{"id":7046,"date":"2010-06-07T00:00:00","date_gmt":"2010-06-06T22:00:00","guid":{"rendered":"https:\/\/spinter.lt\/penktadaliui-bedarbiu-seimu-truksta-pinigu-maistui\/"},"modified":"2023-05-27T13:50:01","modified_gmt":"2023-05-27T11:50:01","slug":"penktadaliui-bedarbiu-seimu-truksta-pinigu-maistui","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/spinter.lt\/en\/penktadaliui-bedarbiu-seimu-truksta-pinigu-maistui\/","title":{"rendered":"Penktadaliui bedarbi\u0173 \u0161eim\u0173 tr\u016bksta pinig\u0173 maistui"},"content":{"rendered":"

Vieno i\u0161 nari\u0173 nedarbas \u2013 ryk\u0161t\u0117 visos \u0161eimos finansams. Daugiau nei pusei bedarbi\u0173 \u0161eim\u0173 kyla problem\u0173 susimokant u\u017e b\u016btiniausias prekes ir paslaugas, rodo DELFI u\u017esakymu rinkos tyrim\u0173 bendrov\u0117s \u201eSpinter tyrimai\u201c atlikta darbo neturin\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 apklausa. Sociologas Ar\u016bnas Povili\u016bnas sako, kad Lietuvos valstyb\u0117s socialin\u0117 parama yra minimali, ta\u010diau \u0161eimoms i\u0161gyventi padeda pagalba vieni kitiems. Apklausa parod\u0117, kad daugiau nei tre\u010ddalis darbo neturin\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 nei\u0161gali laiku susimok\u0117ti u\u017e komunalines paslaugas, penktadaliui pritr\u016bksta pinig\u0173 maistui, ma\u017edaug 37 proc. b\u016btiniausioms reikm\u0117ms pinig\u0173 pakanka, ta\u010diau ne pirmos b\u016btinyb\u0117s \u2013 ne. Likusi dalis \u0161eim\u0173, kuriose yra bedarbi\u0173, didesnio nepritekliaus nejau\u010dia. Ta\u010diau jos sudaro ma\u017eiau nei de\u0161imtadal\u012f apklaust\u0173j\u0173. Apklausa parod\u0117, kad daugumoje \u0161eim\u0173 yra turin\u010di\u0173 nuolatin\u012f darb\u0105, ta\u010diau 18 proc. gauna tik minimal\u0173 atlyginim\u0105, 9 proc. darbo u\u017emokestis v\u0117luoja. 35,2 proc. apklaust\u0173j\u0173 pripa\u017eino, kad j\u0173 \u0161eimoje nuolat dirban\u010di\u0173 n\u0117ra. Vieni kitiems padeda<\/strong> \u201eA\u0161 manau, kad b\u016bt\u0173 labai \u012fdomus tyrimus patyrin\u0117ti i\u0161gyvenimo strategijas, kaip apskritai \u017emon\u0117s tokioje socialin\u0117je aplinkose sugeba i\u0161gyventi. M\u016bs\u0173 tyrimai netiesiogiai rodo, kad yra socialinis kapitalas, tarpusavio parama. Lietuvoje dar palyginti nema\u017eai egzistuoja neformali\u0173 ry\u0161i\u0173, neformalaus socialinio kapitalo, pavyzd\u017eiui, kaime gyvenantys t\u0117vai pensininkai i\u0161laiko savo vaikus, smulki kontrabanda nuolat kertant Lietuvos sien\u0105 ir parsive\u017eant pigesni\u0173 akcizini\u0173 preki\u0173, emigracijos tinklo pinigai\u201c, \u2013 DELFI sak\u0117 Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Sociologijos katedros ved\u0117jas prof. Ar\u016bnas Povili\u016bnas. Jo teigimu, palyginus nedidelius Lietuvos ir Suomijos miestelius, paai\u0161k\u0117jo, kad Lietuvoje socialinis kapitalas yra daug didesnis. Pa\u0161nekovo duomenimis, Lietuva yra tarp \u0161ali\u0173, kurios socialinei politikai skiria ma\u017eiausi\u0105 dal\u012f savo bendrojo vidaus produkto (BVP). Lietuva socialinei politikai, o kartu ir paramai, skiria apie 13 proc. BVP, tuo tarpu ES vidurkis yra 24-25 proc. BVP. Darb\u0105 prarad\u0119s \u017emogus bedarbio pa\u0161alp\u0105, kuri daugiausiai gali b\u016bti 650 Lt, gali gauti iki a\u0161tuoni\u0173 m\u0117nesi\u0173, v\u0117liau jam priklauso 315 Lt socialin\u0117 pa\u0161alpa per m\u0117nes\u012f. Ta\u010diau, anot pa\u0161nekovo, tyrimai rodo, kad ma\u017edaug pus\u0117, kuriems priklauso \u0161i pa\u0161alpa, d\u0117l vienoki\u0173 ar kitoki\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 jos negauna. \u201eJie