{"id":9476,"date":"2023-10-10T16:55:33","date_gmt":"2023-10-10T14:55:33","guid":{"rendered":"https:\/\/spinter.lt\/?p=9476"},"modified":"2023-10-23T16:57:43","modified_gmt":"2023-10-23T14:57:43","slug":"visuomenes-nuomones-tyrimas-sveikata-lietuviai-vertina-69-balo-is-10","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/spinter.lt\/en\/visuomenes-nuomones-tyrimas-sveikata-lietuviai-vertina-69-balo-is-10\/","title":{"rendered":"Visuomen\u0117s nuomon\u0117s tyrimas: sveikat\u0105 lietuviai vertina 6,9 balo i\u0161 10"},"content":{"rendered":"<div data-elementor-type=\"wp-post\" data-elementor-id=\"9476\" class=\"elementor elementor-9476\" data-elementor-post-type=\"post\">\n\t\t\t\t\t\t<section class=\"wd-negative-gap elementor-section elementor-top-section elementor-element elementor-element-194872d4 elementor-section-boxed elementor-section-height-default elementor-section-height-default\" data-id=\"194872d4\" data-element_type=\"section\" data-e-type=\"section\">\n\t\t\t\t\t\t<div class=\"elementor-container elementor-column-gap-default\">\n\t\t\t\t\t<div class=\"elementor-column elementor-col-100 elementor-top-column elementor-element elementor-element-340f38b6\" data-id=\"340f38b6\" data-element_type=\"column\" data-e-type=\"column\">\n\t\t\t<div class=\"elementor-widget-wrap elementor-element-populated\">\n\t\t\t\t\t\t<div class=\"elementor-element elementor-element-3db4c968 color-scheme-inherit text-left elementor-widget elementor-widget-text-editor\" data-id=\"3db4c968\" data-element_type=\"widget\" data-e-type=\"widget\" data-widget_type=\"text-editor.default\">\n\t\t\t\t<div class=\"elementor-widget-container\">\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t<div class=\"sc-item-body\"><p>Net 38 proc. \u017emoni\u0173 profilakti\u0161kai sveikat\u0105 tikrinasi re\u010diau nei kart\u0105 per metus, o 37 proc. \u2013 \u012f gydytojus kreipiasi tik tada, kai skausmo lygis siekia 7 ir daugiau bal\u0173, rodo Medicinos diagnostikos ir gydymo centro \u201eHila\u201c u\u017esakymu, bendrov\u0117s \u201eSpinter\u201c atliktas reprezentatyvus visuomen\u0117s nuomon\u0117s tyrimas. Tyrimo metu taip pat paai\u0161k\u0117jo, kad kas antram respondentui tenkinanti patekimo pas gydytoj\u0105 laukimo trukm\u0117 \u2013 viena savait\u0117.<\/p><p>\u201eDirbame sveikatos sektoriuje ir esame jo dalis. Matome sergan\u010dius vaikus bei t\u0117vus, siekiame, kad \u0161is skai\u010dius b\u016bt\u0173 kuo ma\u017eesnis. Tyrimu siek\u0117me i\u0161siai\u0161kinti, kaip \u017emon\u0117s jau\u010diasi, koki\u0173 lig\u0173 baiminasi, pagal kokius kriterijus renkasi gydymo \u012fstaig\u0105. \u0160\u012f tyrim\u0105 atliekame jau ne vienerius metus, o tendencijos, deja, i\u0161lieka pana\u0161ios \u2013 gerokai atsiliekame nuo ES vidurkio pagal skai\u010di\u0173 \u017emoni\u0173, savo sveikat\u0105 vertinan\u010di\u0173 gerai arba labai gerai. Mums tai \u2013 \u017eenklas, jog dar yra kur tobul\u0117ti\u201c, \u2013 spaudos konferencijoje sak\u0117 Medicinos diagnostikos ir gydymo centro \u201eHila\u201c direktorius Deividas Praspaliauskas.<\/p><p><strong>Re\u010diausiai tikrinasi turintys auk\u0161t\u0105j\u012f i\u0161silavinim\u0105<\/strong><\/p><p>Paai\u0161k\u0117jo, kad tik 44 proc. \u0161alies gyventoj\u0173 sveikat\u0105 vertina gerai arba labai gerai, o ES vidurkis siekia 68 proc. Beveik pus\u0117 tyrimo dalyvi\u0173 nurodo, kad j\u0173 savijauta svyruoja tarp 7 ir 8 bal\u0173, o geriausiai jau\u010diasi 18\u201325 met\u0173 jaunuoliai. 56 met\u0173 ir vyresni\u0173 \u017emoni\u0173 grup\u0117 savo sveikatai da\u017eniausiai skyr\u0117 6 balus ir ma\u017eiau.<\/p><p>Tyrimas rodo, kad net 38 proc. \u0161alies gyventoj\u0173 profilakti\u0161kai tikrinasi sveikat\u0105 re\u010diau nei kart\u0105 per metus. 