{"id":7123,"date":"2009-03-10T00:00:00","date_gmt":"2009-03-09T22:00:00","guid":{"rendered":"https:\/\/spinter.lt\/siekiant-aukstojo-mokslo-lietuviu-neatbaidytu-nei-paskolos-nei-negautas-krepselis\/"},"modified":"2023-05-27T13:50:06","modified_gmt":"2023-05-27T11:50:06","slug":"siekiant-aukstojo-mokslo-lietuviu-neatbaidytu-nei-paskolos-nei-negautas-krepselis","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/spinter.lt\/en\/siekiant-aukstojo-mokslo-lietuviu-neatbaidytu-nei-paskolos-nei-negautas-krepselis\/","title":{"rendered":"Siekiant auk\u0161tojo mokslo lietuvi\u0173 neatbaidyt\u0173 nei paskolos, nei negautas \u201ekrep\u0161elis\u201c"},"content":{"rendered":"

40 proc. \u0161alies gyventoj\u0173 i\u0161rei\u0161k\u0117 nuostatas, kad auk\u0161tojo i\u0161simokslinimo verta siekti net jei mokes\u010diui u\u017e moksl\u0105 tekt\u0173 imti paskol\u0105. 37 proc. nelink\u0119 \u012fsiskolinti valstybei ar bankams net jei d\u0117l to jiems patiems ar vaikams tekt\u0173 atsisakyti pageidaujam\u0173 studij\u0173 auk\u0161tojoje mokykloje. Tai rodo DELFI u\u017esakymu  \u201eSpinter tyrim\u0173\u201c atlikta apklausa. Nuostatas, kad verta bet kokiomis priemon\u0117mis siekti auk\u0161tojo i\u0161simokslinimo, da\u017eniau i\u0161sak\u0117 jau auk\u0161t\u0105j\u012f i\u0161simokslinim\u0105 turintys respondentai, didesnes pajamas gaunantys gyventojai. \u017demesnio i\u0161simokslinimo asmenys da\u017eniau teig\u0117, jog d\u0117l mokslo neverta \u012fsiskolinti valstybei ar bankui. Dauguma studijuojan\u010di\u0173, j\u0173 t\u0117v\u0173 ar seneli\u0173, neatsisakyt\u0173 ambicij\u0173 siekti auk\u0161tojo i\u0161simokslinimo ir netek\u0119 valstyb\u0117s finansavimo: 26 proc. respondent\u0173 siekt\u0173 t\u0119sti studijas (ar prad\u0117ti kitas) kitoje auk\u0161tojoje mokykloje, 24 proc. pasiry\u017et\u0173 imti lengvatin\u0119 paskol\u0105 studijoms finansuoti, dar 22 proc. mano b\u016bt\u0173 paj\u0117g\u016bs patys susimok\u0117ti reikalaujam\u0105 studij\u0173 kain\u0105 ir tik 13 proc. atsisakyt\u0173 studij\u0173 auk\u0161tojoje mokykloje. Jei tekt\u0173 rinktis \u2013 nemokamas, bet ne\u012fdomias, arba mokamas, bet \u0161ird\u017eiai artimas studijas, 50 proc. \u0161alies gyventoj\u0173 teikt\u0173 pirmenyb\u0119 m\u0117giamai sri\u010diai. 31 proc. mano, kad svarbu \u012fgyti bet kok\u012f auk\u0161tojo i\u0161simokslinimo diplom\u0105, tad susiklos\u010dius auk\u0161\u010diau apra\u0161ytoms aplinkyb\u0117ms pasirinkt\u0173 nemokamas studijas. \u012edomioms, nors ir mokamoms studijoms prioritet\u0105 da\u017eniau teikt\u0173 moterys, jaunesnio am\u017eiaus respondentai, auk\u0161tesni\u0173 pajam\u0173 atstovai, didmies\u010di\u0173 gyventojai. Beveik pus\u0117 – 46 proc. \u2013 apklaust\u0173j\u0173 mano, kad valstyb\u0117 turi remti ir pras\u010diau nei a\u0161tuonetukais besimokan\u010dius studentus. Dar 38 proc. mano, kad tikslinga remti tik pras\u010diau besimokan\u010dius studentus i\u0161 nepasiturin\u010di\u0173 \u0161eim\u0173. Tik 9 proc. respondent\u0173 pritaria teiginiui, kad prastesniais pa\u017eymiais besimokan\u010di\u0173 student\u0173 valstyb\u0117 netur\u0117t\u0173 remti. Jauniausio am\u017eiaus, vidutini\u0173 pajam\u0173 atstovai, rajon\u0173 centr\u0173 gyventojai da\u017eniau mano, kad reikia remti visus pras\u010diau besimokan\u010dius. Tuo tarpu vyrai, vidutinio