{"id":7120,"date":"2009-04-10T00:00:00","date_gmt":"2009-04-09T22:00:00","guid":{"rendered":"https:\/\/spinter.lt\/valstybe-turi-finansuoti-studijas-visiems-o-ne-tik-gerai-besimokantiems-studentams\/"},"modified":"2023-05-27T13:50:06","modified_gmt":"2023-05-27T11:50:06","slug":"valstybe-turi-finansuoti-studijas-visiems-o-ne-tik-gerai-besimokantiems-studentams","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/spinter.lt\/en\/valstybe-turi-finansuoti-studijas-visiems-o-ne-tik-gerai-besimokantiems-studentams\/","title":{"rendered":"Valstyb\u0117 turi finansuoti studijas visiems, o ne tik gerai besimokantiems studentams"},"content":{"rendered":"

Daugiau nei pus\u0117 \u0161alies gyventoj\u0173 (51 proc.) pritart\u0173 si\u016blymui, kad \u012f auk\u0161t\u0173j\u0173 mokykl\u0173 vadov\u0173 pareigas b\u016bt\u0173 priimama vie\u0161o konkurso b\u016bdu, 43,8 proc. \u012fsitikin\u0119, kad auk\u0161tojo mokslo reforma yra b\u016btina ir neatid\u0117liotina. Dauguma (62,6 proc.) mano, kad valstyb\u0117 turi finansuoti studijas visiems, o ne tik gerai besimokantiems studentams. Tai rodo DELFI u\u017esakymu \u201eSpinter tyrim\u0173\u201c atlikta apklausa. Vie\u0161o konkurso \u012f rektoriaus post\u0105 id\u0117jai da\u017eniau pritaria vyrai, vidutinio am\u017eiaus, auk\u0161tesnio i\u0161simokslinimo, didmies\u010di\u0173 gyventojai. Vyresni nei 55 m. bei \u017eemesnio i\u0161simokslinimo respondentai da\u017eniau teig\u0117 neturintys nuomon\u0117s \u0161iuo klausimu. Ar pritartum\u0117te si\u016blymui, kad auk\u0161t\u0173j\u0173 mokykl\u0173 rektoriai b\u016bt\u0173 renkami vie\u0161o konkurso b\u016bdu? (dabar juos renka auk\u0161tosios mokyklos Senatas) (proc.) <\/b> 44 proc. \u0161alies gyventoj\u0173 mano, kad auk\u0161tojo mokslo reforma m\u016bs\u0173 \u0161alyje yra b\u016btina ir neatid\u0117liotina. 26 proc. auk\u0161tojo mokslo nepriskirt\u0173 prie skubiai reformuotin\u0173 sri\u010di\u0173, dar 30 proc. apklaust\u0173j\u0173 \u0161iuo klausimu neturi jokios nuomon\u0117s. J\u016bs\u0173 nuomone, ar auk\u0161tojo mokslo reforma yra b\u016btina ir neatid\u0117liotina? (proc.) <\/b> Reformos nei\u0161vengiamyb\u0119 da\u017eniau pripa\u017e\u012fsta jaunesnio am\u017eiaus (iki 35m.) respondentai, auk\u0161tesnio i\u0161simokslinimo, didesni\u0173 pajam\u0173 atstovai, specialistai ir vadovai, didmies\u010di\u0173 gyventojai. Didel\u0117 dalis \u2013 net 40 proc. visuomen\u0117s neturi ai\u0161ki\u0173 nuostat\u0173 ar b\u016bsimo studento sprendimas, kuri\u0105 auk\u0161t\u0105j\u0105 mokykl\u0105 rinktis, tur\u0117t\u0173 tiesiogiai daryti \u012ftak\u0105 auk\u0161t\u0173j\u0173 mokykl\u0173 finansavimui. Visgi turintys \u0161iuo klausimu savo nuomon\u0119 da\u017eniau link\u0119 pritarti tokiam \u201estudento krep\u0161elio\u201c principui (32 proc.) nei jam prie\u0161tarauti (28 proc.). Ar studento pasirinkimas, kurioje mokykloje studijuoti, tur\u0117t\u0173 nulemti auk\u0161tosios mokyklos finansavim\u0105? (proc.) <\/b> Tam, kad studento sprendimas tur\u0117t\u0173 tiesiogin\u0119 \u012ftak\u0105 auk\u0161t\u0173j\u0173 mokykl\u0173 finansavimui, da\u017eniau pritaria jaunesnio am\u017eiaus, auk\u0161\u010diausio i\u0161simokslinimo respondentai, vadovai. Nepritaria \u2013 da\u017eniau