Nors galin\u010di\u0173j\u0173 taupyti ma\u017e\u0117ja, ta\u010diau gyventoj\u0173 taupymo nuostatos stipr\u0117ja \u2013 atkleid\u0117 gyventoj\u0173 asmenini\u0173 finans\u0173 tvarkymo elgsenos tyrimas, kur\u012f Vertybini\u0173 popieri\u0173 komisijos (VPK) u\u017esakymu atliko \u201eSpinter tyrimai\u201c. Gyventojams sunkiau vykdyti finansinius \u012fsipareigojimus ir taupyti<\/b> 2009 m. prad\u017eioje, lyginant su 2007 m. pabaiga, suma\u017e\u0117jo \u0161eim\u0173, sugeban\u010di\u0173 be dideli\u0173 sunkum\u0173 laiku apmok\u0117ti visas s\u0105skaitas ir kreditinius \u012fsipareigojimus (2009 m. \u2013 34 proc., 2007 m. \u2013 45 proc.). Atitinkamai daug\u0117ja toki\u0173, kuriems karts nuo karto (nuo 27 iki 30 proc.) arba nuolat (nuo 16 iki 23 proc.) tenka susispausti ir pataupyti. Taip pat nuo 6 iki 13 proc. i\u0161augo v\u0117luojan\u010di\u0173 laiku vykdyti kreditinius \u012fsipareigojimus dalis. Lietuvos gyventoj\u0173 galimyb\u0117s taupyti ma\u017e\u0117ja: ma\u017edaug pus\u0117 (51 proc.) respondent\u0173 nurod\u0117, kad da\u017eniausiai arba visada i\u0161leid\u017eia visas m\u0117nesio pajamas, tuo tarpu 2007 m. pabaigoje taip teig\u0117 44 proc. apklaust\u0173j\u0173. Did\u0117jant\u012f finansinio nesaugumo jausm\u0105 atskleid\u017eia tai, kad gerokai i\u0161augo gyventoj\u0173, kurie teig\u0117, kad staigiai suma\u017e\u0117jus pajamoms jie nei\u0161gyvent\u0173 n\u0117 3 m\u0117nesi\u0173, dalis: nuo 49 (2007 m. ) iki 62 proc. (2009 m.). Kas gal\u0117jo, steng\u0117si taupyti labiau<\/b> \u201eNors visiems gyventojams ma\u017e\u0117ja galimybi\u0173 sutaupyti, ta\u010diau sunkmetis dvejopai veikia j\u0173 finansin\u0119 elgsen\u0105: padaug\u0117jo teigian\u010di\u0173j\u0173 (nuo 29 iki 35 proc.), jog per paskutinius 12 m\u0117n. jiems visada arba da\u017eniausiai pavyko atid\u0117ti santaupoms i\u0161 savo reguliariai gaunam\u0173 pajam\u0173, ta\u010diau tuo pa\u010diu metu i\u0161augo skai\u010dius nurod\u017eiusi\u0173 (nuo 18 iki 24 proc.), jog to padaryti nepavyko n\u0117 karto, \u2013 sako VPK pirmininko pavaduotojas Vaidas Cibas. \u2013 Taigi vieniems jau n\u0117ra i\u0161 ko atid\u0117ti santaupoms, o galintys tai padaryti santaup\u0173 kaupimui skiria didesn\u0119 reik\u0161m\u0119\u201c. Santaup\u0173 kaupimo galimybi\u0173 vertinimas rodo ir tam tikr\u0105 visuomen\u0117s grupi\u0173 atskirties did\u0117jim\u0105. Auk\u0161\u010diausio i\u0161simokslinimo apklaustieji, did\u017eiausi\u0173 pajam\u0173 atstovai ir didmies\u010di\u0173 gyventojai da\u017eniau nurod\u0117 sugebantys atid\u0117ti santaupoms i\u0161 savo reguliariai gaunam\u0173 pajam\u0173. Pritarimas taupymo nuostatoms stipr\u0117ja<\/b> Jei atid\u0117ti santaupoms pavyko tik kas tre\u010diam nam\u0173 \u016bkiui, tai taupymo nuostatoms pritar\u0117 did\u017eioji dalis respondent\u0173. \u201eEkonomin\u0117 kriz\u0117 dar labiau sustiprino \u0161ias nuostatas: \u017emones kankina netikrumas d\u0117l rytojaus, tod\u0117l jie labiau pabr\u0117\u017eia taupymo svarb\u0105\u201c, \u2013 mano Vaidas Cibas. 