ma\u017eiaus, auk\u0161\u010diausias pajamas gaunantys gyventojai da\u017eniau mano, kad valstybei tikslinga remti tik studentus i\u0161 nepasiturin\u010di\u0173 \u0161eim\u0173. Vie\u0161osios politikos ir vadybos instituto analitiko \u017dilvino Martinai\u010dio komentaras<\/b> Tokie rezultatai rodo du svarbius dalykus. Pirma, kad auk\u0161tasis mokslas (net jeigu tenka u\u017e j\u012f nema\u017eai mok\u0117ti) yra didel\u0117 vertyb\u0117 \u0161alies gyventojams. Tai sietina ne tik su mentalitete \u012fsitvirtinusia pagarba \u017einioms ir i\u0161silavinimui. Auk\u0161tojo mokslo taip pat siekiama norint apsidrausti nuo darbo rinkos svyravim\u0173 ir darbo praradimo. Tikriausiai pas\u0105mon\u0117je yra \u012fsitvirtin\u0119s gana teisingas \u012fsitikinimas, kad \u016bkio nuosmukio metais auk\u0161tojo mokslo diplomas suma\u017eina tikimyb\u0119 prarasti darb\u0105, o taip atsitikus, turintieji auk\u0161t\u0105j\u012f i\u0161silavinim\u0105 grei\u010diau darb\u0105 susiranda. Tod\u0117l investicija (mokestis u\u017e moksl\u0105) \u012f auk\u0161tojo mokslo diplomo (neb\u016btinai \u017eini\u0173) \u012fgijim\u0105 yra tarsi draudimas nuo nedarbo. Antra, \u0161ie rezultatai rodo, kad auk\u0161t\u0105j\u012f i\u0161silavinim\u0105 ir didesnes pajamas turintys t\u0117vai geriau supranta tiek diplomo, tiek \u017eini\u0173 vert\u0119. Tai n\u0117ra tik Lietuvai b\u016bdingas rei\u0161kinys, tyrin\u0117tojai tai jau senokai aptiko kitose Vakar\u0173 \u0161alyse. Pastarosiose \u0161ie rezultatai interpretuojami kaip kli\u016btis lygi\u0173 galimybi\u0173 ir vertikalaus socialinio mobilumo u\u017etikrinimui. Kitaip tariant, jei \u017eemesnes pajamas gaunantys t\u0117vai nemato nei poreikio skatinti vaikus siekti auk\u0161tojo mokslo, nei u\u017e tai mok\u0117ti ar imti paskolas, \u0161ios \u0161eimos atsiduria \u017eemo i\u0161silavinimo ir \u017eem\u0173 pajam\u0173 sp\u0105stuose. Tod\u0117l siekiant u\u017etikrinti lygias galimybes, valstyb\u0117 ir patys universitetai skiria stipendijas \u017eemiausias pajamas gaunan\u010di\u0173 t\u0117v\u0173 vaikams. \u201eA\u0161tuntukinink\u0173\u201c ir gerai besimokan\u010di\u0173 student\u0173 sutapatinimas yra ydingas dalykas ir kuo grei\u010diau pavyks atsisakyti \u0161ios praktikos, tuo geriau. Tokie rezultatai parodo \u012fdomi\u0105 dilem\u0105: jei reik\u0117t\u0173 param\u0105 skirti tik geriausiai besimokantiems arba tik nepasiturin\u010di\u0173 \u0161eim\u0173 vaikams, kam skirti prioritet\u0105? Argumentai u\u017e geriausi\u0173j\u0173 student\u0173 r\u0117mim\u0105 yra tiek teisniai (Konstitucijos nuostata ir jos i\u0161ai\u0161kinimas), tiek elitistiniai: auk\u0161tasis mokslas reikalauja ypating\u0173 geb\u0117jim\u0173 ir pastang\u0173, tod\u0117l turi b\u016bti skatinamos tik pa\u010di\u0173 gabiausi\u0173j\u0173 studijos. Kita vertus, parama nepasiturintiems taip pat remiasi svariais argumentais. Vienas svarbiausi\u0173j\u0173 yra susij\u0119s su lygiomis galimyb\u0117mis: jei valstyb\u0117 neteiks paramos nepasiturin\u010di\u0173 \u0161eim\u0173 vaikams, didel\u0117 j\u0173 dalis liks \u017eemo i\u0161silavinimo ir skurdo sp\u0105stuose. Jeigu J\u016bs, J\u016bs\u0173 vaikai ar artimieji, studijuojantys auk\u0161tojoje mokykloje, negaut\u0173 \u201estudij\u0173 krep\u0161elio\u201c (valstyb\u0117s finansavimo auk\u0161tojo mokslo studijoms), ar ry\u017etum\u0117t\u0117s imti valstyb\u0117s remiam\u0105 lengvatin\u0119 paskol\u0105? (proc.)