Vilniaus senamiesčio eisme planuoja revoliuciją: laisvai važinėti nebebus įmanoma

Vilniaus senamiesčio eisme planuoja revoliuciją: laisvai važinėti nebebus įmanoma

 

2019.09.13

 

Savivaldybės planuose – nauja kilpinio eismo schema sostinės senamiestyje, kuri automobilių judėjimą centrinėje miesto dalyje pakeis neatpažįstamai, – tokią žinią DELFI pranešė Vilniaus miesto vicemeras Vytautas Mitalas. Jis tikisi, kad pokyčiai bus įgyvendinti jau 2021-aisiais, o jie, laikui bėgant, senamiesčiui atneš daugiau ramybės ir gryno oro.

 

Keliausime kitaip

 

Automobilių kamščiai, triukšmas, keliama tarša – aktualijos ir bėdos, kuriomis, pasak V. Mitalo, šiandien gyvena Vilniaus senamiesčio gyventojai.

 

Problemas, mato ir valdininkai, todėl šiuo metu svarbiausias tikslas – malonus ir patogus judėjimas centrinėje miesto dalyje, tačiau kad tai būtų įgyvendinta – numatomi rimti bei svarbūs pokyčiai eismo sistemoje.

 

„Artimiausiu metu Vilniaus miesto centrinėje dalyje planuojama įvesti taip vadinamą kilpinį eismą.

 

Tai reiškia, kad bus siekiama spręsti pagrindinę Vilniaus senamiesčio zonos problemą – tranzitinį eismą, nes kai kuriose miesto centro dalyse daugiau nei 40 proc. viso eismo sudaro būtent toks eismas", – sakė jis ir tikino, kad dažnai vilniečiai trumpindami kelią iš vieno miesto galo į kitą vyksta per senamiestį ir taip sukelia papildomą eismą, triukšmą bei taršą.

 

Pasiteiravus, kaip tiksliai atrodytų naujoji eismo schema, mero pavaduotojas pasakojo, jog vairuotojas, įvažiavęs į vieną iš kilpų, kitaip tariant, kelių, išvažiuoti iš senamiesčio galėtų tik konkrečioje vietoje, nes galimai būtų kalbama apie vienos krypties eismą.

 

„Pats senamiestis būtų padalintas į 4-5 zonas, kuri kiekviena turėtų savo pagrindinį įvažiavimą ir pagrindinį išvažiavimą, o senamiesčio nebūtų galima kirsti bet kaip“, – tikino jis ir pateikė pavyzdį.

 

„Štai norint išgerti kavos Vokiečių gatvėje ir ten pasistatyti automobilį būtų vienas pagrindinis įvažiavimas ir pagrindinis išvažiavimas, o iš ten patekti į kitą senamiesčio zoną jau nebūtų galima“, – kalbėjo V. Mitalas.

 

Pasak jo, šiuo metu Vilniaus miesto savivaldybėje yra ruošiami kilpinio eismo planai, baigiamas kurti projektas, skaičiuojama, kiek tai pareikalaus investicijų.

 

Galutinį sprendimą dar turės priimti miesto taryba, tačiau, anot V. Mitalo, didesnių problemų dėl to, greičiausiai, kilti neturėtų.

 

Pėstiesiems – daugiau erdvių

 

Kol kas numatoma, kad didžioji dalis darbų turėtų būti atliekami 2021-aisiais, o eismui reguliuoti savivaldybė pasitelktų ir išmaniąsias eismo reguliavimo kameras, kurios fiksuotų eismo judėjimą ir taip gyventojams leistų greičiau pasiekti reikalingas vietas.

 

„Stengsimės padaryti, kad 2021-aisiais kilpinio eismo įvedimas Vilniaus senamiesčio dalyje būtų atliktas.

 

Taip pat šių metų spalio mėnesį tikimės paviešinti pirmąsias tokias schemas“, – prasitarė mero patarėjas. Paprašytas įvardyti, kokios jos galėtų būti, konkrečių gatvių pavadinimų kol kas atskleisti nepanoro.

 

Jei nauja tvarka būtų įvesta, tai paliestų ir senamiestyje gyvenančius asmenis, tačiau jie, anot V. Mitalo, didesnių nesklandumų neturėtų patirti.

 

„Senamiesčio gyventojai didele dalimi nesklandumų nepatirs. Žinoma, jeigu jie iki tol buvo įpratę skersai kirsti senamiesčio zonos kol privažiuoja iki savo namų, tai pagal naujas kilpas jie įpročius šiek tiek turės keisti, bet iš esmės jų judėjimas nebus apribotas“, – sakė valdininkas.

