\u0160i\u0173 met\u0173 vasario m\u0117nes\u012f 19 pasaulio valstybi\u0173 vienu metu atliktas gyventoj\u0173 nuostat\u0173 bei kovos su ekonomine krize veiksm\u0173 tyrimas parod\u0117, kad, nors visame pasaulyje \u012fsivyravusios pesimistin\u0117s nuotaikos, po\u017ei\u016bris \u012f savo vald\u017eios veikl\u0105 bei kovos su krize priemon\u0117s skiriasi. Lietuvoje tyrim\u0105 atlikusios rinkos tyrim\u0173 bendrov\u0117s \u201eSpinter tyrimai\u201d atstovas Ignas Zokas pastebi, kad atskir\u0173 \u0161ali\u0173 gyventoj\u0173 elgesys ir nuostatos kriz\u0117s atveju nepasiduoda regioniniam ar politiniam grupavimui \u2013 Lietuvos gyventoj\u0173 nuostatos taupyti maistui artimiausios pranc\u016bzams, vald\u017eios pastangas kovojant su krize vertiname taip pat kaip Tailando gyventojai, o apskritai m\u016bs\u0173 \u0161alies rezultatai labiausiai pana\u0161\u016bs \u012f Airijos. Ekonomini\u0173 s\u0105lyg\u0173 ir laisvos rinkos vertinimas<\/b> 23 procentai Lietuvos gyventoj\u0173 sutinka su teiginiu, kad dabartin\u0117 ekonomin\u0117 pad\u0117tis Lietuvoje yra pras\u010diausia per vis\u0105 j\u0173 gyvenim\u0105. Pana\u0161iai situacij\u0105 vertina ir lenkai bei olandai. Rusai ir kinai da\u017eniau nurod\u0117, kad yra mat\u0119 ir blogesni\u0173 laik\u0173, tuo tarpu net 89 proc. JAV ir 78 proc. Piet\u0173 Kor\u0117jos gyventoj\u0173 dabartin\u0119 ekonomin\u0119 kriz\u0119 vertina kaip pa\u010di\u0105 baisiausi\u0105 j\u0173 gyvenime. Laisv\u0105 rink\u0105 Lietuvos gyventojai vertina pana\u0161iai kaip kinai \u2013 po 14 proc. Lietuvos ir Kinijos gyventoj\u0173 mano, kad laisva rinka veikia gerai ir pati paj\u0117gs i\u0161kopti i\u0161 ekonomin\u0117s duob\u0117s. JAV laisv\u0105ja rinka tiki 51 proc., Kanadoje \u2013 40 proc. gyventoj\u0173, ma\u017eiausiai jos \u0161alinink\u0173 Portugalijoje ir Tailande, atitinkamai 6 ir 8 proc. Net 60 proc. Lietuvos gyventoj\u0173 yra \u012fsitikin\u0119, kad be vald\u017eios \u012fsiki\u0161imo laisva rinka veikia prastai. Laisvosios rinkos galimyb\u0117mis abejoja toks pat procentas rus\u0173, lenk\u0173 bei pranc\u016bz\u0173. Ma\u017eiausiai valstyb\u0117s ki\u0161imusi \u012f rink\u0105 \u201c\u017eavisi\u201d britai, tik 26 proc. apklaust\u0173j\u0173 Did\u017eiojoje Britanijoje tiki vald\u017eios geb\u0117jimais pad\u0117ti laisvai rinkai. Kas kaltas d\u0117l kriz\u0117s?<\/b> Lietuva patenka \u012f grup\u0119 t\u0173 \u0161ali\u0173, kurios gyventojai d\u0117l globali\u0173 ekonomini\u0173 problem\u0173 nuo\u0161ird\u017eiai kaltina savo nacionalin\u0119 vald\u017ei\u0105 \u2013 41 proc. lietuvi\u0173, kaip ir bema\u017e analogi\u0161kas procentas airi\u0173, rus\u0173, meksikie\u010di\u0173 bei Piet\u0173 Kor\u0117jos gyventoj\u0173 mano, kad d\u0117l dabartini\u0173 ekonomini\u0173 problem\u0173 labiausiai