<\/b> Jeigu J\u016bs, J\u016bs\u0173 vaikai ar artimieji, studijuojantys auk\u0161tojoje mokykloje, pagal egzamin\u0173 rezultatus negal\u0117t\u0173 nemokamai mokytis universitete, kaip pasielgtum\u0117te? (proc.)<\/b> Ar rinktum\u0117t\u0117s nemokamas, bet Jums ne\u012fdomias, ar J\u016bs\u0173 norimas, bet kelet\u0105 t\u016bkstan\u010di\u0173 lit\u0173 kainuojan\u010dias studijas auk\u0161tojoje mokykloje? (proc.)<\/b> J\u016bs\u0173 nuomone, ar valstyb\u0117 turi remti nepa\u017eangiai (egzamin\u0173 rezultat\u0173 vidurkis ma\u017eesnis nei 8) besimokan\u010dius studentus? (proc.) <\/b> \u0160is gyventoj\u0173 vie\u0161osios nuomon\u0117s tyrimas DELFI portalo u\u017esakymu atliktas rinkos ir vie\u0161osios nuomon\u0117s tyrim\u0173 bendrov\u0117s <\/b><\/font>\u201eSpinter tyrimai\u201c<\/b><\/a>. Cituojant nuoroda \u012f DELFI ir \u201eSpinter tyrimus\u201c B\u016aTINA!<\/font><\/b> Vie\u0161osios nuomon\u0117s ir rinkos tyrim\u0173 bendrov\u0117 \u201eSpinter tyrimai” \u0161i\u0173 met\u0173 sausio 22-30 dienomis naujien\u0173 portalo DELFI u\u017esakymu atliko vie\u0161osios nuomon\u0117s apklaus\u0105. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 met\u0173. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu. Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, i\u0161 viso 95 atrankiniuose ta\u0161kuose, i\u0161d\u0117stytuose taip, kad reprezentuot\u0173 vis\u0105 \u0161alies teritorij\u0105. Tyrimo metu buvo apklausti 1007 respondentai. Tyrimo dalyvi\u0173 pasiskirstymas proporcingas gyventoj\u0173 skai\u010diui \u0161alies regionuose. Tyrimo rezultat\u0173 paklaida 3,1%.<\/i>   40 proc. \u0161alies gyventoj\u0173 i\u0161rei\u0161k\u0117 nuostatas, kad auk\u0161tojo i\u0161simokslinimo verta siekti net jei mokes\u010diui u\u017e moksl\u0105 tekt\u0173 imti paskol\u0105. 37 proc. nelink\u0119 \u012fsiskolinti valstybei ar bankams net jei d\u0117l to jiems patiems ar vaikams tekt\u0173 atsisakyti pageidaujam\u0173 studij\u0173 auk\u0161tojoje mokykloje. Tai rodo DELFI u\u017esakymu  \u201eSpinter tyrim\u0173\u201c atlikta apklausa. Nuostatas, kad verta bet kokiomis priemon\u0117mis siekti auk\u0161tojo i\u0161simokslinimo, da\u017eniau i\u0161sak\u0117 jau auk\u0161t\u0105j\u012f i\u0161simokslinim\u0105 turintys respondentai, didesnes pajamas gaunantys gyventojai. \u017demesnio i\u0161simokslinimo asmenys da\u017eniau teig\u0117, jog d\u0117l mokslo neverta \u012fsiskolinti valstybei ar bankui. Dauguma studijuojan\u010di\u0173, j\u0173 t\u0117v\u0173 ar seneli\u0173, neatsisakyt\u0173 ambicij\u0173 siekti auk\u0161tojo i\u0161simokslinimo ir netek\u0119 valstyb\u0117s finansavimo: 26 proc. respondent\u0173 siekt\u0173 t\u0119sti studijas (ar prad\u0117ti kitas) kitoje auk\u0161tojoje mokykloje, 24 proc. pasiry\u017et\u0173 imti lengvatin\u0119 paskol\u0105 studijoms finansuoti, dar 22 proc. mano b\u016bt\u0173 paj\u0117g\u016bs patys susimok\u0117ti reikalaujam\u0105 studij\u0173 kain\u0105 ir tik 13 proc. atsisakyt\u0173 studij\u0173 auk\u0161tojoje mokykloje. Jei tekt\u0173 rinktis \u2013 nemokamas, bet ne\u012fdomias, arba mokamas, bet \u0161ird\u017eiai artimas studijas, 50 proc. \u0161alies gyventoj\u0173 teikt\u0173 pirmenyb\u0119 m\u0117giamai sri\u010diai. 31 