{"id":9398,"date":"2023-07-03T00:00:55","date_gmt":"2023-07-02T22:00:55","guid":{"rendered":"https:\/\/spinter.lt\/?p=9398"},"modified":"2023-09-06T12:11:06","modified_gmt":"2023-09-06T10:11:06","slug":"skaiciai-pribloskia-lietuviai-tam-skiria-net-20-kartu-maziau-pinigu-nei-kai-kurie-europieciai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/spinter.lt\/en\/skaiciai-pribloskia-lietuviai-tam-skiria-net-20-kartu-maziau-pinigu-nei-kai-kurie-europieciai\/","title":{"rendered":"Skai\u010diai priblo\u0161kia: lietuviai tam skiria net 20 kart\u0173 ma\u017eiau pinig\u0173 nei kai kurie europie\u010diai"},"content":{"rendered":"
\n
Remiantis Eurostat duomenimis, lietuvi\u0173 pragyvenimo lygis yra tik 10 proc. ma\u017eesnis u\u017e Europos S\u0105jungos vidurk\u012f, ta\u010diau investicijomis \u012f gyvyb\u0117s draudim\u0105 nuo ES vidurkio Lietuva atlieka net 7 kartus. Kod\u0117l gyvendami geriau nei tokios senbuv\u0117s nar\u0117s kaip Ispanija ar Portugalija, savo sveikatai ir atei\u010diai vis dar skiriame per ma\u017eai pinig\u0173? Kokios tokio atotr\u016bkio prie\u017eastys bei kokie mitai apie gyvyb\u0117s draudim\u0105 vyrauja visuomen\u0117je, pasakoja \u201eAllianz Lietuva gyvyb\u0117s draudimas\u201c Pardavim\u0173 pl\u0117tros ir mokym\u0173 skyriaus vadov\u0117 Inga \u017demlauskait\u0117.<\/div>\n
<\/div>\n<\/div>\n
\n
Sveikata ir gyvyb\u0117 \u2013 svarbiausia<\/b><\/div>\n<\/div>\n
<\/div>\n
Auk\u0161to pragyvenimo lygio \u0161ali\u0173 gyventojai, pavyzd\u017eiui, vidutinis danas ar pranc\u016bzas gyvyb\u0117s draudimui per metus skiria daugiau nei 2000 eur\u0173. Tai \u2013 nestebina. Deja, Lietuvoje \u0161i suma nesiekia net 90 eur\u0173 per metus. Ta\u010diau net ir tose \u0161alyse, kuri\u0173 pragyvenimo lygis pana\u0161us ar \u017eemesnis nei Lietuvoje, vidutinis gyventojas gyvyb\u0117s draudimui per metus skiria \u017eymiai didesn\u0119 pinig\u0173 sum\u0105 nei lietuviai. Pavyzd\u017eiui, Portugalijoje, kurioje pragyvenimo lygis 23 proc. ma\u017eesnis nei ES vidurkis, vienas gyventojas vidutini\u0161kai gyvyb\u0117s draudimui per metus skiria 432 eurus. O \u010cekijoje, kurios pragyvenimo lygis labai pana\u0161us \u012f m\u016bs\u0173, 108 eur daugiau nei vidutinis lietuvis. Taigi remiantis kit\u0173 \u0161ali\u0173 pavyzd\u017eiu, galime teigti, jog lietuviai turi finansini\u0173 galimybi\u0173 pasir\u016bpinti gyvyb\u0117s draudimu. Deja, pasak I. \u017demlauskait\u0117s, lietuviai vis dar labiau link\u0119 prioritetizuoti turt\u0105 nei gyvyb\u0119 ir sveikat\u0105. \u201eLietuviai yra \u012fprat\u0119 apdrausti daiktus: transporto priemones, nekilnojam\u0105j\u012f turt\u0105, brangi\u0105 buitin\u0119 technik\u0105, elektronikos \u012frenginius, ta\u010diau retai susim\u0105sto, kad b\u016btent sveikata ir gyvyb\u0117 yra did\u017eiausias m\u016bs\u0173 turtas. Visos materialios g\u0117ryb\u0117s netenka prasm\u0117s, jei \u017emogus yra nepaj\u0117gus jomis naudotis.<\/div>\n
<\/div>\n
Pavyzd\u017eiui, Ispanijoje, kuri\u0105 pagal BVP mes lenkiame, \u017emon\u0117s yra gerokai labiau suinteresuoti gyvyb\u0117s draudimu ir jam per metus skiria daugiau nei 150 eur\u0173, mat \u0161ioje \u0161alyje vyrauja supratimas, kad n\u0117ra nieko svarbiau u\u017e sveikat\u0105\u201c, \u2013 teigia specialist\u0117 ir priduria, jog pirmieji gyvyb\u0117s draudimo polisai atsirado XVI a. prad\u017eioje. Jau tada \u017emon\u0117s suvok\u0117, kad \u017emogus yra brangesnis nei ve\u017eimas, laivas ar kluonas.<\/div>\n
<\/div>\n
\n

