{"id":9303,"date":"2023-07-04T00:00:20","date_gmt":"2023-07-03T22:00:20","guid":{"rendered":"https:\/\/spinter.lt\/?p=9303"},"modified":"2023-07-19T11:40:53","modified_gmt":"2023-07-19T09:40:53","slug":"spaudimas-ukininkams-gyventojai-tikisi-pigesnes-lietuviskos-produkcijos-taciau-uzaugintos-be-trasu-ir-pesticidu","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/spinter.lt\/en\/spaudimas-ukininkams-gyventojai-tikisi-pigesnes-lietuviskos-produkcijos-taciau-uzaugintos-be-trasu-ir-pesticidu\/","title":{"rendered":"Spaudimas \u016bkininkams: gyventojai tikisi pigesn\u0117s lietuvi\u0161kos produkcijos, ta\u010diau u\u017eaugintos be tr\u0105\u0161\u0173 ir pesticid\u0173"},"content":{"rendered":"
\n

Lietuvos \u016bkinink\u0173 u\u017eaugint\u0105 produkcij\u0105 kas tre\u010dias \u0161alies gyventojas vertina kaip skanesn\u0119, saugesn\u0119 ir kokybi\u0161kesn\u0119, ta\u010diau net kas antras pa\u017eymi, jog ji yra brangesn\u0117 nei \u012fve\u017etin\u0117, rodo reprezentatyvaus visuomen\u0117s nuomon\u0117s tyrimo rezultatai. Lietuvoje u\u017eaugint\u0173 gr\u016bd\u0173, vaisi\u0173 ir dar\u017eovi\u0173 konkurencingum\u0105 didinti pad\u0117t\u0173 efektyvus \u016bkininkavimas tikslingai panaudojant augal\u0173 apsaugos produktus ir tr\u0105\u0161as, visgi net septyni i\u0161 de\u0161imties respondent\u0173 nepalaiko auginam\u0105 produkcij\u0105 pur\u0161kian\u010di\u0173 ar tr\u0119\u0161ian\u010di\u0173 \u016bkinink\u0173.<\/strong><\/p>\n

Siekiant i\u0161siai\u0161kinti kaip Lietuvos gyventojai vertina Lietuvos \u016bkinink\u0173 auginam\u0105 maist\u0105, asociacijos \u201eCropLife Lietuva\u201c u\u017esakymu bendrov\u0117 \u201eSpinter<\/mark> Tyrimai\u201c atliko reprezentatyvi\u0105 \u0161alies gyventoj\u0173 apklaus\u0105.<\/p>\n

Papra\u0161yti palyginti Lietuvos \u016bkinink\u0173 auginam\u0105 produkcij\u0105 su atve\u017etine, gyventojai i\u0161skyr\u0117 lietuvi\u0161kos produkcijos prana\u0161umus \u2013 beveik pus\u0117 (47 proc.) mano, kad ji \u0161vie\u017eesn\u0117, kiek daugiau nei tre\u010ddalis (36 proc.) mano, kad ji skanesn\u0117 bei kvapnesn\u0117, o ketvirtadaliui (26 proc.) ji atrodo kokybi\u0161kesn\u0117. Visgi tarp bendrai ger\u0173 lietuvi\u0161kos produkcijos vertinim\u0173 vyravo nuomon\u0117, kad Lietuvos \u016bkinink\u0173 produkcija yra brangesn\u0117, nei u\u017eauginta svetur \u2013 taip mano net kas antras (47 proc.) respondentas. Maisto kainoms gyventojai yra jautr\u016bs, kadangi [apra\u0161yti \u012fvardinti svarbiausi\u0105 kriterij\u0173 renkantis sau ar savo \u0161eimai dar\u017eoves, vaisius bei kruopas, net \u00a0beveik kas antras (44 proc.) nurod\u0117 \u2013 \u017eem\u0105 kain\u0105.<\/p>\n