kalta j\u0173 \u0161alies vald\u017eia. Tuo tarpu ekonomi\u0161kai stiprioje ir \u012ftakingoje Vokietijoje vald\u017ei\u0105 kaltinan\u010di\u0173 skai\u010dius procentas siekia vos 5 proc., teigiama \u201eSpinter tyrim\u0173” prane\u0161ime. Lietuviai ir airiai d\u0117l pasaulin\u0117s kriz\u0117s nelink\u0119 kaltinti buvusios JAV administracijos \u2013 tik 3 proc. lietuvi\u0173 ir 4 proc. airi\u0173 mano, kad d\u0117l to kalta Bu\u0161o politika. Labiausiai Jungtines Valstijas link\u0119 kaltinti japonai, kur net 45 proc. apklaust\u0173j\u0173 dabartines pasaulines nelaimes sieja su buvusio JAV prezidento vardu. Bankus ir apskritai finansin\u0119 industrij\u0105 d\u0117l kriz\u0117s labiausiai kaltina vokie\u010diai (36 proc.), Lietuvoje, kaip ir Airijoje bei Ispanijoje \u0161is skai\u010dius svyruoja apie 20 proc. Kas sprend\u017eia problemas?<\/b> \u012evairi\u0173 pasaulio \u0161ali\u0173 gyventojai laikosi nuostatos, kad nei nacionalin\u0117s vyriausyb\u0117s, nei centriniai bankai, nei tarptautin\u0117s finansin\u0117s organizacijos nededa pakankamai pastang\u0173 krizei \u012fveikti. Labiausiai savo vyriausyb\u0117s pastangas vertina olandai ir australai (po 64 proc.). Piet\u0173 Kor\u0117joje ir Rusijoje vyriausyb\u0117s pastangas kaip pakankamas \u012fvertino atitinkamai 43 ir 41 proc. apklaust\u0173j\u0173. Lietuviai i\u0161 Europos s\u0105jungos \u0161ali\u0173, dalyvavusi\u0173 \u0161iame tyrime savo vyriausyb\u0119 vertina pras\u010diausiai \u2013 tik 6 proc. apklaust\u0173j\u0173 mano, kad Vyriausyb\u0117 deda pakankamai pastang\u0173 krizei \u012fveikti. Analogi\u0161kai savo vald\u017eios pastangas \u012fvertino tailandie\u010diai, o dar pras\u010diau japonai, kur \u0161is skai\u010dius siekia vos 2 proc. Europos s\u0105jungos ir Europos centrinio banko veiksmus krizei \u012fveikti palankiausiai vertina taip pat olandai \u2013 52 proc. apklaust\u0173j\u0173 \u012fvertino palankiai. Lietuvoje \u2013 16 proc. Pagal \u0161\u012f rodikl\u012f lietuviai kartu su ispanais ir britais priskirtini prie did\u017eiausi\u0173 Europos niurzgli\u0173. Nevertina lietuviai ir tarptautinio valiutos fondo bei pasaulio banko pastang\u0173: 14proc. apklaust\u0173 Lietuvos gyventoj\u0173 mano, kad \u0161ios institucijos pakankamai kovoja su krize. Vis\u0173 \u0161ali\u0173 atsakym\u0173 vidurkis \u2013 21 proc. Kada atsitiesime?<\/b> 53 proc. Lietuvos gyventoj\u0173 mano, kad kriz\u0117 t\u0119sis daugiau kaip dvejus metus. Taip pat blogai situacij\u0105 vertina airiai, kur 56 proc. apklaust\u0173j\u0173 per artimiausius dvejus metus nesitiki ekonomikos pragiedruli\u0173. Grei\u010diau i\u0161lipti i\u0161 kriz\u0117s da\u017eniau tikisi JAV, Kanados , Australijos bei Piet\u0173 Kor\u0117jos gyventojai (daugiau nei 60 proc. tiki kriz\u0119 pasibaigsiant per