 

Kol kas dar nėra aišku,kiek tiksliai planuojama investuoti į naują eismo schemą, tačiau, anot valdininko, projekto eiga bus finasuojama iš skirtingų šaltinių.

 

„Kai kurios priemonės yra numatytos darnaus judumo plane, yra Europos Sąjungos parama, o kitos priemonės reikalaus savivaldybės biudžeto lėšų, tad galutinės sumos pasakyti negaliu“, – sakė valdininkas.

 

Anot jo, pertvarkytas eismas senamiestyje turėtų atverti ir daugiau erdvių bei laisvės pėstiesiems, taip pat miesto centre planuojama mažinti automobilių parkavimo vietų skaičių.

 

Ramino dyzelių vairuotojus

 

Paklaustas, ar dar yra planų, susijusių su dyzelinių automobilių apmokestinimu ar apribojimu, kalbant apie įvažiavimą į Vilniaus senamiestį, V. Mitalas tikino, kad kol kas dėl to nieko neplanuojama.

 

„Yra nemažai kitų Europos miestų, kurie vienaip ar kitaip dyzelinius automobilius riboja arba taiko jiems atskirą papildomą taršos rinkliavą, kas, akivaizdu, yra vienas iš būdų, kaip gerinti miesto taršos rodiklius ir spręsti ekologines problemas, bet kol kas Vilniaus mieste nėra siūloma kažkaip riboti automobilių eismą pagal taršą, bet priemonės, skatinančio elektrinių automobilių plėtrą, yra numatytos“, – sakė jis.

 

Kaip teigė V. Mitalas, Vilniaus mieste galimai dar šiemet atsiras daugiau nei 50 naujų elektrinių krovos stotelių.

 

Pateikė savo sprendimus

 

DELFI užsakymu buvo atliktas ir „Spinter“ tyrimas. Jame buvo klausiama, kas, gyventojų nuomone, padėtų geriausiai išspręsti Vilniaus miesto transporto problemas.

 

Didžioji dalis Vilniaus miesto gyventojų, 35 proc., teigė, kad čia labai pasitarnautų nauji aplinkkeliai, dar 23,4 proc. pasisakė už metro idėją, 24,4 proc. už platesnes gatves. Nepamirštas buvo ir tramvajus, tokią idėją palaikė 5,6 proc. vilniečių, o dar 10,2 proc. pasirinko kitus variantus, 1,4 proc. į klausimą išvis neatsakė.

 

<>„Kalbant apie metro, sakykime, metro populiarumas tiek sostinėje, tiek likusioje Lietuvoje, yra vienodas.

 

Kaip susisiekimo priemonė, ji yra tikrai patogi, jei žiūrime iš vartotojiškos pusės ir nesigiliname į kaštus. Tačiau kiek tai rentabilu, ar tai atsipirktų – nuotaikos kitokios.

 

Kadangi ta idėja sklando žiniasklaidoje, ji ir turi ketvirčio visuomenės palaikymą“, – tyrimo rezultatus komentavo „Spinter tyrimai“ direktorius Ignas Zokas.

 

Įdomu ir tai, kad kaip transporto spūsčių sprendimą naujus aplinkkelius dažniau įvardijo vyrai bei vidutinio ir vyresnio amžiaus korespondentai.

 

Moterys dažniau pageidavo platesnių gatvių, o metro idėja buvo populiaresnė tarp jaunesnio amžiaus (18-35 m.) gyventojų.

 

Taip pat gyventojų buvo klausiama, ar jie sutiktų, kad būtų apmokestintas įvažiavimas į Vilniaus senamiestį.

 

Net 36 proc. vilniečių teigė sutinkantys su apmokestinimu, 54,8 proc. nurodė, kad nesutinka, o dar 9,2 proc. teigė neturintys nuomonės.

 

„Dauguma nepritaria, kad įvažiavimas į Vilniaus senamiestį būtų apmokestintas.

 

Čia labai įdomus dalykas yra tai, kad patys vilniečiai dažniau pritaria nei kiti Lietuvos gyventojai“, – komentavo I. Zokas.

 

Kaip parodė apklausa, įvažiavimo į senamiestį idėjai dažniau pritarė jaunimas, 26-35 m., aukštąjį išsimokslinimą turintys, didžiausių pajamų atstovai, didmiesčių gyventojai.

 

„Visi pažangesni miestai juda ta linkme, kad miesto zonos vis labiau priklauso žmonėms arba alternatyvioms transporto priemonėms, tarkime, elektriniams paspirtukams, o ne automobiliams“, – sakė I. Zokas.