ma\u017eiausi\u0173 pajam\u0173, \u017eemesnio i\u0161simokslinimo, rajon\u0173 centr\u0173 ir kaim\u0173 gyventojai. Tuo tarpu kalbant apie student\u0173 finansavimo principus, dauguma \u0161alies gyventoj\u0173 savo nuomon\u0119 turi ir da\u017eniau pageidaut\u0173 socialistin\u0117s lygiavos nei kapitalistinio konkuravimo: 62 proc. pritaria nuostatai, kad valstyb\u0117s param\u0105 studijoms auk\u0161tojoje mokykloje turi gauti visi, 24 proc. mano, kad valstyb\u0117s parama turi b\u016bti skiriama tik gerai besimokantiems studentams. Ar sutinkate, kad valstyb\u0117 turi finansuoti studijas tik gerai besimokantiems studentams? (proc.)<\/b> Tai, kad visi studentai turi teis\u0119 \u012f valstyb\u0117s param\u0105 da\u017eniau \u012fvardijo vidutinio ir vyresnio am\u017eiaus, ma\u017eesni\u0173 pajam\u0173, rajon\u0173 centr\u0173 gyventojai, darbininki\u0161k\u0173 profesij\u0173 atstovai. Konkuravimo d\u0117l valstyb\u0117s finansuojamos vietos principas priimtinesnis auk\u0161t\u0105j\u012f i\u0161simokslinim\u0105 turintiems respondentams, didmies\u010di\u0173 gyventojams, vadovams bei smulkiesiems verslininkams. DELFI primena, kad vykdant auk\u0161tojo mokslo reform\u0105 universitet\u0173 valdym\u0105 i\u0161 Senato ketinama atiduoti auk\u0161tosios mokyklos tarybai. Ji ne tik tvirtins universiteto vizij\u0105 ir misij\u0105, spr\u0119s d\u0117l l\u0117\u0161\u0173 ir turto, bet ir nustatys rektoriaus rinkim\u0173 vie\u0161o konkurso b\u016bdu organizavimo tvark\u0105, rinks ir atleis i\u0161 pareig\u0173 auk\u0161tosios mokyklos rektori\u0173. Taryba bus sudaroma i\u0161 9 arba 11 nari\u0173 – tiksl\u0173 tarybos nari\u0173 skai\u010di\u0173 nustatys auk\u0161t\u0173j\u0173 mokykl\u0173 statutas. 1 tarybos nar\u012f skirs student\u0173 atstovyb\u0117, 2 arba, jeigu taryb\u0105 sudaro 11 nari\u0173, 3 narius \u2013 d\u0117stytojai ir mokslo darbuotojai; 1 \u2013 administracija ir kiti darbuotojai; 1 tarybos nar\u012f skirs \u0161vietimo ir mokslo ministras drauge su auk\u0161tosios mokyklos senatu. Kitus 4 arba, jeigu taryb\u0105 sudaro 11 nari\u0173, 5 narius si\u016blys juridiniai ir fiziniai asmenys i\u0161 \u017emoni\u0173, nepriklausan\u010di\u0173 auk\u0161tosios mokyklos personalui ir studentams. \u0160iuos tarybos narius skirs ir at\u0161auks \u0161vietimo ir mokslo ministras Universiteto rektorius ir kolegijos direktorius gal\u0117s dalyvauti tarybos pos\u0117d\u017eiuose patariamojo balso teise. Iki \u0161iol universiteuose rektori\u0173 rinkdavo jo pavaldiniai \u2013 Senato nariai. ISM docentas: vien akademin\u0117s i\u0161minties rektoriui nebepakanka<\/b> \u201eTai dar kart\u0105 patvirtina, kad reformai laikas tikrai pribrendo\u201c, – komentuodamas apklausos rezultatus, DELFI sak\u0117 ISM vadybos ir ekonomikos universiteto docentas, Baltijos vadybos pl\u0117tros asociacijos prezidentas Virginijus Kundrotas. \u201eKai rektori\u0173 renka auk\u0161tosios mokyklos Senatas, renkama i\u0161 t\u0173 pa\u010di\u0173 \u017emoni\u0173. Da\u017eniausiai renkami tie, kurie geriausiai \u017einomi, pa\u017e\u012fstami ir i\u0161 kuri\u0173 nesitikima labai radikali\u0173 poky\u010di\u0173. Tuo tarpu kartais universitetams, kaip ir kitoms organizacijoms, b\u016btini pakankamai radikal\u016bs