dvejus metus). I\u0161 Europos \u0161ali\u0173 vieninteliai optimistai i\u0161lieka olandai (69 proc.). Asmenin\u0117 finansin\u0117 \u2013 ekonomin\u0117 situacija<\/b> Vertindami asmenin\u0117s finansin\u0117s situacijos perspektyvas, nepralenkiami optimistai yra amerikie\u010diai: net 59 proc. JAV gyventoj\u0173 tikisi , kad per artimiausi\u0105 pusmet\u012f j\u0173 finansin\u0117 situacija pager\u0117s; antroje vietoje Kanada, kur analogi\u0161k\u0105 optimizm\u0105 spinduliavo 40 proc. apklaust\u0173j\u0173. Lietuvoje asmenin\u0117s finansin\u0117s situacijos pager\u0117jimo per artimiausi\u0105 pusmet\u012f tiksi tik 8 proc. apklaust\u0173j\u0173. Kartu su Airija (7 proc.) tai pats pesimisti\u0161kiausias rezultatas tarp 19 tyrime dalyvavusi\u0173 valstybi\u0173. Lietuvoje, kaip ir Portugalijoje, prarasti darb\u0105 labai bijo 21 proc. darbingo am\u017eiaus gyventoj\u0173. Labiausiai baiminasi rusai (53 proc.), ma\u017eiausiai – olandai (66 proc. visi\u0161kai nesibaimina). 93 proc. portugal\u0173 bei 91 proc. Piet\u0173 Kor\u0117jos gyventoj\u0173 nurod\u0117, kad j\u0173 nam\u0173 \u016bkiams jau dabar i\u0161kyla \u012fvairi\u0173 finansini\u0173 keblum\u0173. Lietuvoje toki\u0173 nam\u0173 \u016bki\u0173 54 proc. ir tai vidutini\u0161kas rezultatas tarp tyrime dalyvavusi\u0173 \u0161ali\u0173. Planuojamas taupymas<\/b> Taupydami 64 proc. lietuvi\u0173 ketina ma\u017eiau pinig\u0173 skirti drabu\u017eiams (pana\u0161iai kaip rusai ir britai \u2013 po 66 proc.). Labiausiai \u0161ioje srityje ketina taupyti Meksikos ir Graikijos gyventojai (po 79 proc.), ma\u017eiausiai \u2013 olandai (27 proc.). I\u0161 kit\u0173 tyrime dalyvavusi\u0173 \u0161ali\u0173 Lietuva i\u0161siskiria tuo, kad m\u016bs\u0173 \u0161alies gyventojai link\u0119 ne atsisakyti nauj\u0173 drabu\u017ei\u0173, o rinktis pigesnius gaminius ( 34 proc., vis\u0173 \u0161ali\u0173 vidurkis \u2013 19 proc.). Ma\u017eiau pinig\u0173 maistui ketina i\u0161leisti 43 proc. Lietuvos nam\u0173 \u016bki\u0173. Pagal \u0161\u012f rodikl\u012f Lietuva artimiausia Pranc\u016bzijai, kur analogi\u0161kas nuostatas i\u0161sak\u0117 41 proc. apklaust\u0173j\u0173. Labiausiai maisto i\u0161laidas link\u0119 riboti piet\u0173 kor\u0117jie\u010diai (67 proc.), ma\u017eiausiai \u2013 Nyderland\u0173 gyventojai (10 proc.). Lietuvi\u0173 taupymo maisto produktams pob\u016bdis yra mi\u0161rus – 49 proc. ketina pirkti pigesnius produktus, dar 41 proc. \u2013 pirkti pigesnius produktus bei apskritai ma\u017eiau maisto. Pana\u0161iai elgiasi ir ispanai. Nor\u0117dami su\u0161velninti kriz\u0117s padarinius, daugiau valand\u0173 dirbti labiausiai nusiteik\u0119 Tailando gyventojai (73 proc.) . Ma\u017eiausiai toks kriz\u0117s \u012fveikimo b\u016bdas \u201c\u017eavi\u201d ir taip daug dirban\u010dius japonus (6 