Mitas nr. 1 \u2013 man taip nenutiks<\/b><\/h3>\n
\n

Visuomen\u0117je gyvyb\u0117s draudimas yra apipintas \u012fvairiausiais mitais, kurie, kaip ai\u0161kina I. \u017demlauskait\u0117, trukdo priimti tinkam\u0105 finansin\u012f sprendim\u0105 ir pasir\u016bpinti savo ateitimi. Vienas toki\u0173 mit\u0173 \u2013 manymas, jog mus ligos ir nelaim\u0117s tikrai aplenks, mums taip nenutiks. \u201e\u017dmon\u0117s da\u017enai galvoja, kad jeigu jie propaguoja sveik\u0105 gyvenimo b\u016bd\u0105, yra stipr\u016bs, jauni, atsarg\u016bs \u2013 nelaim\u0117s juos aplenks. Deja, realyb\u0117 kiek kitokia \u2013 mes nesame superherojai su nemirtingumo \u0161arvais. Taip, sveika gyvensena, sportas suma\u017eina rizik\u0105, ta\u010diau tikrai neapsaugo nuo lig\u0173, kurios kartais pasiglem\u017eia net ir pa\u010dius stipriausius bei jauniausius\u201c, \u2013 teigia pa\u0161nekov\u0117.<\/p>\n

Pasak pa\u0161nekov\u0117s, niekas n\u0117ra apsaugotas nuo lig\u0173 ir kit\u0173 negand\u0173. Praktika rodo, kad sunkios, kritin\u0117s ligos \u2013 insultai, v\u0117\u017eiai \u2013 \u017emones u\u017eklumpa labai netik\u0117tai, tarsi i\u0161 giedro dangaus. \u201eNutikus nelaimei, apsidraud\u0119s \u017emogus gauna i\u0161mok\u0105, kuri jam leid\u017eia spr\u0119sti i\u0161kilusi\u0105 problem\u0105. Tur\u0117damas finansin\u0119 pagalb\u0105, \u017emogus gali skirti vis\u0105 d\u0117mes\u012f sau, savo gydymui \u2013 jam nebereikia sukti galvos d\u0117l finans\u0173\u201c, \u2013 ai\u0161kina I. \u017demlauskait\u0117. \u201eJuk gyvyb\u0117s draudim\u0105 renkam\u0117s ne tam, kad ne\u012fvykt\u0173 nelaim\u0117 ar liga, o tam, kad draudimas garantuot\u0173 gyvenimo kokyb\u0119 nelaimei \u012fvykus. Tad jei \u017emogus per vis\u0105 draudimo laikotarp\u012f nepatyr\u0117 draudimini\u0173 \u012fvyki\u0173 ir negavo i\u0161mokos, vis tiek kaupia kapital\u0105 savo atei\u010diai: didesniems tikslams, ateities svajon\u0117ms ar oresniam gyvenimui sulaukus pensinio am\u017eiaus\u201c, \u2013 tikina I. \u017demlauskait\u0117.<\/p>\n<\/div>\n

Mitas nr. 2 \u2013 u\u017eklupus nelaimei, visada atsiras i\u0161tiesian\u010di\u0173 pagalbos rank\u0105<\/b><\/h3>\n
\n

\u201eAllianz Lietuva\u201c specialist\u0117 sako, jog visuomen\u0117je \u0161is mitas neretai prasilenkia su realybe. \u201ePavyzd\u017eiui, pernai \u201eSpinter tyrimai\u201c atlikta apklausa parod\u0117, jog kas ketvirtas Lietuvos gyventojas turi finansini\u0173 \u012fsipareigojim\u0173, i\u0161 j\u0173 kas antras bijo netekti darbo, tre\u010ddalis bijo prarasti darbingum\u0105. Vadinasi, neretas lietuvis, nutikus nelaimei \u2013 patyrus traum\u0105, susirgus sunkia liga, praradus darbingum\u0105 \u2013 netur\u0117t\u0173 pakankamai finansini\u0173 i\u0161tekli\u0173 \u0161ias problemas spr\u0119sti savaranki\u0161kai. Nat\u016bralu \u2013 toks \u017emogus, ne tik tik\u0117t\u0173si valstyb\u0117s paramos (gydymuisi, reabilitacijai), bet ir finansin\u0117s artim\u0173j\u0173, bi\u010diuli\u0173, gal net darbdavio paramos.<\/p>\n