poky\u010diai. Tai reikalinga, kad jie b\u016bt\u0173 efektyvesni, geriau atspind\u0117t\u0173 visuomen\u0117s poreikius\u201c, – kalb\u0117jo V. Kundrotas. D\u0117l to, pasak jo, ir reikalinga \u017eymiai platesn\u0117 aplinka, i\u0161 kurios b\u016bt\u0173 galima pasirinkti. Kai rektorius renkamas skaidriu, ai\u0161kiu b\u016bdu i\u0161 \u012fvairi\u0173 kandidat\u0173, u\u017etikrinama didesn\u0117 galimyb\u0117 pasirinkti geresn\u012f lyder\u012f. \u201eTai ypa\u010d svarbu \u0161ios reformos plotm\u0117je, mat vyksta principin\u0117 finansin\u0117 reforma, kada, gal\u0173 gale, veidu atsisukama \u012f student\u0105, kitomis akimis \u017ei\u016brima \u012f rink\u0105 \u2013 valdant universitet\u0105 jau nebeu\u017etenka vien akademin\u0117s i\u0161minties, reikia ir ger\u0173, kompetenting\u0173 vadybini\u0173 \u012fg\u016bd\u017ei\u0173\u201c, – sak\u0117 ISM docentas. Jo nestebina tai, kad \u017emon\u0117s nor\u0117t\u0173 visiems finansuojam\u0173 studij\u0173 – es\u0105 kai kalbama apie valstyb\u0117s finansavim\u0105 tik gerai besimokantiems, \u017emon\u0117s jau\u010dia, kad palie\u010diamas j\u0173 interesas. \u201eKai interesas palie\u010diamas, giliai ir negalvojama \u2013 nat\u016bralu, kad visi nor\u0117t\u0173, jog b\u016bt\u0173 kuo papras\u010diau, pigiau. Ta\u010diau reikia labai gerai suprasti, kad valstyb\u0117 turi tiek l\u0117\u0161\u0173, kiek turi ir gali skirti ribot\u0105 l\u0117\u0161\u0173 kiek\u012f\u201c, – sak\u0117 V. Kundrotas. Pasak jo, daugel\u012f met\u0173 Lietuva save apgaudin\u0117jo \u2013 vis ma\u017eino vienam studentui skiriam\u0105 finansavim\u0105, o auk\u0161tojo mokslo kokyb\u0117 tik blog\u0117jo. Tod\u0117l, sako V. Kundrotas, reikia keisti vyraujan\u010di\u0105 nuomon\u0119, kad auk\u0161tasis mokslas \u201eprivalomas\u201c, kad jam n\u0117ra alternatyv\u0173. \u201eReik\u0117t\u0173 visuomen\u0117je pakeisti nuomon\u0119 apie profesinio rengimo presti\u017e\u0105 \u2013 manau, \u017eymiai geriau tur\u0117ti labai kvalifikuot\u0105 ir labai gerai parengt\u0105 auk\u0161tos kvalifikacijos specialist\u0105, nei labai prast\u0105 auk\u0161tosios mokyklos absolvent\u0105, kurio \u017eini\u0173 niekur negali pritaikyti\u201c, – teig\u0117 V. Kundrotas. \u0160is gyventoj\u0173 vie\u0161osios nuomon\u0117s tyrimas DELFI portalo u\u017esakymu atliktas rinkos ir vie\u0161osios nuomon\u0117s tyrim\u0173 bendrov\u0117s <\/b><\/font>\u201eSpinter tyrimai\u201c<\/b><\/a>. Cituojant nuoroda \u012f DELFI ir \u201eSpinter tyrimus\u201c B\u016aTINA!<\/font><\/b> Vie\u0161osios nuomon\u0117s ir rinkos tyrim\u0173 bendrov\u0117 \u201eSpinter tyrimai\u201c \u0161i\u0173 met\u0173 kovo 4-12 dienomis naujien\u0173 portalo DELFI u\u017esakymu atliko vie\u0161osios nuomon\u0117s apklaus\u0105. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 met\u0173. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu. <\/i> Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, i\u0161 viso 95 atrankiniuose ta\u0161kuose, i\u0161d\u0117stytuose taip, kad reprezentuot\u0173 vis\u0105 \u0161alies teritorij\u0105. Tyrimo metu buvo apklausti 1006 respondentai.