proc.). Lietuvoje taip kovoti su sunkme\u010diu ketina 24 proc. apklaust\u0173j\u0173 (pana\u0161iai kaip Kanadoje bei Airijoje). Taupyti sveikatos prie\u017ei\u016bros s\u0105skaita ketina 18 proc. Lietuvos gyventoj\u0173. Tai geresnis rodiklis nei Azijos \u0161alyse ar Rusijoje (36 -45 proc.), ta\u010diau prastesnis nei daugumoje kit\u0173 Europos s\u0105jungos \u0161ali\u0173 (vidutini\u0161kai 5 -11 proc.) Tyrim\u0105 atliko pasaulinis rinkos tyrim\u0173 institut\u0173 tinklas IRIS. Lietuvoje \u0161io tinklo nar\u0117 yra UAB \u201cSpinter tyrimai\u201d. Tyrimas vykdytas 2009 met\u0173 vasario m\u0117nes\u012f. Reprezentatyvios \u0161ali\u0173 gyventoj\u0173 apklausos vyko Australijoje, Kanadoje, Kinijoje, Pranc\u016bzijoje, Vokietijoje, Graikijoje, Airijoje, Japonijoje, Lietuvoje, Meksikoje, Lenkijoje, Portugalijoje, Rusijoje, Piet\u0173 Kor\u0117joje, Ispanijoje, Tailande, Nyderlanduose, Did\u017eiojoje Britanijoje bei JAV. <\/i> \u0160i\u0173 met\u0173 vasario m\u0117nes\u012f 19 pasaulio valstybi\u0173 vienu metu atliktas gyventoj\u0173 nuostat\u0173 bei kovos su ekonomine krize veiksm\u0173 tyrimas parod\u0117, kad, nors visame pasaulyje \u012fsivyravusios pesimistin\u0117s nuotaikos, po\u017ei\u016bris \u012f savo vald\u017eios veikl\u0105 bei kovos su krize priemon\u0117s skiriasi. Lietuvoje tyrim\u0105 atlikusios rinkos tyrim\u0173 bendrov\u0117s \u201eSpinter tyrimai\u201d atstovas Ignas Zokas pastebi, kad atskir\u0173 \u0161ali\u0173 gyventoj\u0173 elgesys ir nuostatos kriz\u0117s atveju nepasiduoda regioniniam ar politiniam grupavimui \u2013 Lietuvos gyventoj\u0173 nuostatos taupyti maistui artimiausios pranc\u016bzams, vald\u017eios pastangas kovojant su krize vertiname taip pat kaip Tailando gyventojai, o apskritai m\u016bs\u0173 \u0161alies rezultatai labiausiai pana\u0161\u016bs \u012f Airijos. Ekonomini\u0173 s\u0105lyg\u0173 ir laisvos rinkos vertinimas<\/b> 23 procentai Lietuvos gyventoj\u0173 sutinka su teiginiu, kad dabartin\u0117 ekonomin\u0117 pad\u0117tis Lietuvoje yra pras\u010diausia per vis\u0105 j\u0173 gyvenim\u0105. Pana\u0161iai situacij\u0105 vertina ir lenkai bei olandai. Rusai ir kinai da\u017eniau nurod\u0117, kad yra mat\u0119 ir blogesni\u0173 laik\u0173, tuo tarpu net 89 proc. JAV ir 78 proc. Piet\u0173 Kor\u0117jos gyventoj\u0173 dabartin\u0119 ekonomin\u0119 kriz\u0119 vertina kaip pa\u010di\u0105 baisiausi\u0105 j\u0173 gyvenime. Laisv\u0105 rink\u0105 Lietuvos gyventojai vertina pana\u0161iai kaip kinai \u2013 po 14 proc. Lietuvos ir Kinijos gyventoj\u0173 mano, kad laisva rinka veikia gerai ir pati paj\u0117gs i\u0161kopti i\u0161 ekonomin\u0117s duob\u0117s. JAV laisv\u0105ja rinka tiki 51 proc., Kanadoje \u2013 40 proc. gyventoj\u0173, ma\u017eiausiai jos \u0161alinink\u0173 Portugalijoje ir Tailande, atitinkamai 6 ir 