Tiesa ta, kad valstyb\u0117 gali skirti gydym\u0105 ar reabilitacij\u0105, ta\u010diau ne visada to pakanka. Vis d\u0117lto \u201eAllianz Lietuva\u201c klient\u0173 patirtys rodo, jog, tarkime, patyrus insult\u0105, susirgus pa\u017eengusi\u0173 stadij\u0173 v\u0117\u017eiu, laiko gydymuisi ir reabilitacijai reikia daugiau, tad neturintiems gyvyb\u0117s draudimo tenka primok\u0117ti i\u0161 savo ki\u0161en\u0117s, kartais ir ne vien\u0105 t\u016bkstant\u012f eur\u0173. Nema\u017eai \u017emoni\u0173 \u012fsitikin\u0119, kad jiems sunkiu metu finansi\u0161kai pad\u0117s artimieji ar draugai. Ta\u010diau tai yra labiau emocin\u0117 pagalba ir palaikymas, o kuomet kalba pasisuka apie pinigus, neretai tiesiog n\u0117ra i\u0161 kur j\u0173 paimti, ir \u017emogui tenka skolintis, kas tik dar labiau blogina ir taip sud\u0117ting\u0105 jo finansin\u0119 situacij\u0105\u201c, \u2013 pasakoja I. \u017demlauskait\u0117.<\/p>\n

Mitas nr. 3 \u2013 kitos investavimo ir taupymo paslaugos atne\u0161a didesn\u012f peln\u0105<\/b><\/h3>\n
\n

Dar vienas populiarus \u012fsitikinimas visuomen\u0117je \u2013 kitur investuojant galima tik\u0117tis didesnio pelno per trumpesn\u012f laik\u0105. \u201eAllianz Lietuva\u201c specialist\u0117 sako, jog taip teigiantieji papras\u010diausiai nesupranta investicinio gyvyb\u0117s draudimo esm\u0117s.<\/p>\n

Svarbu suprasti, akcentuoja specialist\u0117, kad investicinis gyvyb\u0117s draudimas apjungia dvi paslaugas. Viena j\u0173 \u2013 gyvyb\u0117s draudimas suteikiantis apsaug\u0105 mirties, nelaiming\u0173 nutikim\u0173, sunki\u0173 lig\u0173, ne\u012fgalumo, darbingumo praradimo atveju, kita \u2013 kapitalo kaupimas ir investavimas. Draudimas suteikia galimyb\u0119 b\u016bti ramiam d\u0117l savo finansin\u0117s situacijos nelaim\u0117s atveju (pavyzd\u017eiui, patyr\u0119 traum\u0105 \u2013 gausite i\u0161mok\u0105) bei sukaupti kapitalo, (pavyzd\u017eiui, senatv\u0117s pensijai, vaiko mokslams ar savaranki\u0161ko gyvenimo prad\u017eiai ir pana\u0161iai). \u201eVertinant investicinio gyvyb\u0117s draudimo investavimo rezultatus, reikia atsi\u017evelgti, jog dalis \u012fmokos tenka draudimo rizikoms padengti. Juk mok\u0117dami u\u017e civilin\u0117s atsakomyb\u0117s draudim\u0105, nesitikime j\u0173 atgauti, suprantame, jog tokia draudimo kaina. Tad investicin\u012f gyvyb\u0117s draudim\u0105 n\u0117ra teisinga tiesiogiai lyginti su kitomis paslaugomis ar priemon\u0117mis, kurios neturi draudimo dalies ir visa \u012fmoka yra skiriama tik taupymui ir\/arba investavimui (pvz:, investiciniai fondai, investavimas \u012f akcijas ir pan.)\u201c, \u2013 ai\u0161kina I. \u017demlauskait\u0117. Pasak jos, investavimas ir kapitalo kaupimas atei\u010diai per gyvyb\u0117s draudim\u0105 labiausiai tinka tiems, kurie nori investuoti pinigus, kad \u0161ie nenuvert\u0117t\u0173, ta\u010diau neturi investavimo \u017eini\u0173, nesupranta, kaip veikia finans\u0173 rinkos.<\/p>\n<\/div>\n

