{"id":9833,"date":"2024-04-09T14:00:00","date_gmt":"2024-04-09T12:00:00","guid":{"rendered":"https:\/\/spinter.lt\/?p=9833"},"modified":"2024-04-10T14:04:03","modified_gmt":"2024-04-10T12:04:03","slug":"ar-tikrai-pakuote-sukuria-didele-dali-pieno-produkto-emisiju","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/spinter.lt\/en\/ar-tikrai-pakuote-sukuria-didele-dali-pieno-produkto-emisiju\/","title":{"rendered":"Ar tikrai pakuot\u0117 sukuria didel\u0119 dal\u012f pieno produkto emisij\u0173?"},"content":{"rendered":"
\n\t\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t
\n\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t

\u201eAUGA group\u201c u\u017esakymu 2024 m. vasario m\u0117n. pabaigoje \u201eSpinter research\u201c atliko \u0161alies gyventoj\u0173 nuomon\u0117s tyrim\u0105, kuriuo siekta i\u0161siai\u0161kinti visuomen\u0117s supratim\u0105 apie \u0161iltnamio efekt\u0105 sukelian\u010di\u0173 duj\u0173 emisijas. Tyrimas parod\u0117, kad nors \u0161alies gyventojai supranta, kas yra neigiam\u0105 poveik\u012f aplinkai sukelian\u010dios emisijos, ta\u010diau n\u0117ra pakankamai susipa\u017ein\u0119 su prie\u017eastimis, kurios tai sukuria bei turi reik\u0161ming\u0105 \u012ftak\u0105 klimato kaitai.<\/strong><\/p>

Tyrimo metu nustatyta, kad 83 proc. apklaust\u0173j\u0173 supranta s\u0105vok\u0105 \u0161iltnamio efekt\u0105 sukelian\u010di\u0173 duj\u0173 emisijos. Taip pat tyrimo dalyvi\u0173 buvo paklausta, kokios dvi sritys j\u0173 manymu sudaro did\u017eiausi\u0105 dal\u012f parduotuv\u0117je perkamo ekologi\u0161ko pieno \u0161iltnamio efekt\u0105 sukelian\u010di\u0173 duj\u0173. Respondentams buvo pateikti keturi galimi variantai: galvij\u0173 pa\u0161ar\u0173 gamyba, \u017ealiavinio pieno gamyba, \u017ealiavinio pieno perdirbimas \u012f galutin\u012f produkt\u0105 ir produkto pakuot\u0117.<\/p>

Did\u017eioji dalis arba 33 proc. apklaust\u0173j\u0173 teig\u0117, kad daugiausia emisij\u0173 sukuria galvij\u0173 pa\u0161ar\u0173 gamyba (lauk\u0173 tr\u0119\u0161imas m\u0117\u0161lu, laistymas, traktori\u0173 ir kombain\u0173 veikla, energija pa\u0161ar\u0173 d\u017eiovinimui). Antroje vietoje apklaustieji i\u0161skyr\u0117 pakuot\u0119 \u2013 beveik 30 proc. respondent\u0173 mano, kad jos gamyba, produkto pakavimas, atliek\u0173 tvarkymas sukuria reik\u0161mingai didel\u0119 dal\u012f emisij\u0173 visame pieno gamybos cikle.<\/p>

\u201eTyrimas parod\u0117, kad apklaustieji yra teis\u016bs i\u0161 dalies. Kartu su KTU mokslininkais esame atlik\u0119 savo ekologi\u0161ko pieno emisij\u0173 skai\u010diavimus, apimant tas pa\u010dias kategorijas, kurias vertino ir tyrimo dalyviai. Remiantis mokslinink\u0173 patvirtintomis i\u0161vadomis did\u017eioji dalis emisij\u0173, kitaip tariant, 42,5 proc. yra sugeneruojama galvij\u0173 pa\u0161ar\u0173 gamybos metu. Nedaug atsilieka ir antru numeriu visgi rikiuojasi ne pakuot\u0117, kaip galvoja apklaustieji, o \u017ealiavinio pieno gamyba \u2013 \u0161i veikla sukuria net 41,7 proc. galutinio pieno produkto emisij\u0173\u201c, \u2013 sako Laurynas Mi\u0161kinis, \u201eAUGA group\u201c ekologini\u0173 produkt\u0173 vystymo ir komercijos vadovas.<\/p>

Remiantis KTU mokslinink\u0173 i\u0161vadomis, pakuot\u0117 sugeneruoja tik 9,1 proc. nuo vis\u0173 pieno produkto emisij\u0173 ir rikiuojasi tre\u010dioje vietoje, o \u017ealiavinio pieno perdirbimas \u2013 6,6 proc. Anot L. Mi\u0161kinio, akivaizdu, kad\u00a0 visuomen\u0117s nuomon\u0117 apie pakuotes yra paremta ilgamete \u012fvairi\u0173 versl\u0173 ir institucij\u0173 komunikacija apie pakuot\u0117s \u017eal\u0105 gamtai, bet ne produkto gamybos metu susidaran\u010dias emisijas.<\/p>