<\/i> Tyrimo dalyvi\u0173 pasiskirstymas proporcingas gyventoj\u0173 skai\u010diui \u0161alies regionuose. Tyrimo rezultat\u0173 paklaida 3,1 proc. <\/i> Daugiau nei pus\u0117 \u0161alies gyventoj\u0173 (51 proc.) pritart\u0173 si\u016blymui, kad \u012f auk\u0161t\u0173j\u0173 mokykl\u0173 vadov\u0173 pareigas b\u016bt\u0173 priimama vie\u0161o konkurso b\u016bdu, 43,8 proc. \u012fsitikin\u0119, kad auk\u0161tojo mokslo reforma yra b\u016btina ir neatid\u0117liotina. Dauguma (62,6 proc.) mano, kad valstyb\u0117 turi finansuoti studijas visiems, o ne tik gerai besimokantiems studentams. Tai rodo DELFI u\u017esakymu \u201eSpinter tyrim\u0173\u201c atlikta apklausa. Vie\u0161o konkurso \u012f rektoriaus post\u0105 id\u0117jai da\u017eniau pritaria vyrai, vidutinio am\u017eiaus, auk\u0161tesnio i\u0161simokslinimo, didmies\u010di\u0173 gyventojai. Vyresni nei 55 m. bei \u017eemesnio i\u0161simokslinimo respondentai da\u017eniau teig\u0117 neturintys nuomon\u0117s \u0161iuo klausimu. Ar pritartum\u0117te si\u016blymui, kad auk\u0161t\u0173j\u0173 mokykl\u0173 rektoriai b\u016bt\u0173 renkami vie\u0161o konkurso b\u016bdu? (dabar juos renka auk\u0161tosios mokyklos Senatas) (proc.) <\/b> 44 proc. \u0161alies gyventoj\u0173 mano, kad auk\u0161tojo mokslo reforma m\u016bs\u0173 \u0161alyje yra b\u016btina ir neatid\u0117liotina. 26 proc. auk\u0161tojo mokslo nepriskirt\u0173 prie skubiai reformuotin\u0173 sri\u010di\u0173, dar 30 proc. apklaust\u0173j\u0173 \u0161iuo klausimu neturi jokios nuomon\u0117s. J\u016bs\u0173 nuomone, ar auk\u0161tojo mokslo reforma yra b\u016btina ir neatid\u0117liotina? (proc.) <\/b> Reformos nei\u0161vengiamyb\u0119 da\u017eniau pripa\u017e\u012fsta jaunesnio am\u017eiaus (iki 35m.) respondentai, auk\u0161tesnio i\u0161simokslinimo, didesni\u0173 pajam\u0173 atstovai, specialistai ir vadovai, didmies\u010di\u0173 gyventojai. Didel\u0117 dalis \u2013 net 40 proc. visuomen\u0117s neturi ai\u0161ki\u0173 nuostat\u0173 ar b\u016bsimo studento sprendimas, kuri\u0105 auk\u0161t\u0105j\u0105 mokykl\u0105 rinktis, tur\u0117t\u0173 tiesiogiai daryti \u012ftak\u0105 auk\u0161t\u0173j\u0173 mokykl\u0173 finansavimui. Visgi turintys \u0161iuo klausimu savo nuomon\u0119 da\u017eniau link\u0119 pritarti tokiam \u201estudento krep\u0161elio\u201c principui (32 proc.) nei jam prie\u0161tarauti (28 proc.). Ar studento pasirinkimas, kurioje mokykloje studijuoti, tur\u0117t\u0173 nulemti auk\u0161tosios mokyklos finansavim\u0105? (proc.) <\/b> Tam, kad studento sprendimas tur\u0117t\u0173 tiesiogin\u0119 \u012ftak\u0105 auk\u0161t\u0173j\u0173 mokykl\u0173 finansavimui, da\u017eniau pritaria jaunesnio am\u017eiaus, auk\u0161\u010diausio i\u0161simokslinimo respondentai, vadovai. Nepritaria \u2013 da\u017eniau ma\u017eiausi\u0173 pajam\u0173, \u017eemesnio i\u0161simokslinimo, rajon\u0173 centr\u0173 ir kaim\u0173 gyventojai. Tuo tarpu kalbant apie student\u0173 finansavimo principus, dauguma \u0161alies gyventoj\u0173 savo nuomon\u0119 turi ir da\u017eniau pageidaut\u0173 socialistin\u0117s lygiavos nei kapitalistinio konkuravimo: 62 proc. pritaria nuostatai, kad valstyb\u0117s param\u0105 studijoms auk\u0161tojoje mokykloje turi gauti visi, 24 proc. mano, kad valstyb\u0117s parama turi b\u016bti skiriama tik gerai besimokantiems studentams. Ar sutinkate, kad valstyb\u0117 turi finansuoti studijas tik gerai besimokantiems studentams? (proc.)