Mitas nr. 4 \u2013 gyvyb\u0117s draudimas yra brangi paslauga<\/b><\/h3>\n
\u201eGyvyb\u0117s draudimo be papildom\u0173 paslaug\u0173 \u012fmoka m\u0117nesiui \u012fprastai siekia nuo keliasde\u0161imties eur\u0173, o \u012fmokos augimas priklauso nuo kliento pasirenkam\u0173 papildom\u0173 paslaug\u0173: traum\u0173 ar kritini\u0173 lig\u0173 apsaugos. Be to, pasvarstykime, kuris variantas geresnis \u2013 gydymuisi skirti savo atlyginimo dal\u012f, skolinis i\u0161 artim\u0173j\u0173, ar tiesiog gauti draudimo i\u0161mok\u0105, kuri leis nesukti galvos d\u0117l finansin\u0117s situacijos ir skirti visas j\u0117gas siekiant grei\u010diau pasveikti? \u0160tai viena \u201eAllianz Lietuva\u201c klien\u010di\u0173, susirgusi kraujo sistemos v\u0117\u017eiu, gavo daugiau nei 30 t\u016bkstan\u010di\u0173 eur\u0173 i\u0161mok\u0105\u201c, \u2013 akcentuoja I. \u017demlauskait\u0117. \u017dinoma, sudarius sutart\u012f, po kurio laiko \u017emoni\u0173 poreikiai gali keistis, ir tai yra normalu. Tod\u0117l \u201eAllianz Lietuva\u201c sutar\u010di\u0173 s\u0105lygos \u2013 lanks\u010dios: galima keisti draudimo apsaugas, \u012fmokos dyd\u012f, laikinai stabdyti \u012fmok\u0173 mok\u0117jim\u0105. Asmeninis finans\u0173 konsultantas u\u017etikrins, jog j\u016bs\u0173 sutartis b\u016bt\u0173 \u201egyva\u201c ir atitikt\u0173 j\u016bs\u0173 poreikius tuo momentu, b\u016bt\u0173 tobulinama ir kei\u010diama susilaukus vaik\u0173 ar pasikeitus finansinei situacijai ar investavimo rizikos tolerancijai\u201c, \u2013 pasakoja I. \u017demlauskait\u0117.<\/div>\n<\/div>\n
\n

Mitas nr. 5 \u2013 po man\u0119s \u2013 nors ir tvanas<\/b><\/h3>\n
Galiausiai, kaip teigia pa\u0161nekov\u0117, jei vis dar kyla abejoni\u0173, kod\u0117l verta apsidrausti gyvyb\u0119, reik\u0117t\u0173 pagalvoti ne tik apie save, bet ir apie savo artimuosius bei j\u0173 gerov\u0119. \u201eGana neatsakinga yra galvoti, kad \u201epo man\u0119s \u2013 nors ir tvanas\u201c. Mirties, sunkios ligos, nelaimingo atsitikimo atveju finansin\u0117 situacija pasunk\u0117ja visiems. Pavyzd\u017eiui, \u0161eima netenka pagrindinio savo maitintojo, ji nebegali i\u0161mok\u0117ti paskol\u0173, vykdyti kit\u0173 jiems palikt\u0173 finansini\u0173 \u012fsipareigojim\u0173. Yra ir toki\u0173 atvej\u0173, kai \u017emogus suserga sunkia liga, tampa nedarbingas, netenka pajam\u0173, i\u0161 kuri\u0173 gal\u0117t\u0173 pragyventi, tod\u0117l tenka i\u0161parduoti turt\u0105, prast\u0117ja visos \u0161eimos gyvenimo kokyb\u0117. \u017dinoma, yra \u017emoni\u0173, kurie neturi artim\u0173j\u0173, tod\u0117l galvoja, jog nutikus blogiausiam d\u0117l to niekas nenukent\u0117s. Ta\u010diau juk liga n\u0117ra lygi mirties nuosprend\u017eiui. Pasitaiko, jog patyr\u0119s insult\u0105 \u017emogus lieka suparaly\u017eiuotas, tuomet jam reikalinga slauga, gydymas, o tai kainuoja didelius pinigus. Tad i\u0161 ties\u0173 baisiausia likti ne\u012fgaliam ir netur\u0117ti finansin\u0117s atramos, kuri leist\u0173 u\u017esitikrinti geriausi\u0105 \u012fmanom\u0105 slaug\u0105, prie\u017ei\u016br\u0105\u201c, \u2013 teigia \u201eAllianz Lietuva\u201c atstov\u0117.<\/div>\n
<\/div>\n<\/div>\n<\/div>\n
\u0160altinis: Allianz<\/div>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Remiantis Eurostat duomenimis, lietuvi\u0173 pragyvenimo lygis yra tik 10 proc. ma\u017eesnis u\u017e Europos S\u0105jungos vidurk\u012f, ta\u010diau investicijomis \u012f gyvyb\u0117s draudim\u0105<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[13],"tags":[],"class_list":["post-9398","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-be-kategorijos-lt"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9398","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=9398"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9398\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=9398"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=9398"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=9398"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}