73 proc. apklaust\u0173j\u0173 teigia, jog jie visada stengiasi taupyti juodai dienai (2007m. toki\u0173 buvo 66 proc.). Atitinkamai auga prie\u0161taravimas tokiems teiginiams kaip \u201eA\u0161 link\u0119s gyventi \u0161ia diena, o rytoj bus kaip bus\u201d (76 proc. nesutinka su \u0161iuo teiginiu, 2007m. \u2013 71 proc.), \u201eA\u0161 geriau pagyvensiu \u0161iandien, nei dabar planuosiuos sau apr\u016bpint\u0105 senatv\u0119\u201d (75 proc. nesutinka su \u0161iuo teiginiu, 2007m. \u2013 62 proc.). Su pastaruoju teiginiu da\u017eniau link\u0119 sutikti 18-25m. am\u017eiaus apklaustieji, did\u017ei\u0173j\u0173 miest\u0173 ir kaimo vietovi\u0173 gyventojai. L\u0117\u0161\u0173 kaupimo tikslas \u2013 finansinio saugumo siekis<\/b> Did\u017eiajai daliai (49 proc.) respondent\u0173 pagrindinis taupymo ir l\u0117\u0161\u0173 kaupimo tikslas \u2013 u\u017esitikrinti finansin\u012f saugum\u0105 nenumatytiems gyvenimo atvejams, 22 proc. taip siekia sukaupti vaik\u0173 mokslams, 17 proc. \u2013 pensijai ar paveld\u0117tojams. 15 proc. nurod\u0117 taupydami norintys padidinti pajamas ir turt\u0105. Po 14 proc. stengiasi tiesiog i\u0161saugoti sukauptas l\u0117\u0161as arba sukaupti l\u0117\u0161\u0173 konkre\u010diai brangesnei prekei (automobiliui, kelionei ir pan.). Finansinio saugumo u\u017esitikrinim\u0105 da\u017eniau pamin\u0117jo vyresni nei 35m. am\u017eiaus apklaustieji, ma\u017eesni\u0173 miest\u0173 ir kaimo vietovi\u0173 gyventojai. Vaik\u0173 mokslus \u2013 didmies\u010di\u0173 gyventojai. Jie taip pat da\u017eniau nurod\u0117, jog siekia sukaupti l\u0117\u0161\u0173 pensijai ar paveld\u0117tojams. Padidinti turimas pajamas da\u017eniau siekia vidutini\u0173 ir didesni\u0173 pajam\u0173 atstovai, didmies\u010di\u0173 gyventojai. I\u0161saugoti sukauptas l\u0117\u0161as \u2013 vyrai, ma\u017eesni\u0173 miest\u0173 gyventojai. Nekilnojamajam turtui l\u0117\u0161\u0173 sukaupti da\u017eniau siekia 18-35m. am\u017eiaus apklaustieji bei didmies\u010di\u0173 gyventojai. Populiariausias kaupimo priemon\u0117s \u2013 ind\u0117liai ir santaup\u0173 laikymas namie<\/b> Pastebima, jog ma\u017e\u0117ja turin\u010di\u0173j\u0173 populiariausias kaupimo priemones: turintys ind\u0117l\u012f banke nurod\u0117 26 proc. (2007m. \u2013 34 proc.), o santaupas namuose \u2013 24 proc. (2007m. \u2013 31 proc.) apklaust\u0173j\u0173. Dar 20 proc. teig\u0117 turintys vartojam\u0105j\u0105 paskol\u0105\/ lizing\u0105. Pagrindin\u0117 prie\u017eastis, kod\u0117l pinigai dedami \u012f ind\u0117lius bankuose ar laikomi namuose, \u2013 investavimui per ma\u017ea turima suma. Tok\u012f atsakym\u0105 nurod\u0117 46 proc. respondent\u0173, laikan\u010di\u0173 santaupas namuose ar ind\u0117liais. 