<\/b> Tai, kad visi studentai turi teis\u0119 \u012f valstyb\u0117s param\u0105 da\u017eniau \u012fvardijo vidutinio ir vyresnio am\u017eiaus, ma\u017eesni\u0173 pajam\u0173, rajon\u0173 centr\u0173 gyventojai, darbininki\u0161k\u0173 profesij\u0173 atstovai. Konkuravimo d\u0117l valstyb\u0117s finansuojamos vietos principas priimtinesnis auk\u0161t\u0105j\u012f i\u0161simokslinim\u0105 turintiems respondentams, didmies\u010di\u0173 gyventojams, vadovams bei smulkiesiems verslininkams. DELFI primena, kad vykdant auk\u0161tojo mokslo reform\u0105 universitet\u0173 valdym\u0105 i\u0161 Senato ketinama atiduoti auk\u0161tosios mokyklos tarybai. Ji ne tik tvirtins universiteto vizij\u0105 ir misij\u0105, spr\u0119s d\u0117l l\u0117\u0161\u0173 ir turto, bet ir nustatys rektoriaus rinkim\u0173 vie\u0161o konkurso b\u016bdu organizavimo tvark\u0105, rinks ir atleis i\u0161 pareig\u0173 auk\u0161tosios mokyklos rektori\u0173. Taryba bus sudaroma i\u0161 9 arba 11 nari\u0173 – tiksl\u0173 tarybos nari\u0173 skai\u010di\u0173 nustatys auk\u0161t\u0173j\u0173 mokykl\u0173 statutas. 1 tarybos nar\u012f skirs student\u0173 atstovyb\u0117, 2 arba, jeigu taryb\u0105 sudaro 11 nari\u0173, 3 narius \u2013 d\u0117stytojai ir mokslo darbuotojai; 1 \u2013 administracija ir kiti darbuotojai; 1 tarybos nar\u012f skirs \u0161vietimo ir mokslo ministras drauge su auk\u0161tosios mokyklos senatu. Kitus 4 arba, jeigu taryb\u0105 sudaro 11 nari\u0173, 5 narius si\u016blys juridiniai ir fiziniai asmenys i\u0161 \u017emoni\u0173, nepriklausan\u010di\u0173 auk\u0161tosios mokyklos personalui ir studentams. \u0160iuos tarybos narius skirs ir at\u0161auks \u0161vietimo ir mokslo ministras Universiteto rektorius ir kolegijos direktorius gal\u0117s dalyvauti tarybos pos\u0117d\u017eiuose patariamojo balso teise. Iki \u0161iol universiteuose rektori\u0173 rinkdavo jo pavaldiniai \u2013 Senato nariai. ISM docentas: vien akademin\u0117s i\u0161minties rektoriui nebepakanka<\/b> \u201eTai dar kart\u0105 patvirtina, kad reformai laikas tikrai pribrendo\u201c, – komentuodamas apklausos rezultatus, DELFI sak\u0117 ISM vadybos ir ekonomikos universiteto docentas, Baltijos vadybos pl\u0117tros asociacijos prezidentas Virginijus Kundrotas. \u201eKai rektori\u0173 renka auk\u0161tosios mokyklos Senatas, renkama i\u0161 t\u0173 pa\u010di\u0173 \u017emoni\u0173. Da\u017eniausiai renkami tie, kurie geriausiai \u017einomi, pa\u017e\u012fstami ir i\u0161 kuri\u0173 nesitikima labai radikali\u0173 poky\u010di\u0173. Tuo tarpu kartais universitetams, kaip ir kitoms organizacijoms, b\u016btini pakankamai radikal\u016bs poky\u010diai. Tai reikalinga, kad jie b\u016bt\u0173 efektyvesni, geriau atspind\u0117t\u0173 visuomen\u0117s poreikius\u201c, – kalb\u0117jo V. Kundrotas. D\u0117l to, pasak jo, ir reikalinga \u017eymiai platesn\u0117 aplinka, i\u0161 kurios b\u016bt\u0173 galima pasirinkti. Kai rektorius renkamas skaidriu, ai\u0161kiu b\u016bdu i\u0161 \u012fvairi\u0173 kandidat\u0173, u\u017etikrinama didesn\u0117 galimyb\u0117 pasirinkti geresn\u012f lyder\u012f. \u201eTai ypa\u010d svarbu \u0161ios reformos plotm\u0117je, mat vyksta principin\u0117 finansin\u0117 reforma, kada, gal\u0173 gale, veidu atsisukama \u012f student\u0105, kitomis