{"id":7089,"date":"2009-12-11T00:00:00","date_gmt":"2009-12-10T22:00:00","guid":{"rendered":"https:\/\/spinter.lt\/558-proc-darbuotoju-zvalgytusi-naujo-darbo-jei-alga-nukirptu-30-proc\/"},"modified":"2023-05-27T13:50:04","modified_gmt":"2023-05-27T11:50:04","slug":"558-proc-darbuotoju-zvalgytusi-naujo-darbo-jei-alga-nukirptu-30-proc","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/spinter.lt\/en\/558-proc-darbuotoju-zvalgytusi-naujo-darbo-jei-alga-nukirptu-30-proc\/","title":{"rendered":"55,8 proc. darbuotoj\u0173 \u017evalgyt\u0173si naujo darbo, jei alg\u0105 nukirpt\u0173 30 proc."},"content":{"rendered":"

Atlyginim\u0173 ma\u017einimas naujo darbo paie\u0161koms \u0161iemet paskatint\u0173 gerokai ma\u017eiau \u017emoni\u0173 nei pernai. 10,4 proc. darbuotoj\u0173 imt\u0173 ie\u0161koti naujo darbo, jei atlyginimas ma\u017e\u0117t\u0173 10 proc., 29,8 proc. paie\u0161kas prad\u0117t\u0173 atlygiui suma\u017e\u0117jus 20 proc., o 30 proc. kirpimas naujo darbo dairytis past\u016bm\u0117t\u0173 55,8 proc. darbuotoj\u0173. Tai rodo DELFI u\u017esakymu vie\u0161osios nuomon\u0117s ir rinkos tyrim\u0173 bendrov\u0117s \u201eSpinter tyrimai\u201c \u0161iemet ruden\u012f atlikta Lietuvos gyventoj\u0173 apklausa. Socialini\u0173 moksl\u0173 daktar\u0117, bendrov\u0117s \u201eHay Group\u201c generalin\u0117 direktor\u0117 Baltijos \u0161alims Neda Songinait\u0117 DELFI sak\u0117 mananti, kad \u0161iuos poky\u010dius l\u0117m\u0117 darbuotoj\u0173 prad\u0117tas vertinti darbo vietos stabilumas ir saugumas. Pra\u0117jusiais metais 22,8 proc. dirban\u010di\u0173j\u0173 tvirtino, kad naujo darbo ie\u0161kot\u0173, jei atlyginimas ma\u017e\u0117t\u0173 10 proc., tuo tarpu 20 proc. kirpimas prie\u0161 metus darbo ie\u0161koti paskatint\u0173 45,4 proc. dirban\u010di\u0173j\u0173, o 30 proc. ma\u017e\u0117jimas \u2013 67,7 proc. dirban\u010di\u0173j\u0173. \u201e10 proc. atlyginimo ma\u017e\u0117jimas dairytis naujos darboviet\u0117s paskatint\u0173 vyrus, 26-35 met\u0173, ma\u017eiausi\u0173 ir did\u017eiausi\u0173 pajam\u0173 atstovus. Atlyginimui suma\u017e\u0117jus 20 proc., galimyb\u0117s pakeisti darb\u0105 pirmiausia ie\u0161kot\u0173 jauni darbuotojai (18-25 m.). Moterys, vidutini\u0173 pajam\u0173 atstovai bei ma\u017eesni\u0173 miest\u0173 gyventojai dabartin\u0117je situacijoje labiausiai link\u0119 \u201etoleruoti\u201c bet kok\u012f atlyginimo ma\u017e\u0117jim\u0105\u201c, \u2013 ra\u0161o tyrimo autoriai. Darbo ie\u0161kot\u0173 per gimines<\/strong> Beveik tre\u010ddalis dirban\u010di\u0173j\u0173 \u2013 32,4 proc. \u2013 netek\u0119 darbo jo ie\u0161kot\u0173 per gimines, draugus ir pa\u017e\u012fstamus, beveik 30 proc. keliaut\u0173 \u012f darbo bir\u017e\u0105, o dar beveik 18 proc. ie\u0161kot\u0173 galimybi\u0173 emigruoti. Pasak tyrimo autori\u0173, per gimines, draugus ir pa\u017e\u012fstamus darbo da\u017eniau ie\u0161kot\u0173 moterys, vyrus labiau viliot\u0173 darbo u\u017esienyje perspektyvos. Tuo tarpu auk\u0161tesnio i\u0161simokslinimo, vidutinio am\u017eiaus respondentai, netek\u0119 darbo, da\u017eniau i\u0161sak\u0117 ketinimus imtis savo verslo. Dirban\u010dio \u0161alies jaunimo nuosavo verslo k\u016brimas beveik nedomina. \u201e\u012e darbo bir\u017e\u0105 da\u017eniau