32 proc. teig\u0117 pinigus laikantys nenumatytoms i\u0161laidoms, 24 proc. tiesiog baiminasi galimo investicij\u0173 nuvert\u0117jimo, 16 proc. sak\u0117 nepasitikintys finansin\u0117mis institucijomis, o 11 proc. pripa\u017eino, kad jiems tr\u016bksta \u017eini\u0173 apie investavim\u0105. Da\u017eniausiai per paskutinius 5 metus priimtas finans\u0173 tvarkymo sprendimas \u2013 \u012fsigyta vartojamoji paskola\/ lizingas (19 proc.). Po 16 proc. \u012fvardino per paskutinius 5 metus prad\u0117j\u0119 kaupti santaupas namuose ar \u012fne\u0161\u0119 ind\u0117l\u012f \u012f bank\u0105. Dar 9 proc. nurod\u0117 investav\u0119 \u012f nekilnojam\u0105j\u012f turt\u0105, o 8 proc. \u2013 pa\u0117m\u0119 paskol\u0105 b\u016bstui. Auk\u0161\u010diausio i\u0161simokslinimo respondentai bendrai \u012fvardino turintys daugiau kaupimo priemoni\u0173 ar kreditini\u0173 \u012fsipareigojim\u0173. Ind\u0117l\u012f priimtiniausiu pinig\u0173 taupymo b\u016bdu laiko 40 proc. gyventoj\u0173 (2007 m. \u2013 39 proc.), antroje vietoje \u2013 santaup\u0173 laikymas namuose (22 proc., palyginimui, 2007 m. \u2013 18 proc.). Nepaisant nekilnojamojo turto rinkos nuosmukio, 2009 m., kaip ir 2007 m., 21 proc. respondent\u0173 rinkt\u0173si investicijas \u012f nekilnojam\u0105j\u012f turt\u0105. Gyventoj\u0173 apklausa vyko 2009 m. vasario 26 \u2013 kovo 10 dienomis. I\u0161 viso apklausta 1006 respondentai nuo 18 iki 75 met\u0173 am\u017eiaus. Tyrime naudotas daugiapakop\u0117s stratifikuotos tikimybin\u0117s atrankos metodas, kuris u\u017etikrina atliktos apklausos reprezentatyvum\u0105. Nors galin\u010di\u0173j\u0173 taupyti ma\u017e\u0117ja, ta\u010diau gyventoj\u0173 taupymo nuostatos stipr\u0117ja \u2013 atkleid\u0117 gyventoj\u0173 asmenini\u0173 finans\u0173 tvarkymo elgsenos tyrimas, kur\u012f Vertybini\u0173 popieri\u0173 komisijos (VPK) u\u017esakymu atliko \u201eSpinter tyrimai\u201c. Gyventojams sunkiau vykdyti finansinius \u012fsipareigojimus ir taupyti<\/b> 2009 m. prad\u017eioje, lyginant su 2007 m. pabaiga, suma\u017e\u0117jo \u0161eim\u0173, sugeban\u010di\u0173 be dideli\u0173 sunkum\u0173 laiku apmok\u0117ti visas s\u0105skaitas ir kreditinius \u012fsipareigojimus (2009 m. \u2013 34 proc., 2007 m. \u2013 45 proc.). Atitinkamai daug\u0117ja toki\u0173, kuriems karts nuo karto (nuo 27 iki 30 proc.) arba nuolat (nuo 16 iki 23 proc.) tenka susispausti ir pataupyti. Taip pat nuo 6 iki 13 proc. i\u0161augo v\u0117luojan\u010di\u0173 laiku vykdyti kreditinius \u012fsipareigojimus dalis. Lietuvos gyventoj\u0173 galimyb\u0117s taupyti ma\u017e\u0117ja: ma\u017edaug pus\u0117 (51 proc.) respondent\u0173 nurod\u0117, kad da\u017eniausiai arba visada i\u0161leid\u017eia visas m\u0117nesio pajamas, tuo tarpu 2007 m. pabaigoje taip teig\u0117 44 proc. apklaust\u0173j\u0173. Did\u0117jant\u012f finansinio nesaugumo jausm\u0105 atskleid\u017eia tai, kad gerokai i\u0161augo gyventoj\u0173, kurie teig\u0117, kad staigiai suma\u017e\u0117jus pajamoms jie nei\u0161gyvent\u0173 n\u0117 3 m\u0117nesi\u0173, dalis: nuo 49 (2007 m. ) iki 62 proc. (2009 m.). Kas gal\u0117jo, steng\u0117si taupyti labiau<\/b> \u201eNors visiems gyventojams ma\u017e\u0117ja galimybi\u0173 sutaupyti, ta\u010diau sunkmetis dvejopai veikia j\u0173 finansin\u0119 elgsen\u0105: padaug\u0117jo teigian\u010di\u0173j\u0173 (nuo 29 iki 35 proc.), jog per paskutinius 12 m\u0117n. jiems visada arba da\u017eniausiai pavyko atid\u0117ti santaupoms i\u0161 savo reguliariai gaunam\u0173 pajam\u0173, ta\u010diau tuo pa\u010diu metu i\u0161augo skai\u010dius nurod\u017eiusi\u0173 (nuo 