8 proc. Net 60 proc. Lietuvos gyventoj\u0173 yra \u012fsitikin\u0119, kad be vald\u017eios \u012fsiki\u0161imo laisva rinka veikia prastai. Laisvosios rinkos galimyb\u0117mis abejoja toks pat procentas rus\u0173, lenk\u0173 bei pranc\u016bz\u0173. Ma\u017eiausiai valstyb\u0117s ki\u0161imusi \u012f rink\u0105 \u201c\u017eavisi\u201d britai, tik 26 proc. apklaust\u0173j\u0173 Did\u017eiojoje Britanijoje tiki vald\u017eios geb\u0117jimais pad\u0117ti laisvai rinkai. Kas kaltas d\u0117l kriz\u0117s?<\/b> Lietuva patenka \u012f grup\u0119 t\u0173 \u0161ali\u0173, kurios gyventojai d\u0117l globali\u0173 ekonomini\u0173 problem\u0173 nuo\u0161ird\u017eiai kaltina savo nacionalin\u0119 vald\u017ei\u0105 \u2013 41 proc. lietuvi\u0173, kaip ir bema\u017e analogi\u0161kas procentas airi\u0173, rus\u0173, meksikie\u010di\u0173 bei Piet\u0173 Kor\u0117jos gyventoj\u0173 mano, kad d\u0117l dabartini\u0173 ekonomini\u0173 problem\u0173 labiausiai kalta j\u0173 \u0161alies vald\u017eia. Tuo tarpu ekonomi\u0161kai stiprioje ir \u012ftakingoje Vokietijoje vald\u017ei\u0105 kaltinan\u010di\u0173 skai\u010dius procentas siekia vos 5 proc., teigiama \u201eSpinter tyrim\u0173” prane\u0161ime. Lietuviai ir airiai d\u0117l pasaulin\u0117s kriz\u0117s nelink\u0119 kaltinti buvusios JAV administracijos \u2013 tik 3 proc. lietuvi\u0173 ir 4 proc. airi\u0173 mano, kad d\u0117l to kalta Bu\u0161o politika. Labiausiai Jungtines Valstijas link\u0119 kaltinti japonai, kur net 45 proc. apklaust\u0173j\u0173 dabartines pasaulines nelaimes sieja su buvusio JAV prezidento vardu. Bankus ir apskritai finansin\u0119 industrij\u0105 d\u0117l kriz\u0117s labiausiai kaltina vokie\u010diai (36 proc.), Lietuvoje, kaip ir Airijoje bei Ispanijoje \u0161is skai\u010dius svyruoja apie 20 proc. Kas sprend\u017eia problemas?<\/b> \u012evairi\u0173 pasaulio \u0161ali\u0173 gyventojai laikosi nuostatos, kad nei nacionalin\u0117s vyriausyb\u0117s, nei centriniai bankai, nei tarptautin\u0117s finansin\u0117s organizacijos nededa pakankamai pastang\u0173 krizei \u012fveikti. Labiausiai savo vyriausyb\u0117s pastangas vertina olandai ir australai (po 64 proc.). Piet\u0173 Kor\u0117joje ir Rusijoje vyriausyb\u0117s pastangas kaip pakankamas \u012fvertino atitinkamai 43 ir 41 proc. apklaust\u0173j\u0173. Lietuviai i\u0161 Europos s\u0105jungos \u0161ali\u0173, dalyvavusi\u0173 \u0161iame tyrime savo vyriausyb\u0119 vertina pras\u010diausiai \u2013 tik 6 proc. apklaust\u0173j\u0173 mano, kad Vyriausyb\u0117 deda pakankamai pastang\u0173 krizei \u012fveikti. Analogi\u0161kai savo vald\u017eios pastangas \u012fvertino tailandie\u010diai, o dar pras\u010diau japonai, kur \u0161is skai\u010dius siekia vos 2 proc. Europos s\u0105jungos ir Europos centrinio banko veiksmus krizei \u012fveikti palankiausiai vertina taip pat