\u201eBe abejon\u0117s \u2013 produkt\u0173 gamintojai tur\u0117t\u0173 ie\u0161koti tvaresni\u0173 pakuo\u010di\u0173 alternatyv\u0173, o vartotojai \u2013 jas tvarkingai r\u016b\u0161iuoti. Ta\u010diau did\u017eioji emisij\u0173 problema, k\u0105 rodo mokslu gr\u012fsti tyrimai, slypi kituose maisto grandin\u0117s etapuose, nematomuose vartotojams. Pieno produkt\u0173 atveju \u2013 net 84 proc. emisij\u0173 susidaro b\u016btent \u017ealiavos gamyboje. D\u0117l \u0161ios prie\u017easties \u201eAUGA group\u201c jau ilgus metus kuria tvarias \u017eem\u0117s \u016bkio technologijas \u2013 i\u0161kastinio kuro nenaudojan\u010dius traktorius, specializuot\u0105 para\u0161\u0173 technologij\u0105 ma\u017einan\u010di\u0105 metano emisijas gyvulininkyst\u0117s veikloje\u201c, \u2013 sako L. Mi\u0161kinis.<\/p>

2023 m. prad\u017eioje \u201eAUGA group\u201c pristat\u0117 visuomenei pirm\u0105j\u0105 biometanu ir elektra varom\u0173 traktori\u0173 \u201eAUGA M1\u201c gamyklin\u0119 partij\u0105. Vienas toks traktorius, palyginti su dyzelinu varomais analogais, suma\u017eins 114 ton\u0173 anglies dvideginio emisij\u0173 per metus. \u012emoni\u0173 grup\u0117 taip pat kuria ir kitas, tvariu kuru varomas \u017eem\u0117s \u016bkio ma\u0161inas, bei vysto metano emisijas i\u0161 gyvulininkyst\u0117s veiklos ma\u017einan\u010di\u0105 specializuot\u0173 pa\u0161ar\u0173 technologij\u0105, kurios bandym\u0173 rezultatus vertino Lietuvos sveikatos moksl\u0173 universiteto Veterinarijos akademija. Nustatyta, kad \u0161ios technologijos prototipas jau \u0161iandien leid\u017eia padidinti primil\u017e\u012f be \u012ftakos pieno kokybei ir 32 proc. suma\u017einti karvi\u0173 vir\u0161kinimo proces\u0173 sukuriamas metano emisijas per \u017ealiavinio pieno litr\u0105.<\/p>

Apie visuomen\u0117s nuomon\u0117s tyrim\u0105:<\/em><\/p>

\u0160alies gyventoj\u0173 nuomon\u0117s tyrimas buvo vykdomas 2024 m. vasario m\u0117n. pabaigoje. Tyrimo metu buvo apklausti 1017 18-75 m. am\u017eiaus \u0161alies gyventojai i\u0161 visos Lietuvos (45 proc. j\u0173 buvo i\u0161 did\u017ei\u0173j\u0173 Lietuvos miest\u0173). Tyrim\u0105 \u201eAUGA group\u201c u\u017esakymu atliko rinkos ir visuomen\u0117s nuomon\u0117s tyrim\u0173 kompanija \u201eSpinter research\u201c.<\/em><\/p>

Apie \u201eAUGA group\u201c:<\/em><\/p>

\u012emoni\u0173 grup\u0117 vysto ekologin\u0119 bei regeneracin\u0119 konvencin\u0119 \u017eemdirbyst\u0119, taikydama tvaraus \u016bkininkavimo model\u012f, kuria emisijas ma\u017einan\u010dias \u017eem\u0117s \u016bkio technologijas ir si\u016blo tvaresnius ekologi\u0161kus produktus vartotojams bei \u017ealiavas perdirb\u0117jams.<\/em><\/p>

\u0160altinis: BNS<\/p><\/div>\t\t\t\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t<\/section>\n\t\t\t\t<\/div>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

\u201eAUGA group\u201c u\u017esakymu 2024 m. vasario m\u0117n. pabaigoje \u201eSpinter research\u201c atliko \u0161alies gyventoj\u0173 nuomon\u0117s tyrim\u0105, kuriuo siekta i\u0161siai\u0161kinti visuomen\u0117s supratim\u0105<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[13],"tags":[],"class_list":["post-9833","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-be-kategorijos-lt"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9833","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=9833"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9833\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=9833"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=9833"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=9833"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}