kreipt\u0173si vidutinio ir vyresnio am\u017eiaus, \u017eemesnio i\u0161simokslinimo darbuotojai, tuo tarpu patys jauniausi darbo pirmiausia ie\u0161kot\u0173 per skelbimus. Jaunesnio am\u017eiaus darbingi \u017emon\u0117s taip pat da\u017eniau link\u0119 ie\u0161koti \u012fsidarbinimo galimybi\u0173 u\u017esienyje\u201c, \u2013 ra\u0161oma tyrime. Darbuotoj\u0173 paklausus, kaip jie kovot\u0173 su nedarbu, daugiausiai \u017emoni\u0173 pasisako u\u017e mokes\u010di\u0173 ma\u017einim\u0105 darbo vietas steigiantiems verslininkams, darbo santyki\u0173 liberalizavim\u0105 taikant lankstesnes \u012fdarbinimo formas. Optimizmas \u2013 2011 m.<\/strong> \u201eDabar \u017emon\u0117s labiau prad\u0117jo vertinti darbo vietos stabilum\u0105 ir saugum\u0105. Kai buvo did\u017eiuliai atlyginim\u0173 augimai po 10-12 proc., tada \u017emon\u0117s buvo link\u0119 d\u0117l 100 Lt mesti darb\u0105 ir ie\u0161koti geresn\u0117s vietos. I\u0161 esm\u0117s, kaip mes sakome, tuomet rinka buvo darbuotoj\u0173 \u2013 jie rinkosi darbdav\u012f. Tai vyko d\u0117l to, kad buvo galimyb\u0117 tai daryti. \u0160iuo metu yra darbdavi\u0173 rinka ir dabar jie labiau diktuoja s\u0105lygas. Tuo tarpu \u0161iuo metu konkurencija d\u0117l darbo viet\u0173 yra labai stipriai padid\u0117jusi, tod\u0117l \u017emon\u0117s, nepaisant to, kad atlyginimai yra ma\u017einami, yra link\u0119 likti toje pa\u010dioje vietoje, nes tai yra saugumas\u201c, \u2013 tyrimo rezultatus komentavo N. Songinait\u0117. Jos nuomone, atlyginim\u0173 ma\u017einimas demotyvuoja visada, ta\u010diau nepasitenkinimo laipsnis priklauso nuo situacijos. \u201eKalbant apie atlyginimo ma\u017einim\u0105, labai svarbu, kad \u017emogus suprast\u0173 ne tik kiek ir k\u0105, bet u\u017e k\u0105 ir kod\u0117l jam ma\u017e\u0117ja darbo u\u017emokestis. Jeigu supratimas yra, tuomet demotyvacinis efektas yra ma\u017eesnis\u201c, \u2013 sak\u0117 pa\u0161nekov\u0117. N. Songinait\u0117s nuomone, situacija Lietuvos darbo rinkoje kiek optimisti\u0161kesn\u0117 gal\u0117t\u0173 tapti tik 2011 m. pavasar\u012f. \u201eA\u0161 manau, kad kitais metais situacija bus blogesn\u0117 nei \u0161iais metais. 2009 m. \u012fmon\u0117s dar gyvena i\u0161 sen\u0173 u\u017esakym\u0173, sen\u0173 ry\u0161i\u0173, projekt\u0173, tod\u0117l buvo galima u\u017elopyti kai kurias skyles, tuo tarpu 2010-ieji atvers visus skaudulius. A\u0161 manau, kad kitais metais dar bus ir atlyginim\u0173, ir darbuotoj\u0173 skai\u010diaus ma\u017einim\u0173. Galb\u016bt 2011 m. pavasar\u012f gal\u0117t\u0173 atsirasti pirmieji \u017eenklai, kurie gal\u0117t\u0173 kalb\u0117ti apie tai, kad situacija darbo rinkoje bus geresn\u0117\u201c, \u2013 sak\u0117 N. Songinait\u0117. DELFI primena, kad gruod\u017eio prad\u017eioje Lietuvoje buvo registruota 251 t\u016bkst. bedarbi\u0173. Statistikos departamento duomenimis, tre\u010di\u0105j\u012f 2009 m. ketvirt\u012f vidutinis atlyginimas Lietuvoje sudar\u0117 2142,2 Lt neatskai\u010dius mokes\u010di\u0173. Per metus jis suma\u017e\u0117jo 7,7 proc. Ar J\u016bs imtum\u0117t\u0117s aktyvi\u0173 naujo darbo paie\u0161k\u0173, jei realus atlyginimas dabartin\u0117je darboviet\u0117je suma\u017e\u0117t\u0173 10 proc.? (proc.) <\/strong>  … o jei realus atlyginimas dabartin\u0117je darboviet\u0117je suma\u017e\u0117t\u0173 20 proc. ? (proc.)