proc. mano, kad svarbu \u012fgyti bet kok\u012f auk\u0161tojo i\u0161simokslinimo diplom\u0105, tad susiklos\u010dius auk\u0161\u010diau apra\u0161ytoms aplinkyb\u0117ms pasirinkt\u0173 nemokamas studijas. \u012edomioms, nors ir mokamoms studijoms prioritet\u0105 da\u017eniau teikt\u0173 moterys, jaunesnio am\u017eiaus respondentai, auk\u0161tesni\u0173 pajam\u0173 atstovai, didmies\u010di\u0173 gyventojai. Beveik pus\u0117 – 46 proc. \u2013 apklaust\u0173j\u0173 mano, kad valstyb\u0117 turi remti ir pras\u010diau nei a\u0161tuonetukais besimokan\u010dius studentus. Dar 38 proc. mano, kad tikslinga remti tik pras\u010diau besimokan\u010dius studentus i\u0161 nepasiturin\u010di\u0173 \u0161eim\u0173. Tik 9 proc. respondent\u0173 pritaria teiginiui, kad prastesniais pa\u017eymiais besimokan\u010di\u0173 student\u0173 valstyb\u0117 netur\u0117t\u0173 remti. Jauniausio am\u017eiaus, vidutini\u0173 pajam\u0173 atstovai, rajon\u0173 centr\u0173 gyventojai da\u017eniau mano, kad reikia remti visus pras\u010diau besimokan\u010dius. Tuo tarpu vyrai, vidutinio ma\u017eiaus, auk\u0161\u010diausias pajamas gaunantys gyventojai da\u017eniau mano, kad valstybei tikslinga remti tik studentus i\u0161 nepasiturin\u010di\u0173 \u0161eim\u0173. Vie\u0161osios politikos ir vadybos instituto analitiko \u017dilvino Martinai\u010dio komentaras<\/b> Tokie rezultatai rodo du svarbius dalykus. Pirma, kad auk\u0161tasis mokslas (net jeigu tenka u\u017e j\u012f nema\u017eai mok\u0117ti) yra didel\u0117 vertyb\u0117 \u0161alies gyventojams. Tai sietina ne tik su mentalitete \u012fsitvirtinusia pagarba \u017einioms ir i\u0161silavinimui. Auk\u0161tojo mokslo taip pat siekiama norint apsidrausti nuo darbo rinkos svyravim\u0173 ir darbo praradimo. Tikriausiai pas\u0105mon\u0117je yra \u012fsitvirtin\u0119s gana teisingas \u012fsitikinimas, kad \u016bkio nuosmukio metais auk\u0161tojo mokslo diplomas suma\u017eina tikimyb\u0119 prarasti darb\u0105, o taip atsitikus, turintieji auk\u0161t\u0105j\u012f i\u0161silavinim\u0105 grei\u010diau darb\u0105 susiranda. Tod\u0117l investicija (mokestis u\u017e moksl\u0105) \u012f auk\u0161tojo mokslo diplomo (neb\u016btinai \u017eini\u0173) \u012fgijim\u0105 yra tarsi draudimas nuo nedarbo. Antra, \u0161ie rezultatai rodo, kad auk\u0161t\u0105j\u012f i\u0161silavinim\u0105 ir didesnes pajamas turintys t\u0117vai geriau supranta tiek diplomo, tiek \u017eini\u0173 vert\u0119. Tai n\u0117ra tik Lietuvai b\u016bdingas rei\u0161kinys, tyrin\u0117tojai tai jau senokai aptiko kitose Vakar\u0173 \u0161alyse. Pastarosiose \u0161ie rezultatai interpretuojami kaip kli\u016btis lygi\u0173 galimybi\u0173 ir vertikalaus socialinio mobilumo u\u017etikrinimui. Kitaip tariant, jei \u017eemesnes pajamas gaunantys t\u0117vai nemato nei poreikio skatinti vaikus siekti auk\u0161tojo mokslo, nei u\u017e tai mok\u0117ti ar imti paskolas, \u0161ios \u0161eimos atsiduria \u017eemo i\u0161silavinimo ir \u017eem\u0173 pajam\u0173 sp\u0105stuose. Tod\u0117l siekiant u\u017etikrinti lygias galimybes, valstyb\u0117 ir patys universitetai skiria stipendijas \u017eemiausias pajamas gaunan\u010di\u0173 t\u0117v\u0173 vaikams. \u201eA\u0161tuntukinink\u0173\u201c ir gerai besimokan\u010di\u0173 student\u0173 sutapatinimas yra ydingas dalykas ir kuo grei\u010diau pavyks atsisakyti \u0161ios praktikos, tuo geriau. Tokie rezultatai