akimis \u017ei\u016brima \u012f rink\u0105 \u2013 valdant universitet\u0105 jau nebeu\u017etenka vien akademin\u0117s i\u0161minties, reikia ir ger\u0173, kompetenting\u0173 vadybini\u0173 \u012fg\u016bd\u017ei\u0173\u201c, – sak\u0117 ISM docentas. Jo nestebina tai, kad \u017emon\u0117s nor\u0117t\u0173 visiems finansuojam\u0173 studij\u0173 – es\u0105 kai kalbama apie valstyb\u0117s finansavim\u0105 tik gerai besimokantiems, \u017emon\u0117s jau\u010dia, kad palie\u010diamas j\u0173 interesas. \u201eKai interesas palie\u010diamas, giliai ir negalvojama \u2013 nat\u016bralu, kad visi nor\u0117t\u0173, jog b\u016bt\u0173 kuo papras\u010diau, pigiau. Ta\u010diau reikia labai gerai suprasti, kad valstyb\u0117 turi tiek l\u0117\u0161\u0173, kiek turi ir gali skirti ribot\u0105 l\u0117\u0161\u0173 kiek\u012f\u201c, – sak\u0117 V. Kundrotas. Pasak jo, daugel\u012f met\u0173 Lietuva save apgaudin\u0117jo \u2013 vis ma\u017eino vienam studentui skiriam\u0105 finansavim\u0105, o auk\u0161tojo mokslo kokyb\u0117 tik blog\u0117jo. Tod\u0117l, sako V. Kundrotas, reikia keisti vyraujan\u010di\u0105 nuomon\u0119, kad auk\u0161tasis mokslas \u201eprivalomas\u201c, kad jam n\u0117ra alternatyv\u0173. \u201eReik\u0117t\u0173 visuomen\u0117je pakeisti nuomon\u0119 apie profesinio rengimo presti\u017e\u0105 \u2013 manau, \u017eymiai geriau tur\u0117ti labai kvalifikuot\u0105 ir labai gerai parengt\u0105 auk\u0161tos kvalifikacijos specialist\u0105, nei labai prast\u0105 auk\u0161tosios mokyklos absolvent\u0105, kurio \u017eini\u0173 niekur negali pritaikyti\u201c, – teig\u0117 V. Kundrotas. \u0160is gyventoj\u0173 vie\u0161osios nuomon\u0117s tyrimas DELFI portalo u\u017esakymu atliktas rinkos ir vie\u0161osios nuomon\u0117s tyrim\u0173 bendrov\u0117s <\/b><\/font>\u201eSpinter tyrimai\u201c<\/b><\/a>. Cituojant nuoroda \u012f DELFI ir \u201eSpinter tyrimus\u201c B\u016aTINA!<\/font><\/b> Vie\u0161osios nuomon\u0117s ir rinkos tyrim\u0173 bendrov\u0117 \u201eSpinter tyrimai\u201c \u0161i\u0173 met\u0173 kovo 4-12 dienomis naujien\u0173 portalo DELFI u\u017esakymu atliko vie\u0161osios nuomon\u0117s apklaus\u0105. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 met\u0173. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu. <\/i> Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, i\u0161 viso 95 atrankiniuose ta\u0161kuose, i\u0161d\u0117stytuose taip, kad reprezentuot\u0173 vis\u0105 \u0161alies teritorij\u0105. Tyrimo metu buvo apklausti 1006 respondentai.<\/i> Tyrimo dalyvi\u0173 pasiskirstymas proporcingas gyventoj\u0173 skai\u010diui \u0161alies regionuose. Tyrimo rezultat\u0173 paklaida 3,1 proc. <\/i><\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Daugiau nei pus\u0117 \u0161alies gyventoj\u0173 (51 proc.<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[],"tags":[],"class_list":["post-7120","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7120","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=7120"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7120\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=7120"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=7120"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=7120"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}