<\/strong>  … o jei realus atlyginimas dabartin\u0117je darboviet\u0117je suma\u017e\u0117t\u0173 30 proc ? (proc.)<\/strong> Jei netektum\u0117te darbo, kaip m\u0117gintum\u0117te spr\u0119sti \u0161i\u0105 problem\u0105? (proc.)<\/strong> J\u016bs\u0173 nuomone, kaip reik\u0117t\u0173 spr\u0119sti nedarbo problem\u0105 Lietuvoje? (proc.)<\/strong> \u0160is gyventoj\u0173 vie\u0161osios nuomon\u0117s tyrimas DELFI portalo u\u017esakymu atliktas rinkos ir vie\u0161osios nuomon\u0117s tyrim\u0173 bendrov\u0117s <\/font><\/strong>\u201eSpinter tyrimai\u201c<\/strong><\/a>. Cituojant nuoroda \u012f DELFI ir \u201eSpinter tyrimus\u201c B\u016aTINA!<\/strong><\/font> Vie\u0161osios nuomon\u0117s ir rinkos tyrim\u0173 bendrov\u0117 \u201eSpinter tyrimai\u201c \u0161i\u0173 met\u0173 spalio 23-30 dienomis naujien\u0173 portalo DELFI u\u017esakymu atliko dirban\u010di\u0173 \u0161alies gyventoj\u0173 apklaus\u0105. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 met\u0173. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu. Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, i\u0161 viso 92 atrankiniuose ta\u0161kuose, i\u0161d\u0117stytuose taip, kad reprezentuot\u0173 vis\u0105 \u0161alies teritorij\u0105. Tyrimo metu buvo apklausti 675 dirbantys respondentai. Tyrimo dalyvi\u0173 pasiskirstymas proporcingas gyventoj\u0173 skai\u010diui \u0161alies regionuose.
\nTyrimo duomenys lyginami su 2008 met\u0173 lapkri\u010dio m\u0117nesio analogi\u0161ko tyrimo rezultatais. Tyrimo rezultat\u0173 paklaida 3,7 proc.<\/em>   Atlyginim\u0173 ma\u017einimas naujo darbo paie\u0161koms \u0161iemet paskatint\u0173 gerokai ma\u017eiau \u017emoni\u0173 nei pernai. 10,4 proc. darbuotoj\u0173 imt\u0173 ie\u0161koti naujo darbo, jei atlyginimas ma\u017e\u0117t\u0173 10 proc., 29,8 proc. paie\u0161kas prad\u0117t\u0173 atlygiui suma\u017e\u0117jus 20 proc., o 30 proc. kirpimas naujo darbo dairytis past\u016bm\u0117t\u0173 55,8 proc. darbuotoj\u0173. Tai rodo DELFI u\u017esakymu vie\u0161osios nuomon\u0117s ir rinkos tyrim\u0173 bendrov\u0117s \u201eSpinter tyrimai\u201c \u0161iemet ruden\u012f atlikta Lietuvos gyventoj\u0173 apklausa. Socialini\u0173 moksl\u0173 daktar\u0117, bendrov\u0117s \u201eHay Group\u201c generalin\u0117 direktor\u0117 Baltijos \u0161alims Neda Songinait\u0117 DELFI sak\u0117 mananti, kad \u0161iuos poky\u010dius l\u0117m\u0117 darbuotoj\u0173 prad\u0117tas vertinti darbo vietos stabilumas ir saugumas. Pra\u0117jusiais metais 22,8 proc. dirban\u010di\u0173j\u0173 tvirtino, kad naujo darbo ie\u0161kot\u0173, jei atlyginimas ma\u017e\u0117t\u0173 10 proc., tuo tarpu 20 proc. kirpimas prie\u0161 metus darbo ie\u0161koti paskatint\u0173 45,4 proc. dirban\u010di\u0173j\u0173, o 30 proc. ma\u017e\u0117jimas \u2013 67,7 proc. dirban\u010di\u0173j\u0173. \u201e10 proc. atlyginimo ma\u017e\u0117jimas dairytis naujos darboviet\u0117s paskatint\u0173 vyrus, 26-35 met\u0173, ma\u017eiausi\u0173 ir did\u017eiausi\u0173 pajam\u0173 atstovus. Atlyginimui suma\u017e\u0117jus 20 proc., galimyb\u0117s pakeisti darb\u0105 pirmiausia ie\u0161kot\u0173 jauni darbuotojai (18-25 m.). Moterys, vidutini\u0173 pajam\u0173 atstovai bei ma\u017eesni\u0173 miest\u0173 