\u201eNat\u016bralu, kad kylant maisto kainoms, dairom\u0117s pigesni\u0173 alternatyv\u0173, ta\u010diau i\u0161lieka ir sveikintinas \u012fprotis valgyti ar\u010diau nam\u0173 Lietuvos \u016bkiuose i\u0161augint\u0105 maist\u0105. Visgi Lietuvos \u016bkininkai yra veikiami ES rinkos diktuojam\u0173 kain\u0173, klimatas nelepina, dirvo\u017eemis vidutini\u0161kai derlingas, augalus puola ligos ir kenk\u0117jai, o \u016bkinink\u0173 galimyb\u0117s apsaugoti derli\u0173 d\u0117l vis grie\u017etesni\u0173 maisto auginimo reikalavim\u0173 yra ribotos. Nenuostabu, kad pateikti \u012f rink\u0105 produkcij\u0105, kurios kaina b\u016bt\u0173 konkurencinga yra sud\u0117tinga, visgi i\u0161 visuomen\u0117s \u016bkininkai patiria vis didesn\u012f spaudim\u0105 tai daryti\u201c, \u2013 sako Z. Varanavi\u010dien\u0117.<\/p>\n

Valstyb\u0117s duomen\u0173 agent\u016bros duomenimis, Lietuvoje viso maisto kainos per pra\u0117jusius metus vidutini\u0161kai i\u0161augo tre\u010ddaliu ir priart\u0117jo prie ES vidurkio, o atlyginimai kilo de\u0161imtadaliu<\/a> iki 1184,4 Eur atskai\u010dius mokes\u010dius ir nuo vidutinio euro zonos atlyginimo vis dar atsilieka bene dvigubai<\/a>.<\/p>\n

U\u017eauginti daugiau su ma\u017eiau<\/strong><\/p>\n

\u201eES \u017eem\u0117s \u016bkio sektorius yra bene labiausiai kontroliuojamas pasaulyje, o kasmetin\u0117s Europos maisto saugumo tarnybos (EFSA) ataskaitos rodo, jog Europoje valgome i\u0161ties saug\u0173 ir sveik\u0105 maist\u0105 \u2013 naujausiais duomenimis, i\u0161tyrus 87 t\u016bkst. maisto \u0117mini\u0173, nustatyta, kad net 96,1 proc. j\u0173 atitiko grie\u017etus ES leistin\u0173 pesticid\u0173 liku\u010di\u0173 reikalavimus. Visgi pa\u010dioje ES valstyb\u0117s nar\u0117s reguliuojamos ne vienodai\u201c, \u2013 sako Zita Varanavi\u010dien\u0117, asociacijos \u201eCroplife Lietuva\u201c direktor\u0117.<\/p>\n

Ji paai\u0161kina, kad Piet\u0173 Europos valstyb\u0117se kelis derlius per metus ir patrauklesnes kainas u\u017etikrinti leid\u017eia ne tik palankesn\u0117s klimato s\u0105lygos, de\u0161imtis ar net \u0161imtus kart\u0173 didesni \u016bki\u0173 plotai, bet ir platesnis augal\u0173 apsaugos produkt\u0173 asortimentas, o taip pat \u0161velnesnis j\u0173 panaudojimo auginant maist\u0105 reguliavimas: \u201epietuose susiduriama su didesne augal\u0173 lig\u0173 ir kenk\u0117j\u0173 \u012fvairove, tad ir pesticid\u0173 \u010dia galima naudoti daugiau ir \u012fvairesni\u0173, bet paisant nustatyt\u0173 norm\u0173.\u201c<\/p>\n

Lietuva patenka \u012f \u0160iaur\u0117s \u0161ali\u0173 zon\u0105, drauge su Suomija, Danija, Norvegija, \u0160vedija, Latvija ir Estija. \u0160iose \u0161alyse s\u0105ra\u0161as leistin\u0173 \u017eem\u0117s \u016bkyje naudoti augal\u0173 apsaugos produkt\u0173 yra pats trumpiausias, o j\u0173 naudojimo kontrol\u0117 \u2013 pati grie\u017e\u010diausia.<\/p>\n

U\u017eauginta Lietuvoje, gra\u017eu, pigu<\/strong><\/p>\n

Apklausos rezultatai atskleid\u0117, kad lietuviams svarbiausi kriterijai \u012fsigyjant dar\u017eoves, vaisius ar kruopas yra ne tik \u017eema kaina (44 proc.), bet ir gra\u017ei, sveika i\u0161vaizda (37 proc.), o kas tre\u010diam (34 proc.) svarbi ir kilm\u0117s vieta \u2013 nori, kad b\u016bt\u0173 u\u017eauginta Lietuvoje.<\/p>\n

