti pasirinkimo laisvę.

 

„Labai skirtingai žmonės reaguoja – vieniems tai jokių problemų nesudaro, nes jie ir taip prie atostogų prašymo rašo, kad kartu su atlyginimu mokėtų atostoginius.

 

Kitiems tai principo reikalas, nes jie nori prieš atostogas turėti daugiau pinigų. Dėl to tai labai detaliai svarstėme valdyboje ir priėjome išvadą, kad žmogus turi turėti laisvę rinktis“, – apklausos rezultatus komentavo ji.

 

Neskaičiuoja

 

Lietuvoje atostoginiai skaičiuojami sudėjus praėjusių 3 mėnesių (nuo planuojamų imti atostogų) bendrą atlyginimą ir jį padalinus iš buvusio to laiko darbo dienų skaičiaus. Tada gautą vienos dienos kainą reikia padauginti iš tiek, kiek dienų ruošiamasi atostogauti.

 

Dėl to kartais apsimoka įvertinti, kada atostogauti apsimoka labiau. Pavyzdžiui, 2020 metais palankiausi mėnesiai – sausis ir liepa.

 

Tačiau, kaip parodė „Spinter tyrimų“ apklausa, didžioji Lietuvos gyventojų dalis tokiais skaičiavimais neužsiima. Dirbantiesiems užduotas klausimas apie tai, ar atostogų laiką ir trukmę renkasi pagal tai, kokią sumą atostoginių gaus.

 

15,5 proc. atsakė, kad taip ir pasiskaičiuoja, kada gaus didesnę sumą, 63,7 proc. teigė, kad ne ir atostoginių specialiai neskaičiuoja, dar 20,8 proc. nežinojo arba neatsakė. Pasiskaičiuojantys atostoginius ir pagal tai besirenkantys atostogas dažniau nurodė 36–45 metų dirbantieji, moterys.

 

J. Cvilikienė apibendrino, kad net ir pasirinkus mėnesius labai tikslingai, pokytis nėra labai ženklus.

 

„Kai matome, kad lėšų daugėja, vis mažesnis tampa ekonominis kriterijus – kad sutaupysiu 10 ar 20 eurų. Gerai gyvename, nebereikia galvoti apie tuos 10 eurų“, – „Delfi“ sakė ji.

 

I. Ruginienė sutiko, kad daug svarbesniais veiksniai yra darželį ar mokyklą lankančių vaikų atostogos, šiltasis metų laikas ar oro linijų akcijos pigesniems skrydžiams.

 

„Dar sako, kad darbdaviai bijo mokėti priedus arba premijas, nes po to žmonės pasiskaičiuoja. Bet juk moka dažniausiai metų gale, o kiek žmonių atostogauja sausį? Dauguma renkasi šiltąjį laikotarpį“, – sakė ji.

 

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2020 metų sausio 20–28 dienomis, naujienų portalo „Delfi“ užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

 

Taikytas kombinuotas apklausos metodas: 60 proc. tiesioginės paklausos būdu face-to-face, 40 proc. internetu. Tiesioginio interviu atveju apklausą atlieka profesionalus apklausėjas. Jis veda pokalbį su respondentu pagal parengtus klausimus, atsakymus fiksuodamas klausimyne.

 

Internetinėje apklausoje respondentui siunčiama nuoroda į apklausą, kurią respondentas užpildo savarankiškai jam/jai patogiu metu. Nuoroda yra unikali t. y. klausimyno negalima užpildyti kelis kartus.

 

Tyrimo metu buvo apklausta 1015 respondentų. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą yra proporcingas gyventojų pasiskirstymui Lietuvoje.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.


Lietuviai dėl atostogpinigių nepersistengia: gerai gyvename, kai nebereikia galvoti apie 10 eurų

2020.02.24

 

Tinkamai pasirinkus atostogų laiką, galima gauti didesnį atlyginimą, nes atostoginiai pinigai Lietuvoje skaičiuojami už praėjusius 3 mėnesius. Tačiau kaip parodė gyventojų apklausa, tokiais dalykais užsiima nedaug kas.

 

Praėjusiais metais viešojoje erdvėje buvo kilusi diskusija dėl atostoginių mokėjimo. Pasigirdo siūlymų šiuos pinigus pridėti prie kas mėnesį mokamo atlyginimo, o darbuotojai patys turėtų susitaupyti atostogoms.

 

„Delfi“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa parodė, kad didesnei daliai ir dabartinė tvarka puikiai tinka, jie pokyčių nenori.

 

Gyventojų buvo klausiama, ar dabartinė atostoginių mokėjimo tvarka gyventojui priimtina. 49,3 proc. atsakė, kad taip, 14,2 proc., kad ne, 25,1 proc. nurodė nedirbantys, 11,4 proc. nuomonės neturėjo.

 

Dabartinė tvarka dažniau priimtina 26–45 metų amžiaus, aukštesnio išsimokslinimo, didesnių pajamų, didmiesčių gyventojams.

 

Respondentų taip pat teirautasi, ar jie sutiktų atostoginių dalį gauti iš karto, t. y. kas mėnesį prie atlyginimo, o ne atostogų metu.