gyventojai dabartin\u0117je situacijoje labiausiai link\u0119 \u201etoleruoti\u201c bet kok\u012f atlyginimo ma\u017e\u0117jim\u0105\u201c, \u2013 ra\u0161o tyrimo autoriai. Darbo ie\u0161kot\u0173 per gimines<\/strong> Beveik tre\u010ddalis dirban\u010di\u0173j\u0173 \u2013 32,4 proc. \u2013 netek\u0119 darbo jo ie\u0161kot\u0173 per gimines, draugus ir pa\u017e\u012fstamus, beveik 30 proc. keliaut\u0173 \u012f darbo bir\u017e\u0105, o dar beveik 18 proc. ie\u0161kot\u0173 galimybi\u0173 emigruoti. Pasak tyrimo autori\u0173, per gimines, draugus ir pa\u017e\u012fstamus darbo da\u017eniau ie\u0161kot\u0173 moterys, vyrus labiau viliot\u0173 darbo u\u017esienyje perspektyvos. Tuo tarpu auk\u0161tesnio i\u0161simokslinimo, vidutinio am\u017eiaus respondentai, netek\u0119 darbo, da\u017eniau i\u0161sak\u0117 ketinimus imtis savo verslo. Dirban\u010dio \u0161alies jaunimo nuosavo verslo k\u016brimas beveik nedomina. \u201e\u012e darbo bir\u017e\u0105 da\u017eniau kreipt\u0173si vidutinio ir vyresnio am\u017eiaus, \u017eemesnio i\u0161simokslinimo darbuotojai, tuo tarpu patys jauniausi darbo pirmiausia ie\u0161kot\u0173 per skelbimus. Jaunesnio am\u017eiaus darbingi \u017emon\u0117s taip pat da\u017eniau link\u0119 ie\u0161koti \u012fsidarbinimo galimybi\u0173 u\u017esienyje\u201c, \u2013 ra\u0161oma tyrime. Darbuotoj\u0173 paklausus, kaip jie kovot\u0173 su nedarbu, daugiausiai \u017emoni\u0173 pasisako u\u017e mokes\u010di\u0173 ma\u017einim\u0105 darbo vietas steigiantiems verslininkams, darbo santyki\u0173 liberalizavim\u0105 taikant lankstesnes \u012fdarbinimo formas. Optimizmas \u2013 2011 m.<\/strong> \u201eDabar \u017emon\u0117s labiau prad\u0117jo vertinti darbo vietos stabilum\u0105 ir saugum\u0105. Kai buvo did\u017eiuliai atlyginim\u0173 augimai po 10-12 proc., tada \u017emon\u0117s buvo link\u0119 d\u0117l 100 Lt mesti darb\u0105 ir ie\u0161koti geresn\u0117s vietos. I\u0161 esm\u0117s, kaip mes sakome, tuomet rinka buvo darbuotoj\u0173 \u2013 jie rinkosi darbdav\u012f. Tai vyko d\u0117l to, kad buvo galimyb\u0117 tai daryti. \u0160iuo metu yra darbdavi\u0173 rinka ir dabar jie labiau diktuoja s\u0105lygas. Tuo tarpu \u0161iuo metu konkurencija d\u0117l darbo viet\u0173 yra labai stipriai padid\u0117jusi, tod\u0117l \u017emon\u0117s, nepaisant to, kad atlyginimai yra ma\u017einami, yra link\u0119 likti toje pa\u010dioje vietoje, nes tai yra saugumas\u201c, \u2013 tyrimo rezultatus komentavo N. Songinait\u0117. Jos nuomone, atlyginim\u0173 ma\u017einimas demotyvuoja visada, ta\u010diau nepasitenkinimo laipsnis priklauso nuo situacijos. \u201eKalbant apie atlyginimo ma\u017einim\u0105, labai svarbu, kad \u017emogus suprast\u0173 ne tik kiek ir k\u0105, bet u\u017e k\u0105 ir kod\u0117l jam ma\u017e\u0117ja darbo u\u017emokestis. Jeigu supratimas yra, tuomet demotyvacinis efektas yra ma\u017eesnis\u201c, \u2013 sak\u0117 pa\u0161nekov\u0117. N. Songinait\u0117s nuomone, situacija Lietuvos darbo rinkoje kiek optimisti\u0161kesn\u0117 gal\u0117t\u0173 tapti tik 2011 m. pavasar\u012f. \u201eA\u0161 manau, kad kitais metais situacija bus blogesn\u0117 nei \u0161iais metais. 