{"id":7067,"date":"2010-03-16T00:00:00","date_gmt":"2010-03-15T22:00:00","guid":{"rendered":"https:\/\/spinter.lt\/dauguma-lietuviu-tikina-sms-ir-el-laiskus-rasa-lietuviskai\/"},"modified":"2023-05-27T13:50:03","modified_gmt":"2023-05-27T11:50:03","slug":"dauguma-lietuviu-tikina-sms-ir-el-laiskus-rasa-lietuviskai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/spinter.lt\/en\/dauguma-lietuviu-tikina-sms-ir-el-laiskus-rasa-lietuviskai\/","title":{"rendered":"Dauguma lietuvi\u0173 tikina SMS ir el. lai\u0161kus ra\u0161\u0105 lietuvi\u0161kai"},"content":{"rendered":"

Beveik 44 proc. Lietuvos gyventoj\u0173 teigia trump\u0105sias \u017einutes (SMS) da\u017eniausiai ar visada ra\u0161antys lietuvi\u0161kai, 30,3 proc. nurodo da\u017eniausiai ar visada naudojantys lietuvi\u0161kas raides ra\u0161ydami elektroninius lai\u0161kus. Ta\u010diau 39,4 proc. apklaust\u0173j\u0173 nemato nieko bloga nelietuvi\u0161k\u0173 raid\u017ei\u0173 q, w ir x naudojime. Tai rodo DELFI u\u017esakymu vie\u0161osios nuomon\u0117s ir rinkos tyrim\u0173 bendrov\u0117s \u201eSpinter tyrimai\u201c atlikta Lietuvos gyventoj\u0173 apklausa. Pasak kalbinink\u0117s Nijol\u0117s Linkevi\u010dien\u0117s, tyrime nurodomas SMS ir el. lai\u0161kus ra\u0161an\u010di\u0173 lietuvi\u0161kai skai\u010dius labai d\u017eiugint\u0173, ta\u010diau ji abejoja, ar taip yra i\u0161 tikr\u0173j\u0173. Ar ra\u0161ydami trump\u0105sias \u017einutes (SMS) naudojate lietuvi\u0161kas raides? (proc.)<\/b> Lietuvi\u0161kas raides ra\u0161ydami SMS da\u017eniau naudoja 26-45 m. gyventojai, moterys, auk\u0161tesnio i\u0161simokslinimo, did\u017eiausi\u0173 pajam\u0173 atstovai. Vyrai, jaunimas iki 35 m. re\u010diau naudoja lietuvi\u0161kas raides, nes tai jiems nepatogu ir neprakti\u0161ka. \u201eTokie rezultatai mus labai d\u017eiugint\u0173, bet ar taip yra i\u0161 tikr\u0173j\u0173? Manau, lietuvi\u0161kai ra\u0161o ma\u017eiau, juk lietuvi\u0161k\u0173 simboli\u0173 reikia ie\u0161koti, jie u\u017eima daugiau vietos. SMS \u2013 ta sritis, kur vie\u0161osios kalbos nebus niekada\u201c, – DELFI teig\u0117 Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Lietuvi\u0173 kalbos katedros ved\u0117ja N. Linkevi\u010dien\u0117. Ar naudojate lietuvi\u0161kas raides ra\u0161ydami elektroninius lai\u0161kus? (proc.)<\/b> Kaip ir trump\u0173j\u0173 \u017einu\u010di\u0173 atveju, elektroniniuose lai\u0161kuose lietuvi\u0161kas raides da\u017eniau naudoja moterys, re\u010diau \u2013 vyrai bei jaunesni tyrimo dalyviai. N.Linkevi\u010dien\u0117 tik\u0117josi, kad daugiau apklaust\u0173j\u0173 nurodys naudojantys lietuvi\u0161kas raides elektroniniuose lai\u0161kuose. Juk, pasak jos, \u0161iandien niekas nebetrukdo ra\u0161yti \u0161 ir kit\u0173 raid\u017ei\u0173. J\u016bs\u0173 nuomone, ar lotyni\u0161k\u0173, ta\u010diau lietuvi\u0173 kalboje nenaudojam\u0173 raid\u017ei\u0173, pvz., w, q, x naudojimas ra\u0161yboje kenkia lietuvi\u0173 kalbai? (proc.)<\/b> Moterys, vyresni nei 35 m. gyventojai, auk\u0161tesnio i\u0161simokslinimo respondentai da\u017eniau nurod\u0117, kad w, q, x naudojimas kenkia lietuvi\u0173 kalbai. Jaunimas bei vyrai da\u017eniau link\u0119 laikytis prie\u0161ingos nuomon\u0117s. Did\u017eiausia blogybe laiko w ir x<\/b> \u201eTikriausiai pati did\u017eiausia blogyb\u0117 \u2013 w ir x, nes tai darko vis\u0105 sistem\u0105 ir n\u0117ra reikalo j\u0173 vartoti. O jei \u0161ios raid\u0117s vartojamos asmeniniuose lai\u0161kuose ir SMS \u017einut\u0117se, didel\u0117 tikimyb\u0117, kad tai pereis ir \u012f vie\u0161\u0105j\u012f vartojim\u0105. Tai \u0161iek tiek priklauso nuo \u017emogaus i\u0161silavinimo \u2013 kurio i\u0161silavinimas \u017eemesnis, manau, nesuvoks\u201c, – kalb\u0117jo N. Linkevi\u010dien\u0117. Pasak kalbinink\u0117s, asmenini\u0173 lai\u0161k\u0173 ir \u017einu\u010di\u0173 galima nereglamentuoti \u2013 svarbu, kad blogyb\u0117s nepasirodyt\u0173 vie\u0161ojoje kalboje. Ta\u010diau, sako ji, da\u017eniausiai koki\u0105 kalb\u0105 \u017emogus vartoja kasdienin\u0117je aplinkoje, taip pat kalba vie\u0161umoje. N. Linkevi\u010dien\u0117 pastebi, kad did\u017eiosios dalies visuomen\u0117s po\u017ei\u016bris \u012f lietuvi\u0173 kalb\u0105 teigiamas, suvokiama jos reik\u0161m\u0117, o jaunimo mados, liekan\u010dios asmenin\u0117je erdv\u0117je, kalbos nesugriaus. \u0160is gyventoj\u0173 vie\u0161osios nuomon\u0117s tyrimas DELFI portalo u\u017esakymu atliktas rinkos ir vie\u0161osios nuomon\u0117s tyrim\u0173 bendrov\u0117s <\/font><\/b>\u201eSpinter tyrimai\u201c<\/b><\/a>. Cituojant nuoroda \u012f DELFI ir \u201eSpinter tyrimus\u201c B\u016aTINA!<\/b><\/font> Vie\u0161osios nuomon\u0117s ir rinkos tyrim\u0173 bendrov\u0117 \u201eSpinter tyrimai” \u0161i\u0173 met\u0173 vasario 23 -28 dienomis naujien\u0173 portalo DELFI u\u017esakymu atliko vie\u0161osios nuomon\u0117s apklaus\u0105. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 met\u0173. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.<\/i> Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, i\u0161 viso 95 atrankiniuose ta\u0161kuose, i\u0161d\u0117stytuose taip, kad reprezentuot\u0173 vis\u0105 \u0161alies teritorij\u0105. Tyrimo metu buvo apklausti 1008 respondentai. Tyrimo dalyvi\u0173 pasiskirstymas proporcingas gyventoj\u0173 skai\u010diui \u0161alies regionuose. Tyrimo rezultat\u0173 paklaida – 3,1 proc.<\/i> Beveik 44 proc. Lietuvos gyventoj\u0173 teigia trump\u0105sias \u017einutes (SMS) da\u017eniausiai ar visada ra\u0161antys lietuvi\u0161kai, 30,3 proc. nurodo da\u017eniausiai ar visada naudojantys lietuvi\u0161kas raides ra\u0161ydami elektroninius lai\u0161kus. Ta\u010diau 39,4 proc. apklaust\u0173j\u0173 nemato nieko bloga nelietuvi\u0161k\u0173 raid\u017ei\u0173 q, w ir x naudojime. Tai rodo DELFI u\u017esakymu vie\u0161osios nuomon\u0117s ir rinkos tyrim\u0173 bendrov\u0117s \u201eSpinter tyrimai\u201c atlikta Lietuvos gyventoj\u0173 apklausa. Pasak kalbinink\u0117s Nijol\u0117s Linkevi\u010dien\u0117s, tyrime nurodomas SMS ir el. lai\u0161kus ra\u0161an\u010di\u0173 lietuvi\u0161kai skai\u010dius labai d\u017eiugint\u0173, ta\u010diau ji abejoja, ar taip yra i\u0161 tikr\u0173j\u0173. Ar ra\u0161ydami trump\u0105sias \u017einutes (SMS) naudojate lietuvi\u0161kas raides? (proc.)<\/b> Lietuvi\u0161kas raides ra\u0161ydami SMS da\u017eniau naudoja 26-45 m. gyventojai, moterys, auk\u0161tesnio i\u0161simokslinimo, did\u017eiausi\u0173 pajam\u0173 atstovai. Vyrai, jaunimas iki 35 m. re\u010diau naudoja lietuvi\u0161kas raides, nes tai jiems nepatogu ir neprakti\u0161ka. \u201eTokie rezultatai mus labai d\u017eiugint\u0173, bet ar taip yra i\u0161 tikr\u0173j\u0173? Manau, lietuvi\u0161kai ra\u0161o ma\u017eiau, juk lietuvi\u0161k\u0173 simboli\u0173 reikia ie\u0161koti, jie u\u017eima daugiau vietos. SMS \u2013 ta sritis, kur vie\u0161osios kalbos nebus niekada\u201c, – DELFI teig\u0117 Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Lietuvi\u0173 kalbos katedros ved\u0117ja N. Linkevi\u010dien\u0117. Ar naudojate lietuvi\u0161kas raides ra\u0161ydami elektroninius lai\u0161kus? (proc.)