18 iki 24 proc.), jog to padaryti nepavyko n\u0117 karto, \u2013 sako VPK pirmininko pavaduotojas Vaidas Cibas. \u2013 Taigi vieniems jau n\u0117ra i\u0161 ko atid\u0117ti santaupoms, o galintys tai padaryti santaup\u0173 kaupimui skiria didesn\u0119 reik\u0161m\u0119\u201c. Santaup\u0173 kaupimo galimybi\u0173 vertinimas rodo ir tam tikr\u0105 visuomen\u0117s grupi\u0173 atskirties did\u0117jim\u0105. Auk\u0161\u010diausio i\u0161simokslinimo apklaustieji, did\u017eiausi\u0173 pajam\u0173 atstovai ir didmies\u010di\u0173 gyventojai da\u017eniau nurod\u0117 sugebantys atid\u0117ti santaupoms i\u0161 savo reguliariai gaunam\u0173 pajam\u0173. Pritarimas taupymo nuostatoms stipr\u0117ja<\/b> Jei atid\u0117ti santaupoms pavyko tik kas tre\u010diam nam\u0173 \u016bkiui, tai taupymo nuostatoms pritar\u0117 did\u017eioji dalis respondent\u0173. \u201eEkonomin\u0117 kriz\u0117 dar labiau sustiprino \u0161ias nuostatas: \u017emones kankina netikrumas d\u0117l rytojaus, tod\u0117l jie labiau pabr\u0117\u017eia taupymo svarb\u0105\u201c, \u2013 mano Vaidas Cibas. 73 proc. apklaust\u0173j\u0173 teigia, jog jie visada stengiasi taupyti juodai dienai (2007m. toki\u0173 buvo 66 proc.). Atitinkamai auga prie\u0161taravimas tokiems teiginiams kaip \u201eA\u0161 link\u0119s gyventi \u0161ia diena, o rytoj bus kaip bus\u201d (76 proc. nesutinka su \u0161iuo teiginiu, 2007m. \u2013 71 proc.), \u201eA\u0161 geriau pagyvensiu \u0161iandien, nei dabar planuosiuos sau apr\u016bpint\u0105 senatv\u0119\u201d (75 proc. nesutinka su \u0161iuo teiginiu, 2007m. \u2013 62 proc.). Su pastaruoju teiginiu da\u017eniau link\u0119 sutikti 18-25m. am\u017eiaus apklaustieji, did\u017ei\u0173j\u0173 miest\u0173 ir kaimo vietovi\u0173 gyventojai. L\u0117\u0161\u0173 kaupimo tikslas \u2013 finansinio saugumo siekis<\/b> Did\u017eiajai daliai (49 proc.) respondent\u0173 pagrindinis taupymo ir l\u0117\u0161\u0173 kaupimo tikslas \u2013 u\u017esitikrinti finansin\u012f saugum\u0105 nenumatytiems gyvenimo atvejams, 22 proc. taip siekia sukaupti vaik\u0173 mokslams, 17 proc. \u2013 pensijai ar paveld\u0117tojams. 15 proc. nurod\u0117 taupydami norintys padidinti pajamas ir turt\u0105. Po 14 proc. stengiasi tiesiog i\u0161saugoti sukauptas l\u0117\u0161as arba sukaupti l\u0117\u0161\u0173 konkre\u010diai brangesnei prekei (automobiliui, kelionei ir pan.). Finansinio saugumo u\u017esitikrinim\u0105 da\u017eniau pamin\u0117jo vyresni nei 35m. am\u017eiaus apklaustieji, ma\u017eesni\u0173 miest\u0173 ir kaimo vietovi\u0173 gyventojai. Vaik\u0173 mokslus \u2013 didmies\u010di\u0173 gyventojai. Jie taip pat da\u017eniau nurod\u0117, jog siekia sukaupti l\u0117\u0161\u0173 pensijai ar paveld\u0117tojams. Padidinti turimas pajamas da\u017eniau siekia vidutini\u0173 ir didesni\u0173 pajam\u0173 atstovai, didmies\u010di\u0173 gyventojai. I\u0161saugoti sukauptas l\u0117\u0161as \u2013 vyrai, ma\u017eesni\u0173 miest\u0173 gyventojai. Nekilnojamajam turtui l\u0117\u0161\u0173 sukaupti da\u017eniau siekia 18-35m. am\u017eiaus apklaustieji bei didmies\u010di\u0173 gyventojai. Populiariausias kaupimo priemon\u0117s \u2013 