16 proc. tyrime dalyvavusi\u0173j\u0173 teigia, visai nesitikrinantys sveikatos. Re\u010diausiai tai daro auk\u0161t\u0105j\u012f i\u0161silavinim\u0105 turintys asmenys, specialistai, tarnautojai, techniniai darbuotojai.<\/p><p>\u201eSveikat\u0105 da\u017eniau tikrintis link\u0119 kaimo vietovi\u0173 gyventojai \u2013 12 proc. j\u0173 teigia sveikat\u0105 besitikrinantys tris kartus per metus ir da\u017eniau. Did\u017eiuosiuose miestuose toki\u0173 \u017emoni\u0173 skai\u010dius siekia vos 6 proc.\u201c, \u2013 sako Lietuvos pacient\u0173 organizacij\u0173 atstov\u0173 tarybos pirminink\u0117 Vida Augustinien\u0117.<\/p><p><strong>Pas medikus, kai skausmas nepakeliamas<\/strong><\/p><p>Lietuviai \u012f gydytojus link\u0119 kreiptis tik tada, kai jau nebegali kent\u0117ti skausmo. Dauguma tyrime dalyvavusi\u0173 \u017emoni\u0173 \u012f medikus kreipiasi, kuomet skausmas 10 bal\u0173 skal\u0117je vir\u0161ija 7 balus.<\/p><p>\u201eVyrauja keista nuomon\u0117, jeigu tikrinsiesi da\u017eniau, \u201eatras lig\u0105\u201c, teks gerti vaistus, tod\u0117l vizitai atid\u0117liojami. Visgi kaip tik svarbu kuo anks\u010diau diagnozuoti lig\u0105, paskirti tinkam\u0105 gydym\u0105 \u2013 tik tuomet bus galima kokybi\u0161kai gyventi\u201c, \u2013 konferencijoje \u017einiasklaidai kalb\u0117jo V. Augustinien\u0117.<\/p><p>Paai\u0161k\u0117jo, jog moterys skausmui pakantesn\u0117s \u2013 37 proc. j\u0173 teigia, kad kreipt\u0173si \u012f gydymo \u012fstaig\u0105, jeigu skausmo lygis siekt\u0173 7 ir daugiau bal\u0173.<\/p><p>\u201e7 balai yra labai auk\u0161tas balas, signalizuojantis apie stipriai pa\u017eengusi\u0105 lig\u0105. Sunku pasakyti, kokios yra \u0161ios problemos prie\u017eastys, bet faktas, jog \u017emon\u0117s vengia gydymo \u012fstaig\u0173 ir stengiasi atid\u0117lioti susitikimus su medikais. Jie nenori kalb\u0117ti apie savo sveikat\u0105, o jei jau\u010dia tam tikrus simptomus, da\u017eniausiai juos ignoruoja\u201c, \u2013 pastebi \u0161eimos gydytojas Vilius Rajeckas.<\/p><p><strong>Didesnis prieinamumas<\/strong><\/p><p>Anot abdominalin\u0117s chirurgijos gydytojo, Medicinos diagnostikos ir gydymo centro \u201eHila\u201c Medicinos padalinio direktoriaus Simono \u016aselio, kuo lengviau \u017emon\u0117ms bus prieinamos gydymo paslaugos, tuo grei\u010diau gal\u0117sime u\u017ekirsti keli\u0105 \u012fvairi\u0173 lig\u0173 vystymuisi.<\/p><p>\u201eSvarbiausia yra prieinamumas, diagnostika, lig\u0173 prevencija. Nereikia numoti ranka \u012f atsiradusius naujus simptomus. Kai pacientai kreipiasi su dideliu skausmu, vadinasi, jau turime didel\u0119 b\u0117d\u0105\u201c, \u2013 sako S. \u016aselis.<\/p><p><strong>Labiausiai bijoma v\u0117\u017eio, \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173<\/strong><\/p><p>Tyrimas atskleid\u0117, jog \u0161alies gyventojai labiausiai nerimauja d\u0117l v\u0117\u017eini\u0173 susirgim\u0173 (57 proc.), \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 (49 proc.), s\u0105nari\u0173 ir kit\u0173 jud\u0117jim\u0105 ribojan\u010di\u0173 lig\u0173 (36 proc.), demencijos (31 proc.) bei regos silpn\u0117jimo (33 proc.).<\/p><p>\u201eES pirmaujame pagal mir\u0161tamum\u0105 nuo \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173. Antroje vietoje pagal mir\u0161tamum\u0105 \u2013 onkologin\u0117s ligos. Kai paklaus\u0117me \u017emoni\u0173, koki\u0173 lig\u0173 jie labiausiai bijo, b\u016btent \u0161ios dvi ligos da\u017eniausiai ir buvo \u012fvardijamos. Nustebino, kad taip pat da\u017enai buvo paminimos s\u0105nari\u0173 bei kitos jud\u0117jim\u0105 ribojan\u010dios ligos ir demencija \u2013 apie \u0161ias ligas Lietuvoje tikrai per ma\u017eai kalbame\u201c, \u2013 tyrimo rezultatus komentavo D. Praspaliauskas.