arba ne\u017eino, arba nemoka, arba jiems neapsimoka va\u017eiuoti susitvarkyti dokument\u0173. Jokiu b\u016bdu nereikia manyti, kad visi, kurie turi teis\u0119, gauna t\u0105 param\u0105. (…) \u017dinoma, jeigu abu \u0161eimoje yra bedarbiai, kaip ten besisuktum, situacija yra labai skurdi. Jeigu yra vienas bedarbis, situacija yra geresn\u0117, ta\u010diau \u0161eima vis tiek skurd\u017eiai ver\u010diasi\u201c, \u2013 sak\u0117 jis. DELFI primena, kad baland\u017eio pabaigoje Vertybini\u0173 popieri\u0173 komisijos pristatytas tyrimas parod\u0117, kad 12 proc. gyventoj\u0173 pripa\u017eino v\u0117luojantys apmok\u0117ti kai kurias s\u0105skaitas, 4 proc. \u2013 visas. \u0160iuo metu Lietuvoje darbo oficialiai neturi apie 325 t\u016bkst. gyventoj\u0173 arba apie 15 proc. vis\u0173 darbingo am\u017eiaus \u017emoni\u0173. Vie\u0161osios nuomon\u0117s ir rinkos tyrim\u0173 bendrov\u0117 \u201eSpinter tyrimai” \u0161i\u0173 met\u0173 baland\u017eio 22-29 dienomis naujien\u0173 portalo DELFI u\u017esakymu atliko reprezentatyvi\u0105 vie\u0161osios nuomon\u0117s apklaus\u0105. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 met\u0173. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.
\nTyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, i\u0161 viso 85 atrankiniuose ta\u0161kuose, i\u0161d\u0117stytuose taip, kad reprezentuot\u0173 vis\u0105 \u0161alies teritorij\u0105. Tyrimo metu buvo apklausti 306 darbingo am\u017eiaus, ta\u010diau darbo neturintys respondentai. Tyrimo dalyvi\u0173 pasiskirstymas proporcingas gyventoj\u0173 skai\u010diui \u0161alies regionuose.
\nTyrimo rezultat\u0173 paklaida 5,7 proc.<\/em> Cituojant nuoroda \u012f  DELFI ir \u201eSpinter tyrimus\u201c B\u016aTINA!<\/font><\/strong> <\/font>   Vieno i\u0161 nari\u0173 nedarbas \u2013 ryk\u0161t\u0117 visos \u0161eimos finansams. Daugiau nei pusei bedarbi\u0173 \u0161eim\u0173 kyla problem\u0173 susimokant u\u017e b\u016btiniausias prekes ir paslaugas, rodo DELFI u\u017esakymu rinkos tyrim\u0173 bendrov\u0117s \u201eSpinter tyrimai\u201c atlikta darbo neturin\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 apklausa. Sociologas Ar\u016bnas Povili\u016bnas sako, kad Lietuvos valstyb\u0117s socialin\u0117 parama yra minimali, ta\u010diau \u0161eimoms i\u0161gyventi padeda pagalba vieni kitiems. Apklausa parod\u0117, kad daugiau nei tre\u010ddalis darbo neturin\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 nei\u0161gali laiku susimok\u0117ti u\u017e komunalines paslaugas, penktadaliui pritr\u016bksta pinig\u0173 maistui, ma\u017edaug 37 proc. b\u016btiniausioms reikm\u0117ms pinig\u0173 pakanka, ta\u010diau ne pirmos b\u016btinyb\u0117s \u2013 ne. Likusi dalis \u0161eim\u0173, kuriose yra bedarbi\u0173, didesnio nepritekliaus nejau\u010dia. Ta\u010diau jos sudaro ma\u017eiau nei de\u0161imtadal\u012f apklaust\u0173j\u0173. Apklausa parod\u0117, kad daugumoje \u0161eim\u0173 yra turin\u010di\u0173 nuolatin\u012f darb\u0105, ta\u010diau 18 proc. gauna tik minimal\u0173 atlyginim\u0105, 9 proc. darbo u\u017emokestis v\u0117luoja. 35,2 proc. apklaust\u0173j\u0173 pripa\u017eino, kad j\u0173 \u0161eimoje nuolat dirban\u010di\u0173 n\u0117ra. Vieni kitiems padeda<\/strong> \u201eA\u0161 manau, kad b\u016bt\u0173 labai \u012fdomus tyrimus patyrin\u0117ti i\u0161gyvenimo strategijas, kaip apskritai \u017emon\u0117s tokioje socialin\u0117je aplinkose sugeba i\u0161gyventi. M\u016bs\u0173 tyrimai netiesiogiai rodo, kad yra socialinis kapitalas, tarpusavio parama. Lietuvoje dar palyginti nema\u017eai egzistuoja neformali\u0173 ry\u0161i\u0173, neformalaus socialinio kapitalo, pavyzd\u017eiui, kaime gyvenantys t\u0117vai