<\/b> Kaip ir trump\u0173j\u0173 \u017einu\u010di\u0173 atveju, elektroniniuose lai\u0161kuose lietuvi\u0161kas raides da\u017eniau naudoja moterys, re\u010diau \u2013 vyrai bei jaunesni tyrimo dalyviai. N.Linkevi\u010dien\u0117 tik\u0117josi, kad daugiau apklaust\u0173j\u0173 nurodys naudojantys lietuvi\u0161kas raides elektroniniuose lai\u0161kuose. Juk, pasak jos, \u0161iandien niekas nebetrukdo ra\u0161yti \u0161 ir kit\u0173 raid\u017ei\u0173. J\u016bs\u0173 nuomone, ar lotyni\u0161k\u0173, ta\u010diau lietuvi\u0173 kalboje nenaudojam\u0173 raid\u017ei\u0173, pvz., w, q, x naudojimas ra\u0161yboje kenkia lietuvi\u0173 kalbai? (proc.)<\/b> Moterys, vyresni nei 35 m. gyventojai, auk\u0161tesnio i\u0161simokslinimo respondentai da\u017eniau nurod\u0117, kad w, q, x naudojimas kenkia lietuvi\u0173 kalbai. Jaunimas bei vyrai da\u017eniau link\u0119 laikytis prie\u0161ingos nuomon\u0117s. Did\u017eiausia blogybe laiko w ir x<\/b> \u201eTikriausiai pati did\u017eiausia blogyb\u0117 \u2013 w ir x, nes tai darko vis\u0105 sistem\u0105 ir n\u0117ra reikalo j\u0173 vartoti. O jei \u0161ios raid\u0117s vartojamos asmeniniuose lai\u0161kuose ir SMS \u017einut\u0117se, didel\u0117 tikimyb\u0117, kad tai pereis ir \u012f vie\u0161\u0105j\u012f vartojim\u0105. Tai \u0161iek tiek priklauso nuo \u017emogaus i\u0161silavinimo \u2013 kurio i\u0161silavinimas \u017eemesnis, manau, nesuvoks\u201c, – kalb\u0117jo N. Linkevi\u010dien\u0117. Pasak kalbinink\u0117s, asmenini\u0173 lai\u0161k\u0173 ir \u017einu\u010di\u0173 galima nereglamentuoti \u2013 svarbu, kad blogyb\u0117s nepasirodyt\u0173 vie\u0161ojoje kalboje. Ta\u010diau, sako ji, da\u017eniausiai koki\u0105 kalb\u0105 \u017emogus vartoja kasdienin\u0117je aplinkoje, taip pat kalba vie\u0161umoje. N. Linkevi\u010dien\u0117 pastebi, kad did\u017eiosios dalies visuomen\u0117s po\u017ei\u016bris \u012f lietuvi\u0173 kalb\u0105 teigiamas, suvokiama jos reik\u0161m\u0117, o jaunimo mados, liekan\u010dios asmenin\u0117je erdv\u0117je, kalbos nesugriaus. \u0160is gyventoj\u0173 vie\u0161osios nuomon\u0117s tyrimas DELFI portalo u\u017esakymu atliktas rinkos ir vie\u0161osios nuomon\u0117s tyrim\u0173 bendrov\u0117s <\/font><\/b>\u201eSpinter tyrimai\u201c<\/b><\/a>. Cituojant nuoroda \u012f DELFI ir \u201eSpinter tyrimus\u201c B\u016aTINA!<\/b><\/font> Vie\u0161osios nuomon\u0117s ir rinkos tyrim\u0173 bendrov\u0117 \u201eSpinter tyrimai” \u0161i\u0173 met\u0173 vasario 23 -28 dienomis naujien\u0173 portalo DELFI u\u017esakymu atliko vie\u0161osios nuomon\u0117s apklaus\u0105. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 met\u0173. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.<\/i> Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, i\u0161 viso 95 atrankiniuose ta\u0161kuose, i\u0161d\u0117stytuose taip, kad reprezentuot\u0173 vis\u0105 \u0161alies teritorij\u0105. Tyrimo metu buvo apklausti 1008 respondentai. Tyrimo dalyvi\u0173 pasiskirstymas proporcingas gyventoj\u0173 skai\u010diui \u0161alies regionuose. Tyrimo rezultat\u0173 paklaida – 3,1 proc.<\/i><\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Beveik 44 proc.<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[],"tags":[],"class_list":["post-7067","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7067","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=7067"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7067\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=7067"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=7067"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=7067"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}