parodo \u012fdomi\u0105 dilem\u0105: jei reik\u0117t\u0173 param\u0105 skirti tik geriausiai besimokantiems arba tik nepasiturin\u010di\u0173 \u0161eim\u0173 vaikams, kam skirti prioritet\u0105? Argumentai u\u017e geriausi\u0173j\u0173 student\u0173 r\u0117mim\u0105 yra tiek teisniai (Konstitucijos nuostata ir jos i\u0161ai\u0161kinimas), tiek elitistiniai: auk\u0161tasis mokslas reikalauja ypating\u0173 geb\u0117jim\u0173 ir pastang\u0173, tod\u0117l turi b\u016bti skatinamos tik pa\u010di\u0173 gabiausi\u0173j\u0173 studijos. Kita vertus, parama nepasiturintiems taip pat remiasi svariais argumentais. Vienas svarbiausi\u0173j\u0173 yra susij\u0119s su lygiomis galimyb\u0117mis: jei valstyb\u0117 neteiks paramos nepasiturin\u010di\u0173 \u0161eim\u0173 vaikams, didel\u0117 j\u0173 dalis liks \u017eemo i\u0161silavinimo ir skurdo sp\u0105stuose. Jeigu J\u016bs, J\u016bs\u0173 vaikai ar artimieji, studijuojantys auk\u0161tojoje mokykloje, negaut\u0173 \u201estudij\u0173 krep\u0161elio\u201c (valstyb\u0117s finansavimo auk\u0161tojo mokslo studijoms), ar ry\u017etum\u0117t\u0117s imti valstyb\u0117s remiam\u0105 lengvatin\u0119 paskol\u0105? (proc.)<\/b> Jeigu J\u016bs, J\u016bs\u0173 vaikai ar artimieji, studijuojantys auk\u0161tojoje mokykloje, pagal egzamin\u0173 rezultatus negal\u0117t\u0173 nemokamai mokytis universitete, kaip pasielgtum\u0117te? (proc.)<\/b> Ar rinktum\u0117t\u0117s nemokamas, bet Jums ne\u012fdomias, ar J\u016bs\u0173 norimas, bet kelet\u0105 t\u016bkstan\u010di\u0173 lit\u0173 kainuojan\u010dias studijas auk\u0161tojoje mokykloje? (proc.)<\/b> J\u016bs\u0173 nuomone, ar valstyb\u0117 turi remti nepa\u017eangiai (egzamin\u0173 rezultat\u0173 vidurkis ma\u017eesnis nei 8) besimokan\u010dius studentus? (proc.) <\/b> \u0160is gyventoj\u0173 vie\u0161osios nuomon\u0117s tyrimas DELFI portalo u\u017esakymu atliktas rinkos ir vie\u0161osios nuomon\u0117s tyrim\u0173 bendrov\u0117s <\/b><\/font>\u201eSpinter tyrimai\u201c<\/b><\/a>. Cituojant nuoroda \u012f DELFI ir \u201eSpinter tyrimus\u201c B\u016aTINA!<\/font><\/b> Vie\u0161osios nuomon\u0117s ir rinkos tyrim\u0173 bendrov\u0117 \u201eSpinter tyrimai” \u0161i\u0173 met\u0173 sausio 22-30 dienomis naujien\u0173 portalo DELFI u\u017esakymu atliko vie\u0161osios nuomon\u0117s apklaus\u0105. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 met\u0173. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu. Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, i\u0161 viso 95 atrankiniuose ta\u0161kuose, i\u0161d\u0117stytuose taip, kad reprezentuot\u0173 vis\u0105 \u0161alies teritorij\u0105. Tyrimo metu buvo apklausti 1007 respondentai. Tyrimo dalyvi\u0173 pasiskirstymas proporcingas gyventoj\u0173 skai\u010diui \u0161alies regionuose. Tyrimo rezultat\u0173 paklaida 3,1%.<\/i>  <\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

40 proc.<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[],"tags":[],"class_list":["post-7123","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7123","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=7123"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7123\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=7123"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=7123"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=7123"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}