pensininkai i\u0161laiko savo vaikus, smulki kontrabanda nuolat kertant Lietuvos sien\u0105 ir parsive\u017eant pigesni\u0173 akcizini\u0173 preki\u0173, emigracijos tinklo pinigai\u201c, \u2013 DELFI sak\u0117 Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Sociologijos katedros ved\u0117jas prof. Ar\u016bnas Povili\u016bnas. Jo teigimu, palyginus nedidelius Lietuvos ir Suomijos miestelius, paai\u0161k\u0117jo, kad Lietuvoje socialinis kapitalas yra daug didesnis. Pa\u0161nekovo duomenimis, Lietuva yra tarp \u0161ali\u0173, kurios socialinei politikai skiria ma\u017eiausi\u0105 dal\u012f savo bendrojo vidaus produkto (BVP). Lietuva socialinei politikai, o kartu ir paramai, skiria apie 13 proc. BVP, tuo tarpu ES vidurkis yra 24-25 proc. BVP. Darb\u0105 prarad\u0119s \u017emogus bedarbio pa\u0161alp\u0105, kuri daugiausiai gali b\u016bti 650 Lt, gali gauti iki a\u0161tuoni\u0173 m\u0117nesi\u0173, v\u0117liau jam priklauso 315 Lt socialin\u0117 pa\u0161alpa per m\u0117nes\u012f. Ta\u010diau, anot pa\u0161nekovo, tyrimai rodo, kad ma\u017edaug pus\u0117, kuriems priklauso \u0161i pa\u0161alpa, d\u0117l vienoki\u0173 ar kitoki\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 jos negauna. \u201eJie arba ne\u017eino, arba nemoka, arba jiems neapsimoka va\u017eiuoti susitvarkyti dokument\u0173. Jokiu b\u016bdu nereikia manyti, kad visi, kurie turi teis\u0119, gauna t\u0105 param\u0105. (…) \u017dinoma, jeigu abu \u0161eimoje yra bedarbiai, kaip ten besisuktum, situacija yra labai skurdi. Jeigu yra vienas bedarbis, situacija yra geresn\u0117, ta\u010diau \u0161eima vis tiek skurd\u017eiai ver\u010diasi\u201c, \u2013 sak\u0117 jis. DELFI primena, kad baland\u017eio pabaigoje Vertybini\u0173 popieri\u0173 komisijos pristatytas tyrimas parod\u0117, kad 12 proc. gyventoj\u0173 pripa\u017eino v\u0117luojantys apmok\u0117ti kai kurias s\u0105skaitas, 4 proc. \u2013 visas. \u0160iuo metu Lietuvoje darbo oficialiai neturi apie 325 t\u016bkst. gyventoj\u0173 arba apie 15 proc. vis\u0173 darbingo am\u017eiaus \u017emoni\u0173. Vie\u0161osios nuomon\u0117s ir rinkos tyrim\u0173 bendrov\u0117 \u201eSpinter tyrimai” \u0161i\u0173 met\u0173 baland\u017eio 22-29 dienomis naujien\u0173 portalo DELFI u\u017esakymu atliko reprezentatyvi\u0105 vie\u0161osios nuomon\u0117s apklaus\u0105. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 met\u0173. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.
\nTyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, i\u0161 viso 85 atrankiniuose ta\u0161kuose, i\u0161d\u0117stytuose taip, kad reprezentuot\u0173 vis\u0105 \u0161alies teritorij\u0105. Tyrimo metu buvo apklausti 306 darbingo am\u017eiaus, ta\u010diau darbo neturintys respondentai. Tyrimo dalyvi\u0173 pasiskirstymas proporcingas gyventoj\u0173 skai\u010diui \u0161alies regionuose.
\nTyrimo rezultat\u0173 paklaida 5,7 proc.<\/em> Cituojant nuoroda \u012f  DELFI ir \u201eSpinter tyrimus\u201c B\u016aTINA!<\/font><\/strong> <\/font>  <\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Vieno i\u0161 nari\u0173 nedarbas \u2013 ryk\u0161t\u0117 visos \u0161eimos finansams.<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[],"tags":[],"class_list":["post-7046","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7046","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=7046"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7046\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=7046"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=7046"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/spinter.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=7046"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}