ind\u0117liai ir santaup\u0173 laikymas namie<\/b> Pastebima, jog ma\u017e\u0117ja turin\u010di\u0173j\u0173 populiariausias kaupimo priemones: turintys ind\u0117l\u012f banke nurod\u0117 26 proc. (2007m. \u2013 34 proc.), o santaupas namuose \u2013 24 proc. (2007m. \u2013 31 proc.) apklaust\u0173j\u0173. Dar 20 proc. teig\u0117 turintys vartojam\u0105j\u0105 paskol\u0105\/ lizing\u0105. Pagrindin\u0117 prie\u017eastis, kod\u0117l pinigai dedami \u012f ind\u0117lius bankuose ar laikomi namuose, \u2013 investavimui per ma\u017ea turima suma. Tok\u012f atsakym\u0105 nurod\u0117 46 proc. respondent\u0173, laikan\u010di\u0173 santaupas namuose ar ind\u0117liais. 32 proc. teig\u0117 pinigus laikantys nenumatytoms i\u0161laidoms, 24 proc. tiesiog baiminasi galimo investicij\u0173 nuvert\u0117jimo, 16 proc. sak\u0117 nepasitikintys finansin\u0117mis institucijomis, o 11 proc. pripa\u017eino, kad jiems tr\u016bksta \u017eini\u0173 apie investavim\u0105. Da\u017eniausiai per paskutinius 5 metus priimtas finans\u0173 tvarkymo sprendimas \u2013 \u012fsigyta vartojamoji paskola\/ lizingas (19 proc.). Po 16 proc. \u012fvardino per paskutinius 5 metus prad\u0117j\u0119 kaupti santaupas namuose ar \u012fne\u0161\u0119 ind\u0117l\u012f \u012f bank\u0105. Dar 9 proc. nurod\u0117 investav\u0119 \u012f nekilnojam\u0105j\u012f turt\u0105, o 8 proc. \u2013 pa\u0117m\u0119 paskol\u0105 b\u016bstui. Auk\u0161\u010diausio i\u0161simokslinimo respondentai bendrai \u012fvardino turintys daugiau kaupimo priemoni\u0173 ar kreditini\u0173 \u012fsipareigojim\u0173. Ind\u0117l\u012f priimtiniausiu pinig\u0173 taupymo b\u016bdu laiko 40 proc. gyventoj\u0173 (2007 m. \u2013 39 proc.), antroje vietoje \u2013 santaup\u0173 laikymas namuose (22 proc., palyginimui, 2007 m. \u2013 18 proc.). Nepaisant nekilnojamojo turto rinkos nuosmukio, 2009 m., kaip ir 2007 m., 21 proc. respondent\u0173 rinkt\u0173si investicijas \u012f nekilnojam\u0105j\u012f turt\u0105. Gyventoj\u0173 apklausa vyko 2009 m. vasario 26 \u2013 kovo 10 dienomis. I\u0161 viso apklausta 1006 respondentai nuo 18 iki 75 met\u0173 am\u017eiaus. Tyrime naudotas daugiapakop\u0117s stratifikuotos tikimybin\u0117s atrankos metodas, kuris u\u017etikrina atliktos apklausos reprezentatyvum\u0105. <\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Nors galin\u010di\u0173j\u0173 taupyti ma\u017e\u0117ja, ta\u010diau gyventoj\u0173 taupymo nuostatos stipr\u0117ja \u2013 atkleid\u0117 gyventoj\u0173 asmenini\u0173 finans\u0173 tvarkymo elgsenos tyrimas, kur\u012f Vertybini\u0173 popieri\u0173 komisijos (VPK) u\u017esakymu atliko \u201eSpinter tyrimai\u201c.<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[],"tags":[],"class_list":["post-7118","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7118","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=7118"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7118\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=7118"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=7118"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=7118"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}