 

Į šį klausimą atsakinėjo tik dirbantieji, iš kurių 18,9 proc. atsakė teigiamai, 61,4 proc. neigiamai, o 19,7 proc. nuomonės neturėjo. Toks modelis labiau nepriimtinas moterims.

 


 

Tokie įpročiai

 

„Swedbank“ finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė sakė, kad tokie apklausos rezultatai jos nenustebino.

 

„Tai reikštų, kad turėtume perplanuoti savo finansus, ne taip, kaip esame įpratę. Daugelis žmonių žino, kad gaus atlyginimą kažkurią konkrečią dieną ir pagal tai susiplanuoja savo išlaidas.

 

Kiti stengiasi gauti avansą ir tada atlyginimą – pagal tai susidėlioja savo išlaidas. Tyrimai rodo, kad Didžiojoje Britanijoje atlyginimai išmokami kiekvieną penktadienį, žmonės visai kitaip perskirsto savo įpročius, truputėlį daugiau išleidžia, nes žino, kad tuoj ir vėl pasipildys“, – sakė ji.

 

Pašnekovė svarstė, jog Lietuvos gyventojai ir taip nelabai moka planuoti biudžeto, o čia būtų papildomas vargas, į kurį reikia atkreipti dėmesį.

 

Savo ruožtu Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė teigė, kad žmonės nori turėti pasirinkimo laisvę.

 

„Labai skirtingai žmonės reaguoja – vieniems tai jokių problemų nesudaro, nes jie ir taip prie atostogų prašymo rašo, kad kartu su atlyginimu mokėtų atostoginius.

 

Kitiems tai principo reikalas, nes jie nori prieš atostogas turėti daugiau pinigų. Dėl to tai labai detaliai svarstėme valdyboje ir priėjome išvadą, kad žmogus turi turėti laisvę rinktis“, – apklausos rezultatus komentavo ji.

 

Neskaičiuoja

 

Lietuvoje atostoginiai skaičiuojami sudėjus praėjusių 3 mėnesių (nuo planuojamų imti atostogų) bendrą atlyginimą ir jį padalinus iš buvusio to laiko darbo dienų skaičiaus. Tada gautą vienos dienos kainą reikia padauginti iš tiek, kiek dienų ruošiamasi atostogauti.

 

Dėl to kartais apsimoka įvertinti, kada atostogauti apsimoka labiau. Pavyzdžiui, 2020 metais palankiausi mėnesiai – sausis ir liepa.

 

Tačiau, kaip parodė „Spinter tyrimų“ apklausa, didžioji Lietuvos gyventojų dalis tokiais skaičiavimais neužsiima. Dirbantiesiems užduotas klausimas apie tai, ar atostogų laiką ir trukmę renkasi pagal tai, kokią sumą atostoginių gaus.

 

15,5 proc. atsakė, kad taip ir pasiskaičiuoja, kada gaus didesnę sumą, 63,7 proc. teigė, kad ne ir atostoginių specialiai neskaičiuoja, dar 20,8 proc. nežinojo arba neatsakė. Pasiskaičiuojantys atostoginius ir pagal tai besirenkantys atostogas dažniau nurodė 36–45 metų dirbantieji, moterys.

 

J. Cvilikienė apibendrino, kad net ir pasirinkus mėnesius labai tikslingai, pokytis nėra labai ženklus.

 

„Kai matome, kad lėšų daugėja, vis mažesnis tampa ekonominis kriterijus – kad sutaupysiu 10 ar 20 eurų. Gerai gyvename, nebereikia galvoti apie tuos 10 eurų“, – „Delfi“ sakė ji.

 

I. Ruginienė sutiko, kad daug svarbesniais veiksniai yra darželį ar mokyklą lankančių vaikų atostogos, šiltasis metų laikas ar oro linijų akcijos pigesniems skrydžiams.

 

„Dar sako, kad darbdaviai bijo mokėti priedus arba premijas, nes po to žmonės pasiskaičiuoja. Bet juk moka dažniausiai metų gale, o kiek žmonių atostogauja sausį? Dauguma renkasi šiltąjį laikotarpį“, – sakė ji.

 

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2020 metų sausio 20–28 dienomis, naujienų portalo „Delfi“ užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

 

Taikytas kombinuotas apklausos metodas: 60 proc. tiesioginės paklausos būdu face-to-face, 40 proc. internetu. Tiesioginio interviu atveju apklausą atlieka profesionalus apklausėjas. Jis veda pokalbį su respondentu pagal parengtus klausimus, atsakymus fiksuodamas klausimyne.

 

Internetinėje apklausoje respondentui siunčiama nuoroda į apklausą, kurią respondentas užpildo savarankiškai jam/jai patogiu metu. Nuoroda yra unikali t. y. klausimyno negalima užpildyti kelis kartus.

 

Tyrimo metu buvo apklausta 1015 respondentų. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą yra proporcingas gyventojų pasiskirstymui Lietuvoje.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.


Mūsų interneto svetainėje yra naudojami slapukai. Slapukai padeda užtikrinti tinkamą tinklapio veikimą bei jo tobulinimą, todėl būtinieji slapukai (techniniai, funkciniai bei analitiniai) yra įdiegiami automatiškai. Paspaudę „sutinku“ Jūs sutinkate su tikslinių slapukų įdiegimu ir naudojimu. Daugiau informacijos - slapukų politikoje. SUTINKU