{"id":9598,"date":"2023-11-20T14:32:33","date_gmt":"2023-11-20T12:32:33","guid":{"rendered":"https:\/\/spinter.lt\/?p=9598"},"modified":"2023-12-21T14:33:52","modified_gmt":"2023-12-21T12:33:52","slug":"emocines-sveikatos-indeksas-kyla-karas-kelia-stresa-labiau-nei-darbas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/spinter.lt\/en\/emocines-sveikatos-indeksas-kyla-karas-kelia-stresa-labiau-nei-darbas\/","title":{"rendered":"Emocin\u0117s sveikatos indeksas kyla: karas kelia stres\u0105 labiau nei darbas"},"content":{"rendered":"
\n\t\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t
\n\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t

Antrus metus matuojamas emocin\u0117s sveikatos bendrasis indeksas rodo, kad \u017eenkliai nerim\u0105, \u012ftamp\u0105, stres\u0105 jau\u010dian\u010di\u0173 gyventoj\u0173 rodiklis nuo pavasar\u012f fiksuot\u0173 20 proc. pakilo iki 25 proc. Atitinkamai suma\u017e\u0117jo \u0161iek tiek padid\u0117jusias neigiamas emocijas jau\u010dian\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 dalis \u2013 nuo 44 proc. iki 40 proc., tad bendras emocini\u0173 i\u0161\u0161\u016bki\u0173 turin\u010di\u0173j\u0173 rodiklis i\u0161lieka beveik nepakit\u0119s \u2013 65 proc.<\/p>

Nuo 2022 met\u0173 pavasario, kai buvo prad\u0117ta dukart per metus matuoti gyventoj\u0173 emocin\u0117 savijauta, bendras blogai besijau\u010dian\u010di\u0173 rodiklis siek\u0117 87 proc., akivaizdus pager\u0117jimas pasteb\u0117tas b\u016btent \u0161i\u0173 met\u0173 pavasar\u012f \u2013 neigiamas emocijas jau\u010dian\u010di\u0173 gyventoj\u0173 dalis susitrauk\u0117 iki 64 proc. Ta\u010diau \u0161iemet ruden\u012f emocin\u0117s sveikatos indekso kreiv\u0117 \u0117m\u0117 v\u0117l kilti auk\u0161tyn, rodo platformos \u201eVisipsichologai.lt\u201c u\u017esakymu \u201eSpinter tyrimai\u201c atlikta reprezentatyvi gyventoj\u0173 apklausa.<\/p>

\u201eNeigiam\u0173 emocij\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 analiz\u0117 atskleid\u0117, jog gyventojus labiausiai veikia i\u0161oriniai veiksniai, rezonuojantys \u012fvykiai u\u017e \u0161alies rib\u0173. \u0160\u012f ruden\u012f padid\u0117jusios \u012ftampos, nerimo ar streso prie\u017eastimi da\u017eniausiai \u012fvardijamas Rusijos vykdomas karas Ukrainoje, naujas karas Izraelyje, Gazos ruo\u017ee, \u012fvair\u016bs kiti neramumai pasaulyje. \u0160i\u0105 prie\u017east\u012f nurod\u0117 net 39 proc. respondent\u0173, kai pavasar\u012f karas neigiamas emocijas k\u0117l\u0117 17 proc. gyventoj\u0173\u201c, \u2013 komentavo \u201eVisipsichologai.lt\u201c vadovas Paulius Tamulionis.<\/p>

Pasak jo darbas, \u012fvair\u016bs nesklandumai darbe yra antroje vietoje po karo. Net 19 proc. gyventoj\u0173 \u0161iuo metu jau\u010dia \u012ftamp\u0105, stres\u0105, nerim\u0105 darbe, prie\u0161 pusmet\u012f darbin\u0117s situacijos tokias emocijas k\u0117l\u0117 22 proc. respondent\u0173. Tre\u010dia blogos savijautos prie\u017eastis \u2013 kain\u0173 augimas, infliacija \u2013 14 proc. o anks\u010diau fiksuota 13 proc., ketvirtoje vietoje \u012fvardijami finansiniai r\u016bpes\u010diai, skurdas \u2013 10 proc. dabar ir pavasar\u012f.<\/p>

\u012etamp\u0105 labiau jau\u010dia moterys, jaunimas<\/strong><\/p>

Psicholog\u0117 Vilma \u0160imaitien\u0117 atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f, kad padid\u0117jusi nerimo, \u012ftampos, streso lyg\u012f labiau jau\u010dia moterys nei vyrai. Pasak jos, moterys labiau nerimauja d\u0117l karo ir kain\u0173 augimo, infliacijos, bendros ekonomin\u0117s pad\u0117ties, o vyrai labiau \u012ftamp\u0105 jau\u010dia d\u0117l ateities, politin\u0117s situacijos, didelio tempo, geopolitikos pasaulyje.<\/p>

Tyrimas rodo, kad labiau nerimauti link\u0119 ir didesn\u012f stres\u0105 jau\u010dia jaunesnio am\u017eiaus respondentai (25- 35 met\u0173). Juos neramina darbas, nestabilumas darbe, darbo kr\u016bvis ir didelis tempas. Vyresnio am\u017eiaus \u017emon\u0117s labiau nerimauja d\u0117l karo, kain\u0173 augimo, infliacijos, bendros ekonomin\u0117s pad\u0117ties.<\/p>

Ma\u017eiausiai nerimauja ir streso jau\u010dia vidurinio i\u0161silavinimo neturintys \u017emon\u0117s. Pastebima, kad kuo i\u0161silavinimas didesnis, tuo streso lygis d\u0117l karo didesnis. Taip pat pastebima, kad \u017emon\u0117s su auk\u0161tuoju i\u0161silavinimu ar nebaigtu auk\u0161tuoju labiau nerimauja, jau\u010dia didesn\u012f stres\u0105 d\u0117l kain\u0173 augimo, darbo, nestabilumo darbe, darbo kr\u016bvio ir neramum\u0173 pasaulyje.<\/p>