\u201eDeja, Lietuvoje u\u017eauginti gra\u017e\u0173, sveik\u0105 ir \u012fperkam\u0105 maist\u0105 darosi vis sunkiau. Siekdami \u201e\u017daliojo kurso\u201c tiksl\u0173 esame link\u0119 prisiimti ne visada pamatuotus \u012fsipareigojimus, ypa\u010d tais atvejais kai alternatyv\u0173 n\u0117ra arba d\u0117l j\u0173 verda diskusijos. Lietuvoje jau dabar naudojame ma\u017eiau nei ES vidurkis \u00a0pesticid\u0173, nes esame priskirti \u0160iaur\u0117s Europos zonai, ta\u010diau tiek visuomenei, tiek sprendim\u0173 pri\u0117m\u0117jams atrodo, kad dar perpus suma\u017einti j\u0173 naudojim\u0105 \u017eem\u0117s \u016bkyje yra gera mintis. I\u0161 \u016bkinink\u0173 at\u0117m\u0119 b\u016bdus apginti augalus nuo juos puolan\u010di\u0173 lig\u0173 ir kenk\u0117j\u0173, negal\u0117sime konkuruoti su \u0161ias galimybes turin\u010diomis rinkomis, lietuvi\u0161ka produkcija, tik\u0117tina, dar labiau brangs ir taps \u012fperkama tik auk\u0161tesni\u0173 pajam\u0173 gyventojams\u201c, \u2013 sako Z. Varanavi\u010dien\u0117.<\/p>\n

Ji priduria, kad siekti \u201e\u017daliojo kurso\u201c tiksl\u0173 galima ne per draudimus, o didinant \u016bkio efektyvum\u0105 investuojant \u012f tiksli\u0105sias ir skaitmenines technologijas, pla\u010diau taikant ger\u0105sias tiksliosios \u017eemdirbyst\u0117s praktikas ir derinant biologinius ir cheminius produktus.<\/p>\n

Net 70 proc. Lietuvos gyventoj\u0173 teigiamai vertina si\u016blym\u0105 perpus suma\u017einti pesticid\u0173 ir tr\u0105\u0161\u0173 panaudojim\u0105 \u017eem\u0117s \u016bkyje siekiant \u201e\u017daliojo kurso\u201c tiksl\u0173, ta\u010diau beveik kas antram (45 proc.) atrodo, kad pri\u0117mus tok\u012f sprendim\u0105, produkcijos kaina tur\u0117t\u0173 b\u016bti tokia pati, kas tre\u010dias (33 proc.) sutikt\u0173 mok\u0117ti 10 proc. daugiau. Tok\u012f si\u016blym\u0105 da\u017eniau teigiamai vertina auk\u0161tojo i\u0161simokslinimo, didesni\u0173 pajam\u0173, didmies\u010di\u0173 bei rajon\u0173 centr\u0173 gyventojai, taigi turintieji didesn\u0119 perkam\u0105j\u0105 gali\u0105 ir nepatiriantys sunkum\u0173.<\/p>\n

Praeit\u0173 met\u0173 duomenimis kas penktas Lietuvoje (20,9 proc.) gyveno skurdo rizikoje ar socialin\u0117je atskirtyje.<\/p>\n

\u201eCropLife Lietuva\u201c u\u017esakymu reprezentatyvi\u0105 Lietuvos gyventoj\u0173 apklaus\u0105 atliko tyrim\u0173 bendrov\u0117 \u201eSpinter<\/mark> tyrimai\u201c \u0161. m. baland\u017eio m\u0117nes\u012f. Tyrimo metu visoje Lietuvoje apklausta 1014 \u0161alies gyventoj\u0173 nuo 18 iki 75 met\u0173 am\u017eiaus.<\/p>\n

\u0160altinis: BNS<\/p>\n<\/div>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Lietuvos \u016bkinink\u0173 u\u017eaugint\u0105 produkcij\u0105 kas tre\u010dias \u0161alies gyventojas vertina kaip skanesn\u0119, saugesn\u0119 ir kokybi\u0161kesn\u0119, ta\u010diau net kas antras pa\u017eymi, jog<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[13],"tags":[],"class_list":["post-9303","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-be-kategorijos-lt"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9303","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=9303"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9303\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=9303"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=9303"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=9303"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}