olandai \u2013 52 proc. apklaust\u0173j\u0173 \u012fvertino palankiai. Lietuvoje \u2013 16 proc. Pagal \u0161\u012f rodikl\u012f lietuviai kartu su ispanais ir britais priskirtini prie did\u017eiausi\u0173 Europos niurzgli\u0173. Nevertina lietuviai ir tarptautinio valiutos fondo bei pasaulio banko pastang\u0173: 14proc. apklaust\u0173 Lietuvos gyventoj\u0173 mano, kad \u0161ios institucijos pakankamai kovoja su krize. Vis\u0173 \u0161ali\u0173 atsakym\u0173 vidurkis \u2013 21 proc. Kada atsitiesime?<\/b> 53 proc. Lietuvos gyventoj\u0173 mano, kad kriz\u0117 t\u0119sis daugiau kaip dvejus metus. Taip pat blogai situacij\u0105 vertina airiai, kur 56 proc. apklaust\u0173j\u0173 per artimiausius dvejus metus nesitiki ekonomikos pragiedruli\u0173. Grei\u010diau i\u0161lipti i\u0161 kriz\u0117s da\u017eniau tikisi JAV, Kanados , Australijos bei Piet\u0173 Kor\u0117jos gyventojai (daugiau nei 60 proc. tiki kriz\u0119 pasibaigsiant per dvejus metus). I\u0161 Europos \u0161ali\u0173 vieninteliai optimistai i\u0161lieka olandai (69 proc.). Asmenin\u0117 finansin\u0117 \u2013 ekonomin\u0117 situacija<\/b> Vertindami asmenin\u0117s finansin\u0117s situacijos perspektyvas, nepralenkiami optimistai yra amerikie\u010diai: net 59 proc. JAV gyventoj\u0173 tikisi , kad per artimiausi\u0105 pusmet\u012f j\u0173 finansin\u0117 situacija pager\u0117s; antroje vietoje Kanada, kur analogi\u0161k\u0105 optimizm\u0105 spinduliavo 40 proc. apklaust\u0173j\u0173. Lietuvoje asmenin\u0117s finansin\u0117s situacijos pager\u0117jimo per artimiausi\u0105 pusmet\u012f tiksi tik 8 proc. apklaust\u0173j\u0173. Kartu su Airija (7 proc.) tai pats pesimisti\u0161kiausias rezultatas tarp 19 tyrime dalyvavusi\u0173 valstybi\u0173. Lietuvoje, kaip ir Portugalijoje, prarasti darb\u0105 labai bijo 21 proc. darbingo am\u017eiaus gyventoj\u0173. Labiausiai baiminasi rusai (53 proc.), ma\u017eiausiai – olandai (66 proc. visi\u0161kai nesibaimina). 93 proc. portugal\u0173 bei 91 proc. Piet\u0173 Kor\u0117jos gyventoj\u0173 nurod\u0117, kad j\u0173 nam\u0173 \u016bkiams jau dabar i\u0161kyla \u012fvairi\u0173 finansini\u0173 keblum\u0173. Lietuvoje toki\u0173 nam\u0173 \u016bki\u0173 54 proc. ir tai vidutini\u0161kas rezultatas tarp tyrime dalyvavusi\u0173 \u0161ali\u0173. Planuojamas taupymas<\/b> Taupydami 64 proc. lietuvi\u0173 ketina ma\u017eiau pinig\u0173 skirti drabu\u017eiams (pana\u0161iai kaip rusai ir britai \u2013 po 66 proc.). Labiausiai \u0161ioje srityje ketina taupyti Meksikos ir Graikijos gyventojai (po 79 proc.), ma\u017eiausiai \u2013 olandai (27 proc.). I\u0161 kit\u0173 tyrime dalyvavusi\u0173 \u0161ali\u0173 Lietuva i\u0161siskiria tuo, kad m\u016bs\u0173 \u0161alies gyventojai link\u0119 ne atsisakyti nauj\u0173 drabu\u017ei\u0173, o rinktis pigesnius gaminius ( 34 proc., vis\u0173 \u0161ali\u0173 vidurkis \u2013 19 proc.). Ma\u017eiau pinig\u0173 maistui ketina i\u0161leisti 43 proc. Lietuvos nam\u0173 \u016bki\u0173. Pagal \u0161\u012f rodikl\u012f Lietuva artimiausia Pranc\u016bzijai, kur analogi\u0161kas nuostatas i\u0161sak\u0117 41 proc. apklaust\u0173j\u0173. Labiausiai maisto i\u0161laidas link\u0119 riboti piet\u0173 kor\u0117jie\u010diai (67 proc.), ma\u017eiausiai \u2013 Nyderland\u0173 gyventojai (10 proc.). Lietuvi\u0173 taupymo maisto produktams pob\u016bdis yra mi\u0161rus – 49 proc. ketina pirkti pigesnius produktus, dar 41 proc. \u2013 pirkti pigesnius produktus bei apskritai ma\u017eiau maisto. Pana\u0161iai elgiasi ir ispanai. Nor\u0117dami su\u0161velninti kriz\u0117s padarinius, daugiau valand\u0173 dirbti labiausiai nusiteik\u0119 Tailando gyventojai (73 proc.) . Ma\u017eiausiai toks kriz\u0117s \u012fveikimo b\u016bdas \u201c\u017eavi\u201d ir taip daug dirban\u010dius japonus (6 proc.). Lietuvoje taip kovoti su sunkme\u010diu ketina 24 proc. apklaust\u0173j\u0173 (pana\u0161iai kaip Kanadoje bei Airijoje). Taupyti sveikatos prie\u017ei\u016bros s\u0105skaita ketina 18 proc. Lietuvos gyventoj\u0173. Tai geresnis rodiklis nei Azijos \u0161alyse ar Rusijoje (36 -45 proc.), ta\u010diau prastesnis nei daugumoje kit\u0173 Europos s\u0105jungos \u0161ali\u0173 (vidutini\u0161kai 5 -11 proc.) Tyrim\u0105 atliko pasaulinis rinkos tyrim\u0173 institut\u0173 tinklas IRIS. Lietuvoje \u0161io tinklo nar\u0117 yra UAB \u201cSpinter tyrimai\u201d. Tyrimas vykdytas 2009 met\u0173 vasario m\u0117nes\u012f. Reprezentatyvios \u0161ali\u0173 gyventoj\u0173 apklausos vyko Australijoje, Kanadoje, Kinijoje, Pranc\u016bzijoje, Vokietijoje, Graikijoje, Airijoje, Japonijoje, Lietuvoje, Meksikoje, Lenkijoje, Portugalijoje, Rusijoje, Piet\u0173 Kor\u0117joje, Ispanijoje, Tailande, Nyderlanduose, Did\u017eiojoje Britanijoje bei JAV. <\/i><\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
\u0160i\u0173 met\u0173 vasario m\u0117nes\u012f 19 pasaulio valstybi\u0173 vienu metu atliktas gyventoj\u0173 nuostat\u0173 bei kovos su ekonomine krize veiksm\u0173 tyrimas parod\u0117, kad, nors visame pasaulyje \u012fsivyravusios pesimistin\u0117s nuotaikos, po\u017ei\u016bris \u012f savo vald\u017eios veikl\u0105 bei kovos su krize priemon\u0117s skiriasi.<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[],"tags":[],"class_list":["post-7121","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7121","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=7121"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7121\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=7121"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=7121"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=7121"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}