<\/p><p><strong>Jaunesni \u017emon\u0117s bijo depresijos, vyresnieji \u2013 demencijos<\/strong><\/p><p>Jauniausia tyrimo dalyvi\u0173 grup\u0117 i\u0161 kit\u0173 i\u0161siskiria nerimu d\u0117l depresijos ir nerv\u0173 lig\u0173, taip pat \u2013regos silpn\u0117jimo. \u201eDepresijos jaunimas baiminasi vis labiau ir pastebime, kad \u0161i tendencija itin paa\u0161tr\u0117jo po pandemijos, \u2013 sako D. Praspaliauskas. \u2013 Jei atrod\u0117, kad \u0161i liga kadaise buvo toli nuo m\u016bs\u0173, \u0161iandien taip neb\u0117ra.\u201c<\/p><p>Vyriausia apklaust\u0173j\u0173 grup\u0117, kuriems yra 56 metai ir daugiau, labiausiai baiminasi d\u0117l \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173, demencijos.<\/p><p>\u201e\u017dmon\u0117s \u012fvardija v\u0117\u017e\u012f, \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligas, bet apie diabet\u0105 nenori gird\u0117ti. Dauguma \u017emoni\u0173, ypa\u010d vyresnio am\u017eiaus, serga antro tipo diabetu, jie nejau\u010dia ry\u0161ki\u0173 simptom\u0173 ir nesikreipia \u012f gydytojus. Da\u017eniausiai kreipiamasi jau tuomet, kai liga b\u016bna kaip reikiant pa\u017eengusi. \u017dmon\u0117s, kuriems vir\u0161 40, turi galimyb\u0119 reguliariai pasitikrinti ir tur\u0117t\u0173 tai daryti, o \u0161eimos gydytojai apie galimybes pasitikrinti gal\u0117t\u0173 pacientams da\u017eniau priminti. Deja, jie negali to padaryti, nes \u017emon\u0117s pas gydytojus tiesiog nesilanko\u201c, \u2013 sako V. Augustinien\u0117.<\/p><p><strong>Svarbiausia \u2013 galimyb\u0117 greitai patekti pas gydytoj\u0105<\/strong><\/p><p>\u201eRenkantis medicinos \u012fstaig\u0105, svarbiausias kriterijus visiems apklaustiesiems \u2013 galimyb\u0117 greitai patekti pas gydytoj\u0105. 58 proc. respondent\u0173 tai \u012fvardijo kaip svarbiausi\u0105 veiksn\u012f. Galimyb\u0119 greitai patekti pas gydytoj\u0105 da\u017eniau \u012fvardija auk\u0161tesnio i\u0161simokslinimo respondentai\u201c,\u00a0 \u2013 sako D. Praspaliauskas.<\/p><p>\u0160alies gyventojams taip pat svarbu profesional\u016bs specialistai, galimyb\u0117 vienoje \u012fstaigoje rasti skirting\u0173 sri\u010di\u0173 medikus bei atlikti \u012fvairius tyrimus, svarbi ir moderni, inovatyvi diagnostikos \u012franga. Ma\u017eiausiai svarb\u016bs atrankos kriterijai \u2013 jauki, draugi\u0161ka aplinka (5,6 proc.), gera \u012fstaigos reputacija (5,4 proc.) ir priimtina kaina (4,6 proc.). Auk\u0161t\u0105j\u012f i\u0161silavinim\u0105 turintiems svarbiausi kriterijai yra greitis, profesional\u016bs specialistai ir moderni \u012franga.<\/p><p>\u201e50 proc. apklaust\u0173j\u0173 sako, kad priimtinas laukimo pas gydytoj\u0105 laikas yra daugiau nei savait\u0117. Supratome, kad savait\u0117 yra tas tikslas, kur\u012f, mano nuomone, sveikatos sistema tur\u0117t\u0173 sau kelti\u201c,\u00a0 \u2013 sako D. Praspaliauskas.<\/p><p>Tyrim\u0105 bendrov\u0117s \u201eHila\u201c u\u017esakymu \u201eSpinter tyrimai\u201c atliko 2023 m. rugs\u0117j\u012f. Apklausti 1013 respontend\u0173.<\/p><p>\u0160altinis:BNS<\/p><\/div>\t\t\t\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t<\/section>\n\t\t\t\t<\/div>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Net 38 proc. \u017emoni\u0173 profilakti\u0161kai sveikat\u0105 tikrinasi re\u010diau nei kart\u0105 per metus, o 37 proc. \u2013 \u012f gydytojus kreipiasi tik<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[13],"tags":[],"class_list":["post-9476","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-be-kategorijos-lt"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9476","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=9476"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9476\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=9476"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=9476"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=9476"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}