2009 m. \u012fmon\u0117s dar gyvena i\u0161 sen\u0173 u\u017esakym\u0173, sen\u0173 ry\u0161i\u0173, projekt\u0173, tod\u0117l buvo galima u\u017elopyti kai kurias skyles, tuo tarpu 2010-ieji atvers visus skaudulius. A\u0161 manau, kad kitais metais dar bus ir atlyginim\u0173, ir darbuotoj\u0173 skai\u010diaus ma\u017einim\u0173. Galb\u016bt 2011 m. pavasar\u012f gal\u0117t\u0173 atsirasti pirmieji \u017eenklai, kurie gal\u0117t\u0173 kalb\u0117ti apie tai, kad situacija darbo rinkoje bus geresn\u0117\u201c, \u2013 sak\u0117 N. Songinait\u0117. DELFI primena, kad gruod\u017eio prad\u017eioje Lietuvoje buvo registruota 251 t\u016bkst. bedarbi\u0173. Statistikos departamento duomenimis, tre\u010di\u0105j\u012f 2009 m. ketvirt\u012f vidutinis atlyginimas Lietuvoje sudar\u0117 2142,2 Lt neatskai\u010dius mokes\u010di\u0173. Per metus jis suma\u017e\u0117jo 7,7 proc. Ar J\u016bs imtum\u0117t\u0117s aktyvi\u0173 naujo darbo paie\u0161k\u0173, jei realus atlyginimas dabartin\u0117je darboviet\u0117je suma\u017e\u0117t\u0173 10 proc.? (proc.) <\/strong>  … o jei realus atlyginimas dabartin\u0117je darboviet\u0117je suma\u017e\u0117t\u0173 20 proc. ? (proc.)<\/strong>  … o jei realus atlyginimas dabartin\u0117je darboviet\u0117je suma\u017e\u0117t\u0173 30 proc ? (proc.)<\/strong> Jei netektum\u0117te darbo, kaip m\u0117gintum\u0117te spr\u0119sti \u0161i\u0105 problem\u0105? (proc.)<\/strong> J\u016bs\u0173 nuomone, kaip reik\u0117t\u0173 spr\u0119sti nedarbo problem\u0105 Lietuvoje? (proc.)<\/strong> \u0160is gyventoj\u0173 vie\u0161osios nuomon\u0117s tyrimas DELFI portalo u\u017esakymu atliktas rinkos ir vie\u0161osios nuomon\u0117s tyrim\u0173 bendrov\u0117s <\/font><\/strong>\u201eSpinter tyrimai\u201c<\/strong><\/a>. Cituojant nuoroda \u012f DELFI ir \u201eSpinter tyrimus\u201c B\u016aTINA!<\/strong><\/font> Vie\u0161osios nuomon\u0117s ir rinkos tyrim\u0173 bendrov\u0117 \u201eSpinter tyrimai\u201c \u0161i\u0173 met\u0173 spalio 23-30 dienomis naujien\u0173 portalo DELFI u\u017esakymu atliko dirban\u010di\u0173 \u0161alies gyventoj\u0173 apklaus\u0105. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 met\u0173. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu. Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, i\u0161 viso 92 atrankiniuose ta\u0161kuose, i\u0161d\u0117stytuose taip, kad reprezentuot\u0173 vis\u0105 \u0161alies teritorij\u0105. Tyrimo metu buvo apklausti 675 dirbantys respondentai. Tyrimo dalyvi\u0173 pasiskirstymas proporcingas gyventoj\u0173 skai\u010diui \u0161alies regionuose.
\nTyrimo duomenys lyginami su 2008 met\u0173 lapkri\u010dio m\u0117nesio analogi\u0161ko tyrimo rezultatais. Tyrimo rezultat\u0173 paklaida 3,7 proc.<\/em>  <\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Atlyginim\u0173 ma\u017einimas naujo darbo paie\u0161koms \u0161iemet paskatint\u0173 gerokai ma\u017eiau \u017emoni\u0173 nei pernai.<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[],"tags":[],"class_list":["post-7089","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7089","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=7089"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7089\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=7089"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=7089"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=7089"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}