Daugiausiai \u012ftampos jau\u010dia ma\u017eiausiai, iki 300 Eur. u\u017edirbantys gyventojai. Smulk\u016bs verslininkai labiausiai nerimauja d\u0117l ateities, o vadovaujan\u010dias pareigas u\u017eimantys \u017emon\u0117s ar tarnautojai jau\u010dia stres\u0105 d\u0117l darbo, nestabilumo darbe, darbo kr\u016bvio. Tuo tarpu darbininkai jau\u010dia \u012ftamp\u0105 d\u0117l kain\u0173 augimo ir infliacijos, juos taip pat neramina geopolitika.<\/p>

Rezultatai atskleid\u0117, kad neved\u0119 vyrai ir netek\u0117jusios moterys jau\u010dia didesn\u012f nerimo, \u012ftampos, streso lyg\u012f nei ved\u0119. Jie nerimauja d\u0117l finansini\u0173 r\u016bpes\u010di\u0173, mirties, \u201eCovido\u201c, darbo labiau nei ved\u0119, i\u0161tek\u0117j\u0119 asmenys. Tuo tarpu ved\u0119 ir i\u0161tek\u0117j\u0119 asmenys labiau nerimauja d\u0117l \u0161eimyninio gyvenimo, vaik\u0173, santyki\u0173, karo, kain\u0173 augimo, geopolitikos ir \u012fvyki\u0173 pasaulyje.<\/p>

Turime i\u0161mokti gyventi su stresu<\/strong><\/p>

\u201ePastebiu, kad \u0161iuo metu patiriame stipr\u0173 nesaugumo, nestabilumo jausm\u0105, bet tuo pa\u010diu ir mokom\u0117s gyventi tame nesaugume pasaulyje, kiekvienas ie\u0161kodami sav\u0173 resurs\u0173 ir b\u016bd\u0173. Daug kas pradeda suprasti, kad turime i\u0161mokti i\u0161gyventi padidintame streso lygyje\u201c, \u2013 komentavo psicholog\u0117 Sonata Vizgaudien\u0117.<\/p>

\u201eAtsikratykime iliuzijos, kad gyvensime be streso. Stresas yra kasdieninio gyvenimo dalis, tik ilgainiui mes su tam tikromis situacijomis ir \u012fvykiais susigyvename, i\u0161mokstame \u012f juos reaguoti kitaip, atrandame tam tikrus sprendimus, taigi atsiranda kontrol\u0117s ir apibr\u0117\u017etumo jausmas, kuris ir eliminuoja stres\u0105. Juk stresas da\u017eniausiai ir kyla d\u0117l kontrol\u0117s praradimo ir situacijos neai\u0161kumo\u201c, \u2013 komentavo psicholog\u0117 Vilma \u0160imaitien\u0117.<\/p>

Kadangi stresas da\u017enai kyla d\u0117l poky\u010di\u0173, psicholog\u0117 pataria ugdyti geb\u0117jimus valdyti poky\u010dius, keisti savo \u012fsitikinimus ir geb\u0117jimus. Taip pat svarbu kurti darnius santykius su savimi ir kitais \u2013 didinti sav\u0119s pa\u017einim\u0105, pasitik\u0117jim\u0105 savimi, vidin\u0119 darn\u0105, tokiu b\u016bdu stiprinti emocin\u0119 psichin\u0119 sveikat\u0105.<\/p>

Tyrimas rodo, kad 40 proc. gyventoj\u0173 yra link\u0119 kreiptis pagalbos \u012f psicholog\u0105 ar psichoterapeut\u0105, jei jau\u010dia stres\u0105, \u012ftamp\u0105, nerim\u0105. \u0160is bendras rodiklis kiek suma\u017e\u0117jo nuo \u0161i\u0173 met\u0173 pavasario, kai kreiptis linkusi\u0173 buvo 44 proc., ta\u010diau pastebima ilgalaik\u0117 augimo tendencija, nes 2022 met\u0173 pavasar\u012f specialisto pagalb\u0105 b\u016bt\u0173 pasirink\u0119 35 proc. respondent\u0173.<\/p>

\u201eKreipkit\u0117s pagalbos ir kurkite jus palaikan\u010di\u0105 aplink\u0105. Kiekvienas superherojus savo \u012fsp\u016bdingoje kelion\u0117je turi \u012f k\u0105 kreiptis \u2013 senel\u012f, stebukladar\u012f ar kit\u0105 pagalbinink\u0105. Kiekvienas elektromobilis turi kur sustoti. Apsilankymas psichologo kabinete, \u2013 tai s\u0105moninga pauz\u0117 j\u016bs\u0173 gyvenime, d\u0117l kurios jausit\u0117s, dirbsite ir gyvensite geriau\u201c, \u2013 sak\u0117 psicholog\u0117 Vilma \u0160imaitien\u0117.<\/p>

\u0160altinis: BNS<\/p><\/div>\t\t\t\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t<\/section>\n\t\t\t\t<\/div>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Antrus metus matuojamas emocin\u0117s sveikatos bendrasis indeksas rodo, kad \u017eenkliai nerim\u0105, \u012ftamp\u0105, stres\u0105 jau\u010dian\u010di\u0173 gyventoj\u0173 rodiklis nuo pavasar\u012f fiksuot\u0173 20<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[13],"tags":[],"class_list":["post-9598","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-be-kategorijos-lt"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9598","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=9598"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9598\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=9598"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=9598"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=9598"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}