 

 

 


Vilniaus senamiesčio eisme planuoja revoliuciją: laisvai važinėti nebebus įmanoma

 

2019.09.13

 

Savivaldybės planuose – nauja kilpinio eismo schema sostinės senamiestyje, kuri automobilių judėjimą centrinėje miesto dalyje pakeis neatpažįstamai, – tokią žinią DELFI pranešė Vilniaus miesto vicemeras Vytautas Mitalas. Jis tikisi, kad pokyčiai bus įgyvendinti jau 2021-aisiais, o jie, laikui bėgant, senamiesčiui atneš daugiau ramybės ir gryno oro.

 

Keliausime kitaip

 

Automobilių kamščiai, triukšmas, keliama tarša – aktualijos ir bėdos, kuriomis, pasak V. Mitalo, šiandien gyvena Vilniaus senamiesčio gyventojai.

 

Problemas, mato ir valdininkai, todėl šiuo metu svarbiausias tikslas – malonus ir patogus judėjimas centrinėje miesto dalyje, tačiau kad tai būtų įgyvendinta – numatomi rimti bei svarbūs pokyčiai eismo sistemoje.

 

„Artimiausiu metu Vilniaus miesto centrinėje dalyje planuojama įvesti taip vadinamą kilpinį eismą.

 

Tai reiškia, kad bus siekiama spręsti pagrindinę Vilniaus senamiesčio zonos problemą – tranzitinį eismą, nes kai kuriose miesto centro dalyse daugiau nei 40 proc. viso eismo sudaro būtent toks eismas", – sakė jis ir tikino, kad dažnai vilniečiai trumpindami kelią iš vieno miesto galo į kitą vyksta per senamiestį ir taip sukelia papildomą eismą, triukšmą bei taršą.

 

Pasiteiravus, kaip tiksliai atrodytų naujoji eismo schema, mero pavaduotojas pasakojo, jog vairuotojas, įvažiavęs į vieną iš kilpų, kitaip tariant, kelių, išvažiuoti iš senamiesčio galėtų tik konkrečioje vietoje, nes galimai būtų kalbama apie vienos krypties eismą.

 

„Pats senamiestis būtų padalintas į 4-5 zonas, kuri kiekviena turėtų savo pagrindinį įvažiavimą ir pagrindinį išvažiavimą, o senamiesčio nebūtų galima kirsti bet kaip“, – tikino jis ir pateikė pavyzdį.

 

„Štai norint išgerti kavos Vokiečių gatvėje ir ten pasistatyti automobilį būtų vienas pagrindinis įvažiavimas ir pagrindinis išvažiavimas, o iš ten patekti į kitą senamiesčio zoną jau nebūtų galima“, – kalbėjo V. Mitalas.

 

Pasak jo, šiuo metu Vilniaus miesto savivaldybėje yra ruošiami kilpinio eismo planai, baigiamas kurti projektas, skaičiuojama, kiek tai pareikalaus investicijų.

 

Galutinį sprendimą dar turės priimti miesto taryba, tačiau, anot V. Mitalo, didesnių problemų dėl to, greičiausiai, kilti neturėtų.

 

Pėstiesiems – daugiau erdvių

 

Kol kas numatoma, kad didžioji dalis darbų turėtų būti atliekami 2021-aisiais, o eismui reguliuoti savivaldybė pasitelktų ir išmaniąsias eismo reguliavimo kameras, kurios fiksuotų eismo judėjimą ir taip gyventojams leistų greičiau pasiekti reikalingas vietas.

 

„Stengsimės padaryti, kad 2021-aisiais kilpinio eismo įvedimas Vilniaus senamiesčio dalyje būtų atliktas.

 

Taip pat šių metų spalio mėnesį tikimės paviešinti pirmąsias tokias schemas“, – prasitarė mero patarėjas. Paprašytas įvardyti, kokios jos galėtų būti, konkrečių gatvių pavadinimų kol kas atskleisti nepanoro.

 

Jei nauja tvarka būtų įvesta, tai paliestų ir senamiestyje gyvenančius asmenis, tačiau jie, anot V. Mitalo, didesnių nesklandumų neturėtų patirti.

 

„Senamiesčio gyventojai didele dalimi nesklandumų nepatirs. Žinoma, jeigu jie iki tol buvo įpratę skersai kirsti senamiesčio zonos kol privažiuoja iki savo namų, tai pagal naujas kilpas jie įpročius šiek tiek turės keisti, bet iš esmės jų judėjimas nebus apribotas“, – sakė valdininkas.

 

Kol kas dar nėra aišku,kiek tiksliai planuojama investuoti į naują eismo schemą, tačiau, anot valdininko, projekto eiga bus finasuojama iš skirtingų šaltinių.

 

„Kai kurios priemonės yra numatytos darnaus judumo plane, yra Europos Sąjungos parama, o kitos priemonės reikalaus savivaldybės biudžeto lėšų, tad galutinės sumos pasakyti negaliu“, – sakė valdininkas.

 

Anot jo, pertvarkytas eismas senamiestyje turėtų atverti ir daugiau erdvių bei laisvės pėstiesiems, taip pat miesto centre planuojama mažinti automobilių parkavimo vietų skaičių.

 

Ramino dyzelių vairuotojus

 

Paklaustas, ar dar yra planų, susijusių su dyzelinių automobilių apmokestinimu ar apribojimu, kalbant apie įvažiavimą į Vilniaus senamiestį, V. Mitalas tikino, kad kol kas dėl to nieko neplanuojama.

 

„Yra nemažai kitų Europos miestų, kurie vienaip ar kitaip dyzelinius automobilius riboja arba taiko jiems atskirą papildomą taršos rinkliavą, kas, akivaizdu, yra vienas iš būdų, kaip gerinti miesto taršos rodiklius ir spręsti ekologines problemas, bet kol kas Vilniaus mieste nėra siūloma kažkaip riboti automobilių eismą pagal taršą, bet priemonės, skatinančio elektrinių automobilių plėtrą, yra numatytos“, – sakė jis.

 

Kaip teigė V. Mitalas, Vilniaus mieste galimai dar šiemet atsiras daugiau nei 50 naujų elektrinių krovos stotelių.

 

Pateikė savo sprendimus

 

DELFI užsakymu buvo atliktas ir „Spinter“ tyrimas. Jame buvo klausiama, kas, gyventojų nuomone, padėtų geriausiai išspręsti Vilniaus miesto transporto problemas.

 

Didžioji dalis Vilniaus miesto gyventojų, 35 proc., teigė, kad čia labai pasitarnautų nauji aplinkkeliai, dar 23,4 proc. pasisakė už metro idėją, 24,4 proc. už platesnes gatves. Nepamirštas buvo ir tramvajus, tokią idėją palaikė 5,6 proc. vilniečių, o dar 10,2 proc. pasirinko kitus variantus, 1,4 proc. į klausimą išvis neatsakė.

 

<>„Kalbant apie metro, sakykime, metro populiarumas tiek sostinėje, tiek likusioje Lietuvoje, yra vienodas.

 

Kaip susisiekimo priemonė, ji yra tikrai patogi, jei žiūrime iš vartotojiškos pusės ir nesigiliname į kaštus. Tačiau kiek tai rentabilu, ar tai atsipirktų – nuotaikos kitokios.

 

Kadangi ta idėja sklando žiniasklaidoje, ji ir turi ketvirčio visuomenės palaikymą“, – tyrimo rezultatus komentavo „Spinter tyrimai“ direktorius Ignas Zokas.

 

Įdomu ir tai, kad kaip transporto spūsčių sprendimą naujus aplinkkelius dažniau įvardijo vyrai bei vidutinio ir vyresnio amžiaus korespondentai.

 

Moterys dažniau pageidavo platesnių gatvių, o metro idėja buvo populiaresnė tarp jaunesnio amžiaus (18-35 m.) gyventojų.

 

Taip pat gyventojų buvo klausiama, ar jie sutiktų, kad būtų apmokestintas įvažiavimas į Vilniaus senamiestį.

 

Net 36 proc. vilniečių teigė sutinkantys su apmokestinimu, 54,8 proc. nurodė, kad nesutinka, o dar 9,2 proc. teigė neturintys nuomonės.

 

„Dauguma nepritaria, kad įvažiavimas į Vilniaus senamiestį būtų apmokestintas.

 

Čia labai įdomus dalykas yra tai, kad patys vilniečiai dažniau pritaria nei kiti Lietuvos gyventojai“, – komentavo I. Zokas.

 

Kaip parodė apklausa, įvažiavimo į senamiestį idėjai dažniau pritarė jaunimas, 26-35 m., aukštąjį išsimokslinimą turintys, didžiausių pajamų atstovai, didmiesčių gyventojai.

 

„Visi pažangesni miestai juda ta linkme, kad miesto zonos vis labiau priklauso žmonėms arba alternatyvioms transporto priemonėms, tarkime, elektriniams paspirtukams, o ne automobiliams“, – sakė I. Zokas.

 

 

 


Mūsų interneto svetainėje yra naudojami slapukai. Slapukai padeda užtikrinti tinkamą tinklapio veikimą bei jo tobulinimą, todėl būtinieji slapukai (techniniai, funkciniai bei analitiniai) yra įdiegiami automatiškai. Paspaudę „sutinku“ Jūs sutinkate su tikslinių slapukų įdiegimu ir